Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, rugpjūčio 18, 17:12 (GMT +02:00)




MT-ECN.Tarpbankiniai spredai nuo 0 punktų, maža komisija. ECN prekyba žinomame terminale!

Aktualijos investuotojams

Arabiškas ruduo, nafta arba kur veda karas su musulmonų pasauliu?

Arabiškas ruduo, nafta arba kur veda karas su musulmonų pasauliu?

Tai, kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kažkas iš žurnalistų lengva ranka pakrikštijo „arabišku rudeniu“. Be to, dabartiniai vakarų diplomatinių misijų pogromai pribloškė stebėtojus anaiptol ne savo žiaurumu (kraujo regione netrūko ir revoliuciniu „arabiško pavasario“  laikotarpiu), o greičiau savo nenuoseklumu, juk šturmavo ambasadas su žvaigždžių ir juostų vėliavomis būtent tose šalyse, kuriose pernai žlugo „antiliaudiniai režimai“, žinoma, visos jos - naftą išgaunančios valstybės ir kiekviena jose susidariusi ypatingoji padėtis neišvengiamai  iššaukia naftos ateities kontraktų (fjučersų) augimą biržoje. 
Tai kam gi naudinga metų metus auganti konfrontacija su musulmonų pasauliu, kaip reaguoja naftos fjučersai į pasipiktinusių musulmonų  Libijoje, Egipte, Tunise ir Jemene išpuolius,  nagrinėjo „Market Leader“ portalo analitikai.


Trumpai apie tai, kas įvyko


Nuoširdžiai tikintiems (o yra ir tokių) JAV, kaip pagrindinio laisvės ir demokratijos idėjų platintojo šventa misija, šis incidentas buvo tikras šokas, sakė Masterforex-V Akademijos ekspertai. Tačiau daugeliui amerikonofobų visame pasaulyje atsirado geras pretekstas sarkazmui ir net „ko norėjo, tą ir gavo“ stiliaus pajuokai. Tačiau, jei atidžiai pažvelgtume į pastarojo meto įvykius, tai kyla gerokai daugiau klausimų nei yra atsakymų.

Dar kartą rašyti apie kruvinas riaušes, vykusias aplink JAV ambasadas rugsėjo 11-14 d., tikriausiai, nėra būtinybės. Išsamią informaciją apie tų liūdnų įvykių vystymąsi galima rasti visuose naujienų portaluose, „Market Leader“ taip pat apie juos pranešė daug kartų ir gana išsamiai. Trumpai prisiminsime įvykių seką:
• rugsėjo 11 Egipto sostinėje Kaire apie du tūkstančius vietinių gyventojų surengė demonstraciją, nukreiptą prieš JAV nufilmuotą filmą „Musulmonų nekaltumas“, įžeidžiantį Pranašą Mahometą.
• naktį į rugsėjo 12 ginkluotos protestuotojų minios apsupo JAV diplomatinę atstovybę  Bengazio mieste, Libijoje (dar neseniai Kadafio režimo opozicijos centrą) ir ją padegė. Užpuolimo metu žuvo trys amerikiečiai, tarp jų ir ambasadorius  Kristoferis Stivensas (Christopher Stevens), kyla dėsningas klausimas: argi sunku buvo numatyti įtūžusių musulmonų elgesio po filmo padarinius?
• iki penktadienio vakaro, rugsėjo 14 dienos, masinės demonstracijos prie JAV ​​ir kelių kitų vakarų šalių (Vokietijos, Šveicarijos) ambasadų  įvyko 13 musulmoniškų šalių. Be  Egipto ir Libijos neramumai prasidėjo Tunise, Jemene, Alžyre, Maroke, Sudane, Libane, Pakistane, kai kuriose Indijos valstijose, Irane, Afganistane, Bangladeše.
• daugelio šalių vadovai, tarp kurių ir Libijos vadovybė, pasmerkė smurto aktus prieš diplomatus. Buvo išplatinta daugybė pareiškimų apie būtinybę sudaryti palankias sąlygas atkurti teisėtvarką šalyse, kur vyksta protesto akcijos.

Bet dabar visi - ir politikai, ir ekspertai yra vieningos nuomonės, kad tai, kas vyksta yra eilinės provokacijos padarinys, dėl to kaltos ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Dešimt „kodėl“ arba kas stebina šiuose įvykiuose?


Tokiais atvejais, kurie, deja, tampa tradicija, kažkodėl  visuomet yra daugiau klausimų, nei į juos atsakymų. Visuomet, kai tik koks nors vakarų pasaulio įvykis randa kruviną atgarsį rytuose, tyrimų procese atsiranda, daugybė visokių „bet“.
Taip buvo ir su Pranašo Mahometo karikatūromis Europos spaudoje ir žudynių JT misijoje Afganistano Mazar-i-Šarife  (Mazar-e-Sharif) atveju). Taip vyksta ir dabar. Tai kelia įvairiausius klausimus, pavyzdžiui:

1. Kodėl 2010 metų rugsėjo mėnesį, kai JAV po daugybės krikščionių ekstremistų grasinimų vis dėlto buvo sudeginti keli Korano egzemplioriai (Tenesyje, Kansase, Niujorke ir net netoli Baltųjų rūmų Vašingtone), jokių masinių neramumų musulmonų pasaulyje nebuvo?
2. Kodėl po to, kai 2012 metų rugpjūtį Vokietijos teismas leido vietos dešiniesiems aktyvistams piketuoti prie mečečių su plakatais vaizduojančiais islamo įkūrėją neigiamoje šviesoje, ne tik, kad visas musulmonų pasaulis, tačiau net ir Vokietijos bendruomenė neišėjo į gatves protestuoti?
3.Kodėl apie skandalingo filmo apie pranašą Mahometą kūrėjus pasirodo pati prieštaringiausia informacija? Juk pirmiausia musulmonų pasaulį apskriejo žinia, kad jį nufilmavo išeivis iš Izraelio Samas Beisilas (Sam Bacile), o prodiusavo pastorius-fanatikas Teris Džonsas (Terry Jones) žinomas tuo, kad nekartą per savo pamokslus degindavo Korano kopijas. Ir tik po kelių dienų JAV gyvenantis egiptietis krikščionis Nakula Baselėjus Nakula (Nakoula Basseley Nakoula) prisipažino, kad jis yra skandalingo filmo kūrėjas. Taigi, atrodo, kad šį kartą „nedori amerikiečiai“ beveik niekuo dėti ir šio mėgėjiško filmo pasirodymas internete  - tai „vidinių egiptiečių santykių aiškinimosi“ (tarp koptų emigrantų ir jiems nesimpatingų islamo radikalų , beje, neseniai laimėjusių rinkimus Egipte) padarinys.  Tačiau Izraelio režisieriaus ir iš šventų dalykų besityčiojančio pastoriaus-prodiuserio paminėjimas turėjo išžiebti kibirkštį parako statinėje, o tai būtent ir įvyko. Tarp kitko, tai nevieninteliai kruopščiai apgalvoto scenarijaus požymiai.
4. Kodėl apie patį filmą niekas nieko nežino, o kalbama tik apie trumpą ištrauką, patalpintą vaizdo įrašų portale „YouTube“?
5. Kodėl dar liepos mėnesį (!) internete pasirodęs filmo „Musulmonų nekaltumas“ anonsas, iš pradžių nesukėlęs  jokio rezonanso, buvo išverstas į arabų kalbą būtent  visiems amerikiečiams tragiškos dienos išvakarėse - rugsėjo 11-ąją? Nereikia būti didžiu aiškiaregiu, kad numatytum galimą musulmonų reakciją pasaulyje.
6.Kodėl antiamerikietiški neramumai islamo aplinkoje, kuriuose aktyviausiai dalyvauja religiniai radikalai, kilo būtent rugsėjo 11-tą? Tai maždaug tas pats, jei japonai užpultų Amerikos ambasadą  Perl Harboro (Pearl Harbor) bombardavimo dieną​​.  Čia aiškiai galima įžvelgti siekį šiek tiek atnaujinti, galbūt jau primirštą, priešo įvaizdį.
7. Kodėl masinės demonstracijos prieš šventvagišką internete pasirodžiusią filmo ištrauką  daugiausia vyko šalyse, kur pasaulinis tinklas yra didelė retenybė (Sudane, Jemene, Pakistane)? O Libijoje ir Egipte, kur, tiesą sakant, ir įsiplieskė pirmieji neramumai, prieiga prie  vaizdo įrašų portalo „YouTube“ buvo nedelsiant uždaryta. Tuo pat metu turtingose Persijos įlankos šalyse (Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite, Bahreine, Katare), kur internetas jau seniai yra įprastas reiškinys, nieko panašaus kol kas nevyksta.
8. Kodėl, likus tik kelioms dienoms iki liūdnų įvykių, Kaire prie JAV ambasados buvo išmontuotos apsauginės metalinės užtvaros? Ir pirmasis sėkmingas diplomatinės misijos puolimas įvyko būtent ten. Labai keistas sutapimas.
9. Kodėl diplomatinės misijos Bengazyje užpuolimas įvyko paskutinę didelės JAV verslininkų delegacijos vizito Libijoje dieną? Priminsime, kad po naftos gavybos atnaujinimo, sąskaitų atblokavimo ir ekonominių sankcijų atšaukimo, šalies ekonomika staiga pakilo ir vienintelė ten vis dar išliekanti problema yra tvarkos trūkumas.
10. Ir galiausiai, kodėl JAV vadovybė taip netikėtai švelniai reaguoja į šį incidentą? Pasmerkimas, ambasadų apsaugos stiprinimas, kreipimasis į „sukilusių“ šalių vyriausybes su prašymu padėti ir neaiškūs grasinimai nutraukti kažkokių nevyriausybinių organizacijų, galbūt įsivėlusių į riaušes, finansavimą. Jokios karingos retorikos, kalbų apie bausmes, apie garbingą atsaką, kol kas negirdėti.


Ambasadų atakos ir Amerikos rinkimai


Diplomatų ir ambasadų užpuolimai tarptautinėje  politikoje ne tokie jau reti. Diplomato darbas  giminingas žvalgybos tarnybai (nenuostabu, kad jie taip glaudžiai susiję) ir yra gana rizikingas. Per visą istoriją buvo nužudyti 4 JAV ambasadoriai (įskaitant Kristoferį Stivensą). Paskutinis toks atvejis įvyko 1979 metais Afganistane, kur buvo pagrobtas ir nužudytas Vašingtono pasiuntinys Adolfas Dobsas (Adolph Dubs). Tada buvo stipriai sugriežtinta JAV politika Kabulo atžvilgiu. Kokia gi bus reakcija į dabartinius įvykius?
- Ieškos kaltų. Jau šiandien Amerikos spaudoje pasirodo straipsnių, demaskuojančių visur esančią  CŽV, kad ji negalėjo nežinoti apie rengiamus užpuolimus ir, kad nieko nepadarė diplomatams apsaugoti.
- Vašingtonas dės visas įmanomas pastangas, kad tiesioginiai ambasadoriaus nužudymo kaltininkai būtų surasti ir nubausti. Tai visiškai realu. Labiausiai tikėtina, kad tuo atsakomoji akcija ir apsiribos. Šioje situacijoje nieko nedaryti save gerbianti  šalis, tuo labiau tokia supervalstybė, negali, o imtis kažkokių ryžtingų žingsnių prieš naująją Libijos vyriausybę būtų dar brangiau. Naftos siurbimas dar tik prasidėjo, juk neatiduosi jos visos anglams ir prancūzams. 
- Šioje situacijoje Barako Obamos (Barack Obama), kaip dabartinio prezidento, rankos yra visiškai surištos ir tai jam, kaip kandidatui, labai trukdo artėjančiuose rinkimuose. Jis turi įgaliojimus imtis ryžtingų veiksmų, bet neturi galimybės tai padaryti. Baltųjų rūmų vadovas atsidūrė  gana sudėtingoje ir dviprasmiškoje padėtyje, apie tai byloja ir jo gana nuosaiki kalba aukų atminimui. „Jungtinės Valstijos buvo ir yra šalis, kurioje gerbiamos visos religijos. Mes atmetame be kokius bandymus niekinti kitų žmonių religinius įsitikinimus. Tačiau nėra jokio tokio smurto pateisinimo. Jokio“, sakė prezidentas.
- Kitas dalykas - respublikonų kandidatas Mitas Romnis (Mitt Romney). Jam, viskas kas įvyko – tai dar viena priežastis sukritikuoti dabartinės administracijos veiksmus ir daugybę jos užsienio politikos klaidų. Tiesą sakant, pagrindinis Obamos konkurentas jau ėmėsi to su jam įprasta energija. Jis apibūdino atakas, kaip „pasipiktinimą keliančias“ ir „bjaurias“ ir sukritikavo JAV užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame atsiprašoma dėl skandalingo filmo sukūrimo. „Tuo metu, kai mūsų ambasados puolamos ir įsiveržiama į jų teritoriją, pirmoji Jungtinių Valstijų reakcija turėtų būti pasipiktinimas, kad buvo pažeistas mūsų šalies suverenitetas. Niekada negalima atsiprašyti, jei buvo pasikėsinta į amerikietiškas vertybes“, sakė respublikonų kandidatas. Dėl galimų atsakomųjų veiksmų Mitas Romnis taip pat nesivargino būti ypač delikatus:  „Nemanau, kad turėtume tvardyti save, kai esame mūsų principų pažeidimų liudininkai, sakė jis. Jei matome, kad prezidentas ir jo administracija daro kažką, kas prieštarauja principams, kuriais pagrįsta Amerika, mes reaguosime nedelsdami“.


O kol kas pagreitį įgaunantis karas su musulmonų pasauliu duoda savo dėsningą rezultatą - naftos ateities kontraktų (fjučersų) kursas biržoje auga,
paaiškino Masterforex-V Akademijos analitikai:

 

Paskelbimo data: 2012-09-21 10:49 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55

Trampo politika atima iš JAV pagrindinį vaidmenį vakarų pasaulyje

Ekspertų tarpe dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika kelia susirūpinimą. Daugelio apžvalgininkų nuomone, dėl valstybės vadovo politikos JAV gali prarasti savo, kaip Vakarų pasaulio lyderės, pozicijas.

 

CNN televizijos kanalo vedantysis, politologas, ekspertas tarptautinių santykių srityje Faridas Zakarija (Fareed Zakaria) savo „The Washington Post“ publikacijoje rašė, kad pastarieji Donaldo Trampo žingsniai suvienijo Europą taip, kaip to nesugebėjo padaryti net Rusijos prezidentas Putinas. Visiškai tikėtina, kad Vakarų pasaulio dabartinis JAV prezidentas nesužlugdys, tačiau Vašingtonas rizikuoja prarasti savo vadovaujantį vaidmenį.

Paskelbimo data: 2017-07-26 18:42

„Goldman Sachs“ pataria investuotojams vengti rublio

Investicinis bankas „Goldman Sachs“ pataria investuotojams nutraukti procentinių palūkanų (carry trade) žaidimą Rusijos rubliais ir pereiti prie kitų besivystančių šalių valiutų.

 

„Goldman Sachs“ strategų rekomendacijos buvo viešai paskelbtos liepos 18 dienos apžvalgoje. Jie paskelbė apie rublio ir dar kelių besivystančių šalių valiutų augimo potencialo išsekimą.

Paskelbimo data: 2017-07-25 17:26

Kiek kainuoja nuskristi į Marsą?

Verslininkas, SpaceX ir Tesla kūrėjas Ilonas Maskas (Elon Musk) mano, kad yra būtina įsisavinti naujas technologijas, kad būtų galima ženkliai sumažinti žmogaus skrydžio į Marsą išlaidas. Dabar vieno asmens nusiuntimas į „Raudonąją planetą“ kainuotų 10 mlrd. dolerių - tai yra labai didelė suma, bet yra visai įmanoma ją sumažinti iki 200 tūkstančių. Esant tokiai kainai į Marsą būtų galima siųsti dideles žmonių grupes.


Paskelbimo data: 2017-07-14 08:10

Kaip Kinija investicijomis pavergė pusę Afrikos

Dešimtis milijardų eurų Kinijos vyriausybė skiria Pekinui strategiškai svarbioms šalims. Strategiškai svarbių valstybių sąrašas apima nemažai Afrikos kontinento šalių.

 

Savo publikacijoje Prancūzijos leidiniui „Le Monde“ apžvalgininkas Sebastijanas Le Belzik (Sebastien Le Belzic) rašo, kad nuo 2000 metų Kinijos bankai ir įmonės skyrė 77 mlrd. eurų padėti šalims, turinčioms strateginę reikšmę Kinijai. Neseniai Kinijos televizijos žiūrovams buvo rodomas naujas dokumentinis filmas, pavadinimu „Mano traukinys, mano istorija“, kuris yra odė Pekino investicijoms į Afrikos šalis.

Paskelbimo data: 2017-07-13 08:58

Kuo dabartinės mobiliųjų prietaisų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų

Šiuolaikiniai išmanieji telefonai nuo Nokia 3310 tipo mobiliųjų telefonų skiriasi ne tik techninėmis specifikacijomis, bet ir baterijų tipais, tačiau daugelis įmantrių mobiliųjų prietaisų savininkų iki šiol juos pakraudami vadovaujasi žinomos „plytos“ epochai aktualiais patarimais. Daugiau informacijos apie tai, kuo šiuolaikinių išmaniųjų telefonų baterijos skiriasi nuo ankstesnių kartų baterijų, pateikia portalo „Market Leader“ žurnalistai.

Paskelbimo data: 2017-07-12 18:31

Vokietijoje išleista 0 eurų nominalo kupiūra

Kaip pažymima portale „Market Leader“, Vokietijoje pasirodžiusi nauja neįprasta eurų nominalo kupiūra nėra atsiskaitymo priemonė, tačiau ji yra tikra. Jos išleidimui pritarė Europos Centrinis bankas ir atspausdintas banknotas visiškai atitinka technologijas: popieriaus, vandens ženklų, kitų apsaugos ženklų - viskas, kaip ir kitų nominalų kupiūrose.

 

Paskelbimo data: 2017-07-07 08:27

Tendencijos analizė FOREX indikatorių pagalba

Indikatoriai yra puiki tendencijos analizės priemonė, sako ekspertai. Jie iki minimumo sumažina pačią susidariusios padėties vertinimo procedūrą ir sumažina klaidingo sprendimo priėmimo tikimybę. Todėl prekeivis gali tikėtis gauti daugiau finansinės naudos, esant toms pačioms prekybos sąlygoms. Tačiau, nusprendus nustatyti indikatorių savo terminale, kiekvienas mūsų susiduria su sudėtingu pasirinkimu, juk jų yra daug daugiau, nei galime įsivaizduoti.

Paskelbimo data: 2017-07-06 07:33