Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės
Valiutų karai 2013: kaip giliai gali kristi Japonijos jena?
Prekeiviai apie meškų pergalę Forex rinkoje: kodėl krenta valiutų kursai?
Svaro sterlingų kursas nukrito iki strateginio palaikymo
Ekonominiai duomenys nepalaiko svaro sterlingų stiprėjimo
2012 metai: valiutos – Forex rinkos kilimo ir kritimo lyderės
Ar išnyks euras kartu su Europos Sąjunga?
Kada auksas kainuos po 10000 JAV dolerių už unciją?
Kokios yra aukso kainų kilimo 2013 metais prielaidos?
Populiariausi fondų aktyvai
Kas manipuliuoja aukso kainomis?
Muilo burbulas iždo obligacijų rinkoje bliūkšta
Voreno Bafeto investavimo strategijos: kur investuoja fondų rinkos genijus?
The Washington Post apie ES krizės tiesą ir euro kurso kritimą
Prekeiviai: ar išliks JAV doleris pagrindine pasaulio valiuta?
Kodėl Kipro krizė yra tokia pavojinga pasaulio bankų sistemai?
Kodėl JAV negali išvengti „monetarinio skardžio“?
Kuo gali virsti euro zona, atsižvelgiant į padėtį Kipre?
Kaip Masterforex-V Akademijos dalyviai uždirba stabilų pelną Forex rinkoje
 |
|
 |
Forex rinka
Euro žlugimas: nauja krizė ar reikšminga korekcija?
Forex naujienos. Euro kursas. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko į žemiausią lygį nuo 2010 metų rugpjūčio – 1,2495. Tuo pat metu euro kotiruotė Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki 99,35 – iki pačio žemiausio lygio per pastaruosius tris mėnesius.
Ar tai Forex treideriams buvo netikėtumas ir ką reiškia toks didelis smukimas?
Ekspertas: euro kritimas – dėsningas procesas
Nė vienam blaiviai mąstančiam valiutų rinkos treideriui euro kurso kritimas nebuvo didelė naujiena, kurios nebuvo galima numatyti, sako Masterforex-V Akademijos prekybos Forex rinkoje ekspertai:
1. Euras jau seniai rieda žemyn. Po Prancūzijos prezidento rinkimų ir parlamento rinkimų Graikijoje, vykusių tuo pačiu metu, gegužės 6 dieną (o jų rezultatai turėjo neigiamos įtakos Europos valiutai), euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmą kartą per tris mėnesius nukrito žemiau 1,3 žymos. O tai aiškus rodiklis, kad Senojo Pasaulio valiutos kotiruotėms turi įtakos ne tik makroekonominiai rodikliai, bet ne mažiau ir politiniai užkulisiai.
2. Jei politinių įvykių kalendorių uždėtume ant euro kurso grafiko, tai ši priklausomybė būtų aiškiai matoma. Praėjusių metų rugpjūtį, kai suverenus didžiausios pasaulio ekonomikos reitingas krito iš aukščiausios AAA pozicijos, euras kainavo 1,45 JAV dolerio. Bet tuomet į pirmą vietą vėl iškilo Graikijos problemos, be to, paaštrėjusios padėties Italijoje ir Ispanijoje fone. ES teko vesti sudėtingiausias derybas su savo finansinių sunkumų turinčiomis narėmis; Italijoje ir Ispanijoje pasikeitė vyriausybės, o graikų problemų sprendimas pakibo ore – viską sprendė Elados ministrų kabineto sugebėjimas įtikinti Europos Parlamentą, kad, norint gauti antrą 130 milijardų eurų finansinės pagalbos paketą, būtina labai stipriai susiveržti diržus.
Nenuostabu, kad Kalėdas euras susitiko ties 1,2900 žyma. Bet vos tik reikėjo graikų vyriausybei įvykdyti visas Briuselio sąlygas ir susitarti su privačiais kreditoriais, ir euras vėl ėmė kilti. Kovo mėnesį Europa džiūgavo, manydama, kad Graikijos krizės klausimas jau išspęstas ir jau įžvelgė pirmuosius skolos krizės žemyne pabaigos požymius.
O štai ir ne ... Gegužės pradžioje Graikijoje įvykę pirmalaikiai rinkimai viską apvertė aukštyn kojom – šalyje dėl nesugebėjimo suformuoti gyvybingos vyriausybės kilo politinė krizė, kuri išdidiems Elados sūnums artimiausioje ateityje - liepos pradžioje – grasina finansinių įsipareigojimų nevykdymu (defoltu). Europą ir eurą vėl apėmė drebulys, didelių diskusijų objektu tapo Graikijos vietos euro zonoje išsaugojimo klausimas. Valiutos rinkos investuotojai apmirė laukdami neeilinio Europos viršūnių susitikimo, kuris turėjo įvykti gegužės 23 ir parodyti, ko bus imtasi Europos valiutai gelbėti.
Nesulaukta... Graikijos problemų sprendimo
Labiausiai nuskambėjęs Briuselyje ES valstybių-narių vadovų susitikimo rezultatas buvo pareiškimas, kad visos šalys, be išimties, nenori Graikijos išėjimo iš Euro zonos.
Tačiau jos išėjimo iš Europos finansų aljanso tikimybės - ar savanoriškai, ar priverstinai - politikai neneigė. Briuselis ir ateityje pasiruošęs padėti graikams, bet tik tuo atveju, jei jie griežtai laikysis praėjusiais metais priimtų susitarimų tarp Europos Sąjungos, Europos centrinio banko ir TVF, iš vienos pusės, ir Graikijos vyriausybės technokratų (kurio jau nėra), iš kitos.
Investuotojus suneramino (netgi galima sakyti - įstūmė į panikos būseną) ne tik tai, kad nėra jokių sprendimų dėl Graikijos, bet ir atvira konfrontacija tarp Berlyno ir Paryžiaus. Diskusijų, kurias ES prezidentas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy) pavadino „aštriomis ir atviromis“, metu naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas F.Oliandas (F. Hollande) atsitraukė nuo savo pirmtako Nikola Sarkozy (Nicola Sarkozy) pozicijos ir palaikė euroobligacijų išleidimo idėją, tuo sukeldamas "Berlyno-Paryžiaus" ašies skilimą, kuri, kaip euro zonos ekonomikos variklis, anksčiau nors ir sunkiai, bet vis tik pasipriešino tokiam politikų, iš mažiau reikšmingų ES valstybių narių, siūlymui.
... O kol Europos politikai Briuselyje diskutavo, euro kursas nukrito nuo 2,600 iki 2,555. O naktį, kai tapo žinomi Europos viršūnių susitikimo rezultatai, jis išvis nusirito iki minimumo, pradedant nuo 2010 m. liepos mėnesio.
Kur be pasisuksi, visur blogai
Šiandien Europos kontinente, kur tik besi - visur skauda. Dviejų rankų pirštų neužteks išvardinti euro zonos aštriems kampams: Graikija (visas vežimas problemų, dar ir mažas vežimėlis viršaus), Ispanija ir Italija (tarptautinės agentūros abiejose šalyse sumažino didžiausių bankų reitingus), Airija (reikalingas antras finansinės paramos paketas infuzijai į vietinius bankus), Portugalija (reikalaujanti ne mažiau dėmesio nei Graikija), ekonominis sąstingis daugelyje euro zonos šalių, euro žlugimas, parlamentų ir vyriausybių daugelyje euro zonos šalių kaita, žmonių (populiarių) reikalavimų peržiūrėti griežto taupymo politiką, fone ir taip toliau, ir taip toliau...
Beje, neseniai Europos skolų krizei suėjo 2 metai: būtent 2010 metų gegužę buvo nuspręsta Graikijai skirti pirmąjį tarptautinės finansinės paramos paketą, kurį sudarė 110 milijardų eurų. Pasauliui prireikė mažiau laiko atsigauti po pasaulinės krizės! Galbūt, kaip sakoma Žvaneckio klasikinėje miniatiūroje, „konservatorijoje reikia kažką keisti?“
- „Didis ir baisus“ Džordžas Sorosas, kuris niekada nemanė, kad euras yra visavertė valiuta, neseniai pareiškė, kad Europoje su krize kovojama „ne ta linkme“. Ir jei skubiai nebus pakeisti orientyrai, tai galima užsakyti vainiką ne tik ant euro zonos kapelio, bet ir ant visos ES;
- TVF generalinė direktorė Kristina Legard (Christine Lagarde) nekritikuoja (profesionalus solidarumas), tačiau švelniai ir tuo pat metu viešai pataria keisti „taupymo priemonių“ politiką ekonomikos augimui skatinti;
- atrodo, kad griežtą biudžetinę politiką Europos Sąjungoje šiandien gina tik Andžela Merkel (Angela Merkel). Bet ar gali kuopa, visa kuopa, eiti ne koja kojon su vadu? Galbūt atėjo laikas Vokietijos kanclerei pamiršti vokišką pedantizmą ir Biurgerio discipliną ir pradėti galvoti europietiškai?
Priemonių kovos su skolos krize sąrašas nesibaigia biudžeto deficito apribojimais. Be euroobligacijų išleidimo, kurį palaiko dauguma euro zonos narių dar yra JAV FED metodai (kiekybinis švelninimas), pinigų spausdinimo mašinos paleidimas (Europos gamintojai už tai pasakys ačiū!) ir daug daugiau.
Tik ponai politikai, nestovėkite vietoje! Euro žlugimas nereikalingas niekam - nei jums, nei mums.
Valiutų karai 2013: kaip giliai gali kristi Japonijos jena?
Tęsiasi Japonijos jenos silpnėjimas JAV dolerio ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Šiais metais ji jau prarado 10% savo vertės. Tai atsitiko daugiausia dėl minkštos Japonijos centrinio banko politikos ir ministro pirmininko Šinzo Abe (Shinzo Abe) kvietimų naujiems stimulams. Naujasis Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda paskelbė apie ketinimą nutraukti 15 metų besitęsiančios nacionalinės valiutos defliaciją. Taigi, kyla klausimas: kiek dar gali kristi Japonijos jenos kaina?
Prekeiviai apie meškų pergalę Forex rinkoje: kodėl krenta valiutų kursai?
Italijos rinkimų rezultatai užtikrino žymų kintamumą (angl.k.volatility) Europos fondų aikštelėse; stiprūs JAV statistiniai duomenys paruošė pagrindą JAV indeksų augimui; prieštaringi JAV Federalinio rezervų banko vadovo Beno Bernankės (Ben Bernanke) pareiškimai liko nesuprasti investuotojų: rinkos laukia komentarų.
Kas šiame neapibrėžtumo fone laukia pasaulio indeksų ir finansų rinkų, nagrinėjo investuotojų portalo "Market Leader" analitikai.
Svaro sterlingų kursas nukrito iki strateginio palaikymo
Mažmeninės prekių apyvartos duomenys Didžiojoje Britanijoje gruodžio mėnesį sudaužė visas viltis, kad tradiciškai aktyvi prieškalėdinė mažmeninė prekyba sustiprins silpstančią Britanijos ekonomiką.
Remiantis paskutiniais duomenimis, galima daryti tvirtą prielaidą, kad gamyba IV ketvirtyje Britanijoje sumažėjo, o vartotojų nuotaika išlieka niūri. Tai tapo trijų žinomų prekybos centrų uždarymo priežastimi praeitais metais.
Ekonominiai duomenys nepalaiko svaro sterlingų stiprėjimo
Vyriausybės skolinimosi sumažėjimas nepalaiko svaro sterlingų kurso. Britanijos vyriausybės skolinimasis šių metų rugsėjį buvo minimalus ir mažiausias per pastaruosius tris metus. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, rugsėjo mėnesį grynų vyriausybės paskolų kiekis sudarė £12.8 mlrd., o tai £700 mln. mažiau nei buvo užfiksuota prieš metus, bei mažiau nei buvo prognozuota – ekonomistai tikėjosi £13.9 mlrd. dydžio rodiklio.
Rodiklio mažėjimas atspindi vietos valdžios ir valstybinių kompanijų išlaidų mažėjimą.
2012 metai: valiutos – Forex rinkos kilimo ir kritimo lyderės
Kokia pasaulio valiuta yra stipriausia arba silpniausia pasaulyje – klausimas, domintis ne tik prekeivius, investuotojus, prekiaujančius biržoje ir Forex rinkoje, bet ir milijonus žmonių Žemėje, bandančius suprasti, kokios šalies banknotais pelningiausia laikyti santaupas: JAV doleriais ar eurais, svarais sterlingų ar Šveicarijos frankais, Rusijos rubliais arba kinų juaniais, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Kanados doleriais?
Kurios laisvai konvertuojamos rezervinės pasaulinės valiutos biržoje, tarptautiniame banke ir Forex rinkoje yra 2012 metų kilimo ir kritimo lyderės? - nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai.
Ar išnyks euras kartu su Europos Sąjunga?
Metų bėgyje euras nustos egzistuoti, Europos Sąjunga iširs ir Europa ilgam pasiners į ekonominę bedugnę. Jau ne tik Amerikos ekonomistas Nurielis Rubinis (Nouriel Roubini)(žinomas dėl savo 2008 metų krizės „pranašystės“), tačiau visas jungtinis ekspertų, agentūrų ir politinių veikėjų choras tvirtina: prasideda euro apokalipsė. O tai reiškia, kad artimiausioje ateityje JAV pasieks pergalę, tolygią TSRS žlugimui.
„Market Leader“ portalo analitikai nagrinėjo: ar yra pagrindas „euro-panikai“, kas laukia euro ir Europos Sąjungos, kaip ES subyrėjimo ir jos valiutos išnykimo perspektyva paveiks įvairias valstybes?
ES kasdienybė: pasiruošimas iširimui už „išsigelbėjimo pastangų“ širmos?
Tuo tarpu, kai ES Ekonomikos ir finansų ministrai, nepaisydami Vokietijos, priima Europos komisijos siūlymą sukurti vieningą bankų priežiūros mechanizmą, skeptikai abejoja, kad tas mechanizmas kam nors bus naudingas. Juk ES ateitis labai miglota, nes dabartis problemiška. Skolų krizė nesibaigia - arba neketinama jos užbaigti. Infliacija, kuri euro zonoje pasiekė 2,7%, įsibėgėja: ES brangsta transportas, maisto produktai ir tabakas.
Krizė gilėja, nes ES nėra išėjimo iš jos priemonių vienybės. Trunka ji jau pakankamai ilgai ir, atsižvelgiant į nepalankias prognozes, gali užsitęsti dar ilgiau. Labai maža paguoda gali būti pasitarimai ir derybos, kuriose nuolat atsiranda ES narių nesutarimų pagrindiniais klausimais. Pavyzdžiui, Vokietija ilgai priešinosi Europos stabilumo mechanizmo - specialaus 500 mlrd. eurų fondo, pakeitusio dvi buvusias stabilizavimo priemones, paleidimui. Galiausiai, Vokietijos Konstitucinis Teismas išdavė teigiamą sprendimą dėl šio mechanizmo ir į tai iškart sureagavo euro kursas.
Bedarbių euro zonoje daugėja
Socialinė įtampa Europoje auga. Nedarbas euro zonoje toliau didėja, jo lygis rugpjūtį sudarė 11,4%. Tai rekordinis lygis nuo 1995 metų. Bedarbių skaičius jau pasiekė 18,2 mln. Skolų krizė regione verčia kompanijas atleisti personalą dėl mažinamų darbo vietų skaičiaus. Kai kurios stambios kompanijos, tokios kaip PSA Peugeot Citroen, Deutsche Bank AG ir Air France-KLM Group karpo atlyginimus. Iš esmės Europos bendrovės, baimindamosi dėl pasaulio ekonomikos smukimo ir biudžetinio taupymo priemonių, kurių imasi šalių vyriausybės, neinvestuoja į gamybos plėtrą.
Euro zona – krizės epicentras?
TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), sakydama kalbą Vašingtone, perspėjo apie naują pasaulio ekonomikos augimo prognozės mažinimą. Naują ataskaitą planuojama paskelbti spalio 9 dieną.
Ankstesnė ataskaita numatė pasaulinio BVP augimą 3,5% 2012 metais ir 3,9% - 2013. Lagard žodžiais, viso pasaulio padėties neapibrėžtumo šaltiniu išlieka JAV ir, svarbiausia – Europa. Lagard pavadino Europą „krizės epicentru“ ir paragino lyderius imtis skubių priemonių.
Tam tikrą laiką investuotojai manė, jog ECB planas supirkti probleminių euro zonos šalių obligacijas padės išeiti iš skolų krizės. Tačiau savaitgalį įvykę derybos tarp Prancūzijos ir Vokietijos lyderių parodė, kad sutarimo dėl pagrindinių antikrizinių žingsnių tarp Europos politikų kol kas nėra.
Anglijos Bankas kelia svaro sterlingų kursą
Anglijos Banko politika vis dažniau kritikuojama. Pagrindiniai oponentų kaltinimai keliami dėl reikalavimų Britanijos bankų kapitalui griežtinimo, o taip pat dėl monetarinės politikos švelninimo priemonių.
Anglijos Banko vykdomojo rinkų direktoriaus Polo Fišerio (Paul Fisher) nuomone, Centrinio banko reikalavimų griežtinimas Didžiosios Britanijos bankų kapitalui jokiu būdu nesulaiko Britanijos ekonomikos atsigavimo, juo siekiama sustiprinti ir stabilizuoti Didžiosios Britanijos bankų sektorių. City AM publikuotame straipsnyje P. Fišeris sako, kad nuosavo kapitalo padidinimas bankams suteiks daugiau pajėgumo netikėtų nuostolių atlaikymui ir kreditavimo tęsimui ir jokiu būdu nedaro įtakos ekonominio augimo silpnėjimui. Fišeris pabrėžė, kad papildomos priemonės yra nukreiptos į tą patį kreditavimą ir Britanijos bankų potencialo stiprinimą.
ECB sumažino BVP prognozes
Europos Centrinis bankas priėmė sprendimą palikti palūkanų normą tame pačiame 0,75% lygyje, tačiau prognozuoja, kad BVP mažės dar 0,4%, o metinės infliacijos lygis kils iki 2,5%.
Kaip savo veiksmų planą kovai su skolų krize, ECB kartu su jo pirmininku Mario Draghi ketina išpirkti probleminių euro zonos šalių obligacijas. Tai teigiamai atsiliepia Europos fondų biržų dinamikai. Jos tęsia augimą, nežiūrint į reguliatoriaus prognozių blogėjimą. Prancūzijos CAC 40 pakilo 2,2%, Vokietijos DAX - 1,3%.