Bazinės palūkanų normos euro zonoje gali mažėti ateinantį liepą, teigia Lietuvos banko vadovas, tačiau jis ragina neskubėti priimti sprendimų šiuo klausimu. Gediminas Šimkus, Lietuvos banko vadovas, akcentuoja, kad padidintos palūkanos jau dešimtą kartą iš eilės turi didelį poveikį infliacijai ir jos išlaikymas būtinas siekiant sugrąžinti kainų augimą į 2 proc. lygį.
Šimkus sako, kad palūkanų normų mažinimas turi būti pagrįstas ekonominiais duomenimis ir prognozėmis, o ne tik subjektyviais įsitikinimais. Jis pabrėžia, kad kitų metų vasara yra toli ir praėjusių metų lūkesčiai gali būti skirtingi nuo dabartinės realybės.
Šimkus taip pat pabrėžia, kad euro zonos politika veikia ir ypač svarbu stabilizuoti lūkesčius. Stabilizuoti lūkesčius yra būtina siekiant užtikrinti, kad infliacija pasiekia tikslinį 2 proc. lygį.
Jis primena, kad pinigų politikos priemonės turi atsirasti su tam tikru laiko atotrūkiu. Dabar, pasak jo, esame tokioje situacijoje, kai palūkanos turi ribojantį poveikį ir gali padėti infliacijai sugrįžti į norimą lygį iki 2025 metų pabaigos.
G. Šimkus taip pat pabrėžia, kad svarbu ne skubėti priimti sprendimų ir išlaikyti palūkanų lygį, kuris leistų ekonomikai stabilizuotis ir infliacijai pasiekti 2 proc. lygį.
Rinkos dabar stebi euro zonos infliacijos rodiklius, siekdamos numatyti, kada Europos Centrinis Bankas (ECB) gali sumažinti palūkanų normas. ECB nurodė rugpjūtį kaip galimą datą, tačiau konkrečių ženklų nėra. ECB rugsėjo mėnesį padidino visas tris pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, jas padidino iki 4–4,75 proc.
Šiuo metu 6 mėn. tarpbankinė palūkanų norma „Euribor” viršija 4 proc. Kartu su bankų maržomis, tai lemia aukštą paskolos aptarnavimo kainą.