Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, sausio 19, 06:49 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

JAV krachas: ar yra grėsmė pasauliui ir JAV doleriui

JAV krachas: ar yra grėsmė pasauliui ir JAV doleriui

Amerikos ekspertai mėgsta „pranašauti“ apie visokias bėdas užsienyje. Savo laiku ten egzistavo specialios struktūros, kurių darbuotojai užsiiminėjo būsimo SSSR subyrėjimo „moksliniu pagrindimu“. Sovietų Sąjunga tikrai subyrėjo - tačiau priežastiniai tyrimo ryšiai šiuo atveju gali būti iškreipti. Tuo istorija nesibaigė: šiandien Amerikos specialistai išsamiai paaiškina, kodėl neišvengiamas Rusijos arba Europos Sąjungos subyrėjimas.

 

Tačiau ar pati JAV apsidraudusi nuo tokių scenarijų ir kuo gresia tokia amerikietiška „antiutopija“ visam pasauliui? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo portalo „Market Leader“ analitikai.

 

Už balos gerai ar blogai? „Amerikos kracho“ perspektyvos

 

Devyniasdešimtųjų XX amžiaus metų pabaigoje, kai dar visai buvo šviežia SSSR žlugimo atmintis, buvę JAV sovietologai „persikvalifikavo“ į Rusijos tematiką. Mėgstamiausia tema, žinoma, buvo Rusijos Federacijos subyrėjimas: Čečėnijos karas, iracionalus Rusijos federalinio centro elgesys jame, suteikė panašioms apokaliptinėms prognozėms tam tikrą tikroviškumą. Buvo naudojami įvairiausi „istoriniai“ ir „geografiniai“ argumentai; prisiminta apie etnoreliginius skirtumus tarp federacijos subjektų ir jos centro (pirmiausia linksint į Šiaurės Kaukazą, Baškiriją ir Tatarstaną), naudojamasi Sibiro „meilės laisvei“ tradicijas, rodoma į išorės grėsmes, kaip antai ekspansionistinis Kinijos aktyvumas.

 

Savotišku atsaku į panašias „prognozes“ tapo pusiau parodinis, sensacingas profesoriaus I. Panarino, kuris pareiškė, kad 2010 subyrės... pačios JAV, žemėlapis. Ir prie žemėlapio ir pareiškimo pateikė pakankamai išsamų pagrindimą, pagal tuos pačius punktus, kurie buvo naudojami prieš Rusiją. Netikėtai idėja tapo gana populiari ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje - netgi pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai, kaip giliai į širdį žlugimo idėją priėmė daugelis Amerikos žurnalistų ir ekspertų, parodė, kad net juokingos prognozės toli gražu ne visada yra nepagrįstos.

 

Žinoma, „subyrėjimo rezultatų“ variantai gali būti skirtingi. Taigi, Panarinas prognozavo skilimą - į rytų valstijas su Europos politinėmis tradicijomis, pietų - slystančių į ispaniškakalbį „meksikietiškumą“, šiaurės-centrinės, atsižvelgiant į atsilikimą galėtų prisijungti net prie Kanados ir keletą „pakraščių“: Kaliforniją, kontroliuojamą Kinijos, rusiškąją Aliaską, japonų Havajus.

 

Kita vertus, jei prognozę apvalytume nuo atviro pasityčiojimo ir perdėtų „priklausomybių“ (išskyrus, nebent, Aliaskos ir Havajų), tada gautume pakankamai aiškias skilimo linijas tarp Rytų, didelio Centro ir Vakarų, visai nebūtinai kažkieno kontroliuojamų, bet kartu gyventi nenorinčių.

 

Yra ir kitų, smulkesnių variantų; arba, atvirkščiai, skilimas pagal „senas geras“ sienas tarp Šiaurės ir Pietų. Žinoma, panašios prognozės vis dar atrodo šiek tiek juokingos: pirma, išėjimo galimybės Amerikos valstijos neturi (o ko jūs norėjote?), tai jums ne „totalitarinė“ Tarybų Sąjunga, čia pas mus demokratija, todėl atsiskyrimas yra lygus valstybės išdavystei – tačiau tai, beje, netrukdo Teksasui nuolat kelti referendumo dėl atsiskyrimo nuo JAV klausimą); antra, skilimo idėja negaus pilietinės paramos; trečia, Amerikos valdžios institucijos, nepaisant visų peripetijų ir savito prezidento, vis dar yra pakankamai stiprios, kad užgniaužtų tokių idėjų užuomazgas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad: pakaktų mažo status kvo (lot. status quo – padėtis, kuri yra) pokyčio (pvz., valdžios susilpnėjimo) - ir visi kiti „sulaikantys“ punktai pasiduotų vidinių prieštaravimų spaudimui. Kokie gi tai prieštaravimai?

 

 

 Truputis juokų: ekspertų nuomonės apie Amerikos stabilumą


Pirmiausia, ekspertai pažymi istorines, JAV skaldančias, problemas. Žinoma, pagrindinis istorinis skilimas - tai skilimas tarp Šiaurės ir Pietų. Pusantro šimtmečio senumo pilietinis karas tarp šiaurinių ir pietinių valstijų vis dar aidi daugelio amerikiečių sąmonėje. Pietinių valstijų gyventojai ir šiandien negali pakęsti šiauriečių, jausdamiesi istorinio neteisingumo aukomis. Jie iš dalies yra teisūs: ideologinis pilietinio karo rezultatų apipavidalinimas pavertė nugalėtojus-šiauriečius tokiais aukštos moralės ir neklystančiais elfais, kai tuo tarpu pietiečiai dėsningai gavo pralaimėjusiųjų orkų-vergvaldžių vaidmenį. Tiesą sakant, vergija pasinaudojo Linkolnas (Lincoln) pateisinti abejotino, JAV įstatymų požiūriu, federalinių pajėgų panaudojimo pietinių valstijų teritorijoje.

 

Esmė ta, kad tuo metu valstijos nebuvo apribotos savo pasitraukime iš JAV sudėties. Kadangi Šiaurė atvirai ribojo ekonomines pietinių valstijų galimybes, blokavo jų tiesioginę prekybą su Europa, pietiečius tai labai piktino. Šiuo atveju pagrindinis kabliukas buvo buvusios pusiausvyros tarp šiaurės ir pietų valstybių praradimas - dėl to, kad naujosios valstijos buvo priimamos ne pariteto pagrindais (vienas vergvaldiškas, vienas - ne), o „kaip pačios panorės“. Be to, pati vergija šiauriečių buvo atakuojama visai ne dėl moralinių priežasčių (kokios gi moralinės priežastys, jei ir šiaurinės ir pietinės valstijos naudojo tą pačią Jakobo Bibliją?), o dėl politinių. Pietiečiai naudojosi savo vergų „balsų“ pateikimo teise, taip įgydami politinį pranašumą. Atitinkamai, šiauriečiai provokavo juodaodžių nepasitenkinimą, siekdami, kad pietiečiai prarastų to „elektorato“ pranašumą.

 

Tačiau vergija karo pradžioje visai nebuvo neteisėta pietinėse valstijose, o segregacija šiaurėje buvo daug griežtesnė. Atostogų vietų, laukimo salių baltiesiems ir spalvotiesiems atskyrimas, draudimas rodytis tam tikrose „baltųjų“ vietose, kai kuriose šiaurinėse valstijose buvo neginčytinas - kai tuo tarpu pietinėse valstijose tamsiaodžiai vergai galėjo būti bet kur. Tiesa, kartu su šeimininkais. Apskritai, vergovės panaikinimo paskelbimas (beje, susijęs tik su pietinėms valstijoms: tose keturiose vergvaldiškose valstijose, kurios kovojo Linkolno pusėje, tas panaikinimas negaliojo) buvo skirtas specialiai išoriniam pasauliui. Tačiau jis pakeitė Europos ir Rusijos, kurios palaikė Linkolno kovą su pietiečiais, požiūrį į šiaurines valstijas. Ši ideologinė veidmainystė iki šiol neduoda ramybės pietinių valstijų gyventojams, kurie mano, kad nugalėtojai yra paprasčiausi nusikaltėliai. Šiauriečiai gi nelieka skolingi, vadindami pietinių ir centrinių valstijų gyventojus raudonkakliais (rednekais; angl. k. rednecks), pabrėždami tradicinį šių valstijų agrarinį atsilikimą. Girdi, įdegę kaimiečiai.

 

Tačiau, žinoma, tas skilimas nevienintelis. Siekiant išvesti jį iš „buitinio“ į politinį lygį, jums reikia kažko daugiau, nei istorinės diskusijos. Pavyzdžiui, skilimo tradicionalistų ir liberalų tarpe. Amerikos liberalai - tai vietinė socialistų atmaina, nes būtent liberaliai nusiteikę Demokratinės partijos šalininkai pasisako už socialinių garantijų plėtrą. Rezultatas yra piliečių, priklausančių kategorijai „gyvenantys iš socialinių pašalpų‘, skaičiaus didėjimas. Jie nedirba, naudojasi socialinėmis lengvatomis, nemokamu medicininiu draudimu ir stebėtojai jaučia, kad visa dabartinė JAV administracijos politika yra nukreipta būtent į šiuos veltėdžius. Ekonominio nuosmukio sąlygomis su reguliariomis krizių atakomis tokie pojūčiai kelia tikrai ne taikias išvadas. O čia dar ir politinis korektiškumas su visomis tomis mažumų teisėmis ir juvenaline (lot. juvenalis – jaunuoliškas) justicija: patys suprantate, tradicionalistams, kurie aria ūkiuose, moka mokesčius, visa tai labai nepatinka. Jų gerovė pamažu virsta legenda, o už jų mokesčius valdžia, draudžianti „negrą“, vadinti „negru“, o „homiką“ – „homiku“, dar ir maitina visą tą dykaduonių gaują. 

 

 

Ko reikia, kad JAV subyrėtų – ir kodėl šis subyrėjimas nereikalingas pasauliui?


Galbūt šie skirtumai ir skilimai būtų mažiau reikšmingi, jei JAV būtų unitarinė valstybė. Tačiau teisės aktų skirtumai valstijų lygiu žymiai sumažina tų „priežasčių“ skaičių, kurios užtikrina valstybės vienybę. Kol kas valstybiniai daugumos amerikiečių jausmai stiprinami išorinių priešų - Kinijos, Rusijos, teroristų - vaizdavimu. Tačiau ar ilgam užteks tokio stiprinimo? Pasak ekspertų, daug kas priklauso nuo to, ar pavyks nemylimai centrinėse ir pietinėse valstijose Obamos administracijai išlaikyti ekonomiką bent jau dabartiniame lygyje. Tuomet nemeilė neperaugs į neapykantą. Bet štai, jei peraugs, visi skilimai padvigubins savo reikšmę. Ir tada, silpnos valdžios situacijoje, iširimo prognozės nebebus juokingos.

 

Nepaisant šiandieninio jų neįtikinamumo, jos ir šiandien nekelia ypatingo juoko. Žinoma, antiglobalistų ir Europos bei Rusijos nacionalinių patriotų tarpe, tokios pranašystės aptarinėjamos išskirtinai teigiama prasme. Tačiau savo laiku Sovietų Sąjungos žlugimas, kurio taip laukė amerikiečiai, tapo katastrofa ir jiems - o kartu ir viena Amerikos ekonomikos smukimo prielaida. Lygiai taip pat JAV subyrėjimas (būtent subyrėjimas: vienos ar dviejų valstijų išėjimas mažai ką pakeistų) taptų katastrofa visam pasauliui.

 

Juk neveltui BRICS šalys, kurios šiandien gali lengvai nusmukdyti dolerį, to nedaro. Bet kokie staigūs pasauliniai pokyčiai lemtų ilgalaikę pasaulinės politikos destabilizaciją - daug aštresnę, nei mūsų šiandieninės „krizės“. Todėl, nepriklausomai nuo požiūrio į JAV, belieka tik džiaugtis, kad šiandien pasauliui negresia vienos pirmaujančių pasaulio valstybių žlugimas.

 

Tuo tarpu, JAV doleris 2014 metų sausio 12 dieną, smarkiai smuko kitų pasaulio valiutų atžvilgiu, sumažindamas iki nulio visą savaitės augimą po oficialios ataskaitos apie darbo rinką paskelbimo, parodžiusios netikėtą naujų darbo vietų, sukurtų JAV gruodį, skaičiaus smukimą iki trijų metų minimumo. Svaras nukrito po silpnos ataskaitos apie pramoninę gamybą Didžiojoje Britanijoje pasirodymo, bet paskui visą tą sumažėjimą vėl atsilošė.

 

 

 

Paskelbimo data: 2014-02-06 05:19 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Švedijos nekilnojamasis turtas: įstatymai skatina užsienio investicijas į Karalystės ekonomiką


Stabili šalies ekonomika, milžiniški gamtos turtai, palankus klimatas, patogi vieta ir gera transporto infrastruktūra – dėl viso to Švedijos nekilnojamasis turtas yra patrauklus investicijoms.

Kokias perspektyvas Švedija atveria investuotojams, kokie šios šalies ekonomikos ypatumai, nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai.

Paskelbimo data: 2013-06-10 14:01

Financial Times: artimiausiu metu Rusija pakartos Graikijos likimą

Kam tik pastaruoju metu nebuvo pranašauta liūdno Graikijos likimo -  Portugalijai, Italijai, Ispanijai - ir štai dabar atėjo eilė Rusijai. Ko tik ši šalis neperėmė iš Graikijos - stačiatikių tikėjimą, kultūrą, filosofiją, abėcėlę, net dvigalvį erelį, bet dabar susigundė dar ir krizę perimti. Džonatanas Uitlis (Jonathan Wheatley) iš The Financial Times taip ir pavadino savo straipsnį – „Rusija taps kita Graikija“.

Autorius pripažįsta, kad tai labai drąsus pareiškimas, bet juk tai pranašauja ne bet kas, o investicijų bankas „Renaissance Capital“, kuris specializuojasi Rusijos aktyvų prekyboje. Investuotojų portalo „Market Leader“  analitikai pabandė panagrinėti Džonatano Uitlio argumentus apie tai, kad Rusija pakartos Graikijos ekonomikos likimą. Ar tikrai virš Rusijos pakibo Graikijos „ligos“ grėsmė?

Paskelbimo data: 2013-06-06 09:35

Nekilnojamasis turtas Airijoje: investicijų į nuosavą verslą pranašumai

Ar Airija turi perspektyvą patekti į populiariausių nekilnojamojo turto investicijų sąrašą? Pasak ekspertų, viskas priklauso nuo žinių apie šią valstybę. Deja, daugelis mūsų vis dar vertina Airiją pagal pasenusius stereotipus, neva tai silpnai išsivysčiusi ir nestabili šalis. Išimtį sudaro gal tik turistai, spėję apsilankyti ten pastaraisiais metais ir savomis akimis pamatyti, kad praeities problemų čia neliko nei pėdsako.

Nuo devyniasdešimtųjų metų vidurio Airijos ekonomika sparčiai augo. Prieškriziniu laikotarpiu ir
nekilnojamojo turto kaina išaugo maždaug dvigubai. Tačiau pasaulinės finansų sistemos problemos vis dėlto turėjo įtakos vietinei rinkai. 2010 metų pabaigoje gyvenamosios patalpos atpigo daugiau nei trečdaliu. Ir dabar, pasak analitikų, kainos pasiekė dugną. Tai yra nekilnojamojo turto sektoriuje laukiamas augimas. O tai reiškia, kad šiandieninės investicijos artimiausiais metais gali atnešti neblogą pelną.

Paskelbimo data: 2013-06-04 10:22

Prekeiviai: ar euro kursas jau pasiekė dugną, ar kris toliau?

Pagrindiniai būgštavimai rinkose tiesiogiai priklauso nuo prognozių. Paskelbti mėnesio duomenys blogesni nei tikėtasi, įskaitant ir JAV, kuri sparčiai išeidinėja iš krizės. BVP augimas pirmajame ketvirtyje, pastarojo mėnesio ataskaita apie darbo rinką šiek tiek sumažino būgštavimus. Kompanijų pajamos metų pradžioje atitiko prognozes.

Europoje duomenys ne tokie geri ir tai sukėlė ginčus, ar ​​taupymo politika buvo per griežta, ar šalims nereikia suteikti papildomo laiko tiksliniams biudžeto rodikliams pasiekti. Centriniai bankai vykdo palaikančią finansinę politiką: Japonijoje ir JAV matomi aktyvų pirkimai, iš ECB buvo tikėtasi bazinių palūkanų normų kritimo. Tokios priemonės palaiko ir visų išsivysčiusių rinkų akcijas.

Kas laukia euro kurso, tramdant krizę finansinėmis injekcijomis,  nagrinėjo investuotojų portalo „Market Leader“ analitikai kartu su Masterforex-V Akademijos  ekspertais.

Paskelbimo data: 2013-05-31 08:35

DW apie naudingųjų iškasenų turtus Arktikoje ir Rusijos, Kanados, JAV kovos dėl jų paslaptis

Už lango darosi vis šilčiau, reiškia pats laikas pakalbėti apie Arktiką. Pastaraisiais metais šiaurės ledai tirpsta tiesiog akyse. Visai tikėtina, kad jau 2020-2040 metais Arktikos vandenų nebekaustys ledas bent vieną mėnesį per metus, o gal ir visą vasaros periodą.

Tai reiškia, kad šalims atsiveria naujos perspektyvos ir galimybės, o su jomis ir rungtyniavimas dėl šio regiono išteklių naudojimo. Ši konkurencija kiekvieną dieną tampa vis įnirtingesnė ir ne arktiškai karšta. Tarptautinis ginčas dėl teisės eksploatuoti naudingas iškasenas, tas pačias dujas ir naftą, esančias Arkties dugne, įgauna pagreitį. Apskritai, kaip savo straipsnyje, paskelbtame Deutsche Welle interneto tinklalapyje, rašo Irene Kvaile (Irene Quaile) ir Michailas Bušujevas (Michail Bušujev), Arktika tampa viena pagrindinių didelės politikos temų.

Paskelbimo data: 2013-05-28 09:26

Septynios prekeivio aklavietės

Sėkmingais prekeiviais, žinoma, negimstama. Prieš tai dar reikia daug metų atkakliai dirbti ir save tobulinti. Nors negalima paneigti  - kai kurie charakterio bruožai gali daug prisidėti tiek prie profesinės, tiek ir prie finansinės sėkmės, tačiau daugelį naudingų savybių reikia tiesiog savyje išsiugdyti. Masterforex-V treidingo ir prekybos biržoje Akademijos DFBA (Dinaminės fraktalinės-bangų analizės) katedros specialistai pastebi, kad norint tapti profesionaliu prekeiviu, teks susidurti su daugybe kliūčių. Jei apie jas nežinosite, galite tiesiog papulti į aklavietę ir kokias titaniškas pastangas bedėtumėte ateityje - sėkmė liks nepasiekiamai toli.

Paskelbimo data: 2013-05-23 09:53

Vokietijos nekilnojamasis turtas: investuotojai renkasi demokratišką Berlyną ir prestižinį Miuncheną

 

Vos prieš kokius 10 metų Vokietijos ekonomika buvo įklimpusi į recesiją. Finansų sistemą nugalėjo krizė, buvo ribojamas biudžeto deficitas, didėjo nedarbo lygis. Vyriausybė buvo priversta griebtis griežtos taupymo politikos, daugiausia socialinių pašalpų  mažinimo sąskaita. Šiandien Vokietijos ekonomika yra numeris pirmas Europoje ir penktoji pasaulyje. 360 stambiųjų nekilnojamojo turto investuotojų apklausų duomenimis tarptautinėje MIPIM 2013 parodoje Vokietija buvo pavadinta pačia patraukliausia investavimui į nekilnojamąjį turtą 2013 metais šalimi.

Paskelbimo data: 2013-05-20 16:00

The Washington Post apie ES krizės tiesą ir euro kurso kritimą


Per pastaruosius kelerius metus neabejotinam Senojo pasaulio gyventojų apgailestavimui frazė „Europos krizė“ tapo stabiliu posakiu. Netrukus bus penkeri metai nuo liūdnai pagarsėjusios 2008 metų ekonominės krizės pradžios, prasidėjusios būtent Europoje ir sudavusios jai didžiausią smūgį. Praėjo dveji metai po užgriuvusios „naujosios bangos“, kuri virto galingiausia Europoje skolų ir bankų krize.

Geros naujienos „sėkmingoje“ Europos Sąjungoje jau spėjo tapti tikru deficitu, o štai blogos seka viena po kitos. Atsižvelgiant į tą faktorių, kad Europai tenka apie vieną penktadalį pasaulio ekonomikos, tampa aišku kodėl jos problemoms neabejingi kaimynai.  Planetos gyventojai (o ir patys europiečiai) jau taip priprato prie netikėtų, dažnai prieštaringų, o kartais šokiruojančių naujienų, jog tiesiog nebežino, ko tikėtis iš Senojo pasaulio? Ar galutinio kritimo į bedugnę, ar buvusios didybės atgimimo.

Paskelbimo data: 2013-05-15 14:41

Prekeiviai: ar išliks JAV doleris pagrindine pasaulio valiuta?


Taigi, doleris ir vienpolis pasaulis yra pasmerkti. Bet kokiu atveju taip mano Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto (direktorius Borisas Kagarlickij (Boris Kagarlickij) ekspertai ir svečiai, neseniai susirinkę Maskvoje į konferenciją „Post-globalizacija. Neoliberalizmo pabaiga ir socialinės valstybės atgimimas“.

Dalyviai konstatavo, kad pasaulinė krizė tęsiasi jau penktus metus, tačiau vis dar nematyti jos nei galo, nei krašto, ji beveik sunaikino neoliberalią ekonominę ir politinę dolerio ir Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimo tvarką, viešpataujančią pasaulyje daugelį dešimtmečių. Apskritai, kiek laiko tai dar truks ir ką su tuo daryti? Štai ekspertai ir susirūpino naujos strategijos pasauliui post-globalizacijos epochoje ieškojimu.

Paskelbimo data: 2013-05-10 10:04

Kodėl Kipro krizė yra tokia pavojinga pasaulio bankų sistemai?

Nepaisant fakto, kad Kipras - salų valstybė, finansiniu požiūriu, tai visai ne izoliuotas objektas. Vieną rytą visi prabudo ir pamatė dar vieną to patvirtinimą, kaip viskas šiame pasaulyje (ypač finansiniame) susiję.

Tada visi fondų indeksai - nuo japoniškų iki amerikietiškų - demonstravo kritimą dėl negatyvių naujienų iš Kipro. Dienos pabaigoje Japonijos fondų indeksas Nikkei 225 (1 pav.) nukrito 320 punktų (2,5%), o Honkongo Hang Seng (2 pav.) sumažėjo beveik 500 punktų (2,2%).

Paskelbimo data: 2013-05-03 11:02