Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, liepos 21, 11:48 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Prekeiviai: ar išliks JAV doleris pagrindine pasaulio valiuta?

Prekeiviai: ar išliks JAV doleris pagrindine pasaulio valiuta?


Taigi, doleris ir vienpolis pasaulis yra pasmerkti. Bet kokiu atveju taip mano Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto (direktorius Borisas Kagarlickij (Boris Kagarlickij) ekspertai ir svečiai, neseniai susirinkę Maskvoje į konferenciją „Post-globalizacija. Neoliberalizmo pabaiga ir socialinės valstybės atgimimas“.

Dalyviai konstatavo, kad pasaulinė krizė tęsiasi jau penktus metus, tačiau vis dar nematyti jos nei galo, nei krašto, ji beveik sunaikino neoliberalią ekonominę ir politinę dolerio ir Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimo tvarką, viešpataujančią pasaulyje daugelį dešimtmečių. Apskritai, kiek laiko tai dar truks ir ką su tuo daryti? Štai ekspertai ir susirūpino naujos strategijos pasauliui post-globalizacijos epochoje ieškojimu.

Kokį gi jie mato naują pasaulį, kokie siūlomi atsakymai į pasaulinės ekonominės krizės iššūkius? Kaip traktuoti jų siūlomus receptus, ar JAV doleris tikrai jau nebegali tarnauti kaip pasaulinė rezervinė valiuta, kas gali jį pakeisti? Kitaip tariant, ar tikrai prasideda naujo tipo kapitalizmo era? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo investuotojų portalo „Market Leader“ analitikai.

Kas buvo?

Kas gi imtų ginčytis dėl to, kad šiuolaikinis pasaulis atsidūrė istorijos kryžkelėje? Niekas. Tik štai, tai jam nutinka nebe pirmą kartą. Atžvelgiant į tai, populiarus ekskursas į istoriją bus visiškai naudingas. Taigi, pasaulinė patirtis rodo, kad krizės visad būdingos kapitalizmui, be jų jis negali vystytis kaip sistema. Taip jis kas 20-30 metų ir eina nuo krizės prie krizės.

Kaip žinoma, dabartinę ekonominę krizę priimta lyginti su Didžiąja depresija - 1929-1933 metų pasaulio krize. Kaip gerai prisimena „Market Leader“ skaitytojai, iš tos krizės Amerika išėjo Franklino Ruzvelto „Naujojo kurso“ dėka, kurį kai kurie ekspertai vadina ne kitaip, kaip Trečiąja Amerikos revoliucija, radikaliai pakeitusia šioje šalyje kapitalizmo pobūdį. Šio kurso pagrindas buvo XX šimtmečio pirmosios pusės ekonominio pranašo, britų ekonomisto Džono Meinardo Keinso (John Maynard Keynes) idėjos. Kaip žinoma, tada JAV išėjo iš krizės nusprendusi sustiprinti valstybės kišimąsi į ekonomiką ir socialinę politiką, sukurdama nedarbo ir senatvės socialinės apsaugos nacionalinę sistemą, apmokamas atostogas, užmokestį už viršvalandžius ir t. t. Dėl to Ruzveltui teko eiti prieš verslą ir įvesti progresyviai-proporcingą stambių turtų apmokestinimą, taip pat sutikti su biudžeto deficitu. Mums gi pamokantis šioje istorijoje yra kitas dalykas, o būtent - kokią politiką atėjo pakeisti „Naujasis kursas“.

Jis pakeitė absoliučios rinkos stichijos, absoliučios verslo veiklos laisvės politiką (jos instrumentai buvo maži mokesčiai, mažas vyriausybės reguliavimas, antimonopolinės politikos nebuvimas ir t. t.), kuri buvo grindžiama kito ekonomikos genijaus, bet XVIII šimtmečio - Škotijos ekonomisto Adomo Smito (Adam Smith) pažiūromis. Tai tvirto individualizmo idėjos, numatančios apriboti valstybės vaidmenį iki „naktinio sargo“, kurio intervencija į ekonomiką būtų šventvagiška. Kadangi rinkos sistema  yra savireguliuojanti - ji pati save išgelbės ir ištrauks iš bet kurios krizės. Beveik kaip baronas Miunhauzenas, kuris sugebėjo ištraukti save iš balos už savo plaukų.

O po to driokstelės 1970-ųjų metų pradžios krizė, kurios priežastis bus... „Naujasis kursas“, dominavęs kelis pokarinius dešimtmečius. O visa esmė tame, kad iki to laiko valstybės kišimasis į
ekonomiką nuėjo per toli: ekonomikos sektoriai dirbo nuostolingai, augo biurokratija ir korupcija, visuomenę apėmė apatija, iniciatyvos trūkumas ir išlaikytinystė. Apskritai, „vaistai“ („Naujasis kursas“) ėmė virsti nuodais. Kokia bus išeitis iš šios krizės? Numanote? Teisingai, „reiganomika“ ir „tetčerizmas“ - neoliberalizmas, tai yra rinkos vaidmens prioritetas ekonomikoje prieš valstybės vaidmenį, gydanti „privačios verslininkystės laisvė“. Ekonominės mokyklos „pasiūlos ekonomikos“ (Džordžas Gilderis (George Gilder), Arturas Laferis (Arthur Laffer) idėjos, kurių esmė buvo akcento pernešimas nuo prekių ir paslaugų paklausos reguliavimo  (kaip manė Keinsas), į jų gamybos skatinimą. Tai privertė pereiti nuo „aktyvios valstybės“ prie „pigios valstybės“, nuo didelių mokesčių prie mažų, nuo dosnių socialinių programų prie jų smarkaus sumažinimo. Taip buvo sugriautas pokario „socialinės valstybės“ modelis. Tai davė savo efektą - nematytą ir ilgą ekonomikos augimą ir gerovę, kurią patyrė didžiosios pasaulio valstybės. Tačiau „muzika“ grojo tik 30 metų.

Ultra liberalus ekonominio vystymosi modelis 2008 metais baigėsi žlugimu, milžiniškas ekonomikos muilo burbulas sprogo su trenksmu. O JAV iš grynojo kreditoriaus virto grynuoju skolininku.

Kokia gi išvada po šios trumpos kelionės į istoriją? Santykinai kalbant, pasaulio istorija žino du pagrindinius išėjimus iš ekonominės krizės – „keinsianizmą“ ir neoliberalizmą.

 „Keinsianizmas“ išeitį mato, grubiai tariant, tame, kad reikia prispausdinti pinigų ir išmokėti juos žmonėms, kurie po to jie juos išleis prekėms ir tai privers veikti ekonomiką (prie Ruzvelto tai buvo vadinama „siurblio užpildymu“ - žemesnių sluoksnių perkamosios galios išplėtimu ir tuo pagrindu perprodukcijos krizės susiurbimu, pavyzdžiui, per jo prezidentavimo laikotarpį darbo užmokestis padidėjo beveik 2 kartus, o tai Amerikai buvo tiesiog beprecedentis atvejis).
Neoliberalizmas mano, kad greičiausias būdas išbristi iš krizės yra „atliekamų“ pinigų išėmimas (mažinant socialinius standartus, nedarbą, bankrotus ir t. t.). Kaip matome, pasaulis tam tikru laipsniu yra paprastas ir nuspėjamas.

Kas bus?

O štai dabar tampa aišku, kodėl buvo sumanytas tas varginantis ekskursas į istoriją. Maskvos konferencijos ekspertai padarė išvadą, kad nugalėti dabartinę krizę galima tik atsisakius... neoliberalizmo ir atgaivinus socialinę valstybę, tai yra „keinsianizmą“. Argi tai ne nauja mintis?

Ko galime tikėtis konferencijos dalyvių požiūriu:

- dominuojančio JAV ir dolerio vaidmens sumažėjimo. Vienpoliarinis pasaulis su JAV hegemonija nustos egzistuoti, o tai reiškia, kad doleris pasmerktas. Kas mainais? Pavyzdžiui, Manitobos universiteto (Vinipegas (Winnipeg), Kanada) Politinių tyrimų fakulteto profesorė Radika Desai (Radhika Desai) mano, kad visai įmanoma, jog pasaulyje bus kelios valiutos, o taip pat gali būti, kad šalys pateks į tarptautinę rinką kiekviena su savo valiuta. Taigi, todėl galiausiai gausime daugiapoliarinį pasaulį. Beje, profesorė mano, kad idealiu atveju turėtų būti „viršsuvereninė valiuta“, ką dar 40-iais metais ir prognozavo Keinsas. Išgelbėti dolerį gali tik ta aplinkybė, kad su juo susieta daug nacionalinių valiutų;

- BRIKS šalių (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika), kurios yra besivystančių šalių ekonominės lyderės, vaidmens stiprėjimas. Ir vėl Radika Desaj nurodė faktą, kad šios šalys, kurias ji vadina neoliberalizmo priešininkėmis, lengviau atlaikė krizę, nei neoliberalios ekonomikos šulai ir kad Kinijos ekonomika, būtent dėl valstybinio valdymo, po krizės sugebėjo greitai persiorientuoti iš vakarų rinkų į vidaus rinką;
- Vašingtono konsensusą ateina pakeisti Pekino konsensusas, kuris numato valstybės vaidmens ekonomikoje stiprinimą. Dar vienas Maskvos konferencijos dalyvis, Londono Metropoliteno universiteto profesorius, žinomas ekonomistas Alanas Frimanas (Alan Freeman), norėdamas pabrėžti valstybės galimybes, pateikė istorinį pavyzdį, kai 1929 metais JAV vyriausybė išleido 48 procentus BVP, kad išvestų šalį iš krizės. Tačiau, girdi, šiuolaikiniai liberalūs ekonomistai, atsisako imtis tokių priemonių ir taip tik gilina krizę.

Kas nuramins širdį?

Deja, šiame gyvenime tikrai nėra nieko amžina ir tobula. Krizės lydi ir lydės žmonijos vystymąsi, nes mūsų vystymasis toli gražu nelinijinis. Todėl neišvengiamai, kas 30 metų mūsų laukia „atoslūgiai“ ir „potvyniai“, tai „keinsianizmo“, tai neoliberalizmo kaitaliojimasis, tai valstybinių, tai rinkos pradmenų viršenybė ekonomikoje. Nieko naujo pasaulis dar neišrado. Kas gi iš to seka? Nieko. Kaip gerai žinomoje dainoje dainuojama: „Reikia gyventi, siūti sarafanus ir lengvas sukneles iš kartūno. - Manote, kad viskas bus dėvima? - Manau, kad visa tai reikia siūti“!

Kalbant apie dolerio, kaip pasaulio rezervinės valiutos likimą, tai jam jau ne vieną dešimtmetį prognozuojamas baisus galas, įvairiuose aukščiausio lygio susirinkimuose ir konferencijose ieško kuo jį pakeisti... ir kol kas neranda. Neranda, nes:
- doleris yra naudojamas 43 procentuose visų tarpvalstybinių sandorių;
- beveik pusė tarptautinių skolinių įsipareigojimų yra išreikšta Amerikos valiuta;
- doleris sudaro 61 procentą pasaulio centrinių bankų rezervų (euras - mažiau negu 30% rezervų). Pavyzdžiui, Kinija turi daugiau negu trilijoną dolerių JAV iždo obligacijomis;
- prekyba pasaulio biržose, pirmiausia, vyksta JAV doleriais ir t. t.

Dolerio reikalai prasti ir anksčiau ar vėliau, kaip pasaulio rezervinė valiuta, jis pasiners į užmarštį. Kada nors, bet ne šiandien. Tiesiog šiandien tai niekam nėra naudinga.









 

Paskelbimo data: 2013-05-10 10:04 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33

Deividas Rokfeleris - Žmogus, kuris bandė suvienyti pasaulį

Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Paskelbimo data: 2017-06-30 09:33

Paskelbtas pačių populiariausių pasaulio automobilių reitingas

Konsultacinė firma focus2move paskelbė 1-ojo 2017 metų ketvirčio automobilių pardavimo visame pasaulyje statistinius duomenis.

Paskelbimo data: 2017-06-27 07:50

Ar moderniam biurui reikalingas ping-pongo stalas, hamakai, sauna?

Naujų IT kompanijų tarpe populiarėja idėjos derinti darbą ir laisvalaikį - biuruose statomi ping-pongo stalai, hamakai ir net įrengiamos saunos.Išsamiau apie tai, ar galima suderinti darbą ir laisvalaikį bandė išsiaiškinti portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-06-23 09:14

5 idėjos, kurios iš esmės pakeis vairuotojų gyvenimą

BBC radijo stoties reporteris Deividas Gibsonas (David Gibson) pasakoja apie išradimus ir naujas koncepcijas, kurios gali pakeisti miesto transporto infrastruktūrą: tarpusavyje informacija besikeičiantys automobiliai, keliai nepastebimai pakraunantys jūsų elektromobilius ir dar daugiau. Apie tai praneša portalas „Market Leader“.

Paskelbimo data: 2017-06-21 09:58

Bitkoino kursas vėl smunka

Gegužės 25 dieną į Bitkoino (bitcoin) kriptovaliutą iš viso buvo investuota  45 milijardai dolerių, o jau po dviejų dienų - tik 31 mlrd. Kaip sako rinkos analitikai, kai bet kuris instrumentas praranda 14 mlrd. dolerių vos per dvi dienas, o dar kai tai sudaro beveik trečdalį kapitalizacijos, stambaus kotiruočių nuosmukio išvengti neįmanoma.

Paskelbimo data: 2017-06-20 08:59