Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Ketvirtadienis, liepos 27, 07:52 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

The Diplomat: kaip arti pasaulinio karo yra JAV ir Kinija?

The Diplomat: kaip arti pasaulinio karo yra JAV ir Kinija?

Trečiąjį pasaulinį karą pradės Kinija - šią išvadą neseniai pateikė Japonijos leidinys „The Diplomat“, Turkijos „Hurriyet“, Čekijos „iDNES.cz“ ir keletas kitų užsienio žiniasklaidos priemonių. Kai kelios, artimos JAV, žiniasklaidos priemonės įvairiuose pasaulio kampeliuose rašo apie tą patį - tai tendencija.

Žinoma, paantrindami atsako Kinijos žiniasklaidos priemonių analitikai – melagingos konspirologijos  ir kiekvieną mėnesį didėjančio informacinio karo prieš Kiniją tendencija.

Kiek teisinga nuomonė apie sparčiai besivystančios Kinijos agresyvumą ir kam naudinga tezė apie pasaulinį agresorių Rytuose, nagrinėjo „Market Leader“ portalo analitikai.


The Diplomat košmarų kūrėjai: jei karo nėra, reikia jį sugalvoti
 

Japonų The Diplomat žurnalistas Džeimsas Holmsas (James Holmes) parašė labai ilgą straipsnį, pavadintą „Košmariškas scenarijus: karas tarp JAV ir Kinijos“. Be abejo, pavadinimas investuotojams nelabai jau rimtas. O ir Holmsas savo straipsnį pradeda atviru prisipažinimu: redaktorius privertė (!) parašyti seriją (!) straipsnių apie tai, kaip gali vystytis karas tarp JAV ir Kinijos. O ir tęsia jau visai kaip Aristotelis,  lyg pabrėždamas: ponai, nepriimkite to rimtai ir pamąstydamas garsiai: prognozės, esą, nedėkingas ir nenuspėjamas reikalas. Tačiau tęsia straipsnį, kurį tuoj pat pasigauna daugelis pasaulio žiniasklaidos priemonių.

Daug vietos skiriama JAV ir Kinijos jūrų karo perspektyvoms. Išsamiau nagrinėjamas hipotetinis jėgų santykis, taktika, sprendimo variantai... Tik štai apie pačią konflikto tikimybę nė žodžio. Siūloma tiesiog priimti a priori: bus konfliktas. Pagal aptakią  formuluotę „kliudymas įsikišimui“. Kliudys, žinoma, Kinija, o įsikiš JAV, bet gali būti ir atvirkščiai.

Holmsas pereina į kaimynines temas, į Klauzevico (Clausewitz) ir Liutvako (Luttwak) citatas, uoliai argumentuoja kieno nors pergalės negalimumą Amerikos-Kinijos jūrinio susidūrimo atveju, o galiausiai vis tiek grįžta prie bendros hipotetinio susidūrimo temos. Analizuoja abiejų pusių taktines bei strategines tradicijas, nurodo, kad JAV jau įprato kovoti plačiu frontu ir tai pateisinama, tačiau Kinijos atveju to daryti negalima (!), kadangi JAV šiandien negali nuolat didinti karinės galios, o tai reiškia, kad tektų kovoti tik su tuo, ką turi ir reikia galvoti taip, kaip galvoja silpnieji...

Tuo pirmasis straipsnis pagaliau ir baigiasi. O jų serijoje - penki. Kadangi penktoji dalis prasideda žodžiais: „Vienas aštriausių epinio filmo „Gladiatorius“ momentų...“, galima be vargo padaryti išvadą, kad turinio požiūriu pirmojo straipsnio tęsiniai susidomėjimo nekelia. Beje, kaip ir pats pirmasis. Kokio turinio galima reikalauti iš karinio „eksperto“, manančio, kad citatos iš „Gladiatoriaus“ puikiai iliustruoja Klauzevitcą? Taip pat sėkmingai galima remtis ir „Terminatoriumi“ - istorinio patikimumo laipsnis yra beveik toks pat.

Visa ši straipsnių serija svarbi pačiu savo pasirodymu. Nes jeigu japonų leidinyje su tokiu diplomatiniu pavadinimu pradedama rašyti apie JAV ir Kinijos karą, reiškia, kad „tai kažkam reikalinga“.

Kam reikalingas karas su Kinija?


Akivaizdus atsakymas: jeigu japonų žurnale žurnalistas rašo apie Kinijos ir JAV karą, tai tuo, kad karo perspektyva atrodytų reali, suinteresuota Japonija. Tiesa, anglosaksų kilmės žurnalisto pavardė į suinteresuotųjų ratą verčia įrašyti JAV, o galbūt ir Didžiąją Britaniją, iš kurios, beje,  šiame regione šiandien neverta tikėtis kokio nors savarankiško žaidimo.

Kodėl Japonijai reikia karo? Nesikreipsime į Klauzevicą, Marką Krasą (Marcus Crassus) ir Titą Livijų (Titus Livius), interviu portalui „Market Leader“ sakė  Masterforex-V Akademijos  ekspertai. Pasakysime paprastai: Kinija smarkiai mina japonams ant uodegos. O japonai, reikia pasakyti, labai kryptingai deda uodegą po Kinijos batu, rodydami tradicinį savo užsienio politikos įžūlumą. 2012 metų rugsėjį  Japonija „nacionalizavo“ Senkaku (Diaoyu Dao) salas, kurias KLR vertina, kaip okupuotą teritoriją. Dėlto Kinijoje kilo masiniai antijaponiški protestai: kinai apkaltino Japoniją imperializmo atgimimu, užpuolė Japonijos ambasadorių ir skandavo „Japonai, nešdinkitės namo!“ (nieko neprimena?), aplink ginčytinas salas buvo pastebėti Kinijos patruliniai laivai. O dar anksčiau, 2012 m. vasarą, japonai atšaukė savo ambasadorių iš Kinijos, demonstruodami nenorą eiti į kompromisus, sprendžiant salų klausimą.

Japonijos salų išpirkimas pasaulyje buvo įvertintas kaip vienareikšmė provokacija,
sąmoningas  konflikto aštrinimas. Kinija, žinoma, iš karto leido suprasti, kad jei reikės, panaudos karinę jėgą. Apie jokį taikų konflikto sureguliavimą, kuris tęsiasi nuo 1970 metų, dabar jau negali būti ir kalbos. O japonams, atrodo, tik to ir reikėjo: juk jokio faktinio pretenzijų į salas pagrindo Japonija neturi. Tačiau konfliktas labai paaštrėjo dar 90-ųjų pabaigoje, po to, kai ginčytinų salų šelfe buvo rasta dujų už 200 milijardų JAV dolerių. Jau 2005 metais Kinija buvo apimta antijaponijškų mitingų ir jau tada buvo aišku, kad paprasto sprendimo nebus.

Bet tikėtis, kad japonai patys eis į karą, neįmanoma. Japonija oficialiai atsisakė teisės paskelbti karą. Ji ir kariuomenės neturi, tik „savigynos pajėgas“, formaliai priskiriamas policijai. Tiesa, dar nuo 2004 metų Japonijoje didėja militaristinės nuotaikos, o 2007 metais buvo patvirtintas referendumo įstatymas, leidžiantis atsisakyti konstitucinio pacifizmo. Bet vis tiek japonai neskelbs šio karo. Jie nori, kad jį paskelbtų Kinija. Ir tuo pat metu tikisi, kad JAV bus priverstos įsikišti į konfliktą, ypač todėl, kad vis augantis Kinijos konkurencingumas gerokai neramina amerikiečius.

Ką gali ir ko nori šiandieninė Kinija?

Kinijos investicijos. „Market Leader“ rašė apie tai, kaip Kinija užkariauja pasaulį investicijomis. Pastaraisiais metais Kinijos finansiniai planai krypsta į Europą ir Šiaurės Ameriką. Ir tai ne tik investicijos, tarp jų ir transnacionalinių mastų kompanijų absorbavimas, ypač naftos ir dujų srityse. Be to, Pasaulio bankas vis aktyviau dirba su juaniu, leisdamas obligacijas, nominuotas Kinijos valiuta ir užsimindamas apie galimybę pereiti nuo amerikietiško dolerio prie juanio. Kartu su įsimintinu Hu Dzintao (Hu Jintao) pareiškimu, kuriame dolerį jis pavadino „praeities atgyvena“, šie procesai daro stiprų įspūdį ekspertams ir investuotojams, sakė geriausio Forex mokymų projekto Europoje Masterforex-V Akademijos ekspertai.

Kinijos liaudies bankas rugsėjo pabaigoje nukreipė į kapitalo rinkas 365 milijardus juanių (esant juanio kursui dolerio atžvilgiu 6,3 juanio, suma sudaro 57,92 milijardo JAV dolerių). Injekcijų apimtys buvo rekordinės per visą šių laikų KLR istoriją.

Kinų reguliatorius nori paremti komercinius bankus ir išvengti likvidumo trūkumo šalies finansų sistemoje. Bankų sektoriaus finansavimui CB daugiausia naudojo atpirkimo sandorius (REPO). Šiuo metu KLR komerciniams bankams pinigai reikalingi dar ir tam, kad atitiktų reguliatoriaus nustatytus kapitalo pakankamumo standartus.

Kinijos CB injekcijų į ekonomiką fone juanio kursas pradėjo kristi, JAV doleris buvo prekiaujamas 6,3 juanio lygyje, sakė  Masterforex-V Akademijos  analitikai.

 



Turkijos žiniasklaidos priemonės: Kinija bando užgrobti.... Šiaurės ašigalį

Šiaurės ašigalis. Pagal Turkijos Hurriyet pranešimus, Kinija stengiasi įtvirtinti savo buvimą Šiaurės ašigalyje dėl perspektyvių Arkties išteklių eksploatavimo. Nors, skirtingai nei JAV, Rusija, Danija, Norvegija ir Kanada, Kinija Arktyje savo teritorijų neturi, ji aktyviai atlieka tyrimus, derasi su Danija dėl dalyvavimo eksploatuojant  neseniai Grenlandijoje atrastų brangiųjų akmenų ir metalų atsargas. Prancūzijos „Le Point“ teigia, kad Kinija ruošiasi  jau penktajai Arkties ekspedicijai ir tuo pačiu metu pradėjo antro iš eilės ledlaužio statybą, pareikšdama apie savo ketinimą sukurti ledlaužių laivyną, kuris pralenks  Amerikos ir Kanados laivynus. Kinija jau turi mokslinių tyrimų bazę Špičbergene ir nepaisant didelio atsargumo Kinija lėtai, bet užtikrintai  juda Arkties regione, bent jau stebėtojos statuso link.  Bet apskritai, „arktinėse“  kautynėse  Kinija stengsis išrikiuoti  ne stebėtojos, o pretendentės liniją.

BRICS. Kinija BRICS šalių grupėje tikrai groja „pirmuoju“ smuiku, ekonominiu ir kariniu požiūriu pralenkdama Indiją, o demo-geografiniu - Rusiją. Tiesą sakant, sąlyginis susivienijimas BRICS buvo sugalvotas Vakarų politologų ir ekonomistų, kad galėtų kontroliuoti „greitai besivystančias“ šalis, tačiau viskas byloja apie tai, kad Kinija tampa nebekontroliuojama.

“Savajame“ Rytų Azijos regione Kinija pirmiausia didina karines pozicijas, padvigubindama gynybinį (jis taip pat ir puolimo) biudžetą. Galima sakyti, kad ekonominė Kinijos ekspansija regiono šalyse jau įgyvendinta, o karinė ir politinė - pačiame įkarštyje. Be to, Kinija iš principo aštrina teritorinius ginčus su Japonija, atsakydama į salų gyventojų provokacijas, tuo parodydama, kad ketina vadovauti prieš Japoniją nukreiptai regiono vienybei.

Tačiau Kinija turi ir sunkumų.
Pavyzdžiui, paradoksalus jų demografinei situacijai darbo jėgos trūkumas pramoniniuose regionuose. Jis paaiškinamas demografinio sulaikymo politikos rezultatais (jaunų žmonių skaičius mažėja), padidintais kvalifikaciniais reikalavimais darbuotojams (todėl laisvų vietų paprasčiausiai nebėra kuo užpildyti) ir padidėjusiomis darbuotojų darbo užmokesčio pretenzijomis. Darbo jėga brangsta ir užsienio kompanijos pradeda mažinti gamybą Kinijoje. Visų pirma tai taikoma amerikiečiams (pavyzdžiui, vokiečiai nieko panašaus daryti nesiruošia).


Pasak ekspertų, yra dvi kryptys, galinčios grynai teoriškai sukelti Kinijos ir Jungtinių Valstijų susidūrimą

Pirmoji – tai regioninė Kinijos politika, būtent ta sritis, į kurią japonai akivaizdžiai tikisi įtraukti amerikiečius. JAV skiria ypatingą dėmesį teritoriniams ginčams regione, bandydama inicijuoti tam tikrus bendrus susitarimus, tačiau Kinija net nesvarsto šių variantų.  Griežtą atkirtį  kinai duoda ir politinėms JAV pretenzijoms dėl Kinijos pozicijos Sirijos atžvilgiu. Paskutinis JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) apsilankymas Kinijoje faktiškai baigėsi nesėkme: planuotas susitikimas su būsimu Kinijos lyderiu buvo atšauktas ir visos preliminarios bendravimo formos su kitais aukšto rango pareigūnais virto tiesioginiu pareiškimu: Kinija turi aiškią poziciją, kurios, atsižvelgdama į savus interesus, keisti neketina.

Antroji - tai Šiaurė. Aplink Arktį akivaizdžiai bręsta šaltojo karo situacija – tačiau šaltojo tik tiesiogine prasme. Kol kas prie jos telkiama vis daugiau „arktinių“ valstybių karinių pajėgų (įskaitant JAV). Tačiau toliau tirpstant ledams paprastas pajėgų didinimas gali lengvai atlikti „kiekybinį šuolį“. Nes Kinija, kaip minėta anksčiau, didina savo „arktinį“ aktyvumą, taigi į potencialų konfliktą gali įsitraukti ir ji. Tačiau, šiuo atveju, jau reiks kalbėti ne apie Kinijos ir JAV susidūrimą, bet apie trečiąjį pasaulinį karą.

Mūsų ekspertai tvirtina, kad daug svarbesnis yra klausimas apie JAV ir Kinijos karo tikimybę, o ne apie hipotetines priežastis. O tikimybė labai maža. Pirma, JAV nekariauja su stipriais priešininkais. Niekada. Nekovojo ji su jais ir Antrajame pasauliniame kare: pradžioje Japonija nepriklausė šiai grupei, o „antrojo fronto“ atidarymo metu pagrindinės Ašies šalys jau nebebuvo stiprūs priešininkai. Antra, net jei būtų kalbama apie pasaulinį karą, tai mažai tikėtina, kad jį pradėtų pagrindiniai žaidėjai: pradžioje, kaip visada, karo kortą mestų „lengvojo svorio“ atstovai. Trečia, amerikiečiai net ir šiandien kariniu požiūriu yra gana stiprūs. Jie neabejotinai stipresni nei Rusija, nesvarbu, kiek jos kariškiai besigirtų naujausiais pasiekimais (kokia iš jų nauda, jei  jie sustoję modelių lygyje, o nesiima ginklavimosi?). Galbūt jie net stipresni už kinus. Tačiau jie nėra tiek kvaili, kad panaudotų savo jėgos pranašumą prieš tuos, kurių negali nugalėti vien savo jėgomis. O dėl kolektyvinės pergalės reikia palaukti, kol pradės kažkas kitas, o tada jau įsivelti į konfliktą. Japonija, kaip matome, neketina pradėti, provokuodama Kiniją imtis agresijos. Bet net ir sėkmingos provokacijos nereikš automatinio JAV įsikišimo į konfliktą. Todėl, kad - o tai yra ketvirta - JAV per daug ilgai flirtavo ir protegavo Kiniją, kad net didžiausią  santykių atšalimą paverstų karu. Nereikia pamiršti: ponas Romnis (Romney) pagrindiniu geopolitiniu priešu pavadino anaiptol ne Kiniją.

Daug lengviau įsivaizduoti agresoriaus vaidmenyje pačią Kiniją.
Taip, Kinija sąmoningai didina konfrontacijos laipsnį su Japonija, su Korėja. Tačiau Kinijos kariniai ištekliai nėra susiję su jėgos panaudojimu, tai, visų pirma, yra baimės  ištekliai. Nežiūrint visų esamų sunkumų Kinija veiksmingai įgyvendina taktinius bei strateginius tikslus nepanaudodama jėgos. Ir pagrindo, kuris pasikeistų Kinijos požiūrį, ekspertai nemato.

Dėl visų šių priežasčių, dauguma ekspertų mano, kad karo temos tarp Kinijos ir JAV išpūtimas ne itin išradinga politinė technologija iš informacinių karų arsenalo. Galbūt jos panaudojimas susijęs tik su Japonijos interesais; o galbūt pačios JAV kažkam (ar tik ne Rusijai?) pateikia maskuojančią „karinės įtampos“ tarp jų ir Kinijos iliuziją. Bet kuriuo atveju, kaip sako mūsų ekspertai, šiandien klausimas apie karą tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų yra artimiausias žinomam  Levo Kasilio (Lev Kassil) knygos „Konduitas ir Švambranija“ klausimui: jei banginis užlips ant dramblio, kuris kurį nugalės?“

Paskelbimo data: 2012-10-09 16:01
Įterpti į BLOG'ą

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33

Deividas Rokfeleris - Žmogus, kuris bandė suvienyti pasaulį

Prieš kelias savaites savo 102-ąjį gimtadienį būtų šventęs Deividas Rokfeleris (David Rockefeller) - visame pasaulyje žinomas milijardierius, įgijęs daugelio žmonių pripažinimą ir meilę dėl savo labdaringos veiklos. Tačiau šių metų kovo mėnesį visus sukrėtė liūdna žinia - Deividas Rokfeleris mirė miegodamas savo dvare Pokantiko-Hils, Niujorko priemiestyje. Jis buvo vyriausias Džono Rokfelerio (John Rockefeller) - pirmojo istorijoje dolerinio milijardieriaus, naftos magnato, anūkas.

Paskelbimo data: 2017-06-30 09:33

Paskelbtas pačių populiariausių pasaulio automobilių reitingas

Konsultacinė firma focus2move paskelbė 1-ojo 2017 metų ketvirčio automobilių pardavimo visame pasaulyje statistinius duomenis.

Paskelbimo data: 2017-06-27 07:50

Ar moderniam biurui reikalingas ping-pongo stalas, hamakai, sauna?

Naujų IT kompanijų tarpe populiarėja idėjos derinti darbą ir laisvalaikį - biuruose statomi ping-pongo stalai, hamakai ir net įrengiamos saunos.Išsamiau apie tai, ar galima suderinti darbą ir laisvalaikį bandė išsiaiškinti portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-06-23 09:14