Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Sekmadienis, liepos 23, 13:46 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Nekilnojamasis turtas Latvijoje: kuo baigsis ginčai dėl leidimo gyventi suteikimo

Nekilnojamasis turtas Latvijoje: kuo baigsis ginčai dėl leidimo gyventi suteikimo

Praėjo tik keletas savaičių po garsaus  Nacionalinės sąjungos pirmininko Raiviso Dzintarso (Raivis Dzintars) pasisakymo, kuriame jis ragino nedelsiant nutraukti leidimų gyventi užsieniečiams, investavusiems į Latvijos nekilnojamąjį turtą, išdavimą ir štai jau pasirodė aiškūs patvirtinimai, kad radikalūs politiko pasiūlymai neras pakankamos paramos nei parlamente, nei šalies vyriausybėje. Beje ir pats patriotas atsitraukė atgal. Dabar jis sako, kad iš tikrųjų turėjo omenyje ne visišką dar 2010 metais paskelbtos programos „Leidimas gyventi mainais už investicijas“ nutraukimą. Neva jis reikalavo ją tik gerokai sugriežtinti. Pasak jo, užsieniečiams vis tik reikia suteikti leidimo gyventi statusą, bet tik tiems, kurie tikrai įnešė didelį indėlį į šalies ekonomikos vystymą ir sukūrė naujų darbo vietų...

Priminsime, kad Latvija šiandien išsiskiria liberaliausiais migracijos įstatymais. Nusipirkęs turto už maždaug 143 tūkst. eurų sostinėje arba respublikinio pavaldumo miestuose, ne rezidentas pretenduoja į leidimą gyventi. Provincijoje tam reikia įsigyti nekilnojamąjį turtą už dvigubai

 

mažesnę sumą. Per trejus šių taisyklių galiojimo metus į šalį atvyko daugiau negu 7 tūkst. užsieniečių, kurių investicijų dėka pavyko atgaivinti nekilnojamojo turto rinką ir pakelti iš griuvėsių vietinę statybos pramonę. Į Latviją pradėjo keltis pasiturintys ir tenkinantys savo reikmes žmonės, kurie, be kitų dalykų, tapo labiau pageidautinais prekybos ir paslaugų įmonių klientais.

 

Iš kur kyla absurdiškos idėjos

Aptardami Dzintarso posakius, ekspertai mažai dėmesio skiria jo asmenybei, užtat beveik visi sutinka, kad juose nėra jokios ekonomikos, o yra tik politika, be to žemiausio tipo – populistinė.
Iš tiesų, vienos sociologinių apklausų duomenis 56% ekonomiškai aktyvių Latvijos piliečių pasisako už migracijos politikos sugriežtinimą ir tik 36% - prieš. Pataikauti paplitusioms visuomenėje idėjoms ir norams, net jeigu jos klaidingos - pagrindinis populisto bruožas. Rytoj, kai daugumos nuotaikos pasikeis, jis be sąžinės graužaties pakeis savo retoriką į priešingą pusę.

Bet kas gi, tiesą sakant, gali patikėti Dzintarso pareiškimais apie tariamai prasidedančią naują „okupacijos“ bangą? Tai pareikšti gali tik akivaizdžiai su skaičiais nesusipažinęs ar savo šalies įstatymų neskaitantis žmogus, o politikui tai yra neatleistina. Juk tokia migracijos banga, net esant greito stiprėjimo sąlygoms, galėtų pasiekti sovietinius mastus tik gal po kokio šimto metų. Kur gi čia grėsmė nacionalinei kultūrai?

 

Be to, Dzintarsas neužsimena apie tai, kad iš tikrųjų investuotojams leidimas gyventi suteikiamas tik penkeriems metams. Po to jį, žinoma, žada be problemų pratęsti. Tačiau, jei atsiranda neigiamų padarinių, valdžia gali to ir nedaryti. Be to, leidimas gyventi - dar ne pilietybė. Balsuoti ir daryti įtaką šalies politikai užsieniečiai vis tiek negali. O norint gauti Latvijos pasą, reikia mažiausia visiškai integruotis į visuomenę. Trumpai tariant, net žiūrint nacionalisto, kovojančio už etnoso „saugumą“, akimis nėra jokios grėsmės.

Užtat iš priešingos pusės yra stebimas aiškus taip vadinamų nacionalistų pritarimas radikalams. Būtų Latvijos valdžioje, ne tik apsimetinėjančių, bet ir tikrų ultrapatriotų, jie tikrai paskelbtų Dzintarsą ir jo bendraminčius Kremliaus agentais. O ką? Pereitais metais nepavyko referendumas dėl rusų kalbos, pripažįstant ją antrąja valstybine kalba, štai „Maskvos imperialistai ir niršta“, bandydami pakenkti kaimyninei valstybei. Ir jei vis tik nepavyktų prastumti žalingų įstatymų, galima bent jau sukelti „audrą stiklinėje“ ir taip atbaidyti šiek tiek užsienio investuotojų.
Tačiau net ir tokios teorijos, ir Nacionalinės sąjungos retorika, ir maskvafilų šnekos apie tariamai artėjantį fašizmą vargu ar sudomintų ką nors iš rimtų žmonių. Juos apskritai galima būtų ignoruoti, jeigu politinio populizmo įkarštyje nekiltų pavojus, kad Latvijoje tikrai „papjaus auksinius kiaušinius dedančią vištą“.

 

Sveikas protas vis tik laimi

 

Kas atsitiks tuo atveju, jei, norint gauti leidimą gyventi, Latvijos parlamente bus palaikytas siūlomas minimalios investicijų sumos padidinimas 3-5 kartus? Pasak Masterforex-V akademijos ekspertų, jis iškart blokuotų kelią viduriniosios klasės užsieniečiams. Dauguma jų dabar į būstą investuoja 150-250 tūkst. eurų. Jei slenkstis bus padidintas, pavyzdžiui, nuo 500 tūkst. eurų, Latvijoje įsikurti  galėtų tik milijonieriai. Daugelis investuotojų bus pasirengę investuoti arba šiltosiose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, arba labiau išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Vokietija ar Prancūzija.
Šiuo metu Latvija kaip tik ir yra „tiltelis“. Tie, kurie negali investuoti daug arba tie kuriems neleidžiama šiose šalyse, atkreipia dėmesį į Latviją, kad per ją galėtų  emigruoti gilyn į Europą.

Migracijos įstatymą, priimtą Latvijoje prieš trejus metus, daugelis analitikų vadina idealiu sprendimu. Jo pagrindinis privalumas - didžiausia nauda už minimalius pinigus. Pabandykite sutrikdyti nusistovėjusią tvarką ir jūs pamatysite, kaip Latvija taps viena iš daugelio ES šalių, netekusių investicinio patrauklumo, o kartu - ir užsienio kapitalo.

Kas nutiks 6200 statybos kompanijų, kuriose dirba daugiau negu 120 tūkstančių latvių? Beje, įsigaliojus migracijos įstatymui vidutinis darbuotojų skaičius statybos kompanijose padidėjo nuo 13 iki 20 žmonių. Taigi, jau 2010 metais užsienio investuotojų dėka buvo įdarbinta beveik 30 tūkstančių žmonių, o pernai - 36877 žmonės. Statybos pramonės dalis šalies ekonomikoje per trejus metus padidėjo nuo 3,78% iki 4,53%. Latvijos statybose dabar užimta 5,78% visų darbuotojų. 2010 metų pradžioje šis rodiklis buvo 4,99%.

Beje,
ES užimtumo rodikliai yra laikomi svarbesniais, negu BVP arba užsienio investicijos. Ir to visai pakanka, kad bet kuris sveiko proto politikas nedrįstų ant jų užsimoti. Ar ne todėl parlamento frakcijos „ Sutarimo centras“ pirmininkas Janis Urbanovič pavadino Nacionalinės sąjungos elgesį „valstybės sabotažu“ ir paragino teisėsaugos institucijas atkreipti dėmesį į šios organizacijos veiklą.

Rygos meras Nilas Ušakovas mano, kad be užsienio investicijų Latvijos sostinės centras tiesiog yra pasmerktas po truputi sugriūti. Savo ruožtu, ekonomikos ministras Danielis Pavliutsas (Daniel Pavliuts) pažymėjo, kad pastaraisiais metais daugelyje Europos Sąjungos šalių stengiamasi sukurti migracijos programas, panašias į Latvijos. Susiklostė paradoksali situacija: Baltijos šalies patirtį studijuoja net Vakarų Europoje, o jos pačios parlamentarai siūlo jos atsisakyti.
Pagaliau ir vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis „kai kurių politikų stumiamą“ leidimo gyventi programą mainais už investicijas pavadino kenksminga ir galinčia atnešti tik daugiamilijoninius nuostolius tiek Latvijos ekonomikai, tiek ir biudžetui.

Taigi, yra visos priežastys manyti, kad Nacionalinės sąjungos atstovų idėjos  ne tik griežtai kritikuojamos šiandien, bet ir ateityje nebus priimtos Latvijos valdžios institucijų. 

 

Paskelbimo data: 2013-10-04 04:44 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33

Deividas Rokfeleris - Žmogus, kuris bandė suvienyti pasaulį

Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Paskelbimo data: 2017-06-30 09:33

Paskelbtas pačių populiariausių pasaulio automobilių reitingas

Konsultacinė firma focus2move paskelbė 1-ojo 2017 metų ketvirčio automobilių pardavimo visame pasaulyje statistinius duomenis.

Paskelbimo data: 2017-06-27 07:50

Ar moderniam biurui reikalingas ping-pongo stalas, hamakai, sauna?

Naujų IT kompanijų tarpe populiarėja idėjos derinti darbą ir laisvalaikį - biuruose statomi ping-pongo stalai, hamakai ir net įrengiamos saunos.Išsamiau apie tai, ar galima suderinti darbą ir laisvalaikį bandė išsiaiškinti portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-06-23 09:14

5 idėjos, kurios iš esmės pakeis vairuotojų gyvenimą

BBC radijo stoties reporteris Deividas Gibsonas (David Gibson) pasakoja apie išradimus ir naujas koncepcijas, kurios gali pakeisti miesto transporto infrastruktūrą: tarpusavyje informacija besikeičiantys automobiliai, keliai nepastebimai pakraunantys jūsų elektromobilius ir dar daugiau. Apie tai praneša portalas „Market Leader“.

Paskelbimo data: 2017-06-21 09:58

Bitkoino kursas vėl smunka

Gegužės 25 dieną į Bitkoino (bitcoin) kriptovaliutą iš viso buvo investuota  45 milijardai dolerių, o jau po dviejų dienų - tik 31 mlrd. Kaip sako rinkos analitikai, kai bet kuris instrumentas praranda 14 mlrd. dolerių vos per dvi dienas, o dar kai tai sudaro beveik trečdalį kapitalizacijos, stambaus kotiruočių nuosmukio išvengti neįmanoma.

Paskelbimo data: 2017-06-20 08:59