Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Trečiadienis, gruodžio 13, 04:15 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Senstančių tautų reitingas: kuriose valstybėse tikėtina krizė?

Senstančių tautų reitingas: kuriose valstybėse tikėtina krizė?

Iš apsišaukėlių „specialistų“ „tautų senėjimo“ klausimais dažnai galima išgirsti  - civilizuotam pasauliui laikas atsikratyti pensininkų. Pensininkai tempia mus žemyn, senolių nėra kam maitinti, greit dirbančiųjų išvis nebeliks, o pensijų fondas ištuštės. Apie katastrofą kalbama jau seniai,  kviečiant nedelsiant imtis gelbėjimo priemonių: ilginti pensinį amžių. Ar verta kalbėti apie katastrofą, kokie gyventojų senėjimo reikalai įvairiose valstybėse ir ko šioje srityje galima tikėtis, nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai.

Kaip „sensta“ įvairios tautos

Yra žinoma, kad „gyventojų senėjimo“ problema aktualiausia išsivysčiusiose Europos šalyse. Jeigu, pavyzdžiui:
- Australija ir JAV dar ir šiandien demonstruoja gyventojų skaičiaus prieaugį, tai iš Europos valstybių tuo pasigirti gali visai nedaugelis - Kipras, Didžioji Britanija, Šveicarija;
- o štai Italijoje, Prancūzijoje ir ypač Vokietijoje „gyventojų senėjimo“ problema pasireiškia ryškiausiai. Sparčiausiai sensta Vokietijos gyventojai: nuo 1950 metų vyresnių negu 65 metų amžiaus žmonių skaičius išaugo dvigubai ir iki 2060 metų padidės dar beveik dvigubai. Gimstamumas Vokietijoje pats mažiausias Europoje. Moterys Vokietijoje gyvena vidutiniškai iki 82 metų amžiaus, vyrai – iki 78. Be to, visoje Vokietijoje pensininkai sudaro daugiau kaip 18% iš aštuoniasdešimt dviejų milijonų gyventojų. Italijoje - šiek tiek mažiau negu 17%, o štai Prancūzijoje ir visus 20%, nepaisant to, kad gyventojų senėjimo tempai ten yra mažesni, negu Vokietijoje. Tai paaiškinama tuo, kad pensinis amžius Prancūzijoje yra pats mažiausias Europoje - 60 metų.

Auga ir BVP dalis, kurią įvairios valstybės išleidžia pensinio amžiaus piliečiams remti. JAV ji sudaro apie 6% (nuo 1935 metų padidėjo trisdešimt kartų), Turkijoje - 8%, Italijoje net 14%.

Posovietinių šalių padėtį sunkina tai, kad „gyventojų senėjimas“ jose iš esmės vyksta „iš apačios“. Tai yra, ne dėl gyvenimo trukmės ilgėjimo (Ukrainos ir Rusijos gyventojai-vyrai vidutiniškai nesulaukia ir  65 metų), o dėl gimstamumo mažėjimo. Pagal oficialią statistiką pensininkų skaičius:
- Lietuvoje - apie 1,3 mln. dirbančiųjų („Creditreform Lietuva“ tyrimo duomenys, 2012, liepa) ir apie 701,2 tūkst. pensinio amžiaus žmonių (SD 2001 m. duomenys).
- Ukrainoje susilygino su dirbančiųjų skaičiumi,
- Rusijoje pagal kai kuriuos duomenis net viršijo, tai yra, situacija yra dar blogesnė, negu „tradiciškai senstančioje“ Vakarų Europoje. Tačiau čia ekspertai nurodo tam tikrą manipuliavimą procentais: pavyzdžiui, Rusijoje į dirbančiųjų skaičių kai kurios agentūros dėl nesuprantamų priežasčių neįtraukia dvidešimt penkių milijonų OMON personalo (įskaičius juos, dirbančiųjų skaičius viršija pensininkų skaičių – šešiasdešimt milijonų prieš keturiasdešimt),


Be to, kalbant apie šią problemą, taip pat būtina atsižvelgti ir į nelegalaus užimtumo faktą. Kai kalbama, kad mokesčiai neužpildo tiek, kiek būtina, pensijų fondo, tai, visų pirma, todėl, kad mokesčiai nesurenkami, o ne dėl pensijų fondo „išpūtimo“. Bet, kad ir kaip bebūtų, „gyventojų senėjimo“ problema yra aktuali. Lietuvoje vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sudaro 840 Lt.  (2012 m., sausis), o, pavyzdžiui, gretimoje Ukrainoje vidutinė pensija oficialiais duomenimis - 1 tūkstantis 225 grivinos (apie 403 litai), Rusijoje - 8293 rubliai (apie 705 litai). Pareigūnų tvirtinimais, šių išmokų krūvis gula ant dirbančiųjų piliečių pečių, kurių vis mažėja, nes mažėja „jaunųjų pastiprinimas“.

Gimstamumo ribojimo politikos ir tuo pat metu šuoliško gyvenimo lygio pagerėjimo vaisius skina Kinija.
Šiandien pagyvenusio amžiaus žmonių dalis (virš 60 metų) Kinijoje siekia dvylika procentų bendrojo gyventojų skaičiaus. Pasak Kinijos pareigūnų, tas posūkis gyventojų amžiaus struktūroje, kuris Europos valstybėse vyko šimtmetį, Kinijoje atliktas per mažiau nei dvidešimt metų. Tačiau šiuo atveju sunkumų atsiranda todėl, kad gyventojų senėjimui nėra pasiruošusi pagyvenusių žmonių namų ir medicinos priežiūros įstaigų sistema. Tačiau apie „finansinę“ šios problemos pusę, apie tai, kad „senų žmonių netrukus nebus kam maitinti“, kinai kalba daug rečiau, negu europiečiai ir, tuo labiau, posovietinių valstybių pareigūnai. Tai susiję su faktiniu vieningos pensijų sistemos nebuvimu valstybėje: pensija mokama tik tam tikroms gyventojų kategorijoms. Pensija nedidelė, tačiau garbaus amžiaus žmonės Kinijoje turi daug lengvatų: dalinį arba net visišką atleidimą nuo komunalinių paslaugų mokesčių, nemokamą naudojimąsi viešuoju transportu, nemokamą įėjimą į daugelį viešųjų vietų. Tačiau Kinijos kaime senolius palaiko tik klanas; todėl Kinijoje baisus ne pats gyventojų senėjimas, o jaunimo iš kaimo vietovių į miestus nutekėjimas (dėl to vyresnio amžiaus ūkininkai rizikuoja likti visiškai be paramos).

Apibendrinus, apytikriai duomenys, pagal pensininkų procentą, kai kuriose šalyse atrodo taip:

 



Keletą pastarųjų metų daugelis šalių ėmėsi priemonių įvairiais būdais didinti pensinį amžių:
- Lietuvoje priimtas sprendimas pensinį amžių didinti nuo 2012 metų, kasmet pridedant po 4 mėn. moterims ir po 2 mėn. vyrams. Einant tokiu keliu 2026 m. būtų pasiektas 65 m. amžius abiems lytims. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, 2011 metų Statistiko departamento duomenimis – moterų – 77,5, vyrų – 66,9.
- Ukraina priėmė programą palaipsniui didinti pensinį amžių (moterims iki 60 metų, vyrams iki 62),
- Prancūzija numato palaipsniui didinti pensinį amžių iki 68 metų (nors visai neseniai atšaukė padidinimą nuo 60 iki 62 darbuotojams, turintiems didelį darbo stažą),
- Italija – iki 67 metų,
- Estija - iki 65,
- Švedijoje pasigirsta siūlymai pensinį amžių didinti iki 70 metų. Pažymėsime, kad vidutinė gyvenimo trukmė Švedijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje yra apie 80 metų.

Atkreipkite dėmesį: lentelė akivaizdžiai nesuteikia pagrindo daryti kokias nors vienareikšmes išvadas. Panagrinėkime Ukrainos pavyzdį: „didžiulis“ dabartinis pensininkų procentas Ukrainoje nuo 1996 metų kiekio skiriasi tik 2%. Be to, absoliučia išraiška, tuomet pensininkų buvo milijonu daugiau – 14 487 000 (28,4% visų Ukrainos gyventojų skaičiaus 1996 metais). Be to, iš nurodytų lentelėje beveik 30% pensininkų toli gražu ne visi senatvės pensininkai, tokių 2012 metų sausio 1 d. buvo tik 23%. Čia panašių niuansų begalė, todėl tenka kalbėti tik apie tendencijas ir tai labai atsargiai. Pavyzdžiui:
- 1980 metais kiekvienam pensininkui Ukrainos SSR teko du dirbantieji,
- artimiausiu metu Ukrainoje santykis jau gali būti 1:1. Tačiau ekspertai dar kartą pabrėžia: reikia atsižvelgti ne tik į amžiaus struktūros, bet ir į užimtumo struktūros pokyčius. Akivaizdu, kad nelegaliai dirbančių ukrainiečių šiandien yra daug daugiau, negu 1980 metais. Gal ši problema yra daug svarbesnė negu „gyventojų senėjimas“?

Savaime aišku, kad pensininkų procentas nėra tiesiogiai susijęs su tautos „senėjimu“, nes pensininkas – ne amžiaus, o socialinio statuso charakteristika, kurią apibrėžia teisės aktais (t. y. dirbtinai) nustatoma riba. Daugelis ekspertų sutinka su tuo, kad šalys, kuriose pensininkų yra daugiau nei 20 procentų (vienas penktadalis visų gyventojų), jau yra kritiniame taške. Šių šalių pensijų fondai gali neišlaikyti augančio krūvio, jeigu nebus reformuota pensinio aprūpinimo sistema. Tačiau yra ir kitokių nuomonių.

Gyventojų senėjimas: mitas ir realybė

Bendrai priimtas požiūris į gyventojų senėjimą yra toks: civilizacijos raida šiandieniniame etape vystosi taip, kad daugumoje šalių daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir mažėja jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių, tai yra dirbančių gyventojų. Kartu su senėjimu paprastai primenamas ir gimstamumo mažėjimas: taip sakant, būtent gyventojų senėjimo ir mažėjančio gimstamumo derinys sukelia krizę - tiek demografinę (gyventojai „neatsinaujina“), tiek ir ekonominę (dirbančių mokesčių mokėtojų skaičius susilygina su pensininkų skaičiumi, o palaipsniui tampa net mažesnis), dėlto šaltiniai pensijų fondų užpildymui senka. Paprastai visuotinai priimtinoje išvadoje pareiškiama apie artėjantį socialinio aprūpinimo sistemų bankrotą ir būtinumą skubiai priimti „nepopuliarias“ priemones (pirmiausia – didinti pensinį amžių). 

Teisinga čia tik viena: vaikų ir jaunimo dalis gyventojų sudėtyje tikrai palaipsniui nusileidžia vyresnio amžiaus žmonių daliai. Kalbant apie šio proceso „kriziškumą“, yra daug štampų ir stereotipų, ne visada turinčių realius pagrindus.

Gyventojų „senėjimo“ priežastis išsivysčiusiose šalyse (pavyzdžiui, Japonijoje, Vokietijoje) -  tai, pirmiausia, mirtingumo sumažėjimas. Medicina, gyvenimo būdo pokyčiai lemia tai, kad kartų išmirimas lėtėja. Akivaizdu, kad vaikų mirtingumas taip pat mažėja (dar prieš šimtmetį vaikų mirdavo daug daugiau negu dabar). Vaikų išgyvena daugiau, negu anksčiau, atitinkamai darbingo amžiaus gyventojų reprodukcija turėtų būti palaikoma. Tačiau Europai būdingas gimstamumo mažėjimas sumažina šią tendenciją iki minimumo.

Reikia įsisąmoninti, kad gimstamumo mažėjimas - tai, visų pirma, dėsninga, natūrali žmonijos reakcija į  gyvenimo trukmės didėjimą.
Jeigu būsime visiškai tikslūs - tai evoliucija. Tam, kad būtų sumažintas atotrūkis tarp žmonijos galimybių ir poreikių, čia veikia poreikių mažėjimo mechanizmas, sukeliantis demografinio augimo sulėtėjimą arba sustabdymą.

Atkreipkite dėmesį į tą pačią Vokietiją: pagal kokybę su Vokietijos medicina gali konkuruoti, ko gero, tik Šveicarijos ir Izraelio, kurios, vienok, žymiai nusileidžia jai pagal jos prieinamumą. Todėl Vokietijos gyventojai sensta, todėl Vokietijoje mažėja gimstamumas - tai gyventojų savireguliacija. Tie, kurie lieja ašaras dėl „gyventojų senėjimo“, remiasi pseudo-norma, kai  visuomenės amžiaus struktūra yra pateikiama kaip piramidė (pagrindas - daug jaunimo, viršūnė – mažai senolių). Bet ta pati piramidė visai nėra vienintelis amžiaus struktūros variantas. Juk ji ir natūrali nebuvo, tiesiog mirdavo daugybė senų žmonių ir mirdavo pakankamai anksti, štai ir gavosi piramidė. Ar verta dėl jos aimanuoti ir liūdėti?

Humanitariniu požiūriu ši situacija yra ypatingai teigiama. Ir jokiomis formulėmis ir grafikais to nepaneigsi. Pirma, ilgas gyvenimas - daugiau pasiekimų, pilnesnė savirealizacija. Antra, daug kartų šeimoje (o anksčiau labai retai buvo sutinkamos šeimos, gyvenančios su gyvais proseneliais ir prosenelėmis) - tai reikšmingesnė kultūrinė bazė, efektyvesnis tęstinumas, galimybė jaunimui įgauti  įvairesnės ir tvirtesnės gyvenimo patirties.

Bet kaip su ekonomika? Reguliariai girdisi grėsmingi pareiškimai: pensijų fondai tuštėja, nėra kam mokėti mokesčius ir senolių maitinti taip pat nėra kam.

“Gyventojų senėjimo“ problema ir jos sprendimo variantai

Specialistų-demografų nuomone (A.Višnevskis, G. Bosbachas (A.Višnevskyj, G.Bosbach), „populiarinant“ idėją apie tai, kad „gyventojų senėjimas“ - tai katastrofa, nemažą vaidmenį atlieka valstybiniai pareigūnai. Be to, apokaliptinės prognozės vienodu intensyvumu skambėjo toje pačioje Europoje ir aštuoniasdešimtaisiais, ir penkiasdešimtaisiais, ir net dvidešimtaisiais dvidešimtojo amžiaus metais.

Šiandien ministrai, deputatai ir pensijų fondų valdytojai nuolat primena, kad pensininkų išlaikymas vykdomas dirbančiųjų sąskaita. Jiems naudinga pateikti „gyventojų senėjimo“ problemą, kaip pasaulinės tvarkos klaidą, kaip stichinę nelaimę. Juk kaip kovos priemonė paprastai siūlomas pensinio amžiaus didinimas. Esą, dirbti nėra kam, o pensininkų labai daug.

Vietos pareigūnai mėgsta pritarti užsienio patirčiai - Europos šalyse, esą, vyrai išeina į pensiją 65 metų, o net ir 67-68. Visai neseniai pensinis amžius buvo pailgintas daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Tiesa, čia dėl kažkokių priežasčių nepaminėta, kad po to išėjimo į pensiją vietos vyrai dar gyvena dešimt metų, ne mažiau. O posovietinėse valstybėse tokiame pensiniame amžiuje pensininkų tiesiog gali nebelikti (nepaisant optimistiškų, tačiau menkai pagrįstų  Rusijos valdžios pareiškimų, kad 2018 metais ruso vidutinė gyvenimo trukmė pasieks 68 metus). Tai, žinoma, pareigūnams visiškai tiktų.

Esmė ta, kad pensininkų išlaikymas visiškai nėra išimtinai asmeninis dabartinių dirbančiųjų apkrovimas. Šiuolaikinėje visuomenėje yra dvi išlaikytinių grupės: vaikai ir pensininkai. Vaikai gyvena  iš „kredito“, kuris jiems suteikiamas, remiantis jų būsimąja darbo veikla. Anksčiau, kai kūdikių mirtingumas buvo didelis, šis „kreditas“ dažnai nueidavo vėjais. Šiandien, dėl mažėjančio gimstamumo, našta socialinei ekonomikai mažėja šios išlaikytinių grupės sąskaita. Tai svarbu, nes vaikai - „gryni“ arba visiški išlaikytiniai. Tačiau pensininkai - tai visai kita išlaikytinių grupė:

- visų pirma, savo darbu jie jau įnešė savo indėlį į socialinės ekonomikos plėtrą.
Nūdienos dirbantieji daugiausia naudojasi tuo, ką sukūrė šiandieniai pensininkai. Taip pat ir dabartine gamyba, būtent, pastatais, kuriuose dirba dabartiniai „maitintojai“. Taigi, pensininkus tik iš dalies galime vadinti išlaikytiniais, kai tuo tarpu dirbantieji apmoka savo „vaikystės“ kreditą.

- antra, pensininkai turi tokią pat teisę į gamtinių išteklių naudojimo rentą, kaip ir visi kiti šalies piliečiai.

- trečia, net ir posovietinių šalių visuotinės gerovės lygis žymiai išaugo,
lyginant net su dvidešimtojo šimtmečio viduriu (kartu su darbo našumu). Išlaikyti pensininką šiandien visuomenei daug lengviau, negu tuomet - net esant „katastrofiškam“ dirbančiųjų ir pensininkų santykiui vienas prie vieno. Be to, nereikia pamiršti, kad pensininkų visuomet yra mažiau, nei buvo dirbančiųjų jų kartoje, kurių sankaupos (sudaiktintas darbas) yra visuomenės naudojamos šiandien.

Atsižvelgiant į paminėtus faktus, nuolat siūlomi „gelbėjimo mechanizmai“:
1) propaguojamas pensinio amžiaus didinimas,
2) pateikiami siūlymai mažinti piliečių, turinčių teisę gauti priešlaikinę pensiją, kategorijų skaičių,
3) siūloma didinti normatyvinį darbo stažą. Nereikėtų pamiršti ir to, kad pailginus pensinį amžių, automatiškai padidės ir be to jau nemažas nedarbo lygis.

O štai šalyse, kuriose veikia tik valstybinė pensijų sistema, perėjimo prie kitokio pensijų sistemos organizavimo ir darbo principo būtinybė yra akivaizdi.
Užtenka pažvelgti į mūsų pateiktą lentelę. Valstybinės pensijų sistemos atsirado ir vystėsi visiškai kitomis sąlygomis.
Šiandien pensijų sistema turėtų būti labiausiai susijusi su ankstesniu dabartinio pensininko darbo indėliu, su jo darbo užmokesčiu. Valstybinės pensijų skirstymo sistemos išsaugojimas neleistų visuomenei prisitaikyti prie naujos socialinės situacijos. Kaupiamosios pensijos arba galimybė savarankiškai taupyti pragyvenimui labiau atitinka dabartinę padėtį. Tačiau priemonių šia kryptimi reikėtų imtis nedelsiant ir jos neturėtų būti staigios.

Kartu ekspertai pažymi: visiškas solidarios pensijų sistemos atsisakymas būtų ne tik nemoralus, bet ir nemokšiškas. Tik solidari pensijų sistema leidžia išlaikyti pensininkus, kaip ekonomiškai aktyvų sluoksnį, kaip ekonomikai būtinus vartotojus. Kitas reikalas, kad ją galima ir reikia reformuoti bei papildyti. Bet - neatsisakyti. Solidarumo dalis pensijų sistemoje būtina.  Kalbos iš serijos „atidėkite senatvei patys, niekuo nepasikliaukite“ pernelyg patogios valstybei, kuri lengvai nusiima nuo savęs atsakomybę už žymią savo piliečių dalį. O už tokias sentencijas, kaip „pensininkai –dykaduoniai“, apskritai būtina bausti, kaip už antivisuomeninį elgesį“.

Pasaulyje naudojamas visas potencialių sunkumų, kuriuos iššaukia gyventojų senėjimas, išvengimo priemonių kompleksas (potencialių, nes ten senėjimas, nors ir prasidėjo anksčiau, bet vyksta lėčiau), o kartu ir nevyriausybinių pensijų fondų plėtra bei specialių darbo vietų pensininkams kūrimas.

Žinoma, tiesiogiai taikyti šias priemones  Rusijoje ar Ukrainoje būtų beprasmiška, nes situacijos per daug skirtingos. Tačiau imti pavyzdį šios šalys pilnai galėtų. Ir tai būtų kur kas efektyviau, negu biurokratiniai pareiškimai, kad „žmonės greitai išeina iš rikiuotės, o valstybė neturėtų už tai mokėti“. O paaiškėja, kad žmonės šiandien gyvena ilgiau, o tai, pasak jų oficialių pareiškimų, yra labai ir labai blogai...

Ar yra ryšys tarp tautos senėjimo ir jos valiutos kurso?
Žinoma, toks ryšys egzistuoja, tačiau jis yra netiesioginis ir niekas rimtai neužsiėmė šia Forex fundamentinės analizės ilgalaikio prognozavimo kryptimi, sakė Masterforex-V Akademijos  ekspertai. Kuo didesnis pensininkų procentas - tuo didesnė našta tenka valstybės biudžetui, apmokestinimams. Tačiau šis faktorius kol kas neturi jokios įtakos Forex rinkai.

Paskelbimo data: 2012-10-29 14:06 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55