Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, sausio 19, 06:45 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Referendumas dėl AE Lietuvoje: kuo gresia atominės energetikos atsisakymas

Referendumas dėl AE Lietuvoje: kuo gresia atominės energetikos atsisakymas

Šią savaitę lietuviai nustebino visus: ir europiečius, ir rusus, ir net japonus. Jie padarė tai, ko iš jų mažai kas tikėjosi, o būtent tai, kad referendume jie balsavo prieš naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje.

Seniai išreklamuotas projektas, į kurį jau pavyko pritraukti pakankamai investicijų, buvo nagrinėjamas ne tik kaip Pabaltijo energetikos problemų sprendimas, bet ir didelės dalies Lenkijos. Tai buvo „mūsų atsakymas Gazpromui“  su jo aplinkiniu Šiauriniu srautu. Atrodo, kad viskas apgalvota ir į viską atsižvelgta, gal tik išskyrus į vietos gyventojų valią. Štai čia ir iškilo svarbiausia kliūtis: lietuviai pasakė „ne“ atominės elektrinės statybai. To Rytų Europoje dar nebuvo.

Ką gi reiškia Lietuvos gyventojų nuomonė ir ar tai įtakos šalies ekonominę padėtį, nagrinėjo profesionalių prekeivių portalo  „Market Leader“ analitikai.

Atsisakyti pasenusios atominės elektrinės...

Sena elektrinė, kuri visiems trukdo ...  Prisiminkime priešistorę. Lietuvos teritorijoje dar nuo sovietinių laikų egzistuoja Ignalinos AE, kuri jau ilgą laiką yra įnirtingų ginčų objektas tiek Baltijos valstybės viduje, tiek ir už jos ribų. Esmė ta, kad Ignalinos atominė elektrinė priklauso liūdnai pagarsėjusiam „Černobylio“  tipui ir, nepaisant joje atliktos modernizacijos, sukėlė labai didelį susirūpinimą ES pareigūnų tarpe. Nuo Lietuvos įstojimo  į ES pradžios jie reikalavo nedelsiant ją uždaryti. 2004 metais, įstojimo į ES sąlygų derybų metu, Lietuvos vyriausybė pažadėjo uždaryti pasenusią AE. Rusijos „Gazpromas“  taip pat su viltimi stebėjo derybų eigą, tikėdamasis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, be kurios Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos gamtinių dujų poreikiai (žinoma, iš Rusijos) smarkiai išaugtų. Trumpai tariant, senoji atominė elektrinė tapo niekam nereikalinga ...

• išskyrus lietuvius.
Ignalinos atominė elektrinė gamino 70% Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos. Galbūt 2004 metais, vykstant stojimo į ES deryboms, arba 2005 metais, kai buvo atjungtas pirmasis elektrinės energijos blokas (reaktorius), šaliai tuomet tai dar neturėjo strateginės reikšmės. Tačiau 2006 metų pradžioje Europa išgirdo rūsčią frazę „dujų karai“. Rytų Europos šalims prasidėjo tikrai sunkūs laikai, kai jų vadovai buvo priversti pripažinti, kad energetikos saugumo klausimuose „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“.  Kai Lietuvos žmonės atsidūrė ties  pasirinkimu: senoji AE ar priklausomybė nuo Rusijos dujų (nevaržomomis kainomis), jie aiškiai pirmenybę teikė senajai AE.  Tiksliau, pasisakė už jos išsaugojimą.

• atominės elektrinės uždarymui neteisėtas „ne“. 
Pagal Vilniaus susitarimą su Europos Sąjunga Ignalinos AE turėjo būti uždaryta iki 2009 metų. 2008 metų spalį,  pirmojo Lietuvos Seimo rinkimų turo metu, šalyje buvo surengtas referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo arba nutraukimo. Tuomet didžioji dauguma (90%)  Baltijos šalies piliečių balsavo už atominės elektrinės eksploatacijos pratęsimą. Tada buvo kalbama mažiausiai apie penkerius metus, tai yra iki tol, kol bus paleista planuojama nauja, moderni AE. Tačiau referendumo rezultatai buvo įdomūs tik sociologams ir, žinoma, tarptautinėms aplinkos apsaugos organizacijoms. Teisėtos galios jie negavo, nes plebiscite dalyvavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos rinkėjų (tiksliau, tik 48%). Todėl liko galioti atominės elektrinės uždarymo susitarimai. „Tai yra mūsų visų pralaimėjimas.  Bet mes nuo pat pradžių žinojome, kad tiesiog turime pabandyti išsikovoti atominės elektrinės darbo pratęsimą, tačiau niekas netvirtino, kad mums pasiseks. Dabar bent jau mūsų sąžinė rami – padarėme viską, ką galėjome, o kad nepasisekė  - tai ne mūsų kaltė. Be to, šitas neįvykęs  referendumas vietoje to, kad taptų mūsų argumentu, tapo antiargumentu“,  2008 metų spalį liūdnai pareiškė Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
• negera nuojauta apėmė Respublikos vadovybę. Net Europos Komisijos įsipareigojimai parengti Baltijos šalių energetikos aprūpinimo veiksmų planą nelabai nuramino vietinį elitą. Dauguma sutiko, kad dėl šalies AE uždarymo neišvengiamai smarkiai pakils elektros energijos kainos. Be to, prasidedanti pasaulinė krizė nepaliko Vilniui vilties, kad ES aktyviai užsiims jos energetinėmis problemomis.

Energetinė komponentė - tai dar ir ekonominė Lietuvos nepriklausomybė, interviu  portalui „Market Leader“ sakė  Masterforex-V Akademijos analitikai.

... dar nereiškia įsigyti naują!

Kaip nusprendė, taip ir padarė.
Europos Sąjungos reikalavimu 2009 metų pabaigoje Ignalinos AE tikrai buvo uždaryta. Po to elektros energijos vertė šalyje išaugo trečdaliu. O 2011 metų Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitoje buvo parašyta taip: „... kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis nacionalinio saugumo rizikos veiksnys - pernelyg didelė Lietuvos energetinė priklausomybė nuo strateginių žaliavų ir energijos tiekimo iš vienos valstybės“.  Ar reikia patikslinti apie kokią šalį čia kalbama?

• Lietuva bandė kovoti
dujų konflikte su Rusija, kaip tik galėjo. Kol Europos komisija delsė priimti sprendimą dėl suskystintų dujų terminalo statybos Baltijos šalyse, Lietuvos vadovybė nesėdėjo sudėjusi rankų ir paskelbė apie ketinimus 2014 metais savarankiškai atidaryti Klaipėdos uoste panašų terminalą. Šis ambicingas projektas turėjo būti vykdomas nepriklausomai nuo bendros Europos energetikos sistemos sukūrimo ir be ES lėšų pritraukimo. Planuojama, kad perspektyvoje būsimo SDT (suskystintų dujų terminalo) galia pasieks 4 milijardus kubinių metrų per metus. Tai labai solidžios apimtys, atsižvelgiant į tai, kad bendras metinis dujų suvartojimas Baltijos šalyse šiuo metu yra šiek tiek mažesnis nei 6 milijardai kubinių metrų. Šiandien lietuviai mano, kad Klaipėdos SDT yra vienas perspektyviausių, o svarbiausia - greičiausiai įvykdomų projektų. Europos Sąjungos planuojamas Baltijos SDT turėtų būti baigtas ne anksčiau kaip 2018 metais, apytikriai tada būtų baigta dujų vamzdyno statyba, kuriuo iš Lenkijos į Lietuvą galėtų tekėti skalūninės dujos. Tačiau ir ta, ir kita „gelbėjimosi nuo Rusijos spaudimo priemonė“ kol kas išlieka labai neaiški ir abejotina. Tačiau Klaipėdos idėja lietuviams kol kas atrodo pati perspektyviausia, nepaisant net ir nacionalinio finansavimo.

• naujos AE statyba
turėjo sėkmingai užbaigti Vilniaus energetinės nepriklausomybės kovą. Šių metų kovo mėnesį buvo oficialiai paskelbta, kad vyriausybei pavyko susitarti su Japonijos koncernu Hitachi dėl naujos atominės elektrinės statybos Visagino mieste. Naują 1300 MW galios branduolinį reaktorių planuojama paleisti per septynerius metus arba ne vėliau kaip iki 2022 metų. Statyba šaliai kainuos penkis milijardus eurų, ir, pasak Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, tai bus didžiausia investicija visoje nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Pirmosios kliūtys „energetinės laisvės“ kelyje.
Nespėjo Vilnius pradėti naujo atominio projekto, kai tuojau pat prasidėjo įvairiausi netikėtumai:
- Iš pradžių jame dalyvauti atsisakė Lenkija, manydama, kad jis bus nepakankamai pelningas. Tokiu būdu, be pačios Lietuvos statybą finansuoja tik kaimyninės Latvija ir Estija.
- Po to „Rosatomas“ paskelbė apie planus statyti Baltijos atominę elektrinę netoli Kaliningrado ir Ostroveco atominę elektrinę Baltarusijoje, apie 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Ir tai reiškė labai rimtą konkurenciją regioninėje atominės energetikos rinkoje. Tuo labiau, kad rusai pažadėjo susidoroti su užduotimi tik per penkerius metus, tai yra 2-5 metais anksčiau negu lietuviai ir jų partneriai japonai. Nenuostabu, kad oficialusis Vilnius ėmė aktyviai protestuoti prieš naujų AE statybą Baltarusijoje ir RF Kaliningrado srityje, atkreipdamas dėmesį į jų nesaugumą. Pirma, jos statomos remiantis Rusijos projektais, kurie Vakarams mažai kuo skiriasi nuo sovietinių, o jei ir skiriasi, tai ne į gerąją pusę. Antra, noras jas pastatyti kaip galima greičiau lietuviams primena SSRS laikų šturmavimą, dėl kurio atsirasdavo trūkumų ir atviros „chaltūros“ (atvirai nekokybiškai, atmestinai atlikto darbo). O atominėje energetikoje bet koks skubėjimas panašus į mirtį.

Naujasis Lietuvos referendumas

Nei Baltarusijoje, nei RF Kaliningrado srityje referendumai dėl AE statybos nebuvo rengiami. Ten tokio brangaus projekto niekas nedarytų priklausomu nuo tokio nepastovaus faktoriaus kaip tautos valia. Kitas dalykas - Lietuva. Visagino atominės elektrinės statybos klausimas tapo vienu pagrindiniu probleminiu 2012 metų parlamento priešrinkiminės kampanijos klausimu. Referendumą dėl AE vėl buvo nutarta pravesti kartu su Respublikos Seimo rinkimais. Dar prieš trejus metus sociologai kalbėjo apie teigiamą lietuvių nusistatymą: 59 procentai – „taip“, 21 – „ne“.

Bet nuo to laiko kai kas labai pasikeitė, o būtent - toje pačioje Japonijoje, kuri ketina padėti buvusiai sovietinei Respublikai įsisavinti taikų atomą, įvyko Fukušimos AE avarija. Nenuostabu, kad referendumo išvakarėse apklausos parodė visiškai kitokius rezultatus: 22 procentai – „už“, 62 – „prieš“. Spalio 14 dieną, įvykus referendumui, prognozės visiškai pasitvirtino. Už naują atominę elektrinę pasisakė 34,66% referendume dalyvavusių šalies piliečių, prieš - 64,52%. Rinkėjų aktyvumas sudarė 51,5%, taigi  referendumas laikomas įvykusiu. Tačiau, kaip žinoma, šiuo atveju valdžiai paprastų lietuvių valios išraiška yra tik rekomendacinio pobūdžio. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra AE statybos Visagine šalininkė, leidžia ekspertams pateikti savo prognozes apie statybos darbų tęsimą. Dabar Vilniuje tiesiog atsiras naujų argumentų, siekiant pritraukti naujų lėšų iš savo partnerių, ypač Rygos ir Talino. Tuo labiau, kad Rytų Europoje nesistengiama mažinti atominės energetikos. Kai tuo tarpu Vokietijoje buvo paskelbta apie visišką taikaus atomo atsisakymą, Ukrainos parlamentas svarsto dviejų naujų reaktorių Chmelnickio AE statybos nuostatų paruošimą. O Lenkijoje 2023 metais planuojama paleisti savo pirmąją atominę elektrinę.

Kaip matome, energetinė konfrontacija regione ne tik tęsiasi, bet ir didėja. Ir toks formalumas, kaip referendumas, vargu, ar gali ką nors labai pakeisti šioje pasaulinėje kovoje už būvį.

Paskelbimo data: 2012-10-23 10:15 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55