Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Sekmadienis, rugpjūčio 20, 20:05 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Kroatijos įstojimas į ES: krizės gilėjimas ar euro sustiprinimas?

Kroatijos įstojimas į ES: krizės gilėjimas ar euro sustiprinimas?

Šių metų liepos 1 dieną Kroatija oficialiai tapo Europos Sąjungos nare, taip išpildžiusi didelės dalies Ukrainos, Gruzijos, Turkijos ir net kaimyninės Serbijos gyventojų širdžiai brangią svajonę.
Dabar, kartu su Kroatija, kadaise superprestižiniame tarptautiniame klube yra 28 nariai ir daugelis ekspertų mano, kad jei jis išliks iki šio dešimtmečio pabaigos, tai daugiau naujais nariais jau tikrai nebepasipildys. Gali būti, kad Balkanų respublika padės tašką viename ambicingiausių projektų senojo pasaulio istorijoje. O galbūt kroatai padarė teisingą pasirinkimą ir priešakyje jų laukia pati šviesiausia ateitis.
Dabar sunku prognozuoti, tačiau vienas dalykas yra aiškus: pasitaikė ne pats geriausias laikas stoti į ES. Susidaro įspūdis, kad europiečiams Kroatija dabar nelabai rūpi, o kroatus nelabai domina, kas vyksta aplink. Naujo šeimos nario priėmimas į „Europos šeimą“ buvo toks kasdieniškas ir nepastebimas, kad noromis nenoromis norisi paklausti: „Ar buvo verta?“

Kelyje į svajonę ...

Per pastaruosius daugiau nei dvidešimt metų Kroatija išgyveno labai daug sukrėtimų. Pradžioje sunkiai, praliejusi daug kraujo (dešimtys tūkstančių žuvusių ir sužeistų, daugiau nei pusė milijono pabėgėlių), atsiskyrė nuo Federacinės Jugoslavijos. Siekis pabėgti iš „komunistinio rojaus“ akivaizdžiai buvo paaiškinamas vieninteliu noru: patekti į naują - Europos - „rojų“. Tuomet, 90-ųjų pradžioje, Kroatija dėlto buvo pasiruošusi daug ką paaukoti.
ES vadovybė Kroatijai iškėlė daugybę sąlygų ir gana griežtų reikalavimų, daug griežtesnių nei, tarkime, Rumunijai ar Bulgarijai. Iš jos buvo reikalaujama atlikti (beje, ne žadėti, o būtent realizuoti) daugybę sudėtingų reformų politikos ir ekonomikos srityse.
- Nacionaliniai Kroatijos teisės aktai buvo pertvarkyti taip, kad atitiktų europinius standartus.
- Nuo valdžios buvo nušalintos nacionalistines jėgos, įsitvirtinusios ten 90-aisiais XX a. metais.
- Karo buvusioje Jugoslavijoje byloje oficialusis Zagrebas tarptautiniam teismui išdavė visus pilietinio karo dalyvius, kurie Hagoje buvo laikomi karo nusikaltėliais.
- Vyriausybė taip pat buvo priversta parduoti daugelį garsių į didžiules skolas įklimpusių laivų statyklų.
- Kroatijoje prasidėjo ne parodomoji, o tikra kova su korupcija. Tuomet buvo nubausta daug aukšto rango funkcionierių. Net buvęs Kroatijos premjeras Ivo Sanaderas (Ivo Sanader) 2012 metais buvo nuteistas už kyšio paėmimą.
Daugiamečių Kroatijos vadovybės pastangų rezultatus pateikė ES Plėtros komisaras Štefanas Fiulė (Štefan Füle), kuris 2013 metų kovo mėnesį būdamas Kroatijoje su džiaugsmu konstatavo: „Kroatija gali didžiuotis savo reformomis: jos kelia pasitikėjimą, prisideda prie tvaraus šalies vystymosi ir tai yra negrįžtamas procesas“.
 

Kaip gerai viskas prasidėjo ...


Paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje Kroatija pateikė 2003 metais, kai „bendri Europos namai“ buvo pakilime, savo galios zenite.

■Europos konstitucijos nesėkmės Prancūzijos ir Nyderlandų referendumuose dar nebuvo spėjusios sukelti ES institucinės krizės (ji prasidėjo 2005 metais.)
■Priešakyje buvo pergalinga 2004 metų (tuomet į ES iškart įstojo 10 valstybių) ir 2007 metų (prie ES prisijungė Rumunija ir Bulgarija) ES sienų plėtra ir tuomet atsirado naujos rimtos problemos, taikliai pavadintos „plėtros nuovargiu“.
■Po to 2008 metais kilo pasaulinė finansų krizė, kurios šaknys taip pat siekia Europos Sąjungą. Ir skaudžiausią smūgį teko atlaikyti būtent europiečiams.
■Galiausiai, 2010 metais kenčiančią Europos Sąjungą sukrėtė suverenios skolos krizė, grasindama palaidoti bendrą Europos valiutą - eurą ir privertusi rimtai suabejoti tolesniu tokių skirtingų Europos šalių buvimo drauge tikslingumu vieno dirbtinai sukurto tarpvyriausybinio susivienijimo rėmuose.
Išdavoje, skepticizmas dėl ES ateities šiandien gerokai viršija optimistiškiausius lūkesčius. Neatsitiktinai pasklido kalbos, kad Europos Sąjunga iki 2020 metų tikrai nebesiplės. Dar daugiau, daugelis ekspertų mano, kad būtent šiemet kai kurios šalys pasitrauks iš ES.
Kroatai ES suvokė,  kaip dovaną. Oficialusis Zagrebas drausmingai vykdė visas Briuselio rekomendacijas: 2009 metais Kroatija tapo NATO nare, anksčiau siuntė savo karius į karštuosius taškus ir t.t. Ilgi laukimo metai, matyt, jau pripratino Kroatijos gyventojus prie minties, kad Europos Sąjunga jų šaliai yra, greičiausiai, tam tikra neišvengiamybė, iš kurios vargu ar galima tikėtis ko nors gero arba blogo. 2012 metų sausį vykusiame referendume 66% respondentų pasisakė už įstojimą. Šiandien gi neseniai atliktų apklausų duomenimis stojimą į ES besąlygiškai remia tik 23%  šalies gyventojų.

Kuo gali virsti kroatams prisijungimas prie Europos Sąjungos?

Kroatija kol kas neįves euro ir neprisijungs prie bevizės Šengeno zonos. Tačiau ekspertai baiminasi, kad savarankiškai ilgai išlaikyti savo nacionalinę valiutą Zagrebui nepavyks. Euro įvedimas gi reikštų geroką mažmeninių kainų padidinimą.
Jau praėjo tie laikai, kai šalies įstojimas į ES automatiškai reiškė jos ekonomikos augimą. Kroatijos ekonomika penkti metai iš eilės yra recesijos būsenoje. Nedarbas šalyje siekia 18%. Praėjusiais metais bendrosios nacionalinio biudžeto pajamos buvo 6,8 milijardo eurų, beje, 15% jų teko turizmo sričiai.
Pliusai. Tikimasi, kad ES subsidijuos Kroatijos ekonomiką: pradžioje metinės subsidijos sudarys 800 milijonus eurų, o po to, kai Kroatija užtikrins visokeriopą bendradarbiavimą su visais ES fondais, ši suma gerokai padidės. Europos Komisijos regioninės politikos komisaras Johanesas Hanas (Johannes Hahn) dar 2013 metų vasarį patikino, kad po Kroatijos įstojimo „70 procentų valstybinių kapitalinių įdėjimų šalyje sudarys Europos Sąjungos pagalba“. Bendras Kroatijos investicinis patrauklumas įstojus į ES turėtų išaugti, o piliečiai galėtų laisvai keliauti visoje Europoje. Tiesa, jau dabar kai kurios ES šalys įvedė kroatams įsidarbinimo apribojimus. Kroatijos užsienio prekyba pateks į Europos Sąjungos užsienio prekybos statistiką, o tai šiek tiek padidins jos reikšmę pasaulio rinkose.

Minusai. Tačiau kroatai nuogąstauja dėl nedarbo didėjimo, kainų kilimo, pelningiausių ekonomikos sričių, kurias gali supirkti europiečiai, kontrolės praradimo. Bijo kroatai ir darbo užmokesčių įšaldymo, ir socialinių projektų apribojimų, ir reikalavimų verslui sugriežtinimo, nelegalių imigrantų antplūdžio, ir dar daug ko. Be to, dabar teks apsunkinti turistų, nepriklausančių ES, įvažiavimą į šalį, o tai gali juos atbaidyti.

Ką Kroatijos įstojimas į ES reiškia kitoms šalims?

Europos Sąjungai. Tai daugiau pliusas nei minusas.
1. Galima pademonstruoti savo išsilavinimo gyvybingumą. Tai ypač aktualu po demonstratyvaus Islandijos atsisakymo pretenduoti į ES nares.
2. Kroatijos ekonomika Balkanuose yra pati gyvybingiausia. Daugelio rodiklių duomenimis ji vystosi dinamiškiau, negu Bulgarijos ir Rumunijos ekonomika.
3. Geopolitiniai įgijimai. ES teritorija ir gyventojų skaičius tik padidėjo, be to dabar bus galima kontroliuoti Adrijos jūrą.
4. Po Kroatijos (antros buvusios Jugoslavijos respublikos) įstojimo į ES, Briuselio įtaka Balkanų šalimis turėtų sustiprėti.

Kaimynams.
Čia reakcija gali būti labai skirtinga.
1. Turkiją ir Makedoniją, pateikusias prašymą kartu su Kroatija, ši naujiena gali susierzinti. Ypač todėl, kad visiems norintiems buvo leista suprasti, kad bent keletą metų nauji nariai nebus priimami.
2. Serbija ir kitos Balkanų šalys. Viena vertus, jos gali tikėtis, kad Zagrebas taps jų „advokatu“ ES. Kita vertus, problemiškų santykių atveju, Kroatija gali tapti labai nepatogia, nuolat „kaišiojančia pagalius į ratus, partnere.“
3. Rusija ir kitos NVS šalys turės persvarstyti kai kurias tarpvalstybines sutartis. Be to, atvykti į Kroatijos teritoriją ne ES šalių piliečiams dabar bus galima tik su vizomis. Galbūt daugeliui Kroatijos kurortų mėgėjų dabar teks ieškoti naujų poilsio vietų. Ypač, kai kainos, siekiant ES standartų, greičiausia, kils.
 

Paskelbimo data: 2013-07-10 12:39 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33