Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Trečiadienis, gruodžio 13, 04:15 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

DW apie naudingųjų iškasenų turtus Arktikoje ir Rusijos, Kanados, JAV kovos dėl jų paslaptis

DW apie naudingųjų iškasenų turtus Arktikoje ir Rusijos, Kanados, JAV kovos dėl jų paslaptis

Už lango darosi vis šilčiau, reiškia pats laikas pakalbėti apie Arktiką. Pastaraisiais metais šiaurės ledai tirpsta tiesiog akyse. Visai tikėtina, kad jau 2020-2040 metais Arktikos vandenų nebekaustys ledas bent vieną mėnesį per metus, o gal ir visą vasaros periodą.

Tai reiškia, kad šalims atsiveria naujos perspektyvos ir galimybės, o su jomis ir rungtyniavimas dėl šio regiono išteklių naudojimo. Ši konkurencija kiekvieną dieną tampa vis įnirtingesnė ir ne arktiškai karšta. Tarptautinis ginčas dėl teisės eksploatuoti naudingas iškasenas, tas pačias dujas ir naftą, esančias Arkties dugne, įgauna pagreitį. Apskritai, kaip savo straipsnyje, paskelbtame Deutsche Welle interneto tinklalapyje, rašo Irene Kvaile (Irene Quaile) ir Michailas Bušujevas (Michail Bušujev), Arktika tampa viena pagrindinių didelės politikos temų.

Autoriai pažymi, kad vis daugiau šalių nori dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su šio regiono turtų naudojimu, šiandien prie Arktikos tarybos durų išsirikiavo visa eilė norinčių į ją įstoti. Taigi, kuo gi Arktika patraukli didžiosioms valstybėms, kokias naujas galimybes ji atveria ir kokius turtus siūlo šis šiaurinis rajonas? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjo investuotojų portalo „Market Leader“ analitikai.

Kas yra kas Arktikos politikoje?

Kiekvieną dieną didėja valstybių, pasiruošusių mesti iššūkį atšiauriai Arktikai, gretos, viliantis solidaus būsimo pelno ir galimybių. Regionas tampa daugelio šalių nuožmios kovos objektu. Išskirsime, taip sakant, artimą ir tolimą šių valstybių ratą:

1. Istoriškai Arktiką kontroliuoja JAV, Kanada ir Rusija. Tačiau į artimą ratą be šių valstybių įeina dar penkios šalys, esančios šalia Arkties, tai - Danija, Norvegija, Švedija, Suomija ir Islandija (artimesnių šiam regionui nėra). Visos jos yra nuolatinės Arkties tarybos dalyvės, kurios savo veiklą pradėjo dar 1996 metais, kad apsaugotų unikalią šiaurės poliarinės zonos gamtą. Būtent jos šiandien labiausiai ginčijasi dėl to, kam kokia Arkties vandenyno dalis turėtų priklausyti.

2. Prie taip vadinamo vidurinio rato priskiriamos Vokietija, Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija ir kai kurias kitos šalys, kurios nuo pat tarybos sukūrimo1996 metais turi stebėtojų statusą.

3. Dar 14 šalių, neturinčių prieigos prie Arkties, bet norinčių lygių teisių, įsisavinant šį regioną, pateikė savo paraiškas stebėtojo statusui gauti, jos ir gali būti vadinamos tolimu ratu. Bet problema yra ta, kad kuo toliau, tuo atsargiau priimami sprendimai dėl šios Tarybos narių skaičiaus plėtros.

Tomas Kirchneris (Thomas Kirchner) neseniai publikuotame savo straipsnyje „Ledlaužių laikas“ (Sueddeutsche Zeitung) priminė, kad, pavyzdžiui, Kinija padavė paraišką dar 2006 metais. Tačiau daugelis Arkties tarybos narių neskuba priimti į savo gretas naujų šalių-stebėtojų. Būtent tai privertė kai kurias kitas šalis sukurti alternatyvią organizaciją, pavadintą „Arkties ratas“. Taigi, nuo pretendentų į šio atšiauraus krašto turtus pradeda raibti akys, atsiranda vis daugiau siekiančių šio regiono padalinimo.


Kaip padalinti dar gyvo „ruonio“ odą

„Deutsche Welle“ straipsnyje „Arktika tampa viena pagrindinių didžiosios politikos temų“ ir kitose pasaulio ir vidaus žiniasklaidos publikacijose išryškėja kai kurie prieštaravimai tarp didžiųjų valstybių ir organizacijų dėl šio regiono įsisavinimo. Peržiūrėsime ir išanalizuosime juos, atlikę nedidelį tyrimą.

Europos Sąjunga. Šių metų gegužės 15 dieną į Arkties tarybos duris atkakliai pasibeldė įtakingas ir svarbus svečias - ES. Tiesą sakant, jis nuolat į jas beldžiasi nuo 2008 metų, tačiau vis veltui. Ir šį kartą galutinis sprendimas buvo atidėtas. Tuo tarpu, šios Tarybos posėdžiai vyksta... kas dveji metai. Kokios gi „nuodėmės“ neįleidžia ES į Arkties rojų? Pavyzdžiui, Rusija mano, kad teigiamo Europos Sąjungai sprendimo atveju europiečių įtaka čia būtų neproporcingai didelė (juk į organizaciją jau įeina šalys - ES narės). Kanada turi savo priežasčių prieštarauti - ji negali atleisti ES draudimo importuoti ruonių mėsą ir kailius. Ir štai tau, būtent Kanada artimiausius dvejus metus vadovaus Arkties Tarybai.

Rusija. RF 2007 metais su fanfaromis pastačiusi savo vėliavą Arkties vandenyno dugne, nedviprasmiškai pareiškė apie savo teises į Arkties teritoriją ir turtus. Suprantama, kad ji nesuinteresuota naujais žaidėjais, jai nereikia konkuruojančių struktūrų. Kažkas, kaip, pavyzdžiui, Rusijos MA Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto forumo „Naftos ir dujų dialogas“ vadovė Nina Pusenkova (Jegoras Vinogradovas „Ekspertai prieš naftos ir dujų gavybą Arktyje“, Deutsche Welle) mano, kad Maskva turi politinių motyvų. Esą, cituojame, „Šalies vadovybė į Arkties užkariavimą žvelgia kaip į Sovietų kosmoso įsisavinimo programų ekvivalentą, kuris leis Rusijai įtvirtinti savo, kaip energetinės supervalstybės, statusą.“ Dauguma gi mano, kad kalbama apie šiaurės šalies ekonominius interesus šioje teritorijoje.

Kinija. Akivaizdu, kad Arktika Pekinui tampa nauja žaidimų aikštele. Gegužės 15 dieną po ilgo kamavimosi eilėje KLR tapo nauja stebėtoja Arkties taryboje, kartu su ja šį statusą gavo ir kitos Azijos šalys - Indija, Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras. Bet būtent Kinijos atkaklumas šioje srityje ir kelia nerimą daugeliui Arkties tarybos narių. Pavyzdžiui, tikrą KLR interesą šiam regionui rodo pastangos pirkti uostą Islandijoje ir dėmesys Grenlandijai. Kanados politologas Kristianas Loiprechtas (Christian Leuprecht) interviu Deutsche Welle kalbėjo apie įtarimus, kad kiniečiai, apeidami tarptautinius susitarimus, sudarinėja regiono naudingų iškasenų žemėlapius ir tai labai neramina kanadiečius. Pekine dirbantis neįvardintas karinis ekspertas teigia, kad jeigu kada nors Kinijai pavyks patalpinti šiame regione atominį povandeninį laivą, ji sukurs Europos, Rusijos ir JAV strateginio sutramdymo sąlygas.

Kanada.
Pasak kanadiečių, Arktika jiems yra jų „nacionalinio identiškumo“ dalis. Bet
kuriam politikui pretenzijų į Arkties teritorijas atsisakymas reikštų vieną dalyką - politinę savižudybę. Akivaizdu, kad Kanada nepamiršta ir apie naudingas iškasenas, esančias Arkties dugne. Beje, būtent ginčas dėl Arktikos komplikuoja Kanados ir Rusijos santykius.

Jungtinės Amerikos Valstijos. Vašingtonui, kaip žinia, rūpi viskas, kas vyksta planetoje ir Arktika ne išimtis. Sprendžiant iš JAV administracijos paskelbtos Arkties įsisavinimo strategijos, pastaruoju metu Vašingtonas labai susidomėjo Arkties regionu. Beje, prieš keletą metų JAV Kongrese buvo išklausyti  KJP (karinių jūrų pajėgų) laivybos problemų Arktyje atstovai, kurie teigė, kad ledas ims drastiškai tirpti jau nuo 2014 metų.

Beje, kaip teisingai pastebėjo jau minėtas Kristianas Loiprechtas, per maža tik „stulpeliais pažymėti“ teritoriją; tarptautinėje teisėje parašyta, kad šalies teisė pretenduoti į Arkties teritoriją priklauso... nuo gebėjimo ją ginti ir kontroliuoti. Tai yra, kaip mano generalinis nepriklausomos EU-ARCTIC-Forum organizacijos sekretorius Štefanas Vėberis (Steffen Weber), vien Arkties sąjungos nario statuso nepakanka, svarbiau „faktiniai veiklos rodikliai: kiek ledlaužių, kiek mokslininkų dirba regione? Kiek kompanijų čia užsiima verslu?“. Tai gali sau leisti ne kiekviena šalis, juk Arktikoje sąlygos vis dar sunkios. Paimkime tuos pačius ledlaužius. Pavyzdžiui, Rusijos Arkties ambicijos paremtos 12 ledlaužių, iš kurių septyni atominiai ir toliau galingesni atominiai laivavedybos ledlaužiai naudojami ištisus metus, Kanados - 21 laivas, bet štai JAV jų turi tik 3 ir tie patys turi problemų (remonte, išėję iš rikiuotės ir pan.), Kinija 2014 metais ketina nuleisti į vandenį tik antrą ledlaužį, tačiau jau užsakė kelis naujus laivus plaukioti būtent šiaurės jūros keliu. Arba štai, šalys didina savo karinį dalyvavimą Arktyje. Arkties vandenyne stiprinamos Rusijos, JAV, Norvegijos, Danijos ir Kanados flotilės.

Ar Arktika padidins pasaulio turtus?

Tai kuo gi įdomi Arktika, jei yra tiek norinčių pasinaudoti jos turtais? Kokias ekonomines galimybes ji atveria šalims, pasirengusioms ją įsisavinti?
Atkreipiame dėmesį į:

- Gelmių turtai. Šiandien jau žinoma, kad Arkties ištekliai didžiuliai ir įvairūs. Manoma, kad Arkties vandenyno dugne yra beveik 20 procentų pasaulio naftos atsargų ir 30 procentų gamtinių dujų atsargų. Beje, daugelis ekspertų mano, kad didesnė jų dalis bus Rusijos pusėje. Arktika turtinga ir mineralų telkiniais, ypač retaisiais žemių elementais. Tuo tarpu daugelis pasaulio šalių patiria tikrą žaliavų badą, imkime, kad ir tą pačią Kiniją. Jau daugelis šalių gavo žvalgymo veiklos leidimą regione, kurios plėtojimui vis dar trukdo žaliavų kainų neapibrėžtumas (beje, tai yra viena  „Gazpromo“ Štokmano telkinio eksploatavimo vėlavimo priežasčių). Tačiau yra ir kita nuomonė, kad Arktikos atsargos  ne tokios jau didelės, bet kuriuo atveju, joms dar aiškiai toli iki „naftos ir dujų Eldorado“ vardo;

Naftos ateities sandoriai 2013 metų gegužės 21 dieną Nymex prekių biržoje Niujorke krito 0,75 JAV dolerio ir buvo prekiaujami apie 96 dolerius už barelį, o ICE Londono prekių biržoje naftos Brent kaina viršijo Light Sweet (WTI) kainą 7,73 JAV dolerio ir yra 103,91 dolerių už barelį lygyje.
Naftos kainų sumažėjimas pasaulinėje rinkoje vyko JAV dolerio kurso didėjimo fone, susijusio
su investuotojų lūkesčiais dėl korekcijų JAV FRS skatinimo programoje, sakė brokerių kompanijos Nord FX analitinės tarnybos ekspertai:

 



- Strategiškai palankus prekybinis išsidėstymas.
Arktikoje didelis laivybos potencialas, čia ilgainiui gali eiti vienas svarbiausių pasaulio jūrų transporto kelių, kas leistų sumažinti pervežimų tarp trijų pagrindinių pasaulio ekonomikos centrų - Europos, Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos - kainą ir trukmę. O tai gali atnešti didelius pelnus. Visai įmanoma, kad jau ne už kalnų tas laikas, kai Beringo sąsiauris mes iššūkį Persijos arba Malakos sąsiauriui. Tai jau sukėlė dideles viltis Rusijoje, o kaipgi - per pastaruosius trejus metus tarptautinių krovinių pervežimų apimtys Šiaurės jūros keliu išilgai Rusijos padidėjo dešimteriopai. O Islandija, norėdama tapti pirminiu tranzito punktu Arkties laivybos keliuose, jau sukūrė terminalų tinklo projektą. O tai yra labai svarbu tai pačiai Kinijai, kuri pagal apimtis yra pasaulinė eksporto lyderė. Bet ir čia neapseita be skeptikų. Kvebeko Lavalio universiteto (Laval University) mokslinis bendradarbis Frederikas Laseri (Frederic Lasserre) pateikė problemas, su kuriomis čia gali susidurti laivyba. Štai jo pagrindinės išvados. Atstumas, tai, žinoma, gerai, bet dėl ledo tirpimo kelias tampa nesaugus, be to, ledo tirpimas kasmet prasideda skirtingu laiku, o tai reiškia nustatyti tikslų judėjimo grafiką čia bus visai nelengva, be to, plaukymo rentabilumui padidinti krovininiams laivams pakeliui reikalingi tarpiniai uostai, o Arktikoje juk to nėra. Taigi, Laseri daro išvadą, kad laukti rimto tranzitinės laivybos vystymosi Arktyje artimiausioje ateityje neteks;


- Žvejyba. Dėl ledo tirpimo Arktikoje Arkties vandenynas tampa prieinamas pramoninei žvejybai. Pagrindinės valstybės jau netrukus galės siųsti ten savo žvejybos tralerius;

- Turizmas. Kol kas jis yra ankstyvojoje stadijoje. Tačiau egzotikos ir ekstremalių situacijų mėgėjai, be abejo, deramai įvertins atšiaurų šiaurės grožį ir vyrišką šio krašto žavesį. Kitas dalykas yra tai, kad tam, kad investuotojai pradėtų investuoti į šį regioną, naudingų iškasenų išgavimas turi tapti rentabilus, o investicijų rizikos nedidelės.

Taigi, kyla klausimas, į ką iš tiesų nukreiptas stipriausių pasaulio šalių dėmesys Arktikoje – gelmių turtus, laivininkystės teikiamą naudą ar geopolitinius planus?

 

Paskelbimo data: 2013-05-28 09:26 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55