Ekonomistai įspėja, kad šiuo metu būsto įsigijimas Baltijos šalių sostinėse tampa neįmanomas dėl aukštų kainų. Ar tai reiškia, kad daugelio žmonių svajonė apie nuosavą būstą liks neįgyvendinta? Galbūt situacija gali pasikeisti?
Nerimą kelianti situacija
Neseniai buvo paskelbta, kad Baltijos valstybių sostinėse būsto įsigijimas yra neįperkamas. Norime giliau suprasti šią situaciją ir išgirsti ekspertų nuomonę. Norėtume išgirsti nuomonę iš ekonomisto N. Mačiulio, kuris pastebi, jog pastaruoju metu būsto įperkamumas staigiai mažėja. Jis pabrėžia, kad ilgą laiką situacija buvo palanki, tačiau pastaruoju metu įtaką padarė didėjančios palūkanų normos ir būsto kainų augimas, kuris per pastaruosius 3,5 metus viršijo atlyginimų augimo tempą. Jo skaičiavimais, prieš du metus vidutinės pajamos turinti šeima galėjo nusipirkti 75 kv. m. butą Vilniuje, o dabar toks būstas yra mažesnis – tik 50 kv. m. Tai aišku rodo, kad būsto įsigijimas tapo sunkesnis.
Pokalbis su verslo lyderiu A. Avuliu suteikia dar aiškesnį vaizdą. Jis patvirtina, kad būsto pirkėjų skaičius sumažėjo, o pardavimai šiuo metu yra tris kartus mažesni nei geriausiais laikais. Tačiau jis atkreipia dėmesį į Europos centrinių bankų politiką didinti palūkanas, teigdamas, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės šiandien jaučiasi finansiškai apriboti. A. Avulis sako, kad per pandemijos laikotarpį buvo išleista daug pinigų, sukėlusių didžiulę infliaciją, tačiau dabar infliacija yra kontroliuojama. Jis taip pat prognozuoja, kad kitais metais palūkanos mažės, o tai gali pagerinti būsto įperkamumą.
Diskusija dėl kainų ir įperkamumo
Kalbant su N. Mačiuliu apie kainų dinamiką, pastebima, kad sandorių skaičius nemažėja net mažėjant kainoms. Jis teigia, kad kitų šalių patirtis rodo, jog būsto kainų mažėjimas neskelbia didesnio perkamumo, nes gyventojai laukia, kad kainos dar sumažės. Taigi, nors statistika rodo, kad kainos nesumažėjo, reali vertė, kurią gauna pirkėjai, padidėjo. Tai suteikia tam tikrą viltį įperkamumo atžvilgiu, nors N. Mačiulis taip pat akcentuoja, kad įperkamumą gali pagerinti ne tik kainų mažėjimas, bet ir gyventojų pajamų augimas.
A. Avulis, diskutuodamas apie kainų dinamiką, teigia, kad verslo dalyviai negali tiesiog mažinti kainų dėl įvairių įsipareigojimų ir garantijų, kurių turi laikytis. Jis pabrėžia, kad kainų sumažinimas gali paveikti jų gebėjimą vykdyti ilgalaikės garantijos, o tai gali neigiamai atsiliepti verslo veiklai.
Išvados ir ateities perspektyvos
Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria būsto rinkos dalyviai, įdomu pastebėti optimistines prognozes. N. Mačiulis teigia, kad laukiant, kainos nesumažėja, tačiau tikisi, kad gyventojų pajamos didės, o su mažėjančiomis palūkanomis įperkamumas gali pagerėti. Tai atveria diskusiją apie tai, ar vystytojai turėtų pasiūlyti didesnes pridėtines vertes, siekdami išvengti kainų mažėjimo.
A. Avulis teigia, kad rinkos dalyviai privalo išlaikyti tvarią veiklą ir nekelti pavojų verslo gyvybingumui, net jei tai reiškia minimalų pelną. Jis pabrėžia, kad tai yra būtina siekiant vykdyti ilgalaikes garantijas ir išlikti stabiliais rinkos dalyviais.
Galutinės išvados rodo, kad būsto rinkos situacija yra iššūkių kupina, tačiau optimizmas dėl ateities nenusilpsta. Nors įperkamumas dabar yra žemas, galimas palūkanų mažėjimas ir galimas gyventojų pajamų augimas
gali sukelti pokyčius šioje srityje. Verslo lyderiai turi ieškoti tvarių sprendimų, kad išliktų konkurencingi rinkoje ir tenkintų klientų poreikius.