
Investicijų naujienos, Lietuva. Nuo naujų 2012 metų Lietuvos piliečiams teks mokėti dar vieną papildomą mokestį – už nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 1 milijoną litų.
Liaudyje jis jau vadinamas „prabangos“ mokesčiu, juk dabar prabangaus nekilnojamo turto savininkai turės mokėti kasmetines įmokas, kurias sudaro 1% nuo sumos, viršijančios 1 mln. litų. Tokiu būdu Lietuva pateko į nedidelį šiai dienai sąrašą šalių, kurios krizės metu nusprendė įvesti prabangos mokestį, tikėdamosi gautų papildomų lėšų sąskaita žymiai padidinti savo valstybinį biudžetą. Šios priemonės efektyvumas iki šiol nėra patvirtintas, ko pasekoje kelia dideles specialistų abejones.
Neatsitiktinai tokios šalys, kaip pavyzdžiui JAV arba Rusija, jau seniai nagrinėja prabangos mokesčių įvedimo galimybių klausimą, bet iki šiol to nepadarė. O juk šiose šalyse pasiturinčių žmonių daug kartų daugiau nei mažoje Baltijos šalyje. To priežastis yra ne tiek parlamentinis lobizmas, dėl kurio oligarchai neleidžia iš savęs atimti nei vieno dolerio. Problemas kelia priemonių kompleksiškumas, aiškių kriterijų sukūrimas ir, be abejo, platus mastas.
Ką Lietuvoje vadinsime turtuoliais ir kiek iš jų pareikalausime?
Pagrindinis ir vienintelis didelių pajamų rodiklis – elitinis nekilnojamas turas. 2011 m. gruodžio 21 dieną Lietuvos Seimas įvedė naują prabangos mokestį. Deputatai ilgai ginčijosi dėl to, kas būtent turėtų būti priskirta prie tos pačios „prabangos“ ir, atitinkamai, būti apmokestinta. Galiausiai buvo nuspręsta pasitenkinti minimumu: papildomai apmokestinti tik nekilnojamą turtą. Kažkurį laiką buvo ginčijamasi dėl automobilių, tačiau priėjus išvados, kad pastarieji toli gražu nėra prabanga, o tik susisiekimo priemonė, idėja buvo atmesta, kaip neproduktyvi:
■ už kokius namus lietuviams teks susimokėti? Kaip jau buvo minėta, visi bet kokio nekilnojamo turto, kurio vertė viršija 1 mln. litų, savininkai turės mokėti kasmet po 1% nuo jo kainos. Tačiau, kas įdomiausia, mokestis bus skaičiuojamas ne nuo visos astronominės sumos, o tik nuo „viršūnėlės“, t.y. nuo tos dalies, kuri didesnė už 1 mln. Tokiu būdu, jeigu apartamentai bus įvertinti, pavyzdžiui, 1,1 mln. litų, tai mokestis bus imamas nuo tų varganų 100 tūkst., o valstybė per metus gaus 1000 litų;
■ kaip bus ieškomi turtuoliai ir kiek jų yra? Šis klausimas, žinoma, yra aktualus, kadangi visiems įdomu, o kas gi užsiims nekilnojamo turto vertinimu? Kaip paaiškėjo, namai, kaip pagrindinis prabangos kriterijus, buvo pasirinkti neatsitiktinai – visus reikiamus įrašus apie nekilnojamo turto vertę turi Registrų centras. Būtent šis faktas neva ir tapo lemiamu priimant sprendimą dėl naujo mokesčio įvedimo. Maža to, valdininkai jau dabar žino, kiek Lietuvoje yra „namų-milijonierių“: išankstiniais skaičiavimais, jų yra 741;
■ piliečiai turi teisę kreiptis į nepriklausomą vertintoją, jeigu nesutinka su jų nuosavybės įvertinimu, užregistruotu Registrų centre. Jeigu valstybinio ir privataus vertintojo nustatyta vertė skiriasi daugiau kaip 10 %, pilietis gali duoti apeliaciją dėl pervertinimo Registrų centro ekspertų komisijai. Jeigu apeliacija bus patenkinta, tai būsto vertė gali būti sumažinta (net ir žemiau lemiamos 1 mln. litų vertės ribos). 2011 metais Registrų centras gavo 247 apeliacijas, iš jų buvo patenkintos 202. Jeigu taip bus ir toliau, tai nebus iš ko imti naujo mokesčio;
■ kam atiteks lėšos, gautos iš prabangos mokesčio? Pinigai, gauti iš papildomo nekilnojamo turto mokesčio, atiteks ne municipaliniams biudžetams, kaip norėtųsi vietinėms valdžioms, o valstybiniam iždui. Tokiu būdu Vilnius, kur yra sukoncentruotas praktiškai visas prabangus nekilnojamas turtas, nieko iš to negaus.
Ar gali mokesčių didinimas padėti ekonomikai?..
..Juo labiau krizės sąlygomis, kuomet būtina visokeriopai stimuliuoti verslo vystymąsi, kuris yra varomoji nacionalinės ekonomikos jėga.
■ du pagrindiniai būdai. Remiantis klasikiniu ekonomikos modeliu, iš esmės egzistuoja tik du greiti ir efektyvūs šalies biudžeto papildymo būdai:
1) mokesčių didinimas;
2) socialinių lengvatų karpymas.
JAV prezidentas Barackas Obama nuolat kalba apie tai, jog galima atimti pinigus arba iš vargšų, arba iš turtingųjų, kitos išeities nėra. Buvęs Rusijos finansų ministras A. Kudrinas 2011 m. rugsėjį kalbėjo, jog vyriausybei iškilo nelengvas uždavinys – jai teks pasirinkti, arba didinti mokesčius, arba kelti pensinį amžių.
■ ir abu šie būdai nepasiteisina. To pasekoje Europos Sąjungos šalys eina vienu ir tuo pačiu keliu – mokesčių didinimo, kas savo ruožtu sąlygoja investicinio klimato blogėjimą. Masterforex-V Akademijos analitikai teigia, jog negalima recesijos sąlygomis eiti šiuo keliu. Šis kelias nei Graikijoje, nei Italijoje, nei Ispanijoje ne tik nesukėlė „ekonominio stebuklo“, bet ir neišgelbėjo nuo tolesnio smukimo į skolų duobę. Šis kelias iš esmės veda į niekur.
Būtina ieškoti nuosavo plėtros modelio. Masterforex-V Akademijos analitikai yra giliai įsitikinę, kad jeigu šalis siekia tapti pirmaujančia pasaulyje, ji privalo daryti tai, ko niekas daugiau pasaulyje nedaro. Krizės sąlygomis gali būti veiksmingi tik išskirtiniai sprendimai, lydimi nestandartinių veiksmų.
Pavyzdžiui:
· jeigu visame pasaulyje šalys didina mokesčius, tai Lietuvoje reikia juos... mažinti, kad į šalį būtų pritrauktas kapitalas, o verslas išeitų iš šešėlio. Tačiau tokio mokesčių sumažinimo nepakanka išėjimui iš krizės.
· būtina sukurti prioritetines kryptis, kurios išvestų šalį į naujas rinkas ir t.t. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia ir dauguma iš jų - tai kaip tik nedidelės šalys;
■ Kinija surado savo nišą rinkoje kopijuodama pasaulinius brendus, kuriuos ji pardavinėja ... 2-3 kartus mažesne kaina, ko pasekoje Kinija užkariauja visą pasaulį (nuo automobilių iki kasdieninio vartojimo prekių);
■ mažytis Taivanis realizavo save mikroschemų gamyboje. Šiandien kompiuterių gamyboje mažasis Taivanis nusileidžia tik Japonijai, JAV, Vokietijai, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai (žymieji brendai Acer, Asus). O mikročipų, DRAM-atminties, LCD panelių gamyboje Taivanis apskritai tapo vienu pasaulinių lyderių ;
■ Izraelis pirmauja pasaulyje internetinių technologijų sukūrimo ir ХХІ amžiaus medicinos dėka;
■ Honkongas per trumpą laikotarpį tapo turizmo, restoranų ir viešbučių verslo centru bei mados industrijos sostine. Tačiau tai smulkmenos, palyginus su tuo, kad nedidukė sala Pietų Kinijos jūroje tapo visos Azijos finansų ir bankų centru. Beveik tą patį galima pasakyti ir apie Singapūrą bei Pietų Korėją.
Tai kokiu keliu - Graikijos ar Singapūro (Honkongo, Izraelio, Taivanio) - nusprendė šalį nukreipti Lietuvos parlamentas?
Ekspertų nuomonė: ką reiškia mokesčių didinimas patiems lietuviams?
„Litovskij kurjer“ analitikas Vitoldas Jančis portalui „Market Leader“ duotame interviu pažymėjo, jog yra akivaizdu, kad Lietuvos vyriausybė, įvesdama naujus mokesčius, tikisi užlopyti skyles biudžete:
■ rinkimai šalyje. Gaila, kad už kadro lieka tikrieji vyriausybės motyvai. Vis tik surizikuosiu daryti prielaidą, jog artėjant šiais metais įvyksiantiems rinkimams į Seimą, kai Lietuvos gyventojai atiduos savo balsus už vieną ar kitą partiją, valdančioji koalicija mokesčių reformos dėka bando susirinkti taškų iš paprastų rinkėjų;
■ reformos šalyje. Apie pačią reformą gyventojų nuomonės išsiskyrė. Verslininkai nusiteikę negatyviai, kai kas iš stambių biznierių šneka apie tai, jog metas paieškoti, kur būtų galima užregistruoti savo įmones Europos Sąjungoje, bet tik ne Lietuvoje. Vardan teisingumo reikėtų pažymėti, jog panašūs posakiai pasigirsta visada, kai tik keičiama mokesčių sistema;
■ vidurinioji klasė. Viduriniosios klasės atstovai su palengvėjimu atsiduso – pagaliau mokesčiai turtuoliams, bet, kaip pripažįsta dauguma, palengvėjimas yra tik laikinas. Juk vienaip ar kitaip biudžetą reikia lopyti, žmonės tą supranta. Kaip supranta ir tai, jog kas beateitų į Seimą po rinkimų, greičiausiai vis tiek vėl didins mokesčius. Ir tuomet jau teks ištuštinti kišenes ir taip prie žemės mokesčių prispaustai viduriniajai klasei.
Portalo „Market Leader“ redakcija ir Masterforex-V Akademijos analitikai kviečia padiskutuoti: kaip manote, kokie veiksmai krizės metu gali būti efektyviausi?
· drąsūs ir nestandartiniai;
· apgalvoti ir suderinti su partneriais;
· tik sinchroniški viso pasaulio veiksmams.
Investicijų naujienos, Azija. Milžiniškas pasaulinis fabrikas, kokiu pagal globalinės ekonomikos ideologų užmanymą turėtų tapti Kinija, palaipsniui virsta į kažką kitką. Kasdien darosi vis aiškiau, kad šis didelis viską gaminantis cechas akivaizdžiai praranda šią funkciją.
Tikėtina, kad greitu laiku prekių, pažymėtų garsiąja etikete „Made in China“, kiekis mažės labai dideliu tempu, o jas pakeis šiek tiek primirštos, tačiau džiuginančios akį „Made in USA“, „Made in Germany“, „Made in Japan“ etiketės.
Europos naujienos, Europos Sąjunga. Žymiausi pasaulio ekonomistai susirinko Davose (Šveicarija), norėdami apsvarstyti vieningos Europos valiutos likimą. Pagrindinis gelbėjimosi ir kovos su recesija Europoje instrumentas, ekspertų manymu, turėtų būti finansinis stimuliavimas, o ne taupymas. Graikija paliks Euro zoną ir, ko gero, tai bus nepaskutinė šalis, pareiškė amerikietis ekonomistas Nouriel Roubini.
Europa eilinį kartą neteisingai reaguoja į finansų krizę, mano žinomas finansininkas George Sorosas. Ko reikia tikėtis iš krizės Europos Sąjungoje ir ar euro kursas atlaikys finansinės krizės išbandymą?
Investicijų naujienos, Didžioji Britanija. Pastaruoju metu Europa labai dažnai nustebina siurprizais, deja, ne visuomet maloniais investuotojams. Iš pradžių galinga skolų krizė, per laiką išaugusi iki didžiausios problemos per visą Euro zonos istoriją.
Dabar prie to prisidėjo dar ir visiškai rimtos kalbos apie separatizmą, kai kurių Europos Sąjungos šalių-narių išstojimo galimybes, tame tarpe ir atstovaujančių stambiausioms šiuolaikinio pasaulio ekonomikas. Turima omenyje, visų pirma, Didžioji Britanija, kurią sukrėtė šių metų pradžioje paskelbta informacija.
Forex naujienos, euro kursas. Daugelis finansų analitikų, ekonomistų ir finansinių Europos, Azijos JAV institutų ekspertų bando nuspėti, prognozuoti ir pateikti konkretų tolesnės euro kurso krypties bei pasaulio ir Europos Sąjungos politinių procesų įvertinimą. Kokią įtaką pasaulio finansinei padėčiai padarys skolų krizė Europos Sąjungoje ir finansiniai kataklizmai JAV? Ko galima laukti 2012 metais, ar Euro zona pajėgs susigrąžinti „prarastą“ stabilumą, o JAV – pasaulio supervalstybės statusą?
Geras specialusis išsilavinimas yra būtinas kiekvienam, norinčiam tapti profesionaliu treideriu ar aktyviu investuotoju. Visai nesvarbu, ar jūs esate naujokas, ar turintis patirtį treideris, tinkamas išsilavinimas - tai raktas į sėkmę.
Rinkoje išlieka tik tie treideriai, kurie visų pirma investuoja į save, tai yra, į tinkamą šio amato mokymąsi. Tačiau yra ir tokių treiderių, kurie mano, kad neverta eikvoti pinigų brangiems mokslams, manydami, kad tokiu būdu sutaupo, tuo pat metu toliau prekiaudami rinkoje ir prarasdami pinigus. Deja, kartais sumos būna žymiai didesnės už tą kiekį pinigų, kurį buvo galima paskirti geram išsimokslinimui.
Europos naujienos. 2012 metų sausio 1 dieną vieningoji Europos valiuta pažymėjo savo pirmąjį tikrą jubiliejų - 10 metų gimtadienį. Spauda jau spėjo paženklinti šį įvykį kaip „graudžią šventę“ arba „šventę su ašaromis akyse“, turėdama omenyje, be abejo, dabartinę Euro zonos krizę.
Taip jau išėjo, kad pirmojo Europos valiutos dešimtmečio istorija gali tuo ir baigtis. Dar 2011 metų gruodį rimčiausi pasaulio ekspertai tvirtino, kad euras rizikuoja „nesulaukti netgi šv. Kalėdų“. Kol kas bendroji valiuta išsilaikė, tačiau grėsmė neišnyko, o kas laukia Europos piniginio vieneto 2012 metais – dar didesnis klausimas. O juk taip gerai viskas prasidėjo...
Europos naujienos. Europos Sąjunga žlunga tiesiog akyse. Eilinis Euro zonos bandymas išeiti iš krizės, ko gero, baigėsi lygiai taip pat, kaip ir visi kiti, tai yra visiška nesėkme. Europos stabilizacinio fondo pinigai, TVF ir Pasaulio banko lėšos, gausiai pilamos į tokių „ligotų“ šalių, kaip Graikija, Portugalija ir Ispanija ekonomikas, nepadarė stebuklo.
Briuselis buvo pasiruošęs ieškoti pagalbos praktiškai bet kur, netgi šalyse, kurios, švelniai tariant, toli gražu nėra sąjungininkės. Turime omenyje šalis, įeinančias į taip vadinamą neformalų BRICS klubą: Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika.
Pirma, ką turėtų įsisavinti pradedantis Forex rinkos treideris - tai kapitalo valdymas (Money Management, MM). Griežtas kapitalo valdymo principų vykdymas garantuoja tai, jog treideris nepapuls tarp tų 97% Forex rinkos dalyvių, kurie labai greitai bankrutuoja. MM principai turi būti iškalti kaip du kart du ir tapti gyvenimo prasme Forex rinkoje. Forex - patrauklus ir daug žadantis užsiėmimas, bet kartu jis yra labai žiaurus ir kietas, neatleidžiantis nei mažiausios klaidos.
Ankstesniame straipsnyje jau rašėme, kad apsiginklavus strategija (kapitalo valdymu), galima imtis taktikos – prekybinės sistemos (PS) - pasirinkimo. Prekybinė sistema - tai taisyklių rinkinys, instrukcija, veiklos algoritmas, nurodantis, KAIP dirbti Forex rinkoje.
Paprastas PM (prekybos metodas) - sudėtingas MM. Sudėtingas PM - paprastas MM
Tokią paprastą, tačiau įdomią formulę susidariau, perskaitęs kai kurias knygas apie Kapitalo Valdymą (Money Management – MM), tame tarpe ir Curtis M. Faith „Vėžlių kelią“ (Way of the turtle).
Kelio į profesionalų treidingą pradžioje mes nemažai laiko sugaištame ieškodami darbinio Prekybos Metodo. Kiek vėliau sužinojus, jog treidinge egzistuoja ir tokie dalykai, kaip „pozicijos valdymas“, „portfelio valdymas“, kyla susidomėjimas Kapitalo Valdymu. Gilindamiesi į šią temą, suvokiame, jog Prekybos Metodo suradimas - tai yra tik žiedeliai, palyginus su optimalaus MM paieška. Čia atrandame „optimaliąją frakciją“, „martingeilą“ ir daugybę kitų metodų. Tačiau toks suvokimas nėra teisingas. Viskas daug paprasčiau.
Europos naujienos.
Nuo 2012 metų sausio Danija šešiems mėnesiams taps pirmininkaujančia Europos Sąjungos valstybe, tad kuo gi ši šalis yra įdomi?
Senovėje danai – grėsmingi vikingai – valdė didesniąją Europos kontinento dalį ir gąsdino visą Europą. Šiandieniniame pasaulyje juos daugiau žinome kaip jūreivius ir pasakorius, na o pačią Daniją laikome didžiausios gerovės, tolerancijos ir taikumo pavyzdžiu. Ir štai šių metų vasarą Danija sudrebino Europą, priimama sprendimą atkurti muitinės ir pasienio kontrolę su kaimyninėmis valstybėmis – Vokietija ir Švedija. Ir nors šalies vadovybė netrukus pareiškė, kad niekas iš tikrųjų nesiruošia palikti Šengeno susitarimo, atseit bus apsiribota tik įtartino transporto patikrinimu, Masterforex-V Akademijos treideriai ir investuotojai neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti įžanga į Šengeno ir atviros Europos idėjos „linksmas laidotuves“, su visais iš to išplaukiančiais nedžiugiais padariniais investuotojams.
Akivaizdžiai kyla klausimas, kodėl apie tai pirmoji prakalbo būtent Danija? Atsakant į šį klausimą trumpai, verta paminėti, kad iš vienos pusės Danijai realiai yra ką prarasti, o iš kitos pusės - be naujo galimo antplūdžio iš išorės šalis dar turi pakankamai ir savų problemų.