Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, sausio 19, 06:45 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Kas laukia dolerio ir pasaulio ekonomikos 2013 metais?


Praėjo daugiau negu mėnuo nuo svarbiausio pasaulyje įvykio: JAV prezidento rinkimų, šalies, kurios nacionalinė valiuta yra rezervinė beveik kiekvienai valstybei. Tačiau šiuo metu didžiausi finansininkai negali pateikti tikslios dolerio kurso prognozės. Rezultatų daugiavariantiškumas tiesiog veda vidutinį statistinį investuotoją į aklavietę: ar ir toliau laikyti santaupas šia valiuta, o gal geriau greičiau ją parduoti, kol neprasidėjo jos žlugimas? Tuo labiau, kad jau kitą dieną - lapkričio 6 – buvo gautas „nerimą keliantis signalas“: biržos parodė vieningą „žaliųjų banknotų“ kritimą. Ar dolerio kursas susikoreguos, ar meškų trendas dominuos visą antrą Obamos kadenciją, nagrinėjo portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Ekonominė kursų formavimo tikimybių teorija

„Nėra abejonių, kad jau beveik 70 metų JAV yra pagrindinis domino kauliukas, kuris kritimo atveju, spaudžiamas eilinės krizės, būtinai sugriaus daugelio kitų šalių ekonomiką“, teigia  Masterforex-V Akademijos ekspertai. Kas gi įtakoja JAV dolerio kurso nustatymą? Žinomiausias investuotojas Džordžas Sorosas (George Soros), aprašydamas ekonomikoje vykstančius procesus, pateikia sulipusių muilo burbulų alegoriją: „hipotekinis“ sprogo ir sukėlė „pasaulinę ekonominę“, susidedančią iš realaus sektoriaus ir bankinio... Bet ar tada, 2008-aisiais, nesusidarė situacija, kai uodega valdo šunį? Bet kuriuo atveju, skirtingai nei filosofai ir mokslininkai, ekonomistai nelabai mėgsta aiškintis tokius niuansus, kaip, pavyzdžiui, kas pirmas evoliucinėje estafetėje - višta ar kiaušinis? Tačiau jiems patinka pateikti prognozes apie tai, kur bet kuri iš vieningos įvykių grandinės stadijų gali atvesti.

Beje, čia taip pat yra dvi stovyklos: pirmoji - spiralinio arba sinusoidinio istorijos vystymosi šalininkai, įskaitant ir ekonominį, kita - aršūs priešininkai, ginantys sinergijos idėją. Kaip įprasta, tiesa yra kažkur per vidurį. Jei vis tik pabandytume bent minutei suvienyti abi stovyklas - gautųsi tai, kokia dabar atrodo ekonomika: jos aktyvus nuo akių pusiau slepia farvaterio linija,  o išsamūs duomenys apie tai, kas vyksta „apačioje“, prieinami tik siauram asmenų ratui. Be to, ji plaukia nežinoma kryptimi, nes jos kapitonas - kažkoks Magelanas ar Kolumbas. Ir tik aukščiausioms jėgoms žinoma, ar jis atplauks į Indiją iš kitos pusės, ar atras naują žemyną.

Pirmiausia, bet kokio valiutų kurso prognozę dauguma ekspertų sieja arba su jau esamos krizės, arba jos išvakarių, arba jau „po jos sukrėtimo“, arba gi – su banalių būgštavimų ar panikos vartotojų tarpe...  požymių buvimu ar nebuvimu. Ir dar nežinia kas blogiau – procesai, vykstantys protuose ar tikrovėje. Tai galbūt pagrindinis veiksnys, įtakojantis dolerio augimą arba žlugimą. „Tačiau tikslaus apibrėžimo, kas yra krizė (kaip ir recesija, stagnacija, nukrypimas nuo normos ir... žodis, kurio negalima įvardyti - depresija) - nėra. Yra tik požymių kompleksas. Kaip ir Evangelijoje kalbama apie Teismo dieną, tačiau tikslios datos niekas nežino, taip ir ekonomikoje – „pagal požymius ją pažinsite“. Tai suteikia galimybę daugybei traktuočių, diskusijų ir gandų“ – apibendrina ekspertai.

Veiksniai, įtakojantys dolerio kurso formavimą

Nėra priežasčių vardyti tos jų daugybės, visi jie seniai žinomi tiems, kurie yra susipažinę su fundamentaliąja analize. Tačiau, mūsų nuomone, vis dar yra kai kurios vyraujančios aplinkybės, kurios tradiciškai įtakoja amerikietiškos valiutos kursą:

- JAV dolerio indeksas (USDX, DXY), kuris yra naudojamas kurso prognozėms Forex valiutų biržoje. Kuo daugiau amerikiečiai keikia Obamą - tuo labiau jis mums patinka - pasakys grynakraujai biurgeriai. Tuo tarpu, kai pirmieji „paprastų piliečių vardu“ pateikia daugybę peticijų su prašymu paaiškinti, kas čia vyksta, kodėl, ir, svarbiausia, kada gi tai baigsis, antrieji nuoširdžiai džiaugiasi dėl Amerikos žmonių. Kol JAV bus globojama „paties geriausio pasirinkimo“ - euras gali ramiai stiprėti valiutų krepšelyje be korekcijos probleminėms zonoms - prokomunistinei Graikijai ir liberaliai Portugalijai. O svarbiausia - ir toliau maitintis saulėtos Ispanijos ir dainuojančios Italijos sąskaita. Ir net recesijos ir sąstingio grėsmė jau ne tokia baisi, lyginant su tikrai grandiozinių mastų Jungtinių Valstijų valstybine skola. Žodžiu - kas vokiečiui gerai – tas amerikiečiui mirtis.

 



Be to, Europos Sąjunga yra daug labiau priklausoma ir susijusi su Rusija, negu jai norėtųsi parodyti. Tą patvirtina ir neseniai įvykęs dujų „milijardinis skandalas“, kaip jį jau spėjo pakrikštyti žiniasklaida. Stambi Ispanijos kompanija Gas Natural SDG vietoje to, kad būtų realizuotas suskystintų gamtinių dujų pristatymas į Ukrainą, staiga nuėjo atatupsta ir tą, kuris pasirašė tiekimo sutartį, beveik apšaukė sukčiumi. O tai liudija, kad Šaltasis karas, nepaisant kai kurių abipusių kompromisų, neišnyko, o persikėlė į kitą plokštumą. Be to, reikia pažymėti, kad Europos apžvalgininkai giria Baraką Obamą ne dėl ekonominių priemonių, siekiant išvengti nepageidaujamų reiškinių, o dėl jo „subtilaus“ užsienio politikos žaidimo, kuris „padarė JAV pageidautinu strateginiu partneriu“. Lyg prieš tą laikotarpį Amerika buvo mažiau pageidautina: juk jeigu tik pradedama kalbėti apie karinę intervenciją ir konfliktus - visi delikačiai laukia lyderio pasirodymo ir tik po to nuolankiai seka paskui jį;

- naftos kaina. Šis punktas netiesiogiai susijęs ir su kariniais konfliktais ir su doleriu. Forex rinka lieka Forex rinka, o žaliavų veiksnio dar niekas neatšaukė. Tuo labiau, kad JAV jau „sėdi“ beveik visuose didžiausiuose pasaulio bokšteliuose ir rūpinasi ne dešimčių trilijonų dolerių valstybine skola, o labai realia „juodojo aukso“ trūkumo problema. Nes jos supranta, kad ekonomikos žlugimas ateis ne tada, kai sprogs eilinis Soroso burbulas - ar jis būtų valiutinis, ar bankinis, arba dar koks nors kitas, o tada, kai pažangai pritrūks realių išteklių. Įskaitant ir naftos barelius. Karas JAV - tik pretekstas užkopti ant tų bokštelių ir kontroliuoti arabų šalių, kurioms per pastaruosius dešimtmečius taip ir nepavyko įsisavinti šių turtingų šiuo iškastiniu turtu  žemių, naftos srautus. Ekonominiu požiūriu naftos kainos - toks pat sunkiai prognozuojamas dalykas, kaip ir dolerio: juk 50 kainos formavimo procentų priklauso ne nuo faktinio žaliavos kiekio ir jos atsargų šalių rezervuose bei vartotojų paklausos, bet ir nuo fjučersų kontraktų. To pavyzdys - 2012 metų planai, kai pusė fjučersų kainavo apie 50 JAV dolerių už barelį, o kita pusė - maždaug 150 dolerių;

- realios atsargos nacionalinei valiutai sustiprinti (FRS);
- politinis ir informacinis faktorius (du skirtingi požiūriai ekonominei padėčiai pagerinti). Pastaruoju metu pasaulio žiniasklaida vis dažniau išreiškia įdomią teoriją apie antiglobalines Jungtinių Valstijų perspektyvas. Iš tiesų - pasaulio pavertimo pasauliniu elektroniniu kaimu procesas numato apverstą parabolę, kuri pradžioje demonstruoja konsolidavimą, o po to suskaldymą. Nieko naujo, tiesa? Vis ta pati „laiko spiralė“. Teksasas grąsina pasitraukimu iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir naujos valstybės sukūrimu - šansai 15-tai ekonomikai pasaulyje tapti nepriklausoma gana geri. Tačiau didelis klausimas, ar valstijai leis tai padaryti. Norą išeiti iš JAV sudėties pareiškė ir kitos valstijos. Bet tas bendras dalykas, kuris dabar vienija visus „puzlės gabalėlius“ – toli gražu ne geografinė kaimynystė. Net atliekant šalies „rebrendingą“ ir gerokai pakeitus jos sudėtį, JAV vis tiek išliks skolingos bankų struktūroms ir privatiems investuotojams, o taip pat kitoms valstybėms. Globalizacijos principas išreiškiamas abipusiais įsipareigojimais, todėl Teksaso ar kitų JAV valstijų išėjimas iš JAV sudėties neprincipinis. Ir tuo labiau niekas neišlaidaus ginkluotiems vidaus konfliktams. Nebent tik, jei vėl kiltų ginčas dėl vis tų pačių abipusių įsipareigojimų. Kitaip tariant, informacija apie separatistines nuotaikas - tik sėkmingas PR ėjimas. Pradžioje buvo „arabiškas pavasaris“, o po to - Volstryto skandalas, kuris griausmingais plojimais baigėsi paties prezidento leidimu „dar šiek tiek giliau įlysti į kredito kišenę“, po to - labai laiku pasirodęs neegzistuojantis primityvus filmas „Musulmonų nekaltybė“, kuris neva atsitiktinai išprovokavo teroristinį aktą, kurio metu žuvo Amerikos diplomatas. Dabar gi – taip pakertamas  JAV teritorinis vientisumas. Visa tai, vienaip ar kitaip  - tai bandymai susilpninti dolerį panikos nuotaikų sąskaita. Na ir, žinoma, prisidengus triukšmeliu prastumti daugybę vietinio pobūdžio nedidelių lobistinių asmenų grupių įstatymų. Iš visur po truputį, kaip sakoma, ir valstybės skola išauga dar vienu-dviem trilijonais. Tuo metu, kai vyriausybė paskelbia griežto taupymo režimą, pavyzdžiui, 300 mlrd. JAV dolerių, išleidžiama 1200 milijardų (o jeigu ekonomijos nebūtų - suma pasiektų 1500 mlrd. dolerių). Tokių astronominių sumų fone diskusijos apie priemonių, grasinančių „fiskaliniu skardžiu“, ėmimąsis ar ne, paprasčiausiai atrodo bergždžios. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas būtent joms. Tuo metu, kai pokalbiai apie valstybės skolą automatiškai reiškia dviejų politinių oponentų polemiką: jeigu nori įskaudinti kitą - užmink jam ant „senos nuospaudos“.


Toliau - prioritetinės socialinės krypties matomumas. Rugpjūtį pavyko sumažinti darbo vietų trūkumą 96 tūkstančiais. Tačiau yra dar ne mažiau kaip 2 milijonai žmonių, kurie negali rasti darbo jau kelis mėnesius. Reiškia, problemos sprendžiamos labai lėtai, o per tą laiką pensininkų skaičius (dėl „beibi bumerių“ kartos ) didėja, o tai pensijų fondams gresia nuostoliais ir išeikvojimu.  Labai uoliai neskiriamas dėmesys sveikatos apsaugai. Sveikatos draudimo oponentų tiesiog neklauso ir juos ignoruoja. Ir tokių pavyzdžių - daugybė. Viso to fone JAV aktyviai skleidžiama pasaulio pabaigos tema. Galbūt kažkur giliai pasąmonėje kiekvienas amerikietis slaptai svajoja, kad ji ateitų, kol jam dar nereikia atiduoti savo dalies šalies skolos, kuri jau dabar viršijo 300 tūkstančių JAV dolerių vienam žmogui. Ir PR meistrai nestabdo vartotojo fantazijos. Kuo mažiau žmonių išeis iš informacinio transo ir sugrįš į realų pasaulį, tuo sudėtingiau bus valdyti situaciją ir vaidinti reikiamus scenarijus;

- valstybinė skola.  Tai atskiras punktas, kuriam verta skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Valstybės skolos situacija susiklostė anekdotiškai: tegul bijo tie, kuriems skolingi, o ne tie, kurie skolingi. Kinija, aiškiai suprasdama, kad jai skolingos Jungtinės Valstijos, yra suinteresuota adekvačiomis eksporto apimtimis, tačiau kartu ji turi atsižvelgti į amerikiečių mokumą ir sutikti, toli gražu, ne su pačiomis palankiausiomis sąlygomis ir nuolaidomis. Vidaus skola pasiskirsčiusi tarp bankininkų ir privačių investuotojų tarpininkaujant nevyriausybinei organizacijai. Ir iš esmės visas trapus balansas priklauso būtent nuo Federalinės rezervų sistemos darbo: jeigu jai nepavyksta subalansuoti paklausos lygio ir valstybinės paskolos obligacijų pasiūlos - iškraipymas būtinai veda prie eilinės krizės ir sukrėtimų tarptautiniame banke. Absoliučiai visi prekeivių ir brokerių lūkesčiai neatskiriamai susiję su Federalinės rezervų sistemos ataskaitomis ir neperdedant šią įstaigą galima pavadinti pasaulio finansų politikos širdimi. Tačiau be valstybinės skolos neegzistuotų ir Federalinė rezervų sistema. Tai kas gi yra valstybės skola ir kaip ji įtakoja dolerio kursą? Jeigu atsižvelgsime į tą faktą, kad 300 tūkstančių dolerių sumos valstybinės paskolos obligacijų savininkas yra JAV pilietis, tai paaiškėja, kad niekas niekam nieko neskolingas. O štai su bankais situacija yra šiek tiek kitokia. Jiems valstybė skolinga daugiau, negu jie valstybei. O Obama - tapo tuo žmogumi, kuris leido šaliai išleisti dar daugiau. Geri norai ir amžinai pažeidžiama socialinė sritis, kuri, esant biudžeto deficitui, pirmoji patenka po peiliu. Tačiau niekam JAV prezidento administracijoje net neateis į galvą, einant faktiškai, o nedeklaratyviai, sumažinti ginklavimosi varžybų išlaidas.


Jeigu karinėje pažangoje tik pakvips stagnacija - JAV akimirksniu praras savo, kaip pasaulio tvarkdario, pozicijas ir tada, kad viską grąžintų į vietą, joms priseis išleisti daug daugiau. Iš tikrųjų - valstybės skola - tai ideali finansinė piramidė ir be jos nebūtų ne tik Federalinės rezervų sistemos, bet ir JAV. Ar bus pravedamas kiekybinis švelninimas, ar tiesioginės pinigų emisijos - jau ne taip svarbu. Svarbiausia - kad bankai dirbtų sklandžiai ir pirmuoju atveju išdavinėtų kreditus (jeigu reikia - padidintų jų paklausą), o antruoju - kad infliacija būtų ekonomikos naudai, tai yra kontroliuojama ir savalaikė. O kadangi vyriausybė, net nelaukusi rinkimų rezultatų, ėmėsi būtent trečio kiekybinio švelninimo raundo, galima manyti, kad doleris, nepaisant visų priemonių, vis tik iškęs infliaciją. Obamos pažadėtas mokesčių padidinimas taip stipriai neatsilieps tų pačių, valdžią turinčių, kišenei. Fondo indeksai išaugs. O tai taip pat naudinga ir investuotojams.

Ekonomistas Džonas Nosfingeris (John R. Nofsinger) atliko išsamų tyrimą ir padarė išvadą, kad, jeigu tris metus iš keturių fondų rinkos rodo augimą - yra didelė prezidento perrinkimo antrajai kadencijai tikimybė. Ar tai reiškia, kad valstybės skolos didinimu ir scenarijų grandine Obamos prezidentinės kadencijos metu siekiama susilpninti dolerį, kad būtų tęsiamas bulių trendas fondų rinkose? Tačiau, kokios bebūtų tikrosios priežastys, egzistuoja atvirkštinė proporcija ir stipri gali būti tik viena pusė: kol fondų rinkos demonstruos augimą - doleris kris. Pagal ekspertų prognozes - tai truks visus 2013 metus.

Galiausiai - visi šie procesai lems fondų rinkų susilpnėjimą. Būtent, mokesčių lengvatų panaikinimo politikos tąsa atves prie investuotojo bėgimo nuo „fiskalinio skardžio“ ir recesijos rizikų ir, kaip to padarinys, prie akcijų paklausos sumažėjimo. Ir todėl yra didelė tikimybė, kad per 2014-2016 metus trendas pasisuks valiutos stiprėjimo kryptimi.


Kiek didelis politinių sprendimų vaidmuo dolerio kursui?

Neseniai žurnale „Forbes“ pasirodė įdomus straipsnis apie JAV dolerio kurso nustatymo dėsningumų tyrimą: remdamiesi paprastais stebėjimais žurnalistai padarė išvadą, kad doleris stiprėjo kiekvieną kartą, kai į valdžią ateidavo demokratai ir krito - respublikonų valdymo laikais. Nors ne iš karto, nors ir su korekcija, bet iki šiol šie abu procesai sutapdavo. Jie čia rimtai? - paklausite. Ir dar kaip. Paradoksas tas, kad vartojimo kultas Amerikoje yra pasiekęs tobulybę.  Paprasti amerikiečiai nori gyventi gerai čia ir dabar, nori būti mokūs ir kreditingi, o ne laukti „šviesios ateities, vargdami šiandien. Be to, piaro ir reklamos lopšyje sunku atsispirti pagundoms: tai gyvatės, kandžiojančios savo uodegą, modelis. Ratas užsidarė. Ir išeiti iš jo galbūt būtų galima tik teisiškai uždraudus bet kokią reklamą.

 


Žinoma, dar buvo trumpasis laikotarpis - diena iki rinkimų ir diena po jų, kai būtinai vyksta griūtis. Taip pat ir tąkart - lapkričio 6 dieną - dolerio kaina nukrito. Bet tai padiktuota ne ekonominių procesų, o tik banaliu interesų ir lūkesčių nuosmukiu: tai lyg neplanuotos biržos atostogos.
Taip pat įdomu, kad valiutos stiprinimą leidinio ekonomistai sieja su socialinės srities finansavimo didinimo lūkesčiais. Kitais žodžiais tariant, žmogiškieji ištekliai vaidino ir vaidins svarbiausią vaidmenį formuojant valiutų kursą: ar tai bus vartotojų paklausos didėjimas ar mažėjimas, gyventojų užimtumas ar gyventojų pragyvenimo lygis, gyventojų gimstamumas ar mirtingumas, kreditingumas ar pasitikėjimas vyriausybe, nuotaikos valiutų biržoje, ar... Tai, savo ruožtu, atveda prie trivialios filosofinės tiesos: norint valdyti globalius pačios didžiausios ekonomikos pasaulyje ekonominius procesus, reikia „po ranka“ turėti nepaprastas duonos ir reginių atsargas, bent jau savo gyventojams. Tokie buvo senovės Romos poreikiai ir tokie yra nūdienos ir nepermaldaujamo globalizacijos, kurią aktyviai remia sinergijos stovykla, proceso reikalavimai. Iš dalies - dėl to, kad begalinis vystymasis ir technologinė pažanga šiandien yra vienintelis vystymosi ir tobulėjimo  siekio svertas ir stimulas. Kai geresnis - nėra gero priešas, o atvirkščiai.

 



Pagrindinė  dolerio kurso tarpusavio ryšio su kandidato politine priklausomybe tyrėjų dalis padarė išvadą, kad toks ryšys yra, bet greičiau - netiesioginis ir jis išryškėja detalėse, o ne bendrai. Ir galiausiai - jis neturi įtakos nacionalinės valiutos kurso nustatymui. Svarbų vaidmenį vaidina kiti procesai, susiję su monetarinių reguliatorių elgesiu. Kadangi kiekybinis švelninimas įgijo „belimitinio“ statusą, žiniasklaida prilygino jį standatinei procedūrai -  pinigų spausdinimo staklių politikai (tiesioginei pinigų emisijai). Taigi, dviejų QE etapų dėka pasaulio centriniams bankams, pradedant nuo 2008 metų,  pavyko išplėsti savo balansus nuo 7 iki 14,5 trilijonoJAV dolerių. Vyriausiasis dirigentas šiame procese, žinoma, buvo Federalinė rezervų sistema. Benas Bernankė po Obamos perrinkimo liks savo poste rezervų sistemoje ir ves savo ekonominį kursą iki logiškos pabaigos. Tiksliau - atliks žingsnį link begalybės. Nuo šiol reguliatoriai nebegali išlaikyti dolerio likvidumo  su rezervų sąskaitų pagalba ir spausdinimo staklių analogas galiausiai atves prie tolesnio ir taip jau priartėjusio prie istorinio minimumo dolerio silpnėjimo ir, kaip jau buvo minėta anksčiau, - per ateinančius metus.

Ar kiekybinio švelninimo kursas atves prie „Olandijos ligos“?

Portalo „Market Leader“ ekspertai mano, kad  šis siužetas turi dar vieną įvykių vystymosi variantą. Tuo atveju, jei po 2013 metų fondų rinkos ims silpnėti, o doleris - stiprėti - egzistuoja gana didelė taip vadinamos „Olandijos ligos“ vystymosi tikimybė (kurios priežastimi gali tapti arba eksporto padidėjimas, arba tik vieno iš ekonomikos sektorių sustiprėjimas). Jeigu iš naftos fjučersų pusės tokios grėsmės nėra (dėl nedidelės paklausos euro zonoje) ir jos kaina krinta, tai pažangai IT technologijų srityje tai gali tapti skaudžiu smūgiu. Nes šakos vystymo pagrindas yra investicijos į pirmaujančių kompanijų vertybinius popierius. Tai pagal prognozes sutampa su nacionalinės valiutos stiprėjimo periodu, rodiklių dinamikos didėjimo sąskaita, tame tarpe ir  paslaugų (gaminančių nekeičiamas gėrybes) srities, kuri nekonkuruoja užsienio rinkoje, sąskaita. Jeigu Amerikos ekonomika „susirgs“ šia liga, gamybos sektoriaus konkurencingumas užsienio rinkose sumažės dėl nuosavos valiutos pabrangimo.
 

Paskelbimo data: 2012-12-22 18:05
Įterpti į BLOG'ą

Kaip urbanizacija keičia ekonomikas, investicijas ir JAV dolerio kursą?

Investicijų naujienos, JAV dolerio kursas. Gegužės pradžioje buvo publikuotas Credit Suiss grupės pranešimas, kuriame paskelbta pasaulinė sensacija: šios organizacijos ekspertų skaičiavimais, 2037 metais pusė pasaulio gyventojų gyvens besivystančių šalių miestuose. Tokiu būdu  pranešimo autoriai tiesiogiai sako, į kurias šalis investuotojai:
■ visų pirma turėtų atkreipti dėmesį, planuodami ilgalaikes kapitalo investicijas, taip pat ir į šių valstybių valiutų kursus. Į šį sąrašą pakliuvo: Kinija, Egiptas, Indija, Indonezija, Nigerija, Pakistanas, Filipinai, Tailandas ir Vietnamas;
■ kuriose šalyse investicinis patrauklumas mažės dėl didelės tų šalių urbanizacijos – tai  JAV, Europos Sąjungos šalys ir kt.

Kuo gi jie argumentuoja savo poziciją, kaip pasikeis pasaulis, JAV dolerio kursas, ir ar išvis verta pasitikėti Credit Suiss rekomendacijomis?

Paskelbimo data: 2012-05-15 11:58

QE3 Amerikoje: dolerio kursas ruošiasi žlugti?

JAV naujienos, dolerio kursas. 2011 metų liepos-rugpjūčio mėn. politinė krizė JAV, kilusi dėl nesutarimų tarp kongreso ir prezidento administracijos, vos neatvedusi Amerikos prie finansinių įsipareigojimų nevykdymo, tikrai nepridėjo populiarumo pasaulyje ankstesnėms likvidumo injekcijų į nacionalinę ekonomiką programoms QE1 ir QE2. Šiandien daugelis specialistų kalba apie būtinybę vykdyti kitą, QE3 programą, tačiau kyla klausimas, ar iš tikrųjų ji būtina Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui? Kas laukia dolerio kurso, jei programa būtų priimta? Ir apskritai, ar yra galimybė ją vykdyti?

Kiekybinio švelninimo programa QE3 – kas tai ir kokią įtaką daro dolerio kursui pasaulyje?

Kiekybinio švelninimo (angl.k. Quantitative easing arba QE) programa buvo sukurta specialiai JAV ir yra pinigų ir kreditų politikos priemonė. Ji numato valstybės vykdomas pinigų infuzijas į šalies ekonomiką, siekiant padidinti dolerių, esančių apyvartoje tarp gyventojų, kiekį. Dideliais pinigų srautais (žinoma, dolerių - jie yra pagrindinė pasaulio valiuta) siekiama užtikrinti vartojimo ir įmonių bei fizinių asmenų gamybos augimą, kas vėliau atstatytų ir stabilizuotų nacionalinę ekonomiką. Tačiau neigiamu programos vykdymo rezultatu  Jungtinėse Valstijose gali tapti infliacijos įsibėgėjimas su eiline dolerio kurso nuvertėjimo banga savo pagrindinių konkurentų - euro, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, Šveicarijos franko, rublio ir t. t. atžvilgiu.

Paskelbimo data: 2012-05-09 13:38

Prancūzija daro pasirinkimą: ko tikėtis investuotojams?

Prancūzijos naujienos. Daugelis politologų ir žiniasklaida rinkimus Prancūzijoje vertina, kaip svarbiausią 2012 metų įvykį Europos Sąjungoje, kuris, pagal kai kuriuos vertinimus, nustatys politinio ir ekonominio vystymosi tendencijas visoje Europoje.

Ar taip yra
iš tikrųjų ir kokia vieningos Europos valiutos ateitis?

 

Rinkimai ES recesijos fone: politinis žaidimas ar realūs gelbėjimosi planai?

 

 

Daugelis ekonomistų ir politologų kalba, kad Prancūzija dabar pergyvena lemiamą savo naujausios istorijos momentą. Antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje prezidento rinkimai  turi pasitarnauti, kaip atspirties taškas vėlesnėms reformoms.

Paskelbimo data: 2012-05-05 06:31

Ar turi ateitį amerikietiški General Motors, Ford ir Chrysler automobiliai?

Investicijų naujienos, automobiliai. Būtent automobilių pramonės dėka Amerika tapo tokia, kokią  ją pažįstame šiandien, - sako optimistai. Būtent JAV automobilių pramonės būklė liudija apie  JAV saulėlydžio pradžią, prideda investuotojai pesimistai.

 

Taigi, ar vertos dėmesio ilgalaikės investicijos į visame pasaulyje garsių amerikiečių gigantų General Motors, Ford ir Chrysler akcijų pirkimą? Kokia yra JAV automobilių pramonės ateitis nuožmios konkurencijos pasaulyje sąlygomis?

Paskelbimo data: 2012-05-04 16:25

Investuotojams šokas – Argentina pradėjo nacionalizaciją

Lotynų Amerikos naujienos. Argentina. Atrodytų, pasaulinio masto demaršas – mažų šalių su diktatoriška praeitimi ir revoliucine ateitimi (Venesuelos ir Bolivijos) likimas, o dviejų regioninių milžinių - Brazilijos ir Argentinos likimas draugauti su TVF ir Pasaulio banku ir stengtis patekti į besivystančios ekonomikos šalių klubą. Bet ne, Buenos Aires nusprendžia kitaip, ar veikiau nusprendžia, kad šios šalies integracijai į pasaulinę ekonominę sistemą nė kiek nepakenks (greičiau netgi padės) didžiausios naftos gavybos kompanijos nacionalizavimas. Ir ji tai padarė,  sukeldama precedento neturintį skandalą.

Paskelbimo data: 2012-05-02 07:40

Kuo įdomus investuotojams Kubos turizmo sektorius?

Turizmo naujienos, Kuba.  Amerikiečių vyriausybei palengvinus kelionių į Kubą sąlygas, ji tampa vėl populiari turistų iš JAV tarpe, o „The New York Times“ rekomenduoja Kubą kaip šalį, kurią būtina aplankyti 2012 metais.  Kuo gi įdomi Kuba turistams Europos ir viso pasaulio šalių?

Turistinė Kuba šiandien: vystymosi ypatumai

Turistinė Kuba kasmet pritraukia daugiau negu 2 milijonus žmonių, o  turizmas yra pagrindinis valstybės pajamų šaltinis. Kubos, kaip poilsio vietos, populiarumas paaiškinamas daugeliu  priežasčių, įskaitant didelį jos turtingų gamtinių išteklių patrauklumą, taip pat istorinius, kultūrinius ir rekreacinius objektus, sako
Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ir Forex rinkoje ekspertai.

Paskelbimo data: 2012-05-01 08:37

Nekilnojamas turtas Ispanijoje: patikima ar rizikinga investicija?

Nekilnojamo turto naujienos, Ispanija. Bet kuris investuotojas yra suinteresuotas pirkti nekilnojamąjį turtą ten, kur jo vertė ateityje būtinai stabiliai augs. Kaip gi nustatyti tokią šalį? Pasirodo, kad vienas kriterijų yra labai paprastas irpatikrinti gali kiekvienas investuotojas: didžiausiomis nekilnojamojo turto kainomis pasižymi tos valstybės, kuriose jo paklausa kasmet didėja, o pardavimų apimtys pačios didžiausios planetoje.

Į tokių šalių TOP 3-tuką, pagal portalo TheMoveChannel.com tyrimus, patenka Prancūzija, JAV ir ... Ispanija, ilgą laiką išliekančios patraukliausių valstybių užsienio investuotojams, norintiems įsigyti nekilnojamojo turto, trejetuke.

Paskelbimo data: 2012-04-26 17:13

Ar Turkijos turistinis patrauklumas išlaikys kylančią tendenciją?

Turizmo naujienos, Turkija. Turizmo industrijos sėkmę Turkijoje lemia ekonominiai, gamtos ir žmogiškieji ištekliai, kurių dėka šalis pirmauja šioje pramonės šakoje. O jos padėtis tarp rytų ir vakarų  suteikia kažkokią paslaptingą konkurencijos tarp dviejų priešingų visatos polių, religijų dvasią fenomenalaus  derinio pavidalu, įkūnyto pačioje gamtoje ir kultūroje,  kas valandą pritraukiančioje tūkstančius vis naujų ir naujų turistų iš visos planetos.

Kiek stabili turizmo verslo šioje šalyje tendencija ir kokios yra Turkijos turizmo industrijos perspektyvos, didžiausios krizės ES ir visame pasaulyje fone?

Paskelbimo data: 2012-04-17 06:59

Investuotojams: ar Volvo sugebės aplenkti BMW, Audi ir Mercedes-Benz?

Automobilių rinkos naujienos, Volvo. Kaip žinoma, nuo 2010 m. legendinę Volvo markę, anksčiau priklausiusią Ford  kompanijai, dabar kontroliuoja Kinijos grupė Geely Holding Group. Nuo to momento jau praėjo metai, o tai reiškia, kad ekspertai, specialistai, ir, žinoma, investuotojai gavo pirmuosius duomenis apie  „Volvo Car Corporation“ „savijautą“ naujoje šeimoje, leidžiančius tam tikru mastu įvertinti jos artimiausią ateitį. Tačiau problemų kelia tai, kad šie naujausi duomenys yra nevienareikšmiai  ir prieštaringi.

Paskelbimo data: 2012-04-11 08:34

Ar išliks Egiptas populiariausia turistų vieta?

Turizmo naujienos. Egipto turizmo patrauklumo investuotojams negalima pervertinti - palmės, šiltas, švelnus afrikietiškas klimatas tai viena seniausių valstybių, kuri kažkada  buvo vadinama Keni arba "juodąja žeme", praktiškai buvo izoliuota nuo kitų apgyvendintų teritorijų, nes buvo išsidėsčiusi Nilo slėnyje. Šiaurinę valstybės dalį skalavo jūrą, o rytuose buvo plati dykumos juosta, dabar vadinama Sachara. Po kurio laiko ši šalis buvo pavadinta Egiptu.

 

Šioje šalyje pamažu susiformavo savos, ypatingos tradicijas, kurios šiuo metu traukia tūkstančius turistų iš viso pasaulio. Tačiau visi žino, kad nuolat išlikti pjedestalo viršuje negali nė viena šalis, ypač  turizmo industrijoje. Ar pavyks Egiptui ir toliau pirmauti tarp šalių, kuriose turizmas yra pagrindinis kapitalo srautas, formuojantis šalies biudžetą?

Paskelbimo data: 2012-04-06 15:10