Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Trečiadienis, gruodžio 13, 23:31 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Britų demokratija: koks skirtumas tarp Berezovskio ir Asandžo?

Britų demokratija: koks skirtumas tarp Berezovskio ir Asandžo?

Skandalingai pagarsėjusios „WikiLeaks“  svetainės įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julian Assange), po demaskuojančių slapto JAV Valstybės departamento susirašinėjimo publikacijų, patikėjęs populiaria nuomone apie Didžiąją Britaniją, kaip demokratijos bastioną pasaulyje, kuri neišduoda politiškai persekiojamų demokratijos šalininkų ir revoliucionierių, bandė ieškoti prieglobsčio Londone.

Deja, Karališkasis Britanijos teismas nusprendė išduoti Džulijaną Asandžą Švedijos teisingumo organams, negana to, kai Asandžas  prisiglaudė Ekvadoro ambasadoje Londone, Britų policija buvo pasirengusi šturmuoti užsienio šalies ambasadą.

Kurgi logika? Šį keistą klausimą kelia daugelis dalykinių pasaulio žiniasklaidos priemonių. Kodėl  Britanija, visada padėdavusi politiniams pabėgėliams (nuo Rusijos publicisto Gerceno, 19 amžiuje, bolševikų, menševikų ir eserų, XX amžiaus pradžioje, iki nemalonėn patekusio Rusijos oligarcho Boriso Berezovskio (Boris Berezovskij) ir Rusijos FST ieškomo čečėnų sukilėlių lyderio Achmedo Zakajevo (Achmed Zakajev), staiga pamiršo apie demokratiją, parodydama visam pasauliui vilko šypsnį, kai kalba pakrypo apie JAV demaskavusį Džulijaną Asandžą?

Portalo Market Leader analitikai nagrinėjo, koks gi yra skirtumas tarp Asandžo iš vienos pusės ir Berezovskio, Zakajevo iš kitos.

Britanijos ir Ekvadoro serialas apie Asandžą arba ką reiškia „dvigubi standartai“ Didžiojoje Britanijoje ir Europoje?

Viskas, kas  vyksta Jungtinėje Karalystėje, jau kelintą kartą  verčia susimąstyti apie tokius plačiai išreklamuotus štampus, kaip: žodžio laisvė, teisė į informaciją, politinis persekiojimas, politinis prieglobstis ir daugelį kitų, interviu portalui Market Leader  sakė Masterforex-V Akademijos ekspertai. Tačiau svarbiausia viso šio, be abejo, gražaus išorinio žodinio blizgesio fone atmintyje iškyla kitas dažnai pasikartojantis žodžių junginys: dvigubi standartai.
Džulijanas Asandžas - žurnalistas, Australijos pilietis, tapo gerai žinomas visame pasaulyje po to, kai jo sukurtame  interneto portale „WikiLeaks“ 2010 metų pabaigoje buvo paskelbta daugiau nei 250 tūkstančių konfidencialių JAV Valstybės departamento dokumentų.  Tuomet labai slapta informacija, tame tarpe ir apie Amerikos  politiką Irake ir Afganistane, Rusijoje ir Ukrainoje, Uzbekistane ir ES, tapo visuotinio naudojimo turtu. 

  • Po skandalingo demaskavimo Baltieji rūmai nė nebandė kažkaip teisintis ar viską neigti, laimei ten ne taip seniai pasikeitė valdžia ir visas klaidas buvo galima suversti pirmtakams. Tačiau visiškai nedviprasmiškai iš Vašingtono nuskambėjo tai, kad Asandžui  už jo „žurnalistinį tyrimą“ gresia bausmė už šnipinėjimą (beje, su visai įmanoma mirties bausme).
  • Pabėgimą iš Švedijos, kur tuo metu gyveno žurnalistas, iššaukė toli gražu ne visur esančio CŽV persekiojimo pavojus, negana to, visoje šioje istorijoje amerikiečiai daugiau nebepasirodo, o tik stebi įvykius iš šalies. Asandžas pakeitė svetingą Skandinavijos šalį į nemažiau svetingą Angliją gana skubotai ir ne savo valia: žurnalistas gelbėjosi nuo švedų teisėsaugos, kaltinančios  jį seksualinio pobūdžio nusikaltimais.
  • Viešnagė“ Didžiojoje Britanijoje skandalingiausiam pasaulio žurnalistui tapo begaline teismo procesų, nuosprendžių ir apeliacijų serija. Faktas tas, kad Švedija per Interpolą pareikalavo Asandžo, kaip tarptautiniu mastu ieškomo nusikaltėlio, ekstradicijos. Britanijos teismas beveik iš karto (2011 m. vasario mėnesį)  nusprendė patenkinti Švedijos pusės prašymą. Ir štai jau daugiau nei metai tęsiasi „Wikileaks“ įkūrėjo advokatų pateiktų kasacijų ir apeliacijų vilkinimas. Pats gi Australijos pilietis buvo paleistas už užstatą ir faktiškai beveik visą šį laiką jam buvo taikomas namų areštas. Ar reikia priminti, kad pats žurnalistas, žinoma, neigia visus jam pareikštus kaltinimus,  teigdamas, kad tai kas vyksta yra vien tik politinis persekiojimas. Advokatai  ir kiti  Asandžo gynėjai  yra įsitikinę, kad Švedijos išdavimas – tai tik pretekstas tolesnei žurnalisto ekstradicijai į JAV.
  • Ekvadoro epopėja prasidėjo 2012 m. liepos mėnesį, kai  viltį praradęs žurnalistas Asandžas, patekęs į  Ekvadoro  ambasados ​​teritoriją Londone, paprašė šioje šalyje politinio prieglobsčio. Išvakarėse Didžiosios Britanijos Aukščiausiasis teismas atsisakė patenkinti Asandžo advokatų prašymą, pripažindamas teisėtu jo ekstradicijos į Švediją sprendimą. Ekvadoro valdžios institucijos greitai išnagrinėjo garsaus tiesos ieškotojo prašymą ir priešingai daugelio skeptikų lūkesčiams sutiko suteikti Asandžui politinį prieglobstį.  Būtent tuomet ir prasidėjo diplomatiniai pasikeitimai „mandagumo frazėmis“ tarp Londono, Kito, Stokholmo, į kurias savo „trigrašį“ periodiškai įterpia Rusijos Užsienio reikalų ministerija, Venesuelos, Australijos ir kitų „neabejingų“ valstybių  institucijos.


Diplomatiniai „santykių aiškinimaisi“: ar pasodins Asandžą?

To, kas vyksta dabar, kitaip jau ir nebepavadinsi. Naudojami reikalavimai, peticijos, griebiamasi net grasinimų. Tai, iš esmės, visiškai suprantama, nes jokia vyriausybė nenorės taikstytis su tuo faktu, kad žmogus, pateikęs „rašytinį pasižadėjimą neišvykti“, staiga pabėgo į kitos šalies teritoriją, ypač jei tai teritorija yra jūsų pačių sostinės centre. Kadangi kalbama apie labai skandalingą, žinomą visame pasaulyje, asmenį, tai   situacijos aiškinimasis pradėtas užsienio politikos žinybų  (ir ne žemiau) lygyje.

Britanijos Užsienio reikalų ministerija primygtinai reikalauja besąlygiškos Asandžo ekstradicijos vietos policijai, nepaisant neseniai pasikeitusio jo statuso. Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministras Viljamas Heigas (William Hague) sakė, kad valdžia nesuteiks skandalingo tinklapio kūrėjui teisės  laisvai išvykti iš šalies. Pasak jo, JK vyriausybė nesiruošia atsisakyti savo tarptautinių įsipareigojimų ir pirmai progai pasitaikius išduos Asandžą Švedijai, kaip tai nusprendė teismas.

Britai, matyt, priėmė įvykius, kaip asmeninį įžeidimą, todėl ateityje nusprendė imtis drastiškesnių žingsnių. Taigi, rugpjūčio viduryje JK Užsienio reikalų ministerija nusiuntė Ekvadoro vyriausybei laišką, kuriame buvo žadama, kad Londonas įvykdys savo įsipareigojimus Švedijos partneriams, net jei teks pažeisti ambasados diplomatinį statusą​​. „Jūs turite žinoti, kad Jungtinėje Karalystėje yra teisinė bazė  - 1987 m. diplomatinių ir konsulinių patalpų aktas , kuris leis mums imtis Asadžo arešto priemonių šiose ambasados patalpose“,  sakoma  laiške.

Ekvadoro Užsienio reikalų ministerija į tokius grasinimus reagavo labai griežtai, visiems pranešdama, kad anglai rengiasi šturmuoti ambasadą. „Jei bus imtasi priemonių, minimų  oficialiame britų pranešime, tuomet Ekvadore tai bus traktuojama, kaip nepriimtini, nedraugiški ir priešiški veiksmai ir kaip pasikėsinimas į mūsų suverenitetą. Tai privers  mus reaguoti“, - sakė Ekvadoro  užsienio reikalų ministras Rikardas Patinas  (Ricardo Patino). Ministras britų grasinimus pavadino  „nepriderančiais civilizuotai demokratinei  šaliai“  ir šturmo atveju pažadėjo kreiptis pagalbos į Amerikos valstybių organizaciją. Tuo pat metu Ekvadoro prezidentas Rafaelis  Korėja (Rafael Correa) sakė, kad šalis neturi  techninių priemonių evakuoti Asandžą  iš ambasados. Taigi, į nemalonę patekusiam žurnalistui ten teks praleisti neribotą laiką.

Priminsime, kad nesankcionuotas įsiveržimas į ambasados teritoriją prilyginamas valstybinės sienos pažeidimui. Tačiau JK valdžia leido suprasti, kad yra pasirengusi tokiam žingsniui.

Kokiems politiniams pabėgėliams Didžioji Britanija padeda ir kokia jai iš to nauda? 

Štai jau daugiau nei šimtą metų Didžioji Britanija yra prieglauda visiems, kurie persekiojami savo tėvynėje. Dar nuo imperinių laikų, kai Ūkanotas Albionas (angl. k. Foggy Albion, seniausias Didžiosios Britanijos vardas) buvo laikomas galingiausia pasaulio supervalstybe, Anglija noriai suteikdavo  prieglobstį bet kokiems opozicionieriams: nuo politinių iki religinių:
• XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje britų salose slapstėsi Rusijos revoliucionieriai (Gercenas pirmasis pramynė takelį į Londoną), Lenkijos kovotojai už laisvę, Balkanų tautų atstovai, dejuojantys po Osmanų imperijos padu;
• po Rusijos revoliucijos į Angliją plūstelėjo didelis baltosios emigracijos srautas;
• Antrojo pasaulinio karo metais nuo vokiečių ten slapstėsi visų fašistų užgrobtų Europos šalių vyriausybės;
• po karo politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje rado daug nacių kolaborantų;
• šaltojo karo metais į salą bėgo disidentai iš viso sovietinio bloko;
• pasibaigus TSRS-Vakarų  konfrontacijai  į Angliją ir toliau vyko įvairūs pabėgėliai, tarp jų ir labai aukšto rango. Pakanka prisiminti Borisą Berezovskį ar Saudo Arabijos princesę Sarą bint Talal bin Abdulaziz (Sarah bint Talal bin Abdulaziz). Taip pat šalyje prieglobstį randa ir tie, kurie su ginklu rankose priešinosi savo šalies teisėtoms valdžioms. Tipiškas pavyzdys - buvęs čečėnų lauko vadas Achmedas  Zakajevas. Ten seniau slapstėsi daugybė palestiniečių kovotojų, įskaitant teroristus;
• apskritai, pagal teigiamų sprendimų, prašant suteikti politinį prieglobstį, skaičių ES Jungtinė Karalystė gana ilgą laiką buvo pirmoje vietoje.

Kodėl Anglija priimdavo pabėgėlius ir kodėl pabėgėliai rinkdavosi Angliją?

1. Kodėl Didžiajai Britanijai reikalingi pabėgėliai? Atsakymas į šį klausimą gana aiškus:

- pirma, disidentai, keistu būdu gaunantys svetingą prieglobstį Londone, visada buvo aktyvūs kovotojai su priešiškais pačiai Britanijai „režimais“. Pavyzdžiui, Aleksandras Gercenas 1853 m., remiant Džeimsui Rotšildui (James Rothschild), įkūrė tipografiją ir ėmė
spausdinti revoliucinę literatūrą prieš carinę Rusiją, su kuria (lygiai po metų!) 1854-1856 metais Britanija kovojo Krymo kare, kurį rusai geriau žino dėl didvyriškos Sevastopolio gynybos. Būtent Londone nuo carinės slaptosios policijos sėkmingai slapstėsi Nikolajus Ogariovas (Nikolaj Ogariov), anarchistas Piotras Krapotkinas (Piotr Krapotkin), menševikai (Plechanovas (Plechanov), Deičius (Deič), bolševikai (Čičerinas (Čičerin), Krasinas (Krasin). Būtent Londone V. Leninas suorganizavo savo partiją (2 RSDDP suvažiavimas 1903 m.), kaip tik 1-osios 1905-1907 metų  Rusijos revoliucijos išvakarėse ir „pasaulinę revoliuciją“ bolševikų partija kažkodėl susiruošė kelti Vokietijoje (pagrindinis JK priešininkas) ir niekada ... Didžiojoje Britanijoje.

Panaši situacija yra ir dabar - Britanija „slepia“ ir didįjį  Stalino demaskuotoją - istoriką ir žvalgybininką   Viktorą Suvorovą  (Rezūną) (Viktor Suvarov;  Rezun),  ir oligarchą Borisą Berezovskį, ir Achmedą Zakajevą, kurių kiekvieno išdavimo  Rusija ne kartą prašė Didžiosios Britanijos.

Išeina, pagal „britų demokratiją“ -  išduoti čečėnų kovotojų lauko vadą Zakajevą, kuriam priskiriami šimtų žmonių nužudymai, Britanijos Temidė nemato jokio preteksto, o „WikiLeaks“  steigėją Džulijaną Asandžą  (kuriam metami kaltinimai dėl išprievartavimo kelia didžiules analitikų abejones) - iš karto ir nedelsiant, nes Asandžas  kovojo „už demokratiją“ su JAV, o ne pačios JK priešininkais. 

Užduoti  retorinį klausimą - nejaugi Asandžas yra pavojingesnis pasauliui nei teroristas Zakajevas? - tampa nebereikalinga;

- antra, pabėgėliai paprastai  su savimi vežasi daug pinigų: nuo partinės kasos ir prisivogtų milijonų iki visos valstybės aukso atsargų. Padėti tokiems pabėgėliams naudinga grynai materialiniais sumetimais, tuo labiau, kad jie oficialiai atitinka „emigracijos verslo į Didžiąją Britaniją“ taisykles, jei turi 1 mln. svarų sterlingų kapitalą, iš kurių 750 tūkst.  investuoja į Didžiosios Britanijos valstybines obligacijas ar angliškų įmonių akcijas.

2. Kam pabėgėliams Londonas arba kur slypi europietiškos demokratijos esmė?


Čia situacija įdomesnė. Paslaptis ta, kad Londonas įgijo reputaciją vietos, iš kurios „neišduodama“. Tai labai naudinga (ją nori įgyti ir Izraelis), tačiau tai absoliučiai iliuzinė reputacija. Kankinius Britanija pritraukia ne „jaukios vietelės“ įvaizdžiu, o patikimos gynybos  pažadais. Pasislėpti galima ir kažkur salose, bet ten anksčiau ar vėliau suras viską matančios specialiosios tarnybos. O Londone gali gyventi nesislapstant ir net be apsauginių, nes nė viena pasaulio žvalgybos agentūra (net tokia įžūli, kaip JAV ir Izraelio) neleis sau veikti JK teritorijoje. Pažeidus šį neoficialų draudimą Londono atsakas  bus labai griežtas, nepaisant asmenų padėties. Anglai šimtmečius kūrė savo šaliai uždaros svetimoms, net ir šalių-sąjungininkių, specialioms tarnyboms teritorijos reputaciją. Tik reikėjo anglams įtarti dėl Rusijos disidento Litvinenko mirties FST ir dėlto vos nenutrūko santykiai tarp šalių, bet kuriuo atveju, abiejų valstybių premjerai jau keletą metų nesusitinka. Žinoma, ši garsi  „Britanijos valdžios gynyba“ labai iliuzinė: britai gina savo „svečius“, kad patys galėtų valdytų jų likimus ir tai vienintelė priežastis. Te niekas nedrįsta eiti į „britų sodą“ ir  pavogti  tai, ką savininkas galbūt ruošiasi parduoti.

Būtent dėl ​​šios priežasties  Jungtinės Karalystės valdžia taip piktai reagavo į tokio jiems neautoritetingo žaidėjo, kaip Ekvadoras,  įsikišimą į jų žaidimą (net CŽV ir Mossad  negali sau leisti tokių dalykų Londone). Anglai ištikimi per daugelį  metų išugdytam įpročiui – stengtis patiems  nuspręsti kartą jais pasitikėjusio žmogaus likimą. Todėl ER ambasados ​​puolimas, Asandžo areštas ir vėlesnė  jo ekstradicija Švedijai  galima artimiausiu metu. Vis tik reputacija  brangesnė.

3. Britanija pati gali išduoti bet ką ... jei  pats Londonas bus tuo „labai suinteresuotas“
- nes jie gali tapti  politinių derybų objektu, ar net koziriu jose. Pavyzdžiui, didelę dalį buvusių karo belaisvių,  TSRS piliečių, pradžioje pabijojusių  grįžti į tėvynę, Čerčilis  sutiko po karo perduoti  Stalinui, žinoma, už tam tikras atsakomąsias paslaugas.

Žinoma, ir bet koks kitas pabėgėlis ar jų grupė senoje geroje Anglijoje negali jaustis visiškai ramiai, ypač garsus pabėgėlis. Toks asmuo visada gali tapti  „dovana“ ar pasitarnauti, kaip „geros valios gestas“ eilinių JK santykių atšilimo su kokia nors šalimi metu. Todėl nė vienas Anglijos svečias negali visiškai atsipalaiduoti, net jei jam buvo suteikta trokštama pilietybė: didžiosios politikos interesai vis tiek aukščiau. Asandžo pavyzdys visiškai neparodo  britų teisėtvarkos išrankumo, Londonas neturi kokių nors simpatijų ar antipatijų, tik savo interesus.  Taigi:  šiandien „WikiLeaks“  įkūrėjas Džulijanas Asandžas, o rytoj, galbūt , ir Borisas Berezovskis.

Vakarai, autorių teisėmis, terminą „demokratija“ traktuoja, kaip jiems naudinga.
Ponios, kurios apsinuogina prie žmonių ar užsiima grupiniu seksu valstybiniuose muziejuose, paskelbiamos politinėmis kankinėmis, kaip  Pussy Riot dalyvės, po didelio masto provokacijos prieš Rusiją,  žurnalistai, kurie demaskuoja valstybines paslaptis ar slaptus dokumentus -  „politiniais Robin Hudais“, tačiau tik tol, kol jie veikia prieš „nedraugiškas JK šalis“, sakė Masterforex-V Akademijos prorektorius Sergejus Čerepanovas (Sergej Čerepanov).

Rusijoje yra toks posakis: „įstatymas, kaip iena, kur pasuksi ten ir išeina“.  Susidaro įspūdis, kad būtent taip elgiamasi su sąvoka  „demokratija“  ne tik Rusijoje, bet ir Vakaruose, reziumavo ekspertas.

Paskelbimo data: 2012-09-06 10:04 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55