Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Trečiadienis, gruodžio 13, 04:18 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

The Diplomat: kaip arti pasaulinio karo yra JAV ir Kinija?

The Diplomat: kaip arti pasaulinio karo yra JAV ir Kinija?

Trečiąjį pasaulinį karą pradės Kinija - šią išvadą neseniai pateikė Japonijos leidinys „The Diplomat“, Turkijos „Hurriyet“, Čekijos „iDNES.cz“ ir keletas kitų užsienio žiniasklaidos priemonių. Kai kelios, artimos JAV, žiniasklaidos priemonės įvairiuose pasaulio kampeliuose rašo apie tą patį - tai tendencija.

Žinoma, paantrindami atsako Kinijos žiniasklaidos priemonių analitikai – melagingos konspirologijos  ir kiekvieną mėnesį didėjančio informacinio karo prieš Kiniją tendencija.

Kiek teisinga nuomonė apie sparčiai besivystančios Kinijos agresyvumą ir kam naudinga tezė apie pasaulinį agresorių Rytuose, nagrinėjo „Market Leader“ portalo analitikai.


The Diplomat košmarų kūrėjai: jei karo nėra, reikia jį sugalvoti
 

Japonų The Diplomat žurnalistas Džeimsas Holmsas (James Holmes) parašė labai ilgą straipsnį, pavadintą „Košmariškas scenarijus: karas tarp JAV ir Kinijos“. Be abejo, pavadinimas investuotojams nelabai jau rimtas. O ir Holmsas savo straipsnį pradeda atviru prisipažinimu: redaktorius privertė (!) parašyti seriją (!) straipsnių apie tai, kaip gali vystytis karas tarp JAV ir Kinijos. O ir tęsia jau visai kaip Aristotelis,  lyg pabrėždamas: ponai, nepriimkite to rimtai ir pamąstydamas garsiai: prognozės, esą, nedėkingas ir nenuspėjamas reikalas. Tačiau tęsia straipsnį, kurį tuoj pat pasigauna daugelis pasaulio žiniasklaidos priemonių.

Daug vietos skiriama JAV ir Kinijos jūrų karo perspektyvoms. Išsamiau nagrinėjamas hipotetinis jėgų santykis, taktika, sprendimo variantai... Tik štai apie pačią konflikto tikimybę nė žodžio. Siūloma tiesiog priimti a priori: bus konfliktas. Pagal aptakią  formuluotę „kliudymas įsikišimui“. Kliudys, žinoma, Kinija, o įsikiš JAV, bet gali būti ir atvirkščiai.

Holmsas pereina į kaimynines temas, į Klauzevico (Clausewitz) ir Liutvako (Luttwak) citatas, uoliai argumentuoja kieno nors pergalės negalimumą Amerikos-Kinijos jūrinio susidūrimo atveju, o galiausiai vis tiek grįžta prie bendros hipotetinio susidūrimo temos. Analizuoja abiejų pusių taktines bei strategines tradicijas, nurodo, kad JAV jau įprato kovoti plačiu frontu ir tai pateisinama, tačiau Kinijos atveju to daryti negalima (!), kadangi JAV šiandien negali nuolat didinti karinės galios, o tai reiškia, kad tektų kovoti tik su tuo, ką turi ir reikia galvoti taip, kaip galvoja silpnieji...

Tuo pirmasis straipsnis pagaliau ir baigiasi. O jų serijoje - penki. Kadangi penktoji dalis prasideda žodžiais: „Vienas aštriausių epinio filmo „Gladiatorius“ momentų...“, galima be vargo padaryti išvadą, kad turinio požiūriu pirmojo straipsnio tęsiniai susidomėjimo nekelia. Beje, kaip ir pats pirmasis. Kokio turinio galima reikalauti iš karinio „eksperto“, manančio, kad citatos iš „Gladiatoriaus“ puikiai iliustruoja Klauzevitcą? Taip pat sėkmingai galima remtis ir „Terminatoriumi“ - istorinio patikimumo laipsnis yra beveik toks pat.

Visa ši straipsnių serija svarbi pačiu savo pasirodymu. Nes jeigu japonų leidinyje su tokiu diplomatiniu pavadinimu pradedama rašyti apie JAV ir Kinijos karą, reiškia, kad „tai kažkam reikalinga“.

Kam reikalingas karas su Kinija?


Akivaizdus atsakymas: jeigu japonų žurnale žurnalistas rašo apie Kinijos ir JAV karą, tai tuo, kad karo perspektyva atrodytų reali, suinteresuota Japonija. Tiesa, anglosaksų kilmės žurnalisto pavardė į suinteresuotųjų ratą verčia įrašyti JAV, o galbūt ir Didžiąją Britaniją, iš kurios, beje,  šiame regione šiandien neverta tikėtis kokio nors savarankiško žaidimo.

Kodėl Japonijai reikia karo? Nesikreipsime į Klauzevicą, Marką Krasą (Marcus Crassus) ir Titą Livijų (Titus Livius), interviu portalui „Market Leader“ sakė  Masterforex-V Akademijos  ekspertai. Pasakysime paprastai: Kinija smarkiai mina japonams ant uodegos. O japonai, reikia pasakyti, labai kryptingai deda uodegą po Kinijos batu, rodydami tradicinį savo užsienio politikos įžūlumą. 2012 metų rugsėjį  Japonija „nacionalizavo“ Senkaku (Diaoyu Dao) salas, kurias KLR vertina, kaip okupuotą teritoriją. Dėlto Kinijoje kilo masiniai antijaponiški protestai: kinai apkaltino Japoniją imperializmo atgimimu, užpuolė Japonijos ambasadorių ir skandavo „Japonai, nešdinkitės namo!“ (nieko neprimena?), aplink ginčytinas salas buvo pastebėti Kinijos patruliniai laivai. O dar anksčiau, 2012 m. vasarą, japonai atšaukė savo ambasadorių iš Kinijos, demonstruodami nenorą eiti į kompromisus, sprendžiant salų klausimą.

Japonijos salų išpirkimas pasaulyje buvo įvertintas kaip vienareikšmė provokacija,
sąmoningas  konflikto aštrinimas. Kinija, žinoma, iš karto leido suprasti, kad jei reikės, panaudos karinę jėgą. Apie jokį taikų konflikto sureguliavimą, kuris tęsiasi nuo 1970 metų, dabar jau negali būti ir kalbos. O japonams, atrodo, tik to ir reikėjo: juk jokio faktinio pretenzijų į salas pagrindo Japonija neturi. Tačiau konfliktas labai paaštrėjo dar 90-ųjų pabaigoje, po to, kai ginčytinų salų šelfe buvo rasta dujų už 200 milijardų JAV dolerių. Jau 2005 metais Kinija buvo apimta antijaponijškų mitingų ir jau tada buvo aišku, kad paprasto sprendimo nebus.

Bet tikėtis, kad japonai patys eis į karą, neįmanoma. Japonija oficialiai atsisakė teisės paskelbti karą. Ji ir kariuomenės neturi, tik „savigynos pajėgas“, formaliai priskiriamas policijai. Tiesa, dar nuo 2004 metų Japonijoje didėja militaristinės nuotaikos, o 2007 metais buvo patvirtintas referendumo įstatymas, leidžiantis atsisakyti konstitucinio pacifizmo. Bet vis tiek japonai neskelbs šio karo. Jie nori, kad jį paskelbtų Kinija. Ir tuo pat metu tikisi, kad JAV bus priverstos įsikišti į konfliktą, ypač todėl, kad vis augantis Kinijos konkurencingumas gerokai neramina amerikiečius.

Ką gali ir ko nori šiandieninė Kinija?

Kinijos investicijos. „Market Leader“ rašė apie tai, kaip Kinija užkariauja pasaulį investicijomis. Pastaraisiais metais Kinijos finansiniai planai krypsta į Europą ir Šiaurės Ameriką. Ir tai ne tik investicijos, tarp jų ir transnacionalinių mastų kompanijų absorbavimas, ypač naftos ir dujų srityse. Be to, Pasaulio bankas vis aktyviau dirba su juaniu, leisdamas obligacijas, nominuotas Kinijos valiuta ir užsimindamas apie galimybę pereiti nuo amerikietiško dolerio prie juanio. Kartu su įsimintinu Hu Dzintao (Hu Jintao) pareiškimu, kuriame dolerį jis pavadino „praeities atgyvena“, šie procesai daro stiprų įspūdį ekspertams ir investuotojams, sakė geriausio Forex mokymų projekto Europoje Masterforex-V Akademijos ekspertai.

Kinijos liaudies bankas rugsėjo pabaigoje nukreipė į kapitalo rinkas 365 milijardus juanių (esant juanio kursui dolerio atžvilgiu 6,3 juanio, suma sudaro 57,92 milijardo JAV dolerių). Injekcijų apimtys buvo rekordinės per visą šių laikų KLR istoriją.

Kinų reguliatorius nori paremti komercinius bankus ir išvengti likvidumo trūkumo šalies finansų sistemoje. Bankų sektoriaus finansavimui CB daugiausia naudojo atpirkimo sandorius (REPO). Šiuo metu KLR komerciniams bankams pinigai reikalingi dar ir tam, kad atitiktų reguliatoriaus nustatytus kapitalo pakankamumo standartus.

Kinijos CB injekcijų į ekonomiką fone juanio kursas pradėjo kristi, JAV doleris buvo prekiaujamas 6,3 juanio lygyje, sakė  Masterforex-V Akademijos  analitikai.

 



Turkijos žiniasklaidos priemonės: Kinija bando užgrobti.... Šiaurės ašigalį

Šiaurės ašigalis. Pagal Turkijos Hurriyet pranešimus, Kinija stengiasi įtvirtinti savo buvimą Šiaurės ašigalyje dėl perspektyvių Arkties išteklių eksploatavimo. Nors, skirtingai nei JAV, Rusija, Danija, Norvegija ir Kanada, Kinija Arktyje savo teritorijų neturi, ji aktyviai atlieka tyrimus, derasi su Danija dėl dalyvavimo eksploatuojant  neseniai Grenlandijoje atrastų brangiųjų akmenų ir metalų atsargas. Prancūzijos „Le Point“ teigia, kad Kinija ruošiasi  jau penktajai Arkties ekspedicijai ir tuo pačiu metu pradėjo antro iš eilės ledlaužio statybą, pareikšdama apie savo ketinimą sukurti ledlaužių laivyną, kuris pralenks  Amerikos ir Kanados laivynus. Kinija jau turi mokslinių tyrimų bazę Špičbergene ir nepaisant didelio atsargumo Kinija lėtai, bet užtikrintai  juda Arkties regione, bent jau stebėtojos statuso link.  Bet apskritai, „arktinėse“  kautynėse  Kinija stengsis išrikiuoti  ne stebėtojos, o pretendentės liniją.

BRICS. Kinija BRICS šalių grupėje tikrai groja „pirmuoju“ smuiku, ekonominiu ir kariniu požiūriu pralenkdama Indiją, o demo-geografiniu - Rusiją. Tiesą sakant, sąlyginis susivienijimas BRICS buvo sugalvotas Vakarų politologų ir ekonomistų, kad galėtų kontroliuoti „greitai besivystančias“ šalis, tačiau viskas byloja apie tai, kad Kinija tampa nebekontroliuojama.

“Savajame“ Rytų Azijos regione Kinija pirmiausia didina karines pozicijas, padvigubindama gynybinį (jis taip pat ir puolimo) biudžetą. Galima sakyti, kad ekonominė Kinijos ekspansija regiono šalyse jau įgyvendinta, o karinė ir politinė - pačiame įkarštyje. Be to, Kinija iš principo aštrina teritorinius ginčus su Japonija, atsakydama į salų gyventojų provokacijas, tuo parodydama, kad ketina vadovauti prieš Japoniją nukreiptai regiono vienybei.

Tačiau Kinija turi ir sunkumų.
Pavyzdžiui, paradoksalus jų demografinei situacijai darbo jėgos trūkumas pramoniniuose regionuose. Jis paaiškinamas demografinio sulaikymo politikos rezultatais (jaunų žmonių skaičius mažėja), padidintais kvalifikaciniais reikalavimais darbuotojams (todėl laisvų vietų paprasčiausiai nebėra kuo užpildyti) ir padidėjusiomis darbuotojų darbo užmokesčio pretenzijomis. Darbo jėga brangsta ir užsienio kompanijos pradeda mažinti gamybą Kinijoje. Visų pirma tai taikoma amerikiečiams (pavyzdžiui, vokiečiai nieko panašaus daryti nesiruošia).


Pasak ekspertų, yra dvi kryptys, galinčios grynai teoriškai sukelti Kinijos ir Jungtinių Valstijų susidūrimą

Pirmoji – tai regioninė Kinijos politika, būtent ta sritis, į kurią japonai akivaizdžiai tikisi įtraukti amerikiečius. JAV skiria ypatingą dėmesį teritoriniams ginčams regione, bandydama inicijuoti tam tikrus bendrus susitarimus, tačiau Kinija net nesvarsto šių variantų.  Griežtą atkirtį  kinai duoda ir politinėms JAV pretenzijoms dėl Kinijos pozicijos Sirijos atžvilgiu. Paskutinis JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) apsilankymas Kinijoje faktiškai baigėsi nesėkme: planuotas susitikimas su būsimu Kinijos lyderiu buvo atšauktas ir visos preliminarios bendravimo formos su kitais aukšto rango pareigūnais virto tiesioginiu pareiškimu: Kinija turi aiškią poziciją, kurios, atsižvelgdama į savus interesus, keisti neketina.

Antroji - tai Šiaurė. Aplink Arktį akivaizdžiai bręsta šaltojo karo situacija – tačiau šaltojo tik tiesiogine prasme. Kol kas prie jos telkiama vis daugiau „arktinių“ valstybių karinių pajėgų (įskaitant JAV). Tačiau toliau tirpstant ledams paprastas pajėgų didinimas gali lengvai atlikti „kiekybinį šuolį“. Nes Kinija, kaip minėta anksčiau, didina savo „arktinį“ aktyvumą, taigi į potencialų konfliktą gali įsitraukti ir ji. Tačiau, šiuo atveju, jau reiks kalbėti ne apie Kinijos ir JAV susidūrimą, bet apie trečiąjį pasaulinį karą.

Mūsų ekspertai tvirtina, kad daug svarbesnis yra klausimas apie JAV ir Kinijos karo tikimybę, o ne apie hipotetines priežastis. O tikimybė labai maža. Pirma, JAV nekariauja su stipriais priešininkais. Niekada. Nekovojo ji su jais ir Antrajame pasauliniame kare: pradžioje Japonija nepriklausė šiai grupei, o „antrojo fronto“ atidarymo metu pagrindinės Ašies šalys jau nebebuvo stiprūs priešininkai. Antra, net jei būtų kalbama apie pasaulinį karą, tai mažai tikėtina, kad jį pradėtų pagrindiniai žaidėjai: pradžioje, kaip visada, karo kortą mestų „lengvojo svorio“ atstovai. Trečia, amerikiečiai net ir šiandien kariniu požiūriu yra gana stiprūs. Jie neabejotinai stipresni nei Rusija, nesvarbu, kiek jos kariškiai besigirtų naujausiais pasiekimais (kokia iš jų nauda, jei  jie sustoję modelių lygyje, o nesiima ginklavimosi?). Galbūt jie net stipresni už kinus. Tačiau jie nėra tiek kvaili, kad panaudotų savo jėgos pranašumą prieš tuos, kurių negali nugalėti vien savo jėgomis. O dėl kolektyvinės pergalės reikia palaukti, kol pradės kažkas kitas, o tada jau įsivelti į konfliktą. Japonija, kaip matome, neketina pradėti, provokuodama Kiniją imtis agresijos. Bet net ir sėkmingos provokacijos nereikš automatinio JAV įsikišimo į konfliktą. Todėl, kad - o tai yra ketvirta - JAV per daug ilgai flirtavo ir protegavo Kiniją, kad net didžiausią  santykių atšalimą paverstų karu. Nereikia pamiršti: ponas Romnis (Romney) pagrindiniu geopolitiniu priešu pavadino anaiptol ne Kiniją.

Daug lengviau įsivaizduoti agresoriaus vaidmenyje pačią Kiniją.
Taip, Kinija sąmoningai didina konfrontacijos laipsnį su Japonija, su Korėja. Tačiau Kinijos kariniai ištekliai nėra susiję su jėgos panaudojimu, tai, visų pirma, yra baimės  ištekliai. Nežiūrint visų esamų sunkumų Kinija veiksmingai įgyvendina taktinius bei strateginius tikslus nepanaudodama jėgos. Ir pagrindo, kuris pasikeistų Kinijos požiūrį, ekspertai nemato.

Dėl visų šių priežasčių, dauguma ekspertų mano, kad karo temos tarp Kinijos ir JAV išpūtimas ne itin išradinga politinė technologija iš informacinių karų arsenalo. Galbūt jos panaudojimas susijęs tik su Japonijos interesais; o galbūt pačios JAV kažkam (ar tik ne Rusijai?) pateikia maskuojančią „karinės įtampos“ tarp jų ir Kinijos iliuziją. Bet kuriuo atveju, kaip sako mūsų ekspertai, šiandien klausimas apie karą tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų yra artimiausias žinomam  Levo Kasilio (Lev Kassil) knygos „Konduitas ir Švambranija“ klausimui: jei banginis užlips ant dramblio, kuris kurį nugalės?“

Paskelbimo data: 2012-10-09 16:01
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55