Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, rugpjūčio 18, 17:19 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Euras išlieka, o ES vientisumas - tai dar klausimas

Euras išlieka, o ES vientisumas - tai dar klausimas

Vieningos Europos Sąjungos valiutos išsaugojimo kaina gali būti labai didelė. Iškeisti euro zonos vientisumą į visos Europos Sąjungos vientisumą – būtent apie tai kalba daugelis specialistų, analizuojančių ekonomines ir finansines Europos Sąjungos perspektyvas. Tuo metu, kai Turkijos ir Amerikos žiniasklaidos priemonės perdėtai optimistiškai įrodinėja, kad „su euru viskas yra gerai“, Europos ekspertai įspėja, kad politinis sprendimas nekeisti euro zonos ribų gali sukelti ES žlugimo pradžią. Portalo Market Leader“ analitikai nagrinėjo, kokios gi yra euro ir Europos Sąjungos perspektyvos.

 

„Toks“ euras mums nereikalingas! O koks reikalingas?

ES lyderiai slapta priėmė politinį sprendimą: bendra valiuta turi išlikti. Bent jau tai įtaria vokiško leidinio „Wirtschafts Woche Heute“ žurnalistai.  Hipotetinį tokio sprendimo priėmimą ekspertai, visų pirma, paaiškina dviem veiksniais:
- griaunančių ekonominių padarinių būgštavimais, ypač, infliacinių procesų „atgimusių“ nacionalinių valiutų aplinkoje;

- ES politinio žlugimo, jos įvaizdžio ir  įsivaizduojamo sėkmės potencialo griūties, investicijų ir politinės ES įtakos sumažėjimo baime.


Diskusijos apie eurą ir ES vyksta jau gana seniai, beje, gana įnirtingos, sakė
Masterforex-V Akademijos ekspertai:

 

- kai kurie ekspertai, tarp jų ir garsusis JAV ekonomistas Nurielis Rubinis (Nouriel Roubini), pranašavo visišką ar dalinį euro zonos žlugimą 2012 metais, tai yra euro atsisakymą ir grįžimą prie kai kurių šalių nacionalinių valiutų (pirmiausia, Pietų Europos). Tuo, kad Graikija arba pati paliks euro zoną, arba bus iš jos „delikačiai išstumta“, kaip siūlė kai kurie „naujieji europiečiai“, mažai kas abejojo. Tačiau taip neatsitiko.
- vadinasi, euras išlieka. Tai, kad jis  smarkiai nusilpo, ne taip jau ir baisu, o eksporto augimui net naudinga. Tačiau šiandieninis euras nevykdo savo funkcijų – nei jis stiprina bendrą Europos ekonomiką, nei vienija, nei suartina, nei panaikina prieštaravimus  tarp Europos Sąjungos narių. Euro krizė (dėl jos tai tikrai niekas nesiginčija, nepriklausomai nuo euro zonos iširimo tikimybės) ant vidinio „idėjinio“ suartėjimo uždėjo didelį riebų kryžių, pravesdama tarp Europos Sąjungos valstybių-narių aiškias „valiutines ribas“ . Viena vertus, ši krizė išskirstė Pietų europiečius, ant kurių atkakliai kabinama „silpnos grandies“ etiketė ir tvirtus šiauriečius, kurie vis labiau įsigyvena į „maitintojų“ vaidmenį, į skirtingas barikadų puses.

 

Ar krizė eurui pakenkė daugiau, negu galėtų pakenkti euro zonos iširimas?

Graikija, Ispanija, Portugalija turi savo požiūrį į euro-krizės priežastis:
- paprasta traktuotė „jūs, švaistytojai, dėl visko kalti“, jų visiškai netenkina ir tam yra visos priežastys. Esmė ta, kad Europos Sąjungos skolų krizė ir euro zonos problemos - tai visos Europos finansų politikos, kurią nustatė anaiptol ne Pietų Europos šalys, rezultatas. Europos Sąjungos „branduoliui“, vokiečiams ir prancūzams, buvo reikalingos realizavimo rinkos ir jie ryžtingai provokavo šias „rinkas“ milžiniškoms skoloms;
- o kai kalba nukrypo į šių skolų grąžinimą, Europos Sąjunga pasirodė ne tokia jau ir „sąjunga“. Rezultatas aiškiai matomas pagal tai, kokį „šiltą“ priėmimą  Graikijos piliečiai surengė Angelai Merkel, apsilankiusiai Atėnuose su „draugišku“ vizitu. Čia galime prisiminti, kad kai kurie specialistai pripažįsta variantą, pagal kurį hipertrofuotos  ES Pietų Europos narių problemos yra tikslinių atakų į „saikingai socialistinius“  modelius rezultatas, siekiant jų pasaulinės diskreditacijos. Beje, tokių pačių atakų buvo imtasi prieš Prancūziją, kai tik jos prezidentu tapo socialistas Fransua Olandas (Francois Hollande).


Bet riba tarp „dykaduonių“ ir „maitintojų“ - tai ne vienintelis euro krizės padarinys. Ne mažiau aiškią ribą ši krizė nubrėžė tarp euro zonos narių ir tų šalių, kurios būdamos ES narėmis, į euro zoną neįeina. Iš vienos pusės, Didžioji Britanija, Švedija, Lenkija, jaučiasi izoliuotos nuo valiutinės sąjungos dalyvių „konsoliduotos vienybės“. O iš kitos pusės, dabar prisijungti prie valiutinės sąjungos būtų tiesiog kvaila. Ši dilema neįtikėtinai erzina ES šalių, nedalyvaujančių valiutinėje sąjungoje, vyriausybes.

Galiausiai, su įsitikinimu galima kalbėti apie rimčiausias Europos Sąjungos politinio įvaizdžio problemas. Vis dažniau ir dažniau kritika nukreipta ES vadovybės, viso valdymo modelio adresu. Ir, matyt, būtent šios problemos verčia ES vadovus bet kokia kaina išlaikyti eurą. Nors vis daugiau ir daugiau balsų tvirtina tai, kad šio išlaikymo kaina yra pernelyg didelė, kad tai pačiai Graikijai būtų kur kas geriau išeiti iš euro zonos.

Euro „reformavimas“: pirmas žingsnis į ES skilimą


Reikia keisti vieningos valiutos funkcionavimo pagrindus, tvirtina Europos finansininkai. Reikia parengti aiškią bendrą ekonominę politiką, kuri taptų tikru euro pagrindu (tai reikėjo daryti dar prieš bendros valiutos įvedimą, tvirtina skeptikai, o ne kurti ją deklaracijų ir ataskaitų pagrindu). Todėl, visų pirma, būtina pasipriešinti atskirų valstybių didelių skolų kaupimo praktikai. Su tuo sutinka visos ES narės. Arba beveik visos (pavyzdžiui, Islandija rado visiškai originalų kovos su išpūsta užsienio skola metodą ir kas galėjo jai sutrukdyti?).

Bet štai, kaip būtent reikia sutrukdyti, ne visai aišku. Čia vienybė kaip tik ir baigiasi:
- Pietų europiečiai ir jiems diriguojanti Prancūzija reikalauja tęsti perskirstymo politiką: euro obligacijos, bendra atsakomybė už skolas globojant ECB, tiesioginė parama šalims, kurių ekonominis augimas yra silpnas, dirbtinių konkurencinių pranašumų sumažinimas (pavyzdžiui,  Vokietija turi padidinti atlyginimus), galiausiai, valiutinių sprendimų priėmimo teisės perdavimas Briuseliui;
- „stabilumo oazės“, tokios, kaip Vokietija, Belgija, Olandija, Suomija, Austrija, nepageidauja, kad ES būtų stiprinamas centralizavimas ir eurui priskiriamos „sulyginančiojo perskirstytojo“ funkcijos. Jos, greičiau, suinteresuotos bendrais europiniais nacionalinių biudžetų priežiūros mechanizmais. Daugelis minėtose šalyse apskritai norėtų, kad valiutos komisaras Briuselyje turėtų policininko įgaliojimus ir galėtų bausti už „gyvenimą ne pagal kišenę“. Vokietijos kanclerė kol kas siūlo tik nacionalinių biudžetų bendrą ekspertizę ir vertinimą. Tuo pat metu, būtent, Vokietija, pavyzdžiui, aktyviai priešinasi vieningos Europos bankų kontrolės įvedimui: Vokietijos bankai visiškai nesuinteresuoti bankų sąjunga ES rėmuose.

Euras per pastaruosius dvejus metus
ir taip iš valiutinės sąjungos virto į laiduojančią, į perskirstymo mašiną. Nepaisant to, kad pradinėse sutartyse, įvedant eurą, ECB negalėjo dalyvauti formuojant skolas, šie punktai jau seniai pažeisti: Europos centrinis bankas jau supirkinėjo graikų valstybinius įsipareigojimus ir planuoja papildomas supirkimų programas, tai yra, faktiškai finansuoja valstybių skolas.

Kai kuriems ekspertams šis skilimas leidžia prognozuoti, kad euras bus pakeistas geografiškai, tapdamas savotišku „nordu“. Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Suomija ir Austrija suformuos stabilų branduolį, aplink kurį susitelks šalys, naudojančios eurą. Būtent tokį variantą savo Volfsono (Wolfson) fondo apdovanojimą pelniusioje knygoje „Išsiskyrimas su euru. Praktinis vadovas“ išsamiai aprašė britų ekonomistas Rodžeris Butlas (Roger Bootle). Jo išvada buvo tokia, kad euro zona sumažės iki „nordo“ zonos. Kitame variante, kurio laikosi JAV ekspertai, Pietų europiečiai, tiesiog sudarę alternatyvų bloką aplink Prancūziją, taip pat neišeis iš Sąjungos. Niekas nesiima išaiškinti, kaip techniškai bus organizuoti dueuro blokai“. Be tokia euro „geografinio reformavimo“ tikimybė specialistams atrodo ne tokia jau ir maža. Ir jeigu ši tikimybė bus įgyvendinta, tai Europos Sąjungos vidaus susiskaldymas (susiskaldymai) taps „fizine“ realybe. Nuo to momento bus galima stebėti tik jo gilėjimą.

Euro kursui spalio pabaiga praėjo vyraujant neigiamoms tendencijoms. Neseniai pora pratestavo 1,2883 minimumą, sakė brokerių kompanijos
NordFX analitikai.

 

Tačiau, atsispyręs nuo 1,2884 lygio, euro kursas dolerio atžvilgiu pradėjo kylantį judėjimą. Pasipriešinimo lygiai jam - 1,3040 ir 1,3080. Trendo pasikeitimui į meškų būtinas bulių pasvirimo kanalo ir apsauginio MF pivoto kirtimas ties 1,2960 lygiu, bei užsitvirtinimas po juo trendo apsisukimo figūros (FZR) pagalba, sako Masterforex-V Akademijos treideriai. 

 

Pradėkite mokytis analizuoti ir suprasti rinką nemokamoje  Pradedančiojo treiderio mokykloje nuotoliniu būdu.

 

 

 

 

Paskelbimo data: 2012-11-01 08:29 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33