Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Trečiadienis, liepos 26, 17:31 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Slaptas FRS planas

Slaptas FRS planas

Kai kurie užsienio ekspertai yra susirūpinę dėl daugelio JAV bankų būklės. Daugelis jų savo rate aptarinėja FRS galimybę slapta teikti šiems bankams finansinę paramą. Netgi baiminasi, kad JAV gali atsitikti tai, ką neseniai stebėjome Kipre. Žmonės yra susirūpinę dėl savo banko indėlių saugumo.

 

Turime pripažinti, jog jų nuogąstavimai netušti ... bet ne dėl to, kad padėtis JAV bankų sistemoje gali pakrypti pagal Kipro scenarijų. Maža to, Amerikos indėlininkai apskritai neturi bijoti, kad JAV vyriausybė įlįs tiesiai į jų kišenes dalinai konfiskuodama jų banko indėlius. O  ko iš tiesų turėtų bijoti amerikiečiai ir visas likęs pasaulis, tai to, kad Amerikos valdžia kartu su JAV FRS uoliai dirba stengdamosi nuvertinti pinigus (paprastai tariant, devalvuoti valiutą).

 

Taip pat paprastiems amerikiečiams neverta jaudintis dėl galimo jų bankų bankroto, ypač tiems, kurių banko indėliai patenka į JAV Federalinės bankų indėlių draudimo korporacijos (FDIC) nustatytas ribas, kurios šiuo metu yra 250 tūkst. JAV dolerių. Ne todėl, kad ji turi pakankamai lėšų išgelbėti visus stambiausius JAV bankus. Esmė ta, kad FRS gali išgelbėti bankus savo stebuklingo gebėjimo - kurti pinigus iš oro - pagalba.

 

Žinoma, jei toks gelbėjimas ir įvyks, tai jis tikrai nevyks pagal 2008 metų scenarijų, nes 90% JAV gyventojų yra prieš tokias priemones. Tikriausia toks gelbėjimas bus kruopščiai užmaskuotas. Siekdama išvengti masinių protestų, FRS tiesiog nusprendė teikti bankams slaptą pagalbą, ką ji sėkmingai įgyvendina jau beveik pusantrų metų, per tą laikotarpį susidurdama tik su nežymia opozicija. Kam šalyje provokuoti revoliuciją, jei galima apsieiti tik su šiek tiek kraujo, savo planus realizuojant slapta?

 

 

Slaptas QE3 planas

 

2012 metų rugsėjį FRS paskelbė apie naujo kiekybinio švelninimo, žinomo QE3 santrumpa, raundo pradžią. Nuo 2008 metų pabaigos tai buvo jau trečias raundas.

 

Kiekybinis švelninimas - tai tik vienas niekuo nepadengtų pinigų kūrimo sinonimų. FRS tiesiog perka aktyvus (dažniausiai obligacijas) už iš oro kuriamus pinigus. Nors mes dažnai sakome, kad FRS spausdina pinigus, bet iš tikrųjų didelė dalis šios sumos egzistuoja tik virtualiai, elektroninėje (nulių ir vienetų) formoje.

 

Iki 2008 metų FRS išpirko tik valstybės skolą iždo obligacijų forma. Paprastai tai buvo trumpalaikės obligacijos, bet kartais buvo perkamos ir ilgalaikės. Tačiau prasidėjus 2008 metų pasaulinei krizei Federalinis rezervas pradėjo išpirkti ir kitus aktyvus.

 

Tiesą sakant, programa QE3 buvo įgyvendinta dviem etapais.

 

Pirmasis prasidėjo 2012 metų rugsėjį, kai FRS paskelbė apie hipotekos obligacijų išpirkimo programos pradžią už 40 milijardų JAV dolerių per mėnesį sumą. Po trijų mėnesių, 2012 metų gruodį, centrinis bankas nusprendė pakelti kartelę, paskelbdamas apie sprendimą papildomai išleisti po 45 milijardus per mėnesį JAV iždo obligacijų išpirkimui.

 

Tokiu būdu suma išaugo iki 85 milijardų JAV dolerių per mėnesį ir tokia liko didesniąją 2013 metų dalį. Be to visi tie pinigai buvo kuriami iš oro. Ir tik 2013 metų pabaigoje FRS paskelbė apie išpirkimo programos nutraukimo pradžią. Taigi, ji vis dar spausdina pinigus iš oro (pūsdama dolerio pinigų masę), tik mažesniais apsisukimais.

 

Kai FRS pirmą kartą paskelbė savo planus, susijusius su hipotekinių obligacijų išpirkimu, žiniasklaida jai iš paskos pakrikštijo šį gestą, kaip pagalbą JAV būsto rinkai, paaiškindama tai tuo, kad šie veiksmai yra nukreipti į palūkanų normų mažinimą ir tai padėtų sustiprinti klibančią JAV nekilnojamojo turto rinką, kuri dar neatsigavo po „muilo burbulo sprogimo“.

 

Nors būsto rinka visoje šalyje šiek tiek atsigavo nuo krizės padarinių (nors daugelyje regionų nebuvo pasiekta absoliučių kainų maksimumų), negalime tvirtai pasakyti, kokį stiprų neigiamą poveikį obligacijų išpirkimo programa turėjo hipotekos palūkanų normoms. Verta paminėti, kad kai Federalinis rezervas pradėjo išpirkinėti hipotekines obligacijas, hipotekos palūkanų normos jau buvo minimalios.

 

Būtent todėl anksčiau paminėtais kilniais FRS tikslais sunku patikėti. Tai tik savo veiksmų priedanga ir pateisinimas. Tiesą sakant, FRS planavo obligacijų išpirkimą, kad padėtų JAV bankams atgauti savo mokumą ir likvidumą.

 

Įdomu tai, kad daugelis internetinių šaltinių, kritikuojančių FRS veiksmus, į tai neatkreipė dėmesio. Vadinasi, FRS sumanymas buvo sėkmingas, nes beveik niekas (išskyrus mus) to nepastebėjo. Vadinasi, FRS ir toliau sėkmingai teikia pagalbą bankams, savo adresu nesulaukdama didžiulės kritikos.

 

 

Perkant toksinius aktyvus

 

Jau beveik pusantrų metų FRS supirkinėja hipotekines obligacijas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Federalinis rezervų bankas niekada neatskleidė detalios informacijos apie tai, kokias tiksliai hipotekines obligacijas jis superka ir kiek iš tikrųjų jos kainuoja.

 

Tai, kiek gi iš tikrųjų kainuoja tos hipotekinės obligacijos, kurioms išleidžiama po 40 milijardų JAV dolerių per mėnesį? Geriausiu atveju, tai taip vadinamieji „toksiniai“ aktyvai.

 

Kai 2007 metais JAV prasidėjo hipotekos krizė, dauguma namų savininkų, nusipirkusių namus hipotekos būdu, atsidūrė labai sunkioje padėtyje. Atsitiko taip, kad mokėjimai pagal hipoteką tapo didesni nei jų namų vertė. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų žmonės tiesiog neturėjo pakankamai pinigų apmokėti sąskaitas. Ironiška tai, kad toks disbalansas atsirado dėl neapgalvotų FRS veiksmų ir jos monetarinės politikos kartu su dirbtinai sumažintomis palūkanų normomis.

 

Todėl dauguma hipotekos įkeitimo raštų, kurių turėtojai buvo bankai ir kai kurios valdžios struktūros, greitai nuvertėjo, nes žmonės dėl lėšų trūkumo nebegalėjo mokėti hipotekos.

 

Kai FRS išleidžia 40 milijardų JAV dolerių per mėnesį hipotekinėms obligacijoms, tai ji jas perka pagal esamą rinkos kainą ar pagal pradinę kainą, kuri kažkada buvo? Labiausiai tikėtina, kad teisingas yra antrasis variantas.

 

Tai bankams grynas laidavimas. Jie išleidžia 40 milijardų dolerių per mėnesį aktyvams, kurie nėra to verti, nes dauguma hipotekos įkeitimo raštų jau yra defoltiniai. Surinkti kartu jie dar būtų kažko verti, nes kai kurie amerikiečiai vis dar moka arba ieško būdų, kaip atnaujinti mokėjimus.

 

Situacijai paaiškinti įsivaizduokite, kad yra kompanija, kuri nupirko kitos kompanijos akcijas už 100 JAV dolerių už akciją. Bet staiga kaina nukrito iki 40 JAV dolerių. Ir čia ateina FRS ir siūlo nupirkti šias akcijas už 100 JAV dolerių, nors jų vertė šiuo metu tik 40 JAV dolerių.

 

Tokiu būdu, FRS išgelbėja kompanija, sudariusią nesėkmingą sandorį, per pinigų kūrimą iš oro ir nuostolingų aktyvų išpirkimą už pradinę kainą. Šiame pavyzdyje FRS suteikia kompanijai finansinę pagalbą, kuri sudaro 100 - 40 = 60 JAV dolerių už akciją.

 

Tiesą sakant, pradinė aktyvo vertė, apsikritai, neturi reikšmės. Svarbi yra tik dabartinė vertė. FRS perka hipotekines obligacijas, kurių kaina yra žymiai mažesnė, nei ta, kurią už jas moka centrinis bankas. Bet reikia pripažinti, kad FRS už jas moka iš oro sukurtais pinigais.

 

Jei atstovautumėte bankui, turinčiam hipotekinių obligacijų už 5 milijardus dolerių, kurios pradžioje kainavo 20 milijardų, jūs tikrai apsidžiaugtumėte tokia FRS pagalba. Kitaip tariant, jūs tiesiog perleistumėte savo nuostolius FRS, kuri iš tikrųjų perkelia juos ant pečių tų, kurie naudojasi JAV doleriu, o tai yra visas pasaulis.

 


Išprotėjo?

 

Jums tai gali atrodyti, kaip beprotybė, tačiau kai kuriais aspektais man patinka FRS planas slaptai teikti pagalbą bankams per obligacijų išpirkimą.

Galiausiai, tos lėšos, kurios ateina į bankus, padeda palaikyti jų mokumą, todėl tai ne vėjais išmesti pinigai. Blogai yra tai, kad bankų elitas iki šiol gauna stambias premijas, nors jei ne FRS su savo pagalba jie galėjo atsidurti gatvėje. Blogai yra ir tai, kad tokie FRS veiksmai sukelia didelius pavojus ir norą rizikuoti ateityje, nekalbant jau apie infliacijos padarinius.

 

Gerai nors tai, kad finansinė pagalba nukreipta į tas institucijas, kuriose paprasti amerikiečiai (ir ne tik) laiko savo santaupas. Juk būtų daug blogiau, jei bankai be finansinio FRS palaikymo bankrutuotų ir tuomet net FDIC negalėtų vykdyti savo indėlių draudimo įsipareigojimų.

 

Kalbant apie trečiąjį kiekybinio švelninimo raundą, tai baisu, nes šios priemonės leidžia JAV vyriausybei padidinti ir be to jau milžiniškus deficitus rekordiškai žemų palūkanų normų fone. Vyriausybės išlaidos lemia neteisingą išteklių paskirstymą ir ateityje gali sukelti tik rimtą korekciją.

 

Nepriklausomai nuo jūsų minčių šiuo klausimu, artimiausioje ateityje jūs neturėtumėte jaudintis dėl galimos JAV bankų bankrotų serijos. Jei smulkūs bankai atsidurs ant bankroto ribos, juos praris stambesni bankai, na o stambiems bankams padeda pati FRS. Ir neverta pamiršti, kad net ir skatinimo programos mažinimo fone FRS ir toliau per mėnesį vis dar išleidžia po 30 milijardų dolerių  hipotekinėms obligacijoms.

 

Nepaisant to, kad nėra bankų bankrotų grėsmės, niekas neatšaukė neišvengiamos infliacijos, kuri bus kiekybinio švelninimo padarinys. Jei tikrai norite apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos, verta pamąstyti apie portfelio diversifikaciją tvirtais aktyvais, apsaugant jį nuo pražūtingo infliacijos poveikio.

Paskelbimo data: 2014-04-07 04:05 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33

Deividas Rokfeleris - Žmogus, kuris bandė suvienyti pasaulį

Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Paskelbimo data: 2017-06-30 09:33

Paskelbtas pačių populiariausių pasaulio automobilių reitingas

Konsultacinė firma focus2move paskelbė 1-ojo 2017 metų ketvirčio automobilių pardavimo visame pasaulyje statistinius duomenis.

Paskelbimo data: 2017-06-27 07:50

Ar moderniam biurui reikalingas ping-pongo stalas, hamakai, sauna?

Naujų IT kompanijų tarpe populiarėja idėjos derinti darbą ir laisvalaikį - biuruose statomi ping-pongo stalai, hamakai ir net įrengiamos saunos.Išsamiau apie tai, ar galima suderinti darbą ir laisvalaikį bandė išsiaiškinti portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-06-23 09:14