Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Pirmadienis, gruodžio 16, 10:03 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Ar taps naujas ES ir euro gelbėjimo planas „Maršalo planu“?

Ar taps naujas ES ir euro gelbėjimo planas „Maršalo planu“?

Europos Sąjungos naujienos, euro kursas. Tikimasi, kad per artimiausią Europos Sąjungos viršūnių susitikimą (birželio 28-29 dienomis) bus viešai paskelbtas naujas euro zonos gelbėjimo planas - didelės apimties investicijų programa, pavadinta naujuoju „Maršalo planu“. Ir nors pačioje Europos Komisijoje žiniasklaidoje paskelbtus projekto metmenis paskubėjo pavadinti  „spekuliacijomis“, tačiau sakykite, kas gi nežino, kad be ugnies nebūna dūmų? Bet jei tarp mūsų ir yra naivių ir patiklių, tai biržos jiems tikrai nepriklauso. Tuo tarpu Europos biržos po pirmųjų žinių apie naujos ES gelbėjimo programos paskelbimą pasižymėjo ženkliu augimu.

Neoficialiai šis planas pavadintas naujuoju „Maršalo planu“, nesunku atspėti, kad pavadintas jis pagal JAV pagalbos programos, skirtos Europos šalims po Antrojo pasaulinio karo, analogiją. Čia, beje, artėja ir šio įvykio jubiliejus. Netrukus pasaulio bendruomenė švęs 65-ąsias garsaus „Maršalo plano“ metines. Kaip žinia, 1947-ųjų metų  birželio 5 dieną JAV valstybės sekretorius Džordžas Maršalas (George Marshall), kalbėdamas Harvardo universitete, ragino padėti pokario Europai, skiriant lėšų jos ekonomikos atstatymui. Kaip gi čia nesuprasi ES atsigręžimo į istorines analogijas. Juk „Maršalo planas“ yra viena sėkmingiausių ekonominių programų XX amžiaus istorijoje.

Faktas tas, kad jo nustatyti tikslai ne tik, kad buvo įvykdyti, bet  ir gerokai viršyti. Klausimas kitas - ar visada istorinės analogijos yra patikimas švyturys, priimant svarbius sprendimus šiandien? Žinoma, reikia mokytis iš istorijos pavyzdžių, bet ar perkeltos į kitą situaciją ir kitą epochą paviršutiniškos analogijos ir gražūs štampai padės? Kitaip tariant, ką turi bendra ir kuo iš esmės skiriasi abu šie planai? Pripažįstame, kad istorinės analogijos iš tiesų yra įtikinamas istorijos panaudojimo būdas suprasti dabartį.

Po 65 metų –  vėl „Maršalo planas“?

Kas tiksliai vienija abu planus, kaip pastebėjo Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ir Forex rinkoje ekspertai, tai sudėtingos sąlygos, kurioms esant jie buvo ir yra priimami. Priminsime, kad „Maršalo planas“ atsirado pokario laikotarpiu, kai dauguma Europos šalių buvo katastrofiškoje padėtyje - nugalėtos, sugriautos, finansiškai nepajėgios. 1946 metų  ​​pramonės produkcijos apimtis, lyginant su 1937 metų lygiu, Italijoje sudarė - 40%, Vokietijoje ir Austrijoje - 34%, Japonijoje - 30%. Kokia buvo pokario Europa? Trūko beveik visko - maisto (kviečių, kavos, cukraus), žaliavų (naftos, dujų), kuro (benzino, dyzelino), tačiau  buvo alkis, šaltis, skurdas, griuvėsiai ir didžiulis nedarbas.

Ačiū Dievui, šiandieninė Europa  yra atsikračiusi daugumos šių baisumų ir problemų. Tačiau gali „pasigirti“:
- nedarbu, kurio lygis per pastaruosius 15 metų pasiekė istorines aukštumas - 10% darbingo amžiaus žmonių neturi darbo (beveik 20 milijonų žmonių) ir, kaip prognozuoja ekspertai, tai ne riba. Europoje karčiai pokštaujama – vienintelė birža, kuri šiandien nekrinta, o auga - tai  darbo birža;
- skolų duobe, kurioje ji atsidūrė. Bendros valstybių skolos sudaro beveik 82% BVP;
- kad ekonomikos augimas euro zonos šalyse šiais metais sumažės 0,3%. Žinomas ekonomistas Polas Krugmanas (Paul Krugman) sako, kad Europa jau dabar išgyvena Didžiosios depresijos laikotarpį. Tai ypač akivaizdu Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.
- euro kurso nestabilumu finansų rinkose. Graikijos išėjimas iš euro zonos dabar yra pagrindinė diskusijų apie Europos skolų krizę tema. Europos valdžios institucijos jau įvertinto galimus šalies išėjimo iš euro zonos padarinius valiutai. Graikijos politinių lyderių susitikimai, vadovaujant šalies prezidentui Karolosui Papuljasui (Karolos Papoulias), tęsiasi. „Graikijos išėjimas iš euro zonos nėra fatališkas, tačiau tokia įvykių seka nėra patraukli  ES ir ypač euro kursui“, - sako Patrikas Chonochanas (Patrick Honohan), Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys. Pasak jo, dėl tokios rokiruotės yra „techniškai įmanomas“ valiutinis blokas, tačiau tai vis tik gali turėti rimtus padarinius vieningai valiutai.

Neviltis vis dažniau verčia europiečius eiti į mitingus ir demonstracijas, o padidėjęs kintamumas euro kurso rinkoje verčia  investuotojus investuoti į stabilesnes priemones. Visa tai verčia ES vadovus ieškoti naujų ekonomikos atgaivinimo būdų; štai taip ir atsirado naujojo „Maršalo plano“ idėja. Tačiau ar galima kalbėti apie šių dviejų programų  esmės ir turinio sutapimą?

O gal planas nėra toks geras, kaip manoma

Kaip žinia,  „Maršalo planas“ veikė maždaug ketverius metus (1948-1951 metais):
- jame dalyvavo 16 Europos šalių (nuo JK ir Prancūzijos - iki Graikijos ir Portugalijos);
- joms buvo skirta apie 12,4 milijardo JAV dolerių (pagal kitus šaltinius - 13,3 milijardų dolerių, o tai sudarė 5,4% JAV BVP). Beje, pradžioje šios šalys norėjo gauti  29 mlrd. JAV dolerių, tačiau ir skirta suma tuo metu buvo įspūdinga. Akivaizdu, kad pagrindiniai pagalbos (apie 60%) gavėjai buvo didžiosios Europos šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Vakarų Vokietija, Nyderlandai;
- 7/8 šios sumos šalys gavo neatlygintinai, o likusią dalį -  skolon. Tiesa, 70% visos pagalbos buvo suteikta degalų, žaliavų ir maisto produktų pavidalu.

Pagrindinis dabartinio „Maršalo plano“ skirtumas yra tas, kad šį kartą europiečiai nusprendė padėti patys sau. Kitaip tariant, jie turės eiti  barono Miunhauzeno  pėdsakais, kuris, kaip žinote, ištraukė save ir arklį iš pelkės už plaukų.


Kas šiandien žinoma apie naująjį „Maršalo planą“:
- Europos investicijų bankas ir privatūs investuotojai turėtų skirti iki 200 milijardų eurų investicijų, kurių dėka būtų sukurtos naujos darbo vietos, skatinančios euro augimo tempą, ir taip atgaivintų Europos ekonomiką. Šiuo atžvilgiu visos ES šalys turėtų įnešti į banką 10 milijardų eurų dydžio vienkartinę sumą. Tiesa, Ispanijos laikraštis "El Pais" pirmas paskelbęs, kai kurias plano detales, mano, kad ,atsižvelgiant į rimtas ES šalių skolų problemas, šis sprendimas atrodo tiesiog nerealus;
- galimi ir kiti lėšų kaupimo, Europos ekonomikai modernizuoti, variantai, t.y. neišnaudotų 12 mlrd. eurų iš ES skirto paketo skolos krizei Graikijoje, Portugalijoje ir Airijoje įveikti, panaudojimas.  Beje, šis planas apima naujai išrinkto Prancūzijos prezidento, o anuomet dar kandidato į prezidentus Fransua Olando (Francois Hollande) idėjas;
- privačių investuotojų pritraukimas, garantuojant  Europos finansinio stabilumo mechanizmą (EFSM). Be viso kito,  tai būdas išvengti papildomų vyriausybės išlaidų.

Didžioji dauguma ekspertų pažymi:
- naujojo „Maršalo plano“ savalaikiškumą. Pirmą kartą per krizės laikotarpį euro zonos šalys gali skatinti ekonomikos augimą. Kaip teigia TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), griežto taupymo laikas Europoje jau praėjo;
- jo nepakankamumą, nuosaikumą. Pažymi, kad nurodytų lėšų tikrai nepakas Europos ekonomikos atgaivinimui ir vadina jas „lašu jūroje“ ar tiesiog "smulkmena." Juk net ECB bankams skirtas trilijonas eurų  nesugebėjo pakelti Europos ekonomikos, o čia kažkokie 200 milijardų eurų. Galima prisiminti, kad Graikija nuo 2010 metų gavo paskolas ir papildomą pagalbą, kuri sudarė 240 milijardų eurų, be to, susitarė su privačiais kreditoriais nurašyti beveik 100 milijardų eurų skolą, tačiau iš recesijos ji taip ir neišėjo. Apskritai, krizė praėjo per visą planetą, bet į Graikiją ji tiesiog nusišluostė kojas;
- lėtą įgyvendinimo tempą; dėlto šis planas gali tapti beprasmis;
- nepakankamą gilumą. Euro zonos šalims reikia ne tik atgaivinti ekonomiką, joms būtinos radikalios struktūrinės reformos. Ir svarbiausia, kaip neseniai sakė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron), euro zonai būtina bendra vyriausybė.

Akivaizdu, kad „Maršalo plane“ nebuvo daugelio naujojo Europos investicinio plano trūkumų. Anuomet viskas buvo daroma greitai, griežtai ir ryžtingai. Pavyzdžiui, beviltiškai pasenusios pramonės šakos buvo restruktūrizuotos per trumpą laiką. Vardan tiesos paminėsime, kad toks buvo laikas. Todėl Europa po karo atsigavo greičiau nei tikėtasi.

Nemokamas sūris tik pelėkautuose

Lyginant abu planus, nereikia pamiršti, kad „Maršalo planas“ - tai ne tik ekonomika, bet dar ir politika. Kur gi be jos. Perfrazuojant klasiką, galima pasakyti, kad „ekonomika – tai koncentruota politika.“ Faktas tas, kad JAV, teikdamos pagalbą pokario Europai, nesuteikė pagrindo įtarti save sentimentalumu ir altruizmu (žr. „Amerikietiški kalniukai“, arba kodėl JAV klesti tuo metu, kai visas likęs pasaulis laukia paskutinės supervalstybės defolto?). Tai nebuvo  grynos labdaros, gerumo ir didžiadvasiškumo aktas. Kaip dažnai, duodami  nors ir dovaną, ilgainiui tikimės gauti už ją žymiai daugiau.  Apskritai, stebėkite rankas, ponai. Kitaip tariant, koks tuomet buvo Amerikos interesas?
1. Turėti Europą, kaip patikimą sąjungininkę. Todėl reikėjo palaikyti  karo metais pašlijusią Vakarų Europos politinę sistemą, sustiprinti susilpnėjusias kapitalizmo pozicijas ir išgelbėti Europą nuo komunizmo. Kaip moko istorija,  iš krizės, kaip taisyklė, naudos turi dešiniosios politinės jėgos, o štai iš karo - kairiosios. Prisiminkime, kad būtent po Antrojo pasaulinio karo atsirado socialistinis blokas, išaugo SSRS vaidmuo pasaulyje, žymiai padidėjo komunistinių partijų skaičius kapitalistinėse šalyse. Dar daugiau, kairiosios partijos laimėjo daugumą didžiųjų Europos valstybių parlamentuose, ir, kas anksčiau buvo visiškai negirdėta, tai, kad kai kuriose Vakarų šalyse komunistai pateko į vyriausybių sudėtį, o Italijoje ir Prancūzijoje, apskritai – vos neatėjo į valdžią. Šiomis sąlygomis didžiulė  ir masinė JAV ekonominė ir finansinė parama stiprino  politinį ir socialinį stabilumą Europoje. Kaip žinoma, ekonominis papirkimas – tai  tikslesnis ir subtilesnis įrankis, negu ideologinė kuoka.
2. Įgyti didžiulę realizavimo rinką, paremti savo ekonomiką. Čia laikas priminti, kad „Maršalo planas“, pirmiausia, numatė žaliavų, prekių ir produktų tiekimą Europos šalims. O kadangi  Amerikoje tuomet buvo ekonomikos „perkaitimas“, pagal visus rodiklius artėjo eilinė ekonominė krizė, ši programa leido „iškrauti“ Amerikos ekonomiką, atsikratyti jos rinką slegiančių perteklinių prekių. Vardan tiesos atkreipsime dėmesį į tai, kad amerikiečiai vis tik investavo į Europos atsigavimą, o ne jos nuskurdinimą.
3. Įvesti Europoje politinę ir ekonominę kontrolę. Tiesą sakant, tai yra susiję su pagarsėjusiu SSRS atsisakymu dalyvauti „Maršalo plane“. Tai vis dėlto, kodėl Sovietų Sąjunga, po karo visiškai nukraujavusi, patyrusi didžiulius žmogiškuosius ir materialinius nuostolius ir kuriai žūtbūt buvo reikalingos lėšos atstatyti savo sugriautą ekonomiką, šių lėšų atsisakė? Esmė ta, kad, žinoma,  pagalba buvo teikiama neatlygintinai, bet toli gražu neveltui. „Maršalo planas“ buvo parengtas taip, kad SSRS dalyvavimas jame būtų buvęs labai problemiškas. Neatsitiktinai tas pats Maršalas, pritariant jo planui Kongrese, rėmėsi Sovietų grėsme. Vašingtone, oficialiai siūlant Sovietų Sąjungai bendradarbiauti, buvo tikimasi „Sovietų atsisakymo“. Galiausiai, pati Sovietų Sąjunga atsisakė ir uždraudė socialistinio bloko šalims jame dalyvauti. Tai galima paaiškinti keliomis aplinkybėmis:
3.1. Tomis sąlygomis priimti Amerikos pagalbą būtų reiškę pripažinti savo ekonominę priklausomybę. Kaip žinoma, JAV, teikdamos pagalbą, reikalavo iš kiekvienos pagalbą gaunančios šalies išsamių ataskaitų apie ekonomikos būklę, užsienio valiutos rezervus, nuostolius kare (priminsime, pirmieji oficialūs duomenys apie SSRS karo nuostolius - 7 mln., toks buvo politinis reikalavimas), palankių sąlygų Amerikos investicijoms sudarymo, laisvo JAV prekių patekimo į jų rinkas, valiutų kursų nustatymo JAV palankiame lygyje, pajamas, gautas pardavus JAV prekes, vėl naudoti tik Amerikos produkcijos pirkimui ir pan. Atrodo, nieko ypatingo, tokiomis pačiomis sąlygomis šiandien kreditus teikia TVF ir PB. Tačiau tuo metu vyko šaltasis karas, Rytų ir Vakarų (socialistinio ir kapitalistinio) blokų pasaulinė konfrontacija, konkurencija dėl įtakos pasaulyje, kai kiekviena sistema siekė plėstis, keisti pasaulį pagal savo vertybes ir idealus.
3.2. Pripažinti politinę priklausomybę, vadovaujantį JAV vaidmenį pokario pasaulyje. Tiesą sakant, „Maršalo planas“ buvo savotiškas lojalumo Amerikos politinei linijai testas. SSRS tuomet kūrė savo nuosavą, nepriklausomą nuo Vakarų, bloką. Todėl, žinoma, šalis buvo tvirtai pasiryžusi užkirsti kelią Amerikos įtakos plitimui Rytų Europoje – Sovietų įtakos zonoje.

Grįžtant prie naujojo „Maršalo plano“, reikėtų pažymėti, kad šiandien galima tik spėlioti, kokie ekonominiai ir politiniai reikalavimai ir kriterijai sudarys naujų investicinių planų pagrindą. Šiaip ar taip, iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusių sovietinių šalių, tas pats TVF, mainais už kreditus, reikalauja biudžeto išlaidų suvaržymų, griežtos pinigų ir kreditų politikos, neinfliacinio biudžeto deficito padengimo, užsienio prekybos kainų liberalizavimo, pensinio amžiaus padidinimo, dujų kainų padidinimo, lengvatų ir subsidijų panaikinimo ir pan. Iki pat ministerijų ir ministrų pirmininkų pavaduotojų skaičiaus sumažinimo. O jeigu dar atsižvelgsime į tebesitęsiančią  krizę, tai nemokamo sūrio dabar ir pelėkautuose nebesulauksi.

Apskritai, tuomet amerikiečiai iš savo plano sugebėjo išgauti maksimalią politinę bei ekonominę naudą.
Įvedė ekonominį viešpatavimą Vakarų Europoje, užsitikrino ten savo strateginius karinius-politinius interesus ir išstūmė SSRS iš šios Europos dalies. O Stalinas gi manė, kad po karo JAV išeis iš Europos. Kur tau. Europa ilgam pateko į faktinę JAV ekonominę ir politinę kontrolę.

Apie Vakarų Europą galima pasakyti, kad po karo praėjus vos 5 metams jos BVP faktiškai išaugo iki prieškarinio lygio. JAV pagalbos vaidmuo čia, žinoma, buvo svarbus ir neįkainuojamas, bet ne lemiamas. Vakarų Vokietija pagal „Maršalo planą“ gavo 1,3 mlrd. JAV dolerių, suma didelė, bet anaiptol ne astronominė. Pokario metais tikrieji „Vokietijos ekonominio stebuklo“ šaltiniai buvo: kompetentinga ekonominė politika, karinių išlaidų nebuvimas, labai efektyvi nacionalinė darbo kultūra, Vokietijos darbuotojų darbštumas ir drausmė (50-iais metais jų darbo savaitė buvo ilgiausia Vakarų Europoje).

Ir vis tik, nereikėtų galvoti, kad  esanti panaši analogija jau pati savaime žada sėkmę. Deja, kaip įsitikinome, istorinės analogijos, kaip taisyklė, yra laisvos ir netikslios. Praeities įvykių paisymas, žinoma, leidžia geriau pamatyti perspektyvą bei įvertinti galimus variantus, bet gali ir trukdyti tiksliai įvertinti situaciją čia ir dabar. Ar ne apie tai kalba dabartinė Europos vyriausybių kova su krize, kuri vis labiau primena vyrą, kovojantį su rytinėmis pagiriomis? Bet jeigu tau skauda galvą dėl pagirių, reiškia, kad vakar tu patingėjai ja pagalvoti.

Paskelbimo data: 2012-05-18 13:54 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55