Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, liepos 28, 10:03 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

DW apie naudingųjų iškasenų turtus Arktikoje ir Rusijos, Kanados, JAV kovos dėl jų paslaptis

DW apie naudingųjų iškasenų turtus Arktikoje ir Rusijos, Kanados, JAV kovos dėl jų paslaptis

Už lango darosi vis šilčiau, reiškia pats laikas pakalbėti apie Arktiką. Pastaraisiais metais šiaurės ledai tirpsta tiesiog akyse. Visai tikėtina, kad jau 2020-2040 metais Arktikos vandenų nebekaustys ledas bent vieną mėnesį per metus, o gal ir visą vasaros periodą.

Tai reiškia, kad šalims atsiveria naujos perspektyvos ir galimybės, o su jomis ir rungtyniavimas dėl šio regiono išteklių naudojimo. Ši konkurencija kiekvieną dieną tampa vis įnirtingesnė ir ne arktiškai karšta. Tarptautinis ginčas dėl teisės eksploatuoti naudingas iškasenas, tas pačias dujas ir naftą, esančias Arkties dugne, įgauna pagreitį. Apskritai, kaip savo straipsnyje, paskelbtame Deutsche Welle interneto tinklalapyje, rašo Irene Kvaile (Irene Quaile) ir Michailas Bušujevas (Michail Bušujev), Arktika tampa viena pagrindinių didelės politikos temų.

Autoriai pažymi, kad vis daugiau šalių nori dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su šio regiono turtų naudojimu, šiandien prie Arktikos tarybos durų išsirikiavo visa eilė norinčių į ją įstoti. Taigi, kuo gi Arktika patraukli didžiosioms valstybėms, kokias naujas galimybes ji atveria ir kokius turtus siūlo šis šiaurinis rajonas? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjo investuotojų portalo „Market Leader“ analitikai.

Kas yra kas Arktikos politikoje?

Kiekvieną dieną didėja valstybių, pasiruošusių mesti iššūkį atšiauriai Arktikai, gretos, viliantis solidaus būsimo pelno ir galimybių. Regionas tampa daugelio šalių nuožmios kovos objektu. Išskirsime, taip sakant, artimą ir tolimą šių valstybių ratą:

1. Istoriškai Arktiką kontroliuoja JAV, Kanada ir Rusija. Tačiau į artimą ratą be šių valstybių įeina dar penkios šalys, esančios šalia Arkties, tai - Danija, Norvegija, Švedija, Suomija ir Islandija (artimesnių šiam regionui nėra). Visos jos yra nuolatinės Arkties tarybos dalyvės, kurios savo veiklą pradėjo dar 1996 metais, kad apsaugotų unikalią šiaurės poliarinės zonos gamtą. Būtent jos šiandien labiausiai ginčijasi dėl to, kam kokia Arkties vandenyno dalis turėtų priklausyti.

2. Prie taip vadinamo vidurinio rato priskiriamos Vokietija, Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija ir kai kurias kitos šalys, kurios nuo pat tarybos sukūrimo1996 metais turi stebėtojų statusą.

3. Dar 14 šalių, neturinčių prieigos prie Arkties, bet norinčių lygių teisių, įsisavinant šį regioną, pateikė savo paraiškas stebėtojo statusui gauti, jos ir gali būti vadinamos tolimu ratu. Bet problema yra ta, kad kuo toliau, tuo atsargiau priimami sprendimai dėl šios Tarybos narių skaičiaus plėtros.

Tomas Kirchneris (Thomas Kirchner) neseniai publikuotame savo straipsnyje „Ledlaužių laikas“ (Sueddeutsche Zeitung) priminė, kad, pavyzdžiui, Kinija padavė paraišką dar 2006 metais. Tačiau daugelis Arkties tarybos narių neskuba priimti į savo gretas naujų šalių-stebėtojų. Būtent tai privertė kai kurias kitas šalis sukurti alternatyvią organizaciją, pavadintą „Arkties ratas“. Taigi, nuo pretendentų į šio atšiauraus krašto turtus pradeda raibti akys, atsiranda vis daugiau siekiančių šio regiono padalinimo.


Kaip padalinti dar gyvo „ruonio“ odą

„Deutsche Welle“ straipsnyje „Arktika tampa viena pagrindinių didžiosios politikos temų“ ir kitose pasaulio ir vidaus žiniasklaidos publikacijose išryškėja kai kurie prieštaravimai tarp didžiųjų valstybių ir organizacijų dėl šio regiono įsisavinimo. Peržiūrėsime ir išanalizuosime juos, atlikę nedidelį tyrimą.

Europos Sąjunga. Šių metų gegužės 15 dieną į Arkties tarybos duris atkakliai pasibeldė įtakingas ir svarbus svečias - ES. Tiesą sakant, jis nuolat į jas beldžiasi nuo 2008 metų, tačiau vis veltui. Ir šį kartą galutinis sprendimas buvo atidėtas. Tuo tarpu, šios Tarybos posėdžiai vyksta... kas dveji metai. Kokios gi „nuodėmės“ neįleidžia ES į Arkties rojų? Pavyzdžiui, Rusija mano, kad teigiamo Europos Sąjungai sprendimo atveju europiečių įtaka čia būtų neproporcingai didelė (juk į organizaciją jau įeina šalys - ES narės). Kanada turi savo priežasčių prieštarauti - ji negali atleisti ES draudimo importuoti ruonių mėsą ir kailius. Ir štai tau, būtent Kanada artimiausius dvejus metus vadovaus Arkties Tarybai.

Rusija. RF 2007 metais su fanfaromis pastačiusi savo vėliavą Arkties vandenyno dugne, nedviprasmiškai pareiškė apie savo teises į Arkties teritoriją ir turtus. Suprantama, kad ji nesuinteresuota naujais žaidėjais, jai nereikia konkuruojančių struktūrų. Kažkas, kaip, pavyzdžiui, Rusijos MA Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto forumo „Naftos ir dujų dialogas“ vadovė Nina Pusenkova (Jegoras Vinogradovas „Ekspertai prieš naftos ir dujų gavybą Arktyje“, Deutsche Welle) mano, kad Maskva turi politinių motyvų. Esą, cituojame, „Šalies vadovybė į Arkties užkariavimą žvelgia kaip į Sovietų kosmoso įsisavinimo programų ekvivalentą, kuris leis Rusijai įtvirtinti savo, kaip energetinės supervalstybės, statusą.“ Dauguma gi mano, kad kalbama apie šiaurės šalies ekonominius interesus šioje teritorijoje.

Kinija. Akivaizdu, kad Arktika Pekinui tampa nauja žaidimų aikštele. Gegužės 15 dieną po ilgo kamavimosi eilėje KLR tapo nauja stebėtoja Arkties taryboje, kartu su ja šį statusą gavo ir kitos Azijos šalys - Indija, Japonija, Pietų Korėja ir Singapūras. Bet būtent Kinijos atkaklumas šioje srityje ir kelia nerimą daugeliui Arkties tarybos narių. Pavyzdžiui, tikrą KLR interesą šiam regionui rodo pastangos pirkti uostą Islandijoje ir dėmesys Grenlandijai. Kanados politologas Kristianas Loiprechtas (Christian Leuprecht) interviu Deutsche Welle kalbėjo apie įtarimus, kad kiniečiai, apeidami tarptautinius susitarimus, sudarinėja regiono naudingų iškasenų žemėlapius ir tai labai neramina kanadiečius. Pekine dirbantis neįvardintas karinis ekspertas teigia, kad jeigu kada nors Kinijai pavyks patalpinti šiame regione atominį povandeninį laivą, ji sukurs Europos, Rusijos ir JAV strateginio sutramdymo sąlygas.

Kanada.
Pasak kanadiečių, Arktika jiems yra jų „nacionalinio identiškumo“ dalis. Bet
kuriam politikui pretenzijų į Arkties teritorijas atsisakymas reikštų vieną dalyką - politinę savižudybę. Akivaizdu, kad Kanada nepamiršta ir apie naudingas iškasenas, esančias Arkties dugne. Beje, būtent ginčas dėl Arktikos komplikuoja Kanados ir Rusijos santykius.

Jungtinės Amerikos Valstijos. Vašingtonui, kaip žinia, rūpi viskas, kas vyksta planetoje ir Arktika ne išimtis. Sprendžiant iš JAV administracijos paskelbtos Arkties įsisavinimo strategijos, pastaruoju metu Vašingtonas labai susidomėjo Arkties regionu. Beje, prieš keletą metų JAV Kongrese buvo išklausyti  KJP (karinių jūrų pajėgų) laivybos problemų Arktyje atstovai, kurie teigė, kad ledas ims drastiškai tirpti jau nuo 2014 metų.

Beje, kaip teisingai pastebėjo jau minėtas Kristianas Loiprechtas, per maža tik „stulpeliais pažymėti“ teritoriją; tarptautinėje teisėje parašyta, kad šalies teisė pretenduoti į Arkties teritoriją priklauso... nuo gebėjimo ją ginti ir kontroliuoti. Tai yra, kaip mano generalinis nepriklausomos EU-ARCTIC-Forum organizacijos sekretorius Štefanas Vėberis (Steffen Weber), vien Arkties sąjungos nario statuso nepakanka, svarbiau „faktiniai veiklos rodikliai: kiek ledlaužių, kiek mokslininkų dirba regione? Kiek kompanijų čia užsiima verslu?“. Tai gali sau leisti ne kiekviena šalis, juk Arktikoje sąlygos vis dar sunkios. Paimkime tuos pačius ledlaužius. Pavyzdžiui, Rusijos Arkties ambicijos paremtos 12 ledlaužių, iš kurių septyni atominiai ir toliau galingesni atominiai laivavedybos ledlaužiai naudojami ištisus metus, Kanados - 21 laivas, bet štai JAV jų turi tik 3 ir tie patys turi problemų (remonte, išėję iš rikiuotės ir pan.), Kinija 2014 metais ketina nuleisti į vandenį tik antrą ledlaužį, tačiau jau užsakė kelis naujus laivus plaukioti būtent šiaurės jūros keliu. Arba štai, šalys didina savo karinį dalyvavimą Arktyje. Arkties vandenyne stiprinamos Rusijos, JAV, Norvegijos, Danijos ir Kanados flotilės.

Ar Arktika padidins pasaulio turtus?

Tai kuo gi įdomi Arktika, jei yra tiek norinčių pasinaudoti jos turtais? Kokias ekonomines galimybes ji atveria šalims, pasirengusioms ją įsisavinti?
Atkreipiame dėmesį į:

- Gelmių turtai. Šiandien jau žinoma, kad Arkties ištekliai didžiuliai ir įvairūs. Manoma, kad Arkties vandenyno dugne yra beveik 20 procentų pasaulio naftos atsargų ir 30 procentų gamtinių dujų atsargų. Beje, daugelis ekspertų mano, kad didesnė jų dalis bus Rusijos pusėje. Arktika turtinga ir mineralų telkiniais, ypač retaisiais žemių elementais. Tuo tarpu daugelis pasaulio šalių patiria tikrą žaliavų badą, imkime, kad ir tą pačią Kiniją. Jau daugelis šalių gavo žvalgymo veiklos leidimą regione, kurios plėtojimui vis dar trukdo žaliavų kainų neapibrėžtumas (beje, tai yra viena  „Gazpromo“ Štokmano telkinio eksploatavimo vėlavimo priežasčių). Tačiau yra ir kita nuomonė, kad Arktikos atsargos  ne tokios jau didelės, bet kuriuo atveju, joms dar aiškiai toli iki „naftos ir dujų Eldorado“ vardo;

Naftos ateities sandoriai 2013 metų gegužės 21 dieną Nymex prekių biržoje Niujorke krito 0,75 JAV dolerio ir buvo prekiaujami apie 96 dolerius už barelį, o ICE Londono prekių biržoje naftos Brent kaina viršijo Light Sweet (WTI) kainą 7,73 JAV dolerio ir yra 103,91 dolerių už barelį lygyje.
Naftos kainų sumažėjimas pasaulinėje rinkoje vyko JAV dolerio kurso didėjimo fone, susijusio
su investuotojų lūkesčiais dėl korekcijų JAV FRS skatinimo programoje, sakė brokerių kompanijos Nord FX analitinės tarnybos ekspertai:

 



- Strategiškai palankus prekybinis išsidėstymas.
Arktikoje didelis laivybos potencialas, čia ilgainiui gali eiti vienas svarbiausių pasaulio jūrų transporto kelių, kas leistų sumažinti pervežimų tarp trijų pagrindinių pasaulio ekonomikos centrų - Europos, Šiaurės Amerikos ir Rytų Azijos - kainą ir trukmę. O tai gali atnešti didelius pelnus. Visai įmanoma, kad jau ne už kalnų tas laikas, kai Beringo sąsiauris mes iššūkį Persijos arba Malakos sąsiauriui. Tai jau sukėlė dideles viltis Rusijoje, o kaipgi - per pastaruosius trejus metus tarptautinių krovinių pervežimų apimtys Šiaurės jūros keliu išilgai Rusijos padidėjo dešimteriopai. O Islandija, norėdama tapti pirminiu tranzito punktu Arkties laivybos keliuose, jau sukūrė terminalų tinklo projektą. O tai yra labai svarbu tai pačiai Kinijai, kuri pagal apimtis yra pasaulinė eksporto lyderė. Bet ir čia neapseita be skeptikų. Kvebeko Lavalio universiteto (Laval University) mokslinis bendradarbis Frederikas Laseri (Frederic Lasserre) pateikė problemas, su kuriomis čia gali susidurti laivyba. Štai jo pagrindinės išvados. Atstumas, tai, žinoma, gerai, bet dėl ledo tirpimo kelias tampa nesaugus, be to, ledo tirpimas kasmet prasideda skirtingu laiku, o tai reiškia nustatyti tikslų judėjimo grafiką čia bus visai nelengva, be to, plaukymo rentabilumui padidinti krovininiams laivams pakeliui reikalingi tarpiniai uostai, o Arktikoje juk to nėra. Taigi, Laseri daro išvadą, kad laukti rimto tranzitinės laivybos vystymosi Arktyje artimiausioje ateityje neteks;


- Žvejyba. Dėl ledo tirpimo Arktikoje Arkties vandenynas tampa prieinamas pramoninei žvejybai. Pagrindinės valstybės jau netrukus galės siųsti ten savo žvejybos tralerius;

- Turizmas. Kol kas jis yra ankstyvojoje stadijoje. Tačiau egzotikos ir ekstremalių situacijų mėgėjai, be abejo, deramai įvertins atšiaurų šiaurės grožį ir vyrišką šio krašto žavesį. Kitas dalykas yra tai, kad tam, kad investuotojai pradėtų investuoti į šį regioną, naudingų iškasenų išgavimas turi tapti rentabilus, o investicijų rizikos nedidelės.

Taigi, kyla klausimas, į ką iš tiesų nukreiptas stipriausių pasaulio šalių dėmesys Arktikoje – gelmių turtus, laivininkystės teikiamą naudą ar geopolitinius planus?

 

Paskelbimo data: 2013-05-28 09:26 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33

Deividas Rokfeleris - Žmogus, kuris bandė suvienyti pasaulį

Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Paskelbimo data: 2017-06-30 09:33

Paskelbtas pačių populiariausių pasaulio automobilių reitingas

Konsultacinė firma focus2move paskelbė 1-ojo 2017 metų ketvirčio automobilių pardavimo visame pasaulyje statistinius duomenis.

Paskelbimo data: 2017-06-27 07:50

Ar moderniam biurui reikalingas ping-pongo stalas, hamakai, sauna?

Naujų IT kompanijų tarpe populiarėja idėjos derinti darbą ir laisvalaikį - biuruose statomi ping-pongo stalai, hamakai ir net įrengiamos saunos.Išsamiau apie tai, ar galima suderinti darbą ir laisvalaikį bandė išsiaiškinti portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-06-23 09:14