Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Sekmadienis, rugpjūčio 20, 20:08 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Apie radikalias jėgas Europoje

Apie radikalias jėgas Europoje

Hitlerio šmėkla, kaip karaliaus Hamleto šešėlis, vis dažniau pasirodo Europoje. Kuo toliau, tuo labiau stiprėja ekstremistinės ir nacionalistinės nuotaikos ir jėgos. Ir visa tai ant gegužės rinkimų į Europos parlamentą slenksčio. The Economist mano, kad šiuose rinkimuose kairiojo ir dešiniojo flango ekstremistai gali gauti nuo 16 iki 25 procentų vietų Europos Parlamente (šiuo metu jų yra 12 procentų). Daugelyje šalių kraštutiniai dešinieji gali laimėti daugumą šiai šaliai skirtų mandatų: Prancūzijoje – „Nacionalinis frontas“, Nyderlanduose  - „Laisvės partija“, Austrijoje – „Austrijos laisvės partija“ ir t.t. Tai, kas šiandien Europoje gimdo fašizmą nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai.

 

 

„Fašistai, kaip tarakonai atsiranda ten kur purvas ir skurdas“

 

Apie tai, koks pavojingas gali būti fašizmo virusas, Europa įsitikino savo pačios pavyzdžiu pirmą XX a. pusę. Tada, viena ar kita forma fašistiniai režimai (pusiau fašistiniai, diktatoriški) įsigaliojo 16 iš 26 Europos šalių (Italijos fašizmas, vokiečių nacizmas, ispanų flangistai, kroatų ustašai (sukilėliai), rumunų geležinė gvardija ir pan.). Neatsitiktinai pirmąją praėjusio šimtmečio pusę vadina diktatorių era. Kaip paaiškinti, kas sukėlė šį masinį fašistinių režimų atsiradimą? Akivaizdu, kokios nors vienos, paaiškinamos fašizmo atsiradimo pirmąjį XX amžiaus pusmetį priežasties, žinoma, nėra. Priežasčių ir pražūtingų aplinkybių tuomet buvo daug, jų sąveika viską ir nulėmė. Pažymėsime svarbiausias iš jų.

 

Pirma. Gili 1929-1933 metų ekonominė krizė. Fašizmas visada parazituoja ten, kur kyla sunkumai, o sunkumai, deja, yra nuolatiniai istorijos vystymosi kompanionai. Štai ir Hitleris atsirado nelaimės Vokietijos liaudžiai valandą. Prisiminkime, tuomet pramoninė gamyba Vokietijoje smuko 40 procentų, nedarbas apėmė 30 procentų darbingo amžiaus gyventojų, o kartu su nepilną darbo dieną užimtų žmonių, pusę gyventojų. Jau nekalbant apie visą niokojančią infliaciją, kai dolerio vertė pasiekė 4 milijardus markių, o po to net 4 trilijonus. Kalbama, kad atlyginimas vokiečiams bus mokamas rulonais, kasdien ir pirmoje dienos pusėje, nes vakarop jie nuvertės, pinigus į parduotuves veš vežimėliais arba temps maišuose. Problema ta, kad, kaip rodo istorija, iš krizės paprastai laimi dešinieji populistai. Štai ir dabartinis ultranacionalistinių nuotaikų pakilimas vyksta blogėjančios ekonominės situacijos Europos Sąjungos šalyse fone.

 

Antra. Nacionalinio pažeminimo ir įžeidinėjimo, gilaus ir visuotinio pasipiktinimo jausmas. Žinoma, Vokietijoje jis buvo susijęs su Versalio sutartimi, kuri iš šalies atėmė daug - kolonijų, teritorijos dalis, uždraudė turėti kadrinę kariuomenę ir t.t. Apie šią sutartį buvo kalbama: norint sunaikinti Vokietiją, ji buvo pernelyg atlaidi, o norint tiesiog ją nubausti - perdaug žeminanti. Ir Versalio taikos pažeminta liaudis lengvai pasidavė Hitlerio valiai. Atrodė, kad žmonija pasimokė iš šių įvykių - visuomenė neturėtų suteikti pagrindo ekstremizmui, provokuoti nacizmą. Deja, paralelės tarp dabartinės situacijos Europoje ir 20-ųjų Vokietijoje daugiau nei akivaizdžios.

 

Vis daugiau ispanų, vengrų, graikų ir kitų vietinių tautybių supranta, kad jų interesai yra aukojami dėl ES interesų. Paimkite tą patį gamybos perkėlimą į regionus su mažesnėmis sąnaudomis, aktyvų migrantų darbo pritraukimą. Toli gražu ne visi sveikina nacionalinio suvereniteto atsisakymą ES naudai. Tai ir daug daugiau kelia Europoje anti-imigrantines, anti-integracines ir euro-pesimistines nuotaikas. Dėl to manoma, kad gegužės rinkimuose į Europos Parlamentą 29 procentus vietų gali gauti partijos daugiau ar mažiau oponuojančios ES.

 

Trečia. Nusivylimas esama valdžia. Kaip žinia, Vokietijoje tuomet buvo Veimaro respublika su daugybe savo partijų parlamente, kartais siekiančių net 17 (iš kurių nė viena neturėjo daugumos), nuolat, kaip raštai kaleidoskope, besikeičiančiomis vyriausybėmis (20 vyriausybių per 15 respublikos gyvavimo metų), silpnais kancleriais. Vokiečiai tuomet tikrai pavargo nuo begalinių politikų karų, purvinų skandalų, juos, taip pat visus sunkumus, gėdą, skurdą, korupciją ir nusikalstamumą, jie siejo su demokratija ir demokratais. Taigi natūrali reakcija - bėgimą nuo laisvės, norą turėti stiprią vyriausybę, tvarką ir stabilumą jie ėmė vertinti labiau nei laisvę ir demokratiją. Taigi, fašizmas - tai aštri demokratinio valstybingumo krizė, o dar paprasčiausia išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Štai ir šiandien, kas trečias vokietis mano, kad Vokietijai nepakenktų stipri asmenybė valstybės priešakyje; Europoje toliau mažėja tų, kurie mano, kad demokratija yra labiausiai pageidautinas valdžios tipas.

 

Ketvirta. Tarpetninė, tarpkonfesinė trintis. Labai pažemintas ir įžeistas žmogus paprastai netenka požiūrio objektyvumo ir yra pasiruošęs išlieti savo skausmą ant tų, kurie papuola jam po ranka. Kaip žinia, Vokietijoje šie „papuolę“ buvo žydai. Jie geriausiai tiko vidaus ir išorės priešo įvaizdžiui. Kas šiandien kuria palankią nacionalistinių nuotaikų dirvą Europoje? O kad ir vis ES didėjanti integraciją, unufikacija ir standartizacija. Ten pakanka tokių, kurie šiuose procesuose įžvelgia grėsmę savo kultūriniam tapatumui ir įprastam gyvenimo būdui. Štai ir prasideda atvirkštinė reakcija - etnizacija, noras grįžti prie savo kultūrinių šaknų.

 

Nacionalistines nuotaikas kursto ir politinio svorio ir imigrantų vaidmens ES stiprėjimas. Europa manė, kad iš trečiojo pasaulio eksportuos tik darbo jėgą, o pasirodė - visą musulmonišką visuomenę apskritai. Šiandien musulmonų bendruomenės ES šalyse nenori integruotis į priimančiąją visuomenę, o konsoliduojasi bei užsidaro savyje, gyvena visiškai atsiriboję nuo europiečių. Taigi, pokštas yra tas, kad Federalinio prezidento Muchamendo Mustafos (Mohammad Mustafa) raginimas musulmonams 2030 metais vokiečių „Vokietijos susivienijimo dieną“ gerbti vokiečių mažumos teises gali būti labai artimas tiesai.

 

Grįžkime į praėjusio amžiaus 20-uosius metus. Tuomet didelės vokiečių dalies kantrybė baigėsi, o visuomenės nuotaikos radikalizavosi. Savo ruožtu nuotaikų radikalizacija lėmė radikalių politinių projektų paklausą.

 

Teisus buvo garsus vokiečių rašytojas Lionas Feichtvangeris, (Lion Feuchtwanger), kai jis perspėjo -  „fašistai, kaip tarakonai,  atsiranda ir dauginasi ten, kur purvas ir skurdas“.

 

„Puota“ tęsis?

Ką rodo pastarųjų metų ES rinkimai? Jie rodo visuotinį gyventojų nuotaikų radikalėjimą. Pastarieji rinkimai Prancūzijoje buvo tikras nuosaikiųjų nacionalistų partijos „Nacionalinis frontas“, kuriam vadovauja Marina Le Pen (Marine Le Pen), triumfas. Taip, kol kas jos rezultatai savivaldos rinkimuose gali pasirodyti kuklūs - apie 7 procentus, bet anksčiau ji gaudavo kelis kartus mažiau balsų.

 

Savo pozicijas Suomijoje stiprina ir „Tikrieji suomiai“.  2011 metais parlamento rinkimuose jie gavo daugiau kaip 19 procentų balsų. „Austrijos laisvės partija“ su savo ksenofobiniu šūkiu „Austrija svarbiau už viską!“  praeitų metų parlamento rinkimuose gavo 20,5 procento rinkėjų balsų ir užėmė 3 vietą.

 

„Flamandų interesas“ Belgijoje, kaip ir kiti radikalūs politiniai projektai pasisako prieš migrantus, o taip pat už Flandrijos nepriklausomybę nuo Belgijos. Be to, rinkimuose jis gauna apie trečdalį olandiškai kalbančių belgų balsų.

 

Graikijoje vis labiau populiarėja radikali „Auksinės aušros“ partija. Visiškai įmanoma, kad per šiais metais gegužį vyksiančius parlamento rinkimus ji gaus nuo 6 iki 10 procentų balsų.

 

Na ir, žinoma, kaip neprisiminti vengrų „Jobik“. Šiomis dienomis parlamento rinkimuose ji gavo beveik 21 procentą balsų, užbaigusi nugalėtojų trejetą. Be to ši partija mano, kad šiandien viena rimčiausių problemų Vengrijos visuomenėje yra „vengrų ir čigonų (romų) koegzistavimas ir maišymasis“, bei žydų problema.

 

Apskritai, tautoms vėl siūloma spręsti savo problemas per politikos „viena nacija, viena tauta“ įgyvendinimą. Taigi, Europa šiandien atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Kažkoks užburtas ratas. ES reikia sėkmės, naujo „ekonominio stebuklo“, kitaip radikalų nesustabdysi. Džordžas Sorošas (George Soros) įsitikinęs, kad Europą išgelbės tik „dar glaudesnė integracija“, kitaip - 25 metai stagnacijos. Tačiau „glaudesnė integracija“ neįmanoma be tolesnio nacionalinių vyriausybių įgaliojimų apribojimo, o tai savo ruožtu gali tapti nuosaikiųjų nacionalistų ir ultradešiniųjų ES jėgų maitinančia terpe.

Apskritai, „eisi į kairę - arklį prarasi, eisi į dešinę - prarasi gyvenimą, o eisi tiesiai - gyvas būsi, bet save pamirši“.

 

Paskelbimo data: 2014-04-22 04:28 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33