Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Ketvirtadienis, liepos 27, 07:40 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Koks turėtų būti idealus treideris? II dalies „Pasitelkime į pagalbą charakterologijos mokslą“ tęsinys

Koks turėtų būti idealus treideris? II dalies „Pasitelkime į pagalbą charakterologijos mokslą“ tęsinys

Straipsnių ciklo pradžia: Koks turėtų būti idealus treideris? I dalis „Psichologija – esminis pelningos prekybos rinkoje faktorius“

Ankstesnėje straipsnio dalyje rašėme apie isteroidus, epileptoidus ir paranojikus. Jeigu savyje neaptikote šiems tipas būdingų bruožų, tęskime... 
Emotinis tipas. Jam būdingas žemas emocinio reagavimo slenkstis, kitaip tariant – didelis jautrumas. Emocijos – tai reakcijos, kylančios kaip atsakas į tam tikrą stimulą.
Kiekvienas objektas žmogaus sąmonėje egzistuoja kaip tam tikra sąvoka arba vaizdinys, įvaizdis. Tuo pačiu sąvoka – tai informacija apie objekto esmę, o įvaizdis – pagrinde  apie formą. Ši informacija laikui bėgant kinta, tačiau ji visada kyla iš to paties objekto. Pavyzdžiui, kastuvas. Kiekvienas iš mūsų aiškiai įsivaizduoja, kas tai per daiktas. Mūsų sąmonėje egzistuoja ir įvaizdis, ir sąvoka – „kastuvas“. Tačiau tiek įvaizdyje, tiek sąvokoje „kastuvas“ atsispindi būtent kastuvo specifika, o ne apelsino, stalo ar lėktuvo. O štai emocijos – visai kas kita. Nėra tokios emocinės reakcijos, kurią atitiktų būtent kastuvas, ir niekas kitas. Skirtingiems žmonėms kastuvas iššaukia skirtingas reakcijas – vienam džiaugsmą (pagaliau ištrūkau į užmiestį, gerai pailsėsiu), kitam – liūdesį (juodadarbiui katilinėje). Iš kitos pusės, tas pats kastuvas skirtingais gyvenimo etapais ir tam pačiam žmogui gali sukelti skirtingas emocijas. Kitaip tariant, emocijos atspindi ne objektų formą ir turinį, o greičiau subjektyvią reikšmę kiekvienam individui.
Sąmonės lauke emocijos konkuruoja su mąstymu. Tada, kai vyksta aktyvus intelektualinis informacijos apdorojimo procesas, emocijos pasitraukia į antrą planą. Ir atvirkščiai – stiprios emocijos išstumia racionalų įvykių vertinimą, „išjungia“ mąstymą.
Sąvokose sukoncentruota informacija apie esmę, apie pagrindines objektų savybes, tačiau objekto suvokimas – tai ne pats objektas. Suvokimas, sąvoka – abstraktus reiškinys. Kol mes mąstome apie objektus, jie gyvena savo gyvenimą, kinta, sąveikauja tarpusavyje, įgyja naujas reikšmes ir t.t. Štai tam, kad neprasprūstų šis nemažiau reikšmingas, bet liekantis už suvokimo ribų, informacijos srautas, ir egzistuoja emocijos. Jos žmogui suteikia galimybę suprasti pasaulį kaip visumą.
Ar tai reiškia, kad emocijų dėka žmogus fiksuoja viską, kas vyksta aplink? Ne. Informaciją, kurią gaudo mūsų jutimo organai, psichika priima pasirinktinai. Tam, kad objektas atsispindėtų psichikoje, jis turi padaryti pakankamai stiprų poveikį. Poveikio jėga, būtiniausia tam, kad iššauktų emocinį atsaką, vadinama emocinio reagavimo slenksčiu. Žmonės, pas kuriuos šis slenkstis yra sąlyginai žemiau nei pas kitus, turi galimybę reaguoti į silpnus, daugumai nepastebimus, signalus. Jie jaučia mažiausius situacijos pasikeitimus, emociškai atsako į kiekvieną smulkiausią detalę ir įvykių niuansus.  Toks psichikos bruožas, paliekantis atspaudą žmogaus elgsenoje, ir vadinamas emotiniu radikalu. 
Emocijos dalijamos į „žemąsias“ ir aukštąsias. Žemosios emocijos kyla dirginant jutimo organus (pvz., pakutenus padus), aukštosios – lydi intelektualinę veiklą. Emocinio reagavo slenkstis joms yra skirtingas. Pakanka turėti jautrią nervų sistemą, kad žmogus sureaguotų į lengvą paglostymą, tačiau kad sureaguotų į Ostapo Benderio repliką diplomatų, žaidžiančių tenisą,  adresu : „Žaidimo klasė neaukšta“, - vien tik jautrios nervų sistemos maža. Reikalingas išlavintas protas, žinios, aukšta intelektualinė kultūra.
Dar viena pastaba. Negalima nervinės sistemos jautrumo prilyginti jos silpnumui. Silpna nervų sistema sąlygoja nerimą, o ne emocingumą. Emocijos daro žmogaus gyvenimą ryškesniu, gilesniu, o nerimas apsunkina gyvenimą. Negalima emotiniam tipui priskirti jam nebūdingo silpnumo, tingumo ir pan. Emotinis radikalas gimdo dvi pagrindines tendencijas žmogaus elgsenoje: altruistinę (humanistinę) ir estetinę (harmonizuojančią).
Pagrindinė emoto savybė – harmonijos jautimas ir savęs bei savo aplinkos harmonizavimas. Jam būdingas stilingumas, geras skonis. Viskas jame atitinka išorines ir vidines sąlygas. Estetas, labai jautrus grožiui ir giliai išgyvenantis menkiausius nukrypimus nuo jo kanonų. Jam charakteringos tikros, o ne dirbtinės emocijos. Jis taktiškas, dėmesingas, atidus, jautrus, pagauna kiekvieną savo pašnekovo nuotaikos atspalvį. Jis sąžiningas, atsakingas, moralus, negalintis nei fiziškai, nei psichiškai nuskriausti kito. Emotams geriausiai tinka veikla, susijusi, be abejo, su žmonėmis. Ten, kur reikia dėmesio, moralinio palaikymo, pagalbos – socialinis darbas, auklėjimas, iš kitos pusės – veikla, susijusi su estetika ir kūryba (menininkai, muzikantai, dizaineriai). Tačiau netinkama veikla jam bus ta, kuri reikalauja griežtumo, ryžtingumo – apsauga, kontrolė, baudžiamoji veikla ir pan. 
Šizoidinis tipas. Tai keisti žmonės.. lyg ne iš šio pasaulio. Jiems būdingas ypatingas mąstymo būdas. Koks jis?
Iš pradžių aptarkime, kas tai mąstymas apskritai, panagrinėdami pavyzdį. Tebūnie tai gerai žinomas visiems daiktas – stalas. Kokios savybės jam būdingos? Tai dydis, spalva, medžiaga, iš kurios jis pagamintas, svoris, atramų (kojų) kiekis ir t.t. Stalui taip pat būdinga tam tikra forma – horizontali plokštuma, kurią laiko keletas vertikalių atramų. Taigi, klausimas. Kuri iš išvardintų savybių yra pati svarbiausia, stalą padaranti būtent stalu, o ne televizoriumi? Be abejo, forma. Ją pakeitus, stalas jau nebebus stalas, nors pakeitus jo spalvą ar medžiagą, jis bus tik kitos spalvos stalas. Be abejo, stalai būna rašomieji, valgomieji, žurnaliniai, kavos ... ir pan. Bet visus juos vienija ta pati forma – horizontali plokštuma, atremta į stalo kojas.
Net nepajausdami, mes ką tik atlikome pagrindines pažintinio psichinio proceso, vadinamo mąstymu, operacijas. Metę žvilgsnį į aplinką ir apsistodami ties stalu, mes atlikome taip vadinamą „pirminę sintezę“. Išnagrinėję konkretų stalą pagal jo savybes – formą, dydį, spalvą, svorį, medžiagą... – ir įvertinę kiekvieną iš jų pagal reikšmę, mes atlikome analizę. Viską apjungdami į visumą, bet jau pagal savybių svarbumą, atlikome antrinę sintezę arba tiesiog „sintezę“. Rezultate supratę, kas tai yra „stalas“ ir mintyse padalindami visus stalus į grupes: valgomieji, rašomieji, biuro ... t.t., atlikome klasifikaciją. O suvokę stalo vaidmenį ir vietą pasaulio erdvėje – pakilome iki sisteminimo.
Taigi, mąstymas – tai aplinkinio pasaulio objektų (reiškinių) pažinimas per jų pagrindines, principiniai svarbias savybes. Tokio mąstymo rezultatas yra tokio objekto (reiškinio) suvokimas. Norint gerai orientuotis erdvėje, nebūtina pažinti kiekvieną daiktą „iš veido“. Pakanka turėti supratimą apie pagrindines svarbiausių žmogaus gyvenimo ir veiklos daiktų savybes, kad juos būtų galima atpažinti susidūrus.
Tačiau daikto suvokimas – tai ne tik informacija apie svarbiausias jo savybes, bet ir daugelį bendrų, būdingų analogiškiems daiktams, savybių. Suvokimas nėra konkretus, detalus. Todėl tai leidžią mąstymą vadinti abstrakčiu pažinimu.
Šizoidai išskiria iš visų tuo, kad aplinkinio pasaulio suvokimas jiems formuojasi ne tik pagrindinių, svarbiausių daiktų (reiškinių) savybių pagrindu, o ir antrinės, tretinės ir t.t. reikšmės savybių. Jie lengvai kuria sąvokas netgi išgalvotų, numanomų savybių pagrindu, tuo pačiu ignoruodami realias ir akivaizdžias. Tiek pagrindinės, tiek mažareikšmės, tiek iliuzinės daiktų savybės šizoido sąmonėje gali tapti svarbiausiomis, be kurių daiktas negali egzistuoti. Šizoidas dėl to neįprastai vertina pasaulį, kad jis, nekreipdamas dėmesio į tai, kas svarbiausia, akcentuoja antraeilius ir nesvarbius  dalykus ir atvirkščiai, atitinkamai reaguodamas į juos. Jo sąmonėje egzistuoja ne viena, o keletas, netgi ištisas spektras skirtingos reikšmės objekto sąvokų. Jeigu paranojikas įžvelgia tik vieną bet kokio reiškinio pusę ir įtikinti jį tuo, kad egzistuoja ir kita – alternatyvioji – pusė, yra beveik neįmanoma, tai šizoidai atvirkščiai – negali suprasti, kodėl standartiškai mąstantys žmonės su dideliu įsitikinimu apsistoja ties viena vienintele savybe, lengvai suteikdami jai svarbiausią reikšmę.
Hipertiminis radikalas. Jeigu Jūs, atsibudęs ryte, džiaugsmingai pasveikinate pats save, ištardamas „bonjour“, tuo pačiu lengvai nustebęs, žiūrėdamas į žmogų, gulintį šalia (nepažindamas jo ir nesuprasdamas, kaip jis čia atsirado), ir, nežiūrint į tai, žvaliai uždainuojate: „Mus rytas sutinka vėsa“, reiškia, jūsų charakteryje yra hipertiminis radikalas.
Hipertiminio radikalo pagrindas – stipri, paslanki nervų sistema, kuriai būdingas šios toks susijaudinimas. Hipertimas nuolat pilnas jėgų, energijos, bet tuo pačiu nesusikoncentravęs ties kažkuo konkrečiu, neturi pastovaus tikslo, nuolatinės krypties, ko pasekoje jis „išsisklaido“ , „ištirpsta“ daugelyje smulkių veiklų. Jis nenuilstantis optimistas su saulėtu žvilgsniu į pasaulį, nuolat aplink save sukuriantis džiaugsmingą, gyvybingą atmosferą.
Nervų sistemos stiprumas ir paslankumas užtikrina hipertimui pasitikėjimą savimi – tikrą, neperdėtą, be agresijos. Hipertimas tiesiog jaučia tonusą, yra visada viskam pasiruošę, ir tiek. Jis nebijo gyventi.
Hipetimai mėgsta dėvėti patogius laisvalaikio rūbus, nes nori jaustis laisvai. Net į darbą biure jie ateina apsirengę po darbo planuojamam vakarėliui skirtais rūbais. Taip sakant, šiems žmonėms „šeštadienis prasideda pirmadienį“. Jiems būdingas tam tikras nerūpestingumas, kuris atsispindi tiek aprangoje, tiek makiaže, aksesuaruose ir pan. Viską jie daro nerūpestingai skubotai. Jų judesiai – greiti: gretai valgo, greitai eina, važiuoja, kalba. Nesitikėkite, kad Jums pavyks neskubant papietauti kartu su hipertimu. Jis praris maistą akimirksniu ir tuoj pat išbėgs su kažkokiais tai savo neatidėliotinais reikalais. Erdvė, priklausanti hipertimui, labiau panaši į autobusų stotį, kur nuolat sukasi žmonės, mažai pažįstantys vienas kitą ir kartais net nežinantys, kas yra buto šeimininkas. Kadangi hipertimai viską daro nerūpestingai ir ne iki galo, kokybė jiems nėra būdinga. Jeigu bus klijuoti tapetai ar pastatyti baldai, tai šiek tiek kreivai, daiktai nebus tvarkingai sudėlioti į lentynėles, o išmėtyti kur papuolė. Jiems būdingas gana grubus elgesys su daiktais. Jeigu hipertimas paims skaityti knygą, jis atvers ją visu pločiu, drąsiai sulenkdamas per pusę, kad lapai ims byrėti, o jei pasiskolins iš jūsų laikraštį, tai žinokite, kad grąžins jums suglamžytų, paplėšytų popiergalių krūvą. 
Svarbu, kad hipertimai nesupranta kruopštaus, atkaklaus darbo prasmės, ir atitinkamai, jo rezultatų vertės. Taip pat jiems yra svetima virtuali realybė. Jie mėgsta tik realų gyvenimą, realius žmones, tikras knygas, teatrą ir jokių internetinių draugų, pašnekovų, virtualaus sekso – visas šis mėšlas, kuris gelbsti asocialius šizoidus, hipertimams tesukelia tik lengvą ironiją.
Viskas, ką daro hipertimai, bus atlikta „tiap-liap“... nepadaryta iki galo. Jiems nepakanka jėgų tikslo siekimui, kadangi iššvaisto jas smulkmėms. Jis nepareigingas ir nepatikimas, neįvykdys to, ką pažadėjo. Neatsakingas. Jam nesuvokiama, kodėl kiti pluša darbe, jei tuo tarpu galima ilsėtis ir nemokamai mėgautis gyvenimu.. kaip tame anekdote: „guliu sau po palme, valgau bananą ir galvoju...o kas, jei aš baigčiau Oksfordą, uždirbčiau milijonus, nusipirkčiau bananų plantaciją, pasamdyčiau darbininkus, o pats gulėčiau sau po palme ir valgyčiau bananą. Ką, iš tikrųjų, dabar ir darau.“
Hipertimas neatsargus. Nerimas – tai yra savybė, padovanota mums gamtos, kad apsaugotų, įspėtų apie gresiantį pavojų. Ši savybė hipertimui yra svetima. Jis niekada nejaučia nerimo ir pavojaus, visuomet yra atsipalaidavęs, net ir tada, kai pavojus stuksena jam į vartus, jis nejaučia grėsmės.
Hipertimas yra dosniai apdovanotas komunikabilumu, jis lengvai užmezga kontaktus, nevengia belstis net į pačias aukščiausias duris, ir ne tik belstis, o drąsiai pro jas užeiti, šviesdamas plačia šypsena. Hipertimo neatsargumas kompensuojamas lankstumu ir kūrybiškumu, dėka ko jis išsisuka iš pačių kebliausių situacijų. Tačiau hipertimo bendravimas yra paviršutiniškas, jo socialiniai ryšiai – nepatvarūs, neilgalaikiai. Jis susuks žmogui galvą, kad paskui, nei trupučio nesigailėdamas,  išlėktų iš jo gyvenimo. 
Paskirkite hipertimui pačią sudėtingiausią ir atsakingiausią užduotį, ir jis pavers ją į visuotinę šventę. Bus daug triukšmo, linksmybių, juoko, tačiau... užduotis taip ir liks neatlikta, o problemos neišspręstos. Tad ką gi galima patikėti hipertimui? Ogi niekas taip greit ir gerai nesusidoros su užduotimi surinkti skirtingus žmones vienoje vietoje, reikiamu metu, net jei jie ir negalvojo niekur eiti. Todėl hipertimai geri šou verslo arba masinių renginių organizatoriai. Tik reikėtų kontroliuoti, kad į ruošiamą renginuką siauram ratui jis nesukviestų viso miesto.  
Neramusis radikalas.Vidinės neramaus radikalo formavimosi sąlygos – tai silpna ir nepaslanki nervų sistema. Ji sąlygoja, visų pirma, žemą nerimo reakcijų slenkstį, ko pasekoje, esant pavojui,  iškyla „tariamos mirties“ būsena, tai yra nesąmoningas, staigus psichinio ir fizinio aktyvumo dingimas stresinėje situacijoje. Kas tai yra, nesunku suprasti, paanalizavus gyvūnų elgseną. Daugelis mėsėdžių gyvūnų yra prisitaikę misti dvėseliena, tokiu būdu išvengdami bereikalingo ribotų baltymų bei kitų vertingų organinių junginių išteklių eikvojimo. Jų organizmas gamina fermentus, kurie išskaido nuodingus toksinus, esančius dvėselienoje. Tuo tarpu plėšrūnų, mintančių tik gyvu grobiu, organizmas tokių fermentų negamina, todėl dvėseliena jiems yra mirtinai pavojinga. Štai dėl ko šie plėšrūnai neliečia kritusių gyvūnų - tiesiog tam, kad apsisaugotų nuo mirtino pavojaus. Žmogaus elgsenoje „tariama mirtis“ pilnoje formoje – gana retas reiškinys. Dažniau pasitaiko dalinis valios paralyžius, sustingimas, minčių vangumas, nesugebėjimas susikaupti pavojaus akivaizdoje. Visa tai – elgsenos fenomenai, būdingi nerimastingoms natūroms. Nerimo reakcijoms priskiriama: jaudulys, neramumas, baimė, siaubas, panika. Skirtingai nei emocijos, jos yra monotoniškos ir subjektyviai skausmingos. Jeigu emocijos dažniausiai yra malonios ir jas norisi išgyventi, tai nerimo visuomet norisi atsikratyti.  Iš vienos pusės, baimė (nerimas) yra svarbi priemonė, įspėjanti apie pavojų, iš kitos pusės – žemas nerimo reakcijų atsiradimo slenkstis žmogų priveda prie to, kad jis ima bijoti bet kokio, net ir nereikšmingiausio, aplinkybių pasikeitimo. Jis bijo bet kokių naujovių, kas daro didelė įtaką jo elgsenos stiliui. 
Nerimastingieji mėgsta tamsias spalvas, nemėgsta puoštis, rengiasi visuomet tais pačiais rūbais, moterys vengia makiažo.  Labai saugo senus daiktus, prisiriša prie jų. Jeigu pagaliau nusprendžia įsigyti naują daiktą ar drabužį, tai jis bus visiškai analogiškas senajam. Jų aplinkoje – minimumas daiktų, visi jie tvarkingai sudėlioti savo vietose.  Čia nepamatysime jokių fotografijų, jokių pagyrimo raštų ar apdovanojimų, nes nerimastingieji vengia saviprezentacijos.  Jų aplinka – beveidė, lyg niekam nepriklausytų. Labai dažnai neramusis turi amuletą, kurį labai brangina ir kuris tarsi vaidina vožtuvo vaidmenį, per kurį išmetamas baimės perteklius. Būdamas tarp kitų žmonių, neramusis lieka nepastebimas, nes jis slepiasi, elgiasi tyliai ir ramiai, bijodamas būti pastebėtas. Kalba paprastai labai nedaug ir tyliai, monotonišku balsu. Kitaip neramusis elgiasi jam įprastoje aplinkoje, būdamas gerai pažįstamų žmonių tarpe. Tuomet jo elgsenos stilių formuoja kiti radikalai, esantys realaus charakterio sudėtyje.
Neramiajam tipui būdinga neryžtingumas, polinkis dvejoti, svyruoti visose gyvenimo situacijose, kurios nors truputį skiriasi nuo įprastų. Yra toks posakis: septynis kartus pamatuok, o tada kirpk. Tai neramusis pamatuos septyniasdešimt septynis kartus ir vis tiek mąstys, ar verta kirpti?
Jis taupo kiekvieną savo žingsnį ir kiekvieną žodį, yra perdėtai atsargus ir mažiausiai smulkmenai kelia didžiausius klausimus. Ar tame yra pozityvumo? Be abejo, taip. Juk automobilio stabdžiai taip pat turi prasmę? Pabandykite apsieiti be jų. Dėl būdingo jam atsargumo, neramusis iš bet kurio, siekiančio naujovių, naujų sąlygų ar taisyklių įvedimo, reikalaus iš tikrųjų įtikinamų argumentų ir įrodymų, kad tai yra būtina ir svarbu. Prieštaraudamas naujovėms, jis akylai saugoja tradicijas, yra tikrasis konservatorius. Kaip žinia, gamtos ir visuomenės vystymesi egzistuoja dvi tendencijos: kaita ir palikimas (konservavimas to, kas yra geriausia iš praeitų evoliucijos etapų). Neramieji palaiko būtent palikimą, tik reikia atkreipti dėmesį, kad ne visada konservuoja tai, kas geriausia, o tik tai, kas yra įprasta.
Neramieji yra punktualūs, organizuoti, nes bijo, kad neatsidurtų nestabilioje, neprognozuojamoje situacijoje. Jeigu jie vykdo užduotį, tai prieš tai užduos galybę klausimų visiems gyvenimo atvejams, siekdami gauti kuo detalesnę instrukciją: „o kas, jei..., o jeigu taip, tai ką tada daryt?“. Bet jeigu jau imsis ką nors daryti, tai pamažu suaugs su pavesta užduotimi, pareigomis, darbu, vis labiau į jį įsigilindamas. Be to, neramiajam bus komfortiška daugelį metų ateiti į tą patį kabinetą, sėsti už to paties darbinio stalo. Todėl tarnaus jis ilgai ir ištikimai. 
Bendravimas su neramiuoju nebus labai malonus, nuoširdus. Neramieji nėra malonūs, geranoriški, delikatūs. Jie tiesiog laikosi atokiai ir tyli, kai jų niekas neklausia. 
Neramųjį galima išmokyti atlikti daugelį užduočių, tačiau teks mokyti labai ilgai ir kantriai, mažais žingsneliais, palaipsniui – o tai, ne duok Dieve, išsigąs! Geriausia jam pavyksta rutininis, monotoniškas darbas, blogiausia sekasi priimti savarankiškus sprendimus, juo labiau neturint laiko pasiruošimui ir apmąstymams. Negalima neramiojo palikti, skyrus jam užduotį,  vienui vieną be moralinio ir informacinio palaikymo. Nereikėtų skirti jam užduočių, reikalaujančių greito sprendimų priėmimo. Nepatartina bendraujant su juo staigiai keisti susitarimo sąlygas. Visose šiose situacijose jis jaus labai didelį psichologinį diskomfortą, taps neaktyvus („tariama mirtis“), o jus priskirs „neprognozuojamų“ grupei. Tai yra blogiausias įvertinimas neramiojo susikurtoje klasifikacijoje. Atnaujinti su juo kontaktus po to taps neįmanoma.
 
Štai ir peržiūrėjome visus septynis radikalų tipus. Tuo pačiu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tai – septynios atskiros mozaikos detalės. Taip, detalių pilnai užtenka, o jos pačios savaime yra gana pakankamai didelės, ryškios ir informatyvios, tačiau mums prieš akis – tik išmėtytų detalių krūva, paveikslėlio kol kas neturime! Toliau turėsime panaudoti šią informaciją, pritaikydama ją konkretaus žmogaus apibūdinimui. Mūsų atveju tas žmogus bus treideris.

Laukite tęsinio...


Paskelbimo data: 2013-02-08 12:56 Tekstas: Masterforex-V
Įterpti į BLOG'ą

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33

Deividas Rokfeleris - Žmogus, kuris bandė suvienyti pasaulį

Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Paskelbimo data: 2017-06-30 09:33

Paskelbtas pačių populiariausių pasaulio automobilių reitingas

Konsultacinė firma focus2move paskelbė 1-ojo 2017 metų ketvirčio automobilių pardavimo visame pasaulyje statistinius duomenis.

Paskelbimo data: 2017-06-27 07:50

Ar moderniam biurui reikalingas ping-pongo stalas, hamakai, sauna?

Naujų IT kompanijų tarpe populiarėja idėjos derinti darbą ir laisvalaikį - biuruose statomi ping-pongo stalai, hamakai ir net įrengiamos saunos.Išsamiau apie tai, ar galima suderinti darbą ir laisvalaikį bandė išsiaiškinti portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-06-23 09:14