Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Ketvirtadienis, liepos 27, 07:56 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Forex rinka

Ar išnyks euras kartu su Europos Sąjunga?

Ar išnyks euras kartu su Europos Sąjunga?

Metų bėgyje euras nustos egzistuoti, Europos Sąjunga iširs ir Europa ilgam pasiners į ekonominę bedugnę. Jau ne tik Amerikos ekonomistas Nurielis Rubinis (Nouriel Roubini)(žinomas dėl savo 2008 metų krizės „pranašystės“), tačiau visas jungtinis ekspertų, agentūrų ir politinių veikėjų choras tvirtina: prasideda euro apokalipsė.  O tai reiškia, kad artimiausioje ateityje JAV pasieks pergalę, tolygią TSRS žlugimui.

„Market Leader“ portalo analitikai nagrinėjo: ar yra pagrindas „euro-panikai“, kas laukia euro ir Europos Sąjungos, kaip ES subyrėjimo ir jos valiutos išnykimo perspektyva paveiks įvairias valstybes?

ES kasdienybė: pasiruošimas iširimui už „išsigelbėjimo pastangų“ širmos?

Tuo tarpu, kai ES Ekonomikos ir finansų ministrai, nepaisydami Vokietijos, priima Europos komisijos siūlymą sukurti vieningą bankų  priežiūros mechanizmą, skeptikai abejoja, kad tas mechanizmas kam nors bus naudingas. Juk ES ateitis labai miglota, nes dabartis problemiška. Skolų krizė nesibaigia -  arba neketinama jos užbaigti. Infliacija, kuri euro zonoje pasiekė 2,7%, įsibėgėja: ES brangsta transportas, maisto produktai ir tabakas.

Krizė gilėja, nes ES nėra išėjimo iš jos priemonių vienybės. Trunka ji jau pakankamai ilgai ir, atsižvelgiant į nepalankias prognozes, gali užsitęsti dar ilgiau. Labai maža paguoda gali būti pasitarimai ir derybos, kuriose nuolat atsiranda ES narių nesutarimų pagrindiniais klausimais. Pavyzdžiui, Vokietija ilgai priešinosi Europos stabilumo mechanizmo - specialaus 500 mlrd. eurų fondo, pakeitusio dvi buvusias stabilizavimo priemones, paleidimui. Galiausiai, Vokietijos Konstitucinis Teismas išdavė teigiamą sprendimą dėl šio mechanizmo ir į tai iškart  sureagavo euro kursas.

Vokietija sutiko paleisti ESM spalio pradžioje.
Bet iškart kilo tokia problema: vokiečiai kategoriškai atsisako kurti vieningą bankų priežiūros mechanizmą, kurį aktyviai propaguoja Jungtinė Karalystė ir „amerikietiškus“ interesus atstovaujančios Belgija ir Lenkija. Oficiali motyvacija - kontrolierius neturi pakankamai išteklių, kad galėtų kontroliuoti tiek daug bankų. Reali - Vokietija nenori Europos Sąjungoje užleisti lyderės pozicijų. Sutikti su vieninga priežiūra, reiškia perduoti kontrolieriui tas bankų veiklos reguliavimo funkcijas, kurios šiuo metu, iš esmės,  priklauso Vokietijai.

O, kas, savo ruožtu,  kontroliuos kontrolierių (Europos centrinį banką) atspėti nesunku. Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kaip aiškiai JAV ir Jungtinė Karalystė stumia Kiprą į Šveicarijos vietą, kurios bankai šiuo metu patiria baudų spaudimą už bankų paslapties pažeidimą. Visi šie procesai silpnina Vokietijos ir Prancūzijos poziciją: Bernas buvo „jų“ finansų centras, o dabartinėje situacijoje viskas krypsta ta linkme, kad Niujorkas ir Londonas kartu su kontroliuojamu Kipru, ECB ir TVF diktuos sąlygas pasaulio finansų rinkoje. Tolesnė ES ateitis daugiausia priklauso nuo to, kaip ilgai Europos gigantams pasiseks atsispirti anglosaksų spaudimui. Taip pat ir nuo to, ar jie norės tai daryti.

Kas mirs pirmas: euras ar ES?

Toli gražu ne visi ekspertai sutinka su pesimistiniais ES ateities ir euro vertinimais. Priešininkai prognozavo, kad jau 2012 metais Graikija ir Italija paliks euro zoną. Padėtis šiose šalyse nepagerėjo, tačiau, kad jos išeis iki šių metų pabaigos, mažai tikėtina. Ar tai gali byloti apie apgalvotą prognozių sumenkinimą? Ekspertai tvirtina: gali. Tačiau tuo pat metu neverta ignoruoti labai didelės šių ir kai kurių kitų ES šalių išėjimo iš euro zonos kitais, 2013 metais, tikimybės. Atidėjimas metams nieko nekeičia. Graikija jau rimtai ir atvirai, valdžios lygiu, ne tik aptarinėja, bet (Graikijos Europos komisaro žodžiais) ir rengia grįžimo prie drachmos variantą. Italija juda taip vadinamojo „taupymo“ keliu, bet po ne taip seniai atlikto vandens resursų privatizavimo tas kelias akivaizdžiai baigėsi. Gerai žinomas amerikiečių ekonomistas Nurielis Rubinis dabar mano, kad paskui Graikiją euro zoną paliks Portugalija. Jei Italijai ir Ispanijai nepavyks restruktūrizuoti savo skolų, tai jos paseks graikų ir portugalų pavyzdžiu.  Rubinio nuomone, šiuo atveju, euro zonos pabaiga reikš ir ES pabaigą.

Ekspertų prognozes galima suskirstyti į sąlygines grupes, sakė  geriausio 2009-2012 metų Forex mokymų projekto Europoje Masterforex-V Akademijos ekspertai.

1. Neigiamos prognozės. Artimiausioje ateityje (2013 metais) iš euro zonos išeis kelios Pietų Europos šalys. Nekontroliuojamo Graikijos defolto rizika išliktų labai aukšta, net jei graikams vis tik pavyktų susitarti su kreditoriais. Kadangi ir vienos Graikijos išėjimas lemtų prekybos, investicijų ir BVP sumažėjimą bei nedarbo ES didėjimą, tai prognozės gana pesimistinės. Optimizmo neprideda ir problemos, susijusios su gana stiprių vokiškų bankų likvidumu. ES nenusiteikusi „gelbėti“ Graikijos: gali būti, kad Graikija bus priversta išeiti iš ES valiutinės sąjungos. Kita vertus, keletas šalių-donorių, pirmiausia Suomija, pareiškė neketinančios  gelbėti euro zonos, mokėdamos neapgalvotas kitų šalių išlaidas. Jei euro zoną paliktų Suomija ir Nyderlandai, pagrindinis Vokietijos ir Prancūzijos ramstis, valiutinė sąjunga prarastų savo prasmę.

2. Iš dalies neigiamos. Euro zoną tikrai paliks Graikija ir gal kas nors iš Pietų Europos „trio“ (Italija, Ispanija, Portugalija). Joms perėjimas prie nacionalinių valiutų atsilieptų rimtais ekonominiais sukrėtimais, tačiau ES, kaip visumos, laukia tik performatavimas. Atsikratęs „silpnų grandžių“, ES branduolys - Vokietija, Prancūzija ir euro-skandinavai - sustiprins vidinę integraciją, kuri galiausiai leis jam susidoroti su krize. Tačiau neigiami padariniai euro zoną palikusioms šalims, kaip ir šalims esančios aplink ją (šalims kandidatėms glaudžiai susijusioms su ES), bus tokie dideli, kad pasaulinė krizė tęsis. Be to, iš ES gali iškristi „Rytų Europos skurdžiai" - Rumunija, Bulgarija, Balkanai ir net kai kas iš Baltijos šalių. Bet kuriuo atveju su Europos ekonomikos, tokioje formoje, kurioje ji yra šiandien, gelbėjimo planais, euro grandai pavėlavo.

3. Teigiamos. Visi sunkumai bus įveikti stiprinant ES politinę integraciją ir prie valiutos sąjungos sukuriant dar ir mokesčių sąjungą. Techniškai nugalėti Pietų Europos skolų krizę nėra sudėtingiau nei 2010 metų krizę Airijoje. Tam būtina suformuoti „atsvarą“ Prancūzijos ir Vokietijos duetui iš Nyderlandų, Belgijos, Švedijos ir galbūt Lenkijos. Jų užduotis būtų įveikti Vokietijos, Prancūzijos ir Suomijos pasipriešinimą stiprinant ES centralizaciją.

Atkreipiame dėmesį, kad net trečią variantą ginantys ekspertai (paprastai tai „išoriniai“ ekspertai atstovaujantys besivystančiais valstybes, įskaitant ir Rusiją) mano, kad bet kokio scenarijaus atveju euro kursas vienaip ar kitaip ženkliai kris. Dabartinis įsitvirtinimas yra situacinis ir trumpalaikis:

 


Euro zonos griuvimo pasekmės taip pat yra vertinamos įvairiai. Dauguma ekspertų teigia, kad jei Pietų Europos šalys grįš prie nacionalinių valiutų, tai pastarosios bus labai nuvertintos. Italijos lira nusmuks mažiausiai 25%, Ispanijos peseta – net 50%, o apie Graikijos drachmą ekspertai linkę nekalbėti. Nacionalinių valiutų nuvertėjimas skatina eksportą iš šių šalių, tačiau šis teigiamas efektas ištirps katastrofiškuose nekontroliuojamos infliacijos padariniuose. Ne daug geriau jausis ir  ES „stumbrai“, jei jie turės grįžti prie nacionalinių valiutų: markė ir frankas taip pat praras vertę. Be to, Pietų europiečių ir Airijos valstybinių ir privačių  obligacijų vertė tik Vokietijos ir Prancūzijos bankuose siekia 600 mlrd. eurų. Vadinasi, net jei prie nacionalinių valiutų grįš tik Graikija ir Pietų Europos trio, tai „naujų senų“ nacionalinių valiutų nuvertėjimas suduos beveik mirtiną smūgį „euro patriotų“ bankininkystės sistemai. Atitinkamai neišvengiamas gamybos ir ekonomikos apskritai sumažėjimas, interviu  portalui „Market Leader“ sakė Masterforex-V Akademijos analitikai.

Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad euro zonos žlugimas rimtai pakenks tik nedaugeliui, pagrinde  šalims už ES ribų, ypač toms Afrikos šalims, kurių valiuta surišta su euru ir taip pat Azijos šalims, kurios pirmenybę teikia eurui, kaip dolerio alternatyvai. Ekspertai-optimistai atsižvelgia į tai, kad savo laiku, 1999-2002 metais, perėjimas prie euro nedavė jokio pastebimo postūmio ES narių ekonomikoms. Vidutinis metinis BVP augimas nuo 1,8% devyniasdešimtaisiais metais sumažėjo iki 1,5% dutūkstantaisiais; tas pats pasakytina ir apie pramoninės produkcijos augimą, eksporto ir importo operacijas (nors visa tai - daugiausia dėl 2008 metų krizės; statistika iki 2008 metų rodo teigiamą dinamiką). Todėl, jei nieko neįsigijote, tai nėra ko ir prarasti.

Savo ruožtu, portalo „Market Leader“ ekspertai  su nuostaba priima tokią argumentaciją: juk akivaizdu, kad net  valiutų kursų svyravimų atsinaujinimas duos labai didelį neigiamą efektą, ką jau bekalbėti apie kitus veiksnius?

Visi be išimties ekspertai sutinka,
kad euro kritimas  arba euro zonos išnykimas  pakels dolerio kursą, bent jau trumpojo arba vidutinio periodo perspektyvoje.

Akivaizdu, kad dolerį naudos tie, kurie dirbo su euru, kaip rezervine valiuta. Net ir tai, kad markė ir frankas grįžusios po euro zonos iširimo bus gana patikimos valiutos (ypač, jei Vokietija ir Prancūzija sukurs aplink save „markės zoną“ ir „franko zoną“), nekompensuos  pagrįstų nuogąstavimų  susijusių su naujomis nemaloniomis euro valiutų staigmenomis.

Europos Sąjunga: sugriauti negalima išsaugoti

Kai buvo kuriama Europos Sąjunga, oficialių išaiškinimų ir motyvacijų buvo apstu. Galų gale, „Pan-Europos“ idėja protuose klajojo ne vieną šimtmetį. Bet ekonomiškai Europos Sąjunga pirmiausia buvo reikalinga Vokietijai ir Prancūzijai. Šioms šalims buvo reikalingos realizavimo rinkos - būtent tokiomis rinkomis ir tapo naujos ES narės. Štai kodėl į Europos Sąjungą neįėjo išsivysčiusi Šveicarija, tačiau buvo priimtos Graikija, Portugalija, Rumunija ir Bulgarija. Sąlygos, kurios buvo keliamos naujoms narėms, taip pat tarptautinių finansinių institucijų (ne tik Europos viduje, tokių kaip Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko, bet ir Pasaulio banko ir, visų pirma, TVF), suteikusių „pigius“ kreditus naujokams, veikla paskatino tai, kad gamybos sektorius beveik nustojo egzistuoti: toje pačioje Graikijoje, kurioje buvo gana funkcionali (tiesa, artima socialistinei) ekonomika, „paliko“ tik turizmo sritį. Euro grandams konkurentai buvo visiškai nereikalingi.

Tai yra bendra visų pagrindinių kapitalistinių valstybių tarptautinių veiksmų logika. Vokietija ir Prancūzija čia nieko naujo nesugalvojo. Anksčiau minėtas TVF dar aštuoniasdešimtaisiais metais „kreditavimo sąlygomis“ tikslingai naikino Jugoslavijos pramonės sektorių ir regionų išlyginimo sistemą, kas galų gale sukėlė pilietinį karą. Visiškai taip pat veikė ir „Europos Sąjungos kūrėjai“.

Dabartinė padėtis turi principinius skirtumus: šiandien nauda Vokietijai ir Prancūzijai tikrai  neakivaizdi. Jų priešinimasis gilesnei integracijai susijęs su priežastimis, kurias atvirai pagarsino Suomija: jos nenori mokėti už kitus. Be to, ekspertai skeptiškai žiūri į argumentą, kad „graikai ir portugalai viską pravalgė“, reiškia, kad neapskaičiavo savo ekonomikos pajėgumų ir patys yra kalti dėl krizės. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos skolų krizė – tai „bendras nuopelnas“. Bet dabar Pietų Europa nustojo būti perspektyvia realizavimo rinka - ir ji jau ne taip stipriai domina vokiečius ir jų bendražygius.

Ar tai reiškia, kad Prancūzija ir Vokietija yra nesuinteresuotos išsaugoti Europos Sąjungą ir euro zoną? Ne. Greičiausia jų netenkina tai, kad ES rizikuoja papulti į tiesioginę Prancūzijos ir Vokietijos sąjungos pagrindinių konkurentų - JAV ir Didžiosios Britanijos - priklausomybę. Pastarosios, savo ruožtu, rodo nejuokingą aktyvumą „apokalipsės konstravime“, tai yra neišvengiamo ES žlugimo paveikslo kūrimą ir palaikymą:

1. Anksčiau minėtas amerikietis N. Rubinis tiesiai nurodo, kad Graikijai geriausias išgelbėjimo būdas  -  tai išėjimas iš euro zonos. Nors tai visai ne taip jau vienareikšmiška.

2. „Moody‘s“ agentūra sumažino Vokietijos reitingo, jos žemių, Vokietijos bankų su valstybės dalyvavimu ir visos ES, kaip visumos, prognozes. Tai, viena vertus, paranku Vokietijai, kuri gauna „išorinį“ savo pajėgumų ribotumo patvirtinimą; kita vertus, tai yra akivaizdus panikos visoje ES stimulas. Ar verta patikslinti, kad „Moody‘s“ - Amerikos agentūra ir daryti akivaizdžias išvadas?

3. Britų analitinis centras CERB dar 2012 metų pradžioje paskelbė kategorišką prognozę, pagal kurią Graikija ir Italija paliks euro zoną šiais metais, o pati valiuta išnyks per 10 metų. Šios prognozės patikimumo laipsnis jau dabar kelia abejones, tačiau šio „įtikinamo vienareikšmiškumo“ tikslai nekelia jokių abejonių.

4. „Turtingųjų pabėgime“ iš socialistinės Prancūzijos, apie kurį rašė mūsų portalo analitikai, kai kurie ekspertai įžvelgia specialią operaciją. Yra žinoma, kad oligarchų kapitalas neturi tėvynės, o Didžioji Britanija pareiškė esanti pasirengusi „priimti pabėgėlius“ dar prieš tai, kai jie nusprendė kur nors bėgti.

Ekspertai pažymi susidariusios situacijos prieštaringumą. Nesvarbu, kaip įvykiai bepasuktų, akivaizdu, kad ES nebus tokia, kaip anksčiau, jos laukia „performatavimas“. Arba ji praras euro zoną (nedelsiant arba palaipsniui - tai ne taip svarbu), ir, greičiausiai, praras keletą narių, arba ji pereis į aukštesnį centralizacijos lygį - ir tada ji bus visiškai kitokia Europos Sąjunga. O tai reiškia, kad investuoti į šiandieninę ES būtų labai neapdairu.

Paskelbimo data: 2012-10-04 12:10 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.07.08

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.07.08

Paskelbimo data: 2017-07-10 15:50

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.06.24

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.06.24

Paskelbimo data: 2017-06-26 22:23

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.06.17

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.06.17

Paskelbimo data: 2017-06-19 07:50

Kaip įėjimo į rinką taškus randa Forex prekeiviai?

Bet kuris profesionalus prekeivis pasakys, kad „teisingai rasti įėjimo į Forex rinką tašką yra tik pusė sėkmės“. Vargu ar atsiras prekeivis, kuriam patiktų 20 ar 100 punktų nuosmukis po to, kai jis atidarė sandorį.

 

Kaip gi Masterdorex-V prekeiviai randa išėjimo į rinką taškus? Akademijoje yra daugiau nei 20 skirtingų būdų. Vienas jų yra kainų judėjimo signalų palyginimas su apimties signalais.

Paskelbimo data: 2017-06-16 17:32

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.05.27

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.05.27

Paskelbimo data: 2017-05-30 08:45

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.05.13

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.05.13

 

Paskelbimo data: 2017-05-15 07:48

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.05.06

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.05.06

Paskelbimo data: 2017-05-07 07:50

Forex: rinka, kurioje nebūna krizių

Kas yra ekonominė krizė, daugelis mūsų jau galėjome pajusti savo kailiu. Ir, tikriausia, daugelis žmonių sunkiu metu svajojo užsiimti verslu, duodančiu pajamas net ir po pačių stipriausių nuosmukių. Ar tai įmanoma? Pasirodo, taip! Tiesiog reikėjo ištarti stebuklingą žodį „Forex“. 

 
Paskelbimo data: 2017-05-03 08:35

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.04.22

Forex Prekyba remiantis Masterforex-V.lt TA - 2017.04.22

Paskelbimo data: 2017-04-23 17:05

Dotoption - novatoriška binarinių opcionų paslauga

Prekyba rinkoje yra susijusi su rizika ir tai niekam ne paslaptis. Prekeivis gali atlikti keletą pelningų sandorių, o po to dėl įvairių priežasčių kitos operacijos metu patirti nuostolius. Beje, tokius, kurie nubrauks visų ankstesnių sandorių pajamas. O tam yra daugybė priežasčių: netikėta korekcija rinkoje, ne laiku suveikę indikatoriai, paties prekeivio klaida, nepasiteisinęs „persisėdėjimas“ tendencijoje ir t.t.

Paskelbimo data: 2017-04-10 07:43