Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Pirmadienis, lapkričio 18, 11:24 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Apie radikalias jėgas Europoje

Apie radikalias jėgas Europoje

Hitlerio šmėkla, kaip karaliaus Hamleto šešėlis, vis dažniau pasirodo Europoje. Kuo toliau, tuo labiau stiprėja ekstremistinės ir nacionalistinės nuotaikos ir jėgos. Ir visa tai ant gegužės rinkimų į Europos parlamentą slenksčio. The Economist mano, kad šiuose rinkimuose kairiojo ir dešiniojo flango ekstremistai gali gauti nuo 16 iki 25 procentų vietų Europos Parlamente (šiuo metu jų yra 12 procentų). Daugelyje šalių kraštutiniai dešinieji gali laimėti daugumą šiai šaliai skirtų mandatų: Prancūzijoje – „Nacionalinis frontas“, Nyderlanduose  - „Laisvės partija“, Austrijoje – „Austrijos laisvės partija“ ir t.t. Tai, kas šiandien Europoje gimdo fašizmą nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai.

 

 

„Fašistai, kaip tarakonai atsiranda ten kur purvas ir skurdas“

 

Apie tai, koks pavojingas gali būti fašizmo virusas, Europa įsitikino savo pačios pavyzdžiu pirmą XX a. pusę. Tada, viena ar kita forma fašistiniai režimai (pusiau fašistiniai, diktatoriški) įsigaliojo 16 iš 26 Europos šalių (Italijos fašizmas, vokiečių nacizmas, ispanų flangistai, kroatų ustašai (sukilėliai), rumunų geležinė gvardija ir pan.). Neatsitiktinai pirmąją praėjusio šimtmečio pusę vadina diktatorių era. Kaip paaiškinti, kas sukėlė šį masinį fašistinių režimų atsiradimą? Akivaizdu, kokios nors vienos, paaiškinamos fašizmo atsiradimo pirmąjį XX amžiaus pusmetį priežasties, žinoma, nėra. Priežasčių ir pražūtingų aplinkybių tuomet buvo daug, jų sąveika viską ir nulėmė. Pažymėsime svarbiausias iš jų.

 

Pirma. Gili 1929-1933 metų ekonominė krizė. Fašizmas visada parazituoja ten, kur kyla sunkumai, o sunkumai, deja, yra nuolatiniai istorijos vystymosi kompanionai. Štai ir Hitleris atsirado nelaimės Vokietijos liaudžiai valandą. Prisiminkime, tuomet pramoninė gamyba Vokietijoje smuko 40 procentų, nedarbas apėmė 30 procentų darbingo amžiaus gyventojų, o kartu su nepilną darbo dieną užimtų žmonių, pusę gyventojų. Jau nekalbant apie visą niokojančią infliaciją, kai dolerio vertė pasiekė 4 milijardus markių, o po to net 4 trilijonus. Kalbama, kad atlyginimas vokiečiams bus mokamas rulonais, kasdien ir pirmoje dienos pusėje, nes vakarop jie nuvertės, pinigus į parduotuves veš vežimėliais arba temps maišuose. Problema ta, kad, kaip rodo istorija, iš krizės paprastai laimi dešinieji populistai. Štai ir dabartinis ultranacionalistinių nuotaikų pakilimas vyksta blogėjančios ekonominės situacijos Europos Sąjungos šalyse fone.

 

Antra. Nacionalinio pažeminimo ir įžeidinėjimo, gilaus ir visuotinio pasipiktinimo jausmas. Žinoma, Vokietijoje jis buvo susijęs su Versalio sutartimi, kuri iš šalies atėmė daug - kolonijų, teritorijos dalis, uždraudė turėti kadrinę kariuomenę ir t.t. Apie šią sutartį buvo kalbama: norint sunaikinti Vokietiją, ji buvo pernelyg atlaidi, o norint tiesiog ją nubausti - perdaug žeminanti. Ir Versalio taikos pažeminta liaudis lengvai pasidavė Hitlerio valiai. Atrodė, kad žmonija pasimokė iš šių įvykių - visuomenė neturėtų suteikti pagrindo ekstremizmui, provokuoti nacizmą. Deja, paralelės tarp dabartinės situacijos Europoje ir 20-ųjų Vokietijoje daugiau nei akivaizdžios.

 

Vis daugiau ispanų, vengrų, graikų ir kitų vietinių tautybių supranta, kad jų interesai yra aukojami dėl ES interesų. Paimkite tą patį gamybos perkėlimą į regionus su mažesnėmis sąnaudomis, aktyvų migrantų darbo pritraukimą. Toli gražu ne visi sveikina nacionalinio suvereniteto atsisakymą ES naudai. Tai ir daug daugiau kelia Europoje anti-imigrantines, anti-integracines ir euro-pesimistines nuotaikas. Dėl to manoma, kad gegužės rinkimuose į Europos Parlamentą 29 procentus vietų gali gauti partijos daugiau ar mažiau oponuojančios ES.

 

Trečia. Nusivylimas esama valdžia. Kaip žinia, Vokietijoje tuomet buvo Veimaro respublika su daugybe savo partijų parlamente, kartais siekiančių net 17 (iš kurių nė viena neturėjo daugumos), nuolat, kaip raštai kaleidoskope, besikeičiančiomis vyriausybėmis (20 vyriausybių per 15 respublikos gyvavimo metų), silpnais kancleriais. Vokiečiai tuomet tikrai pavargo nuo begalinių politikų karų, purvinų skandalų, juos, taip pat visus sunkumus, gėdą, skurdą, korupciją ir nusikalstamumą, jie siejo su demokratija ir demokratais. Taigi natūrali reakcija - bėgimą nuo laisvės, norą turėti stiprią vyriausybę, tvarką ir stabilumą jie ėmė vertinti labiau nei laisvę ir demokratiją. Taigi, fašizmas - tai aštri demokratinio valstybingumo krizė, o dar paprasčiausia išeitis iš susiklosčiusios situacijos. Štai ir šiandien, kas trečias vokietis mano, kad Vokietijai nepakenktų stipri asmenybė valstybės priešakyje; Europoje toliau mažėja tų, kurie mano, kad demokratija yra labiausiai pageidautinas valdžios tipas.

 

Ketvirta. Tarpetninė, tarpkonfesinė trintis. Labai pažemintas ir įžeistas žmogus paprastai netenka požiūrio objektyvumo ir yra pasiruošęs išlieti savo skausmą ant tų, kurie papuola jam po ranka. Kaip žinia, Vokietijoje šie „papuolę“ buvo žydai. Jie geriausiai tiko vidaus ir išorės priešo įvaizdžiui. Kas šiandien kuria palankią nacionalistinių nuotaikų dirvą Europoje? O kad ir vis ES didėjanti integraciją, unufikacija ir standartizacija. Ten pakanka tokių, kurie šiuose procesuose įžvelgia grėsmę savo kultūriniam tapatumui ir įprastam gyvenimo būdui. Štai ir prasideda atvirkštinė reakcija - etnizacija, noras grįžti prie savo kultūrinių šaknų.

 

Nacionalistines nuotaikas kursto ir politinio svorio ir imigrantų vaidmens ES stiprėjimas. Europa manė, kad iš trečiojo pasaulio eksportuos tik darbo jėgą, o pasirodė - visą musulmonišką visuomenę apskritai. Šiandien musulmonų bendruomenės ES šalyse nenori integruotis į priimančiąją visuomenę, o konsoliduojasi bei užsidaro savyje, gyvena visiškai atsiriboję nuo europiečių. Taigi, pokštas yra tas, kad Federalinio prezidento Muchamendo Mustafos (Mohammad Mustafa) raginimas musulmonams 2030 metais vokiečių „Vokietijos susivienijimo dieną“ gerbti vokiečių mažumos teises gali būti labai artimas tiesai.

 

Grįžkime į praėjusio amžiaus 20-uosius metus. Tuomet didelės vokiečių dalies kantrybė baigėsi, o visuomenės nuotaikos radikalizavosi. Savo ruožtu nuotaikų radikalizacija lėmė radikalių politinių projektų paklausą.

 

Teisus buvo garsus vokiečių rašytojas Lionas Feichtvangeris, (Lion Feuchtwanger), kai jis perspėjo -  „fašistai, kaip tarakonai,  atsiranda ir dauginasi ten, kur purvas ir skurdas“.

 

„Puota“ tęsis?

Ką rodo pastarųjų metų ES rinkimai? Jie rodo visuotinį gyventojų nuotaikų radikalėjimą. Pastarieji rinkimai Prancūzijoje buvo tikras nuosaikiųjų nacionalistų partijos „Nacionalinis frontas“, kuriam vadovauja Marina Le Pen (Marine Le Pen), triumfas. Taip, kol kas jos rezultatai savivaldos rinkimuose gali pasirodyti kuklūs - apie 7 procentus, bet anksčiau ji gaudavo kelis kartus mažiau balsų.

 

Savo pozicijas Suomijoje stiprina ir „Tikrieji suomiai“.  2011 metais parlamento rinkimuose jie gavo daugiau kaip 19 procentų balsų. „Austrijos laisvės partija“ su savo ksenofobiniu šūkiu „Austrija svarbiau už viską!“  praeitų metų parlamento rinkimuose gavo 20,5 procento rinkėjų balsų ir užėmė 3 vietą.

 

„Flamandų interesas“ Belgijoje, kaip ir kiti radikalūs politiniai projektai pasisako prieš migrantus, o taip pat už Flandrijos nepriklausomybę nuo Belgijos. Be to, rinkimuose jis gauna apie trečdalį olandiškai kalbančių belgų balsų.

 

Graikijoje vis labiau populiarėja radikali „Auksinės aušros“ partija. Visiškai įmanoma, kad per šiais metais gegužį vyksiančius parlamento rinkimus ji gaus nuo 6 iki 10 procentų balsų.

 

Na ir, žinoma, kaip neprisiminti vengrų „Jobik“. Šiomis dienomis parlamento rinkimuose ji gavo beveik 21 procentą balsų, užbaigusi nugalėtojų trejetą. Be to ši partija mano, kad šiandien viena rimčiausių problemų Vengrijos visuomenėje yra „vengrų ir čigonų (romų) koegzistavimas ir maišymasis“, bei žydų problema.

 

Apskritai, tautoms vėl siūloma spręsti savo problemas per politikos „viena nacija, viena tauta“ įgyvendinimą. Taigi, Europa šiandien atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Kažkoks užburtas ratas. ES reikia sėkmės, naujo „ekonominio stebuklo“, kitaip radikalų nesustabdysi. Džordžas Sorošas (George Soros) įsitikinęs, kad Europą išgelbės tik „dar glaudesnė integracija“, kitaip - 25 metai stagnacijos. Tačiau „glaudesnė integracija“ neįmanoma be tolesnio nacionalinių vyriausybių įgaliojimų apribojimo, o tai savo ruožtu gali tapti nuosaikiųjų nacionalistų ir ultradešiniųjų ES jėgų maitinančia terpe.

Apskritai, „eisi į kairę - arklį prarasi, eisi į dešinę - prarasi gyvenimą, o eisi tiesiai - gyvas būsi, bet save pamirši“.

 

Paskelbimo data: 2014-04-22 04:28 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55