Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Sekmadienis, rugpjūčio 20, 20:09 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Referendumas dėl AE Lietuvoje: kuo gresia atominės energetikos atsisakymas

Referendumas dėl AE Lietuvoje: kuo gresia atominės energetikos atsisakymas

Šią savaitę lietuviai nustebino visus: ir europiečius, ir rusus, ir net japonus. Jie padarė tai, ko iš jų mažai kas tikėjosi, o būtent tai, kad referendume jie balsavo prieš naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Seniai išreklamuotas projektas, į kurį jau pavyko pritraukti pakankamai investicijų, buvo nagrinėjamas ne tik kaip Pabaltijo energetikos problemų sprendimas, bet ir didelės dalies Lenkijos. Tai buvo „mūsų atsakymas Gazpromui“  su jo aplinkiniu Šiauriniu srautu. Atrodo, kad viskas apgalvota ir į viską atsižvelgta, gal tik išskyrus į vietos gyventojų valią. Štai čia ir iškilo svarbiausia kliūtis: lietuviai pasakė „ne“ atominės elektrinės statybai. To Rytų Europoje dar nebuvo.

Ką gi reiškia Lietuvos gyventojų nuomonė ir ar tai įtakos šalies ekonominę padėtį, nagrinėjo profesionalių prekeivių portalo  „Market Leader“ analitikai.

Atsisakyti pasenusios atominės elektrinės...

Sena elektrinė, kuri visiems trukdo ...  Prisiminkime priešistorę. Lietuvos teritorijoje dar nuo sovietinių laikų egzistuoja Ignalinos AE, kuri jau ilgą laiką yra įnirtingų ginčų objektas tiek Baltijos valstybės viduje, tiek ir už jos ribų. Esmė ta, kad Ignalinos atominė elektrinė priklauso liūdnai pagarsėjusiam „Černobylio“  tipui ir, nepaisant joje atliktos modernizacijos, sukėlė labai didelį susirūpinimą ES pareigūnų tarpe. Nuo Lietuvos įstojimo  į ES pradžios jie reikalavo nedelsiant ją uždaryti. 2004 metais, įstojimo į ES sąlygų derybų metu, Lietuvos vyriausybė pažadėjo uždaryti pasenusią AE. Rusijos „Gazpromas“  taip pat su viltimi stebėjo derybų eigą, tikėdamasis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, be kurios Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos gamtinių dujų poreikiai (žinoma, iš Rusijos) smarkiai išaugtų. Trumpai tariant, senoji atominė elektrinė tapo niekam nereikalinga ...

• išskyrus lietuvius.
Ignalinos atominė elektrinė gamino 70% Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos. Galbūt 2004 metais, vykstant stojimo į ES deryboms, arba 2005 metais, kai buvo atjungtas pirmasis elektrinės energijos blokas (reaktorius), šaliai tuomet tai dar neturėjo strateginės reikšmės. Tačiau 2006 metų pradžioje Europa išgirdo rūsčią frazę „dujų karai“. Rytų Europos šalims prasidėjo tikrai sunkūs laikai, kai jų vadovai buvo priversti pripažinti, kad energetikos saugumo klausimuose „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“.  Kai Lietuvos žmonės atsidūrė ties  pasirinkimu: senoji AE ar priklausomybė nuo Rusijos dujų (nevaržomomis kainomis), jie aiškiai pirmenybę teikė senajai AE.  Tiksliau, pasisakė už jos išsaugojimą.

• atominės elektrinės uždarymui neteisėtas „ne“. 
Pagal Vilniaus susitarimą su Europos Sąjunga Ignalinos AE turėjo būti uždaryta iki 2009 metų. 2008 metų spalį,  pirmojo Lietuvos Seimo rinkimų turo metu, šalyje buvo surengtas referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo arba nutraukimo. Tuomet didžioji dauguma (90%)  Baltijos šalies piliečių balsavo už atominės elektrinės eksploatacijos pratęsimą. Tada buvo kalbama mažiausiai apie penkerius metus, tai yra iki tol, kol bus paleista planuojama nauja, moderni AE. Tačiau referendumo rezultatai buvo įdomūs tik sociologams ir, žinoma, tarptautinėms aplinkos apsaugos organizacijoms. Teisėtos galios jie negavo, nes plebiscite dalyvavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos rinkėjų (tiksliau, tik 48%). Todėl liko galioti atominės elektrinės uždarymo susitarimai. „Tai yra mūsų visų pralaimėjimas.  Bet mes nuo pat pradžių žinojome, kad tiesiog turime pabandyti išsikovoti atominės elektrinės darbo pratęsimą, tačiau niekas netvirtino, kad mums pasiseks. Dabar bent jau mūsų sąžinė rami – padarėme viską, ką galėjome, o kad nepasisekė  - tai ne mūsų kaltė. Be to, šitas neįvykęs  referendumas vietoje to, kad taptų mūsų argumentu, tapo antiargumentu“,  2008 metų spalį liūdnai pareiškė Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
• negera nuojauta apėmė Respublikos vadovybę. Net Europos Komisijos įsipareigojimai parengti Baltijos šalių energetikos aprūpinimo veiksmų planą nelabai nuramino vietinį elitą. Dauguma sutiko, kad dėl šalies AE uždarymo neišvengiamai smarkiai pakils elektros energijos kainos. Be to, prasidedanti pasaulinė krizė nepaliko Vilniui vilties, kad ES aktyviai užsiims jos energetinėmis problemomis.

Energetinė komponentė - tai dar ir ekonominė Lietuvos nepriklausomybė, interviu  portalui „Market Leader“ sakė  Masterforex-V Akademijos analitikai.

... dar nereiškia įsigyti naują!

Kaip nusprendė, taip ir padarė.
Europos Sąjungos reikalavimu 2009 metų pabaigoje Ignalinos AE tikrai buvo uždaryta. Po to elektros energijos vertė šalyje išaugo trečdaliu. O 2011 metų Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitoje buvo parašyta taip: „... kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis nacionalinio saugumo rizikos veiksnys - pernelyg didelė Lietuvos energetinė priklausomybė nuo strateginių žaliavų ir energijos tiekimo iš vienos valstybės“.  Ar reikia patikslinti apie kokią šalį čia kalbama?

• Lietuva bandė kovoti
dujų konflikte su Rusija, kaip tik galėjo. Kol Europos komisija delsė priimti sprendimą dėl suskystintų dujų terminalo statybos Baltijos šalyse, Lietuvos vadovybė nesėdėjo sudėjusi rankų ir paskelbė apie ketinimus 2014 metais savarankiškai atidaryti Klaipėdos uoste panašų terminalą. Šis ambicingas projektas turėjo būti vykdomas nepriklausomai nuo bendros Europos energetikos sistemos sukūrimo ir be ES lėšų pritraukimo. Planuojama, kad perspektyvoje būsimo SDT (suskystintų dujų terminalo) galia pasieks 4 milijardus kubinių metrų per metus. Tai labai solidžios apimtys, atsižvelgiant į tai, kad bendras metinis dujų suvartojimas Baltijos šalyse šiuo metu yra šiek tiek mažesnis nei 6 milijardai kubinių metrų. Šiandien lietuviai mano, kad Klaipėdos SDT yra vienas perspektyviausių, o svarbiausia - greičiausiai įvykdomų projektų. Europos Sąjungos planuojamas Baltijos SDT turėtų būti baigtas ne anksčiau kaip 2018 metais, apytikriai tada būtų baigta dujų vamzdyno statyba, kuriuo iš Lenkijos į Lietuvą galėtų tekėti skalūninės dujos. Tačiau ir ta, ir kita „gelbėjimosi nuo Rusijos spaudimo priemonė“ kol kas išlieka labai neaiški ir abejotina. Tačiau Klaipėdos idėja lietuviams kol kas atrodo pati perspektyviausia, nepaisant net ir nacionalinio finansavimo.

• naujos AE statyba
turėjo sėkmingai užbaigti Vilniaus energetinės nepriklausomybės kovą. Šių metų kovo mėnesį buvo oficialiai paskelbta, kad vyriausybei pavyko susitarti su Japonijos koncernu Hitachi dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagino mieste. Naują 1300 MW galios branduolinį reaktorių planuojama paleisti per septynerius metus arba ne vėliau kaip iki 2022 metų. Statyba šaliai kainuos penkis milijardus eurų, ir, pasak Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, tai bus didžiausia investicija visoje nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Pirmosios kliūtys „energetinės laisvės“ kelyje.
Nespėjo Vilnius pradėti naujo atominio projekto, kai tuojau pat prasidėjo įvairiausi netikėtumai:
- Iš pradžių jame dalyvauti atsisakė Lenkija, manydama, kad jis bus nepakankamai pelningas. Tokiu būdu, be pačios Lietuvos statybą finansuoja tik kaimyninės Latvija ir Estija.
- Po to „Rosatomas“ paskelbė apie planus statyti Baltijos atominę elektrinę netoli Kaliningrado ir Ostroveco atominę elektrinę Baltarusijoje, apie 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Ir tai reiškė labai rimtą konkurenciją regioninėje atominės energetikos rinkoje. Tuo labiau, kad rusai pažadėjo susidoroti su užduotimi tik per penkerius metus, tai yra 2-5 metais anksčiau negu lietuviai ir jų partneriai japonai. Nenuostabu, kad oficialusis Vilnius ėmė aktyviai protestuoti prieš naujų AE statybą Baltarusijoje ir RF Kaliningrado srityje, atkreipdamas dėmesį į jų nesaugumą. Pirma, jos statomos remiantis Rusijos projektais, kurie Vakarams mažai kuo skiriasi nuo sovietinių, o jei ir skiriasi, tai ne į gerąją pusę. Antra, noras jas pastatyti kaip galima greičiau lietuviams primena SSRS laikų šturmavimą, dėl kurio atsirasdavo trūkumų ir atviros „chaltūros“ (atvirai nekokybiškai, atmestinai atlikto darbo). O atominėje energetikoje bet koks skubėjimas panašus į mirtį.

Naujasis Lietuvos referendumas

Nei Baltarusijoje, nei RF Kaliningrado srityje referendumai dėl AE statybos nebuvo rengiami. Ten tokio brangaus projekto niekas nedarytų priklausomu nuo tokio nepastovaus faktoriaus kaip tautos valia. Kitas dalykas - Lietuva. Visagino atominės elektrinės statybos klausimas tapo vienu pagrindiniu probleminiu 2012 metų parlamento priešrinkiminės kampanijos klausimu. Referendumą dėl AE vėl buvo nutarta pravesti kartu su Respublikos Seimo rinkimais. Dar prieš trejus metus sociologai kalbėjo apie teigiamą lietuvių nusistatymą: 59 procentai – „taip“, 21 – „ne“.

Bet nuo to laiko kai kas labai pasikeitė, o būtent - toje pačioje Japonijoje, kuri ketina padėti buvusiai sovietinei Respublikai įsisavinti taikų atomą, įvyko Fukušimos AE avarija. Nenuostabu, kad referendumo išvakarėse apklausos parodė visiškai kitokius rezultatus: 22 procentai – „už“, 62 – „prieš“. Spalio 14 dieną, įvykus referendumui, prognozės visiškai pasitvirtino. Už naują atominę elektrinę pasisakė 34,66% referendume dalyvavusių šalies piliečių, prieš - 64,52%. Rinkėjų aktyvumas sudarė 51,5%, taigi  referendumas laikomas įvykusiu. Tačiau, kaip žinoma, šiuo atveju valdžiai paprastų lietuvių valios išraiška yra tik rekomendacinio pobūdžio. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra AE statybos Visagine šalininkė, leidžia ekspertams pateikti savo prognozes apie statybos darbų tęsimą. Dabar Vilniuje tiesiog atsiras naujų argumentų, siekiant pritraukti naujų lėšų iš savo partnerių, ypač Rygos ir Talino. Tuo labiau, kad Rytų Europoje nesistengiama mažinti atominės energetikos. Kai tuo tarpu Vokietijoje buvo paskelbta apie visišką taikaus atomo atsisakymą, Ukrainos parlamentas svarsto dviejų naujų reaktorių Chmelnickio AE statybos nuostatų paruošimą. O Lenkijoje 2023 metais planuojama paleisti savo pirmąją atominę elektrinę.

Kaip matome, energetinė konfrontacija regione ne tik tęsiasi, bet ir didėja. Ir toks formalumas, kaip referendumas, vargu, ar gali ką nors labai pakeisti šioje pasaulinėje kovoje už būvį.

Paskelbimo data: 2012-10-23 10:15 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33