Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės

• Trys Masterforex-V knygos
• Atsiliepimai apie Akademiją
• Masterforex-V Akademijos Forumas

10 metų su euru: ar pasiteisino investuotojų viltys?

Europos naujienos. 2012 metų sausio 1 dieną vieningoji Europos valiuta pažymėjo savo pirmąjį tikrą jubiliejų - 10 metų gimtadienį. Spauda jau spėjo paženklinti šį įvykį kaip „graudžią šventę“ arba „šventę su ašaromis akyse“, turėdama omenyje, be abejo, dabartinę Euro zonos krizę.

Taip jau išėjo, kad pirmojo Europos valiutos dešimtmečio istorija gali tuo ir baigtis. Dar 2011 metų gruodį rimčiausi pasaulio ekspertai tvirtino, kad euras rizikuoja „nesulaukti netgi šv. Kalėdų“. Kol kas bendroji valiuta išsilaikė, tačiau grėsmė neišnyko, o kas laukia Europos piniginio vieneto 2012 metais – dar didesnis klausimas.  O juk taip gerai viskas prasidėjo...

Kokiu tikslu buvo įgyvendinama euro idėja?

Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ir Forex rinkoje ekspertai paaiškino, kad vieninga Europos valiuta buvo sukurta 1992 metais ES samito sprendimu, priėmus Mastrichto susitarimą. Tačiau tik po trijų metų naujasis piniginis vienetas buvo pavadintas „euru“. Vieningos Europos valiutos įvedimo idėja tapo Senajame Pasaulyje vykstančių platesnio masto integracinių procesų sudėtine dalimi. Naujieji pinigai turėjo tapti atnaujintos ir greitai besivystančios Europos Sąjungos ir apskritai visos Europos simboliu:

■ euro atsiradimas. Realybėje euras pasirodė ne prieš 10, o prie 13 metų – 1999 m. sausio 1 d. Tačiau iki 2002 metų sausio 1 dienos jį buvo galima naudoti tik elektroniniams mokėjimams. Europos centrinis bankas Frankfurte prie Maino buvo įkurtas dar anksčiau, 1998 metais. Vienintelis ir pagrindinis ECB uždavinys buvo euro stabilumo užtikrinimas;
■ grynieji eurai. Europoje jie pasirodė kaip tik 2002 metų sausio 1 dieną, ir nuo to laiko bendroji valiuta tapo fizine realybe. Euras tapo laisvai naudojamas dvylikoje ES šalių, kurios ir sukūrė vieningą valiutinę ir ekonominę sąjungą, mums žinomą kaip Euro zona;
■ pinigai-simbolis. Vardan to konservatyvieji europiečiai buvo pasiruošę netgi atsisakyti savo amžiais egzistavusių nacionalinių piniginių vienetų, pavyzdžiui, vokiškos markės ar prancūziško franko;
■ potenciali rezervinė valiuta. Būtent tai ir sumanė euro tėvai-įkūrėjai, kuomet nusprendė įvesti ES piniginį vienetą. Savo ekonominiu potencialu ES pilnai gali prilygti JAV. Be to, tuo metu (90-ųjų pabaigoje) Kinijos juanis iš viso nekėlė jokios grėsmės. Trumpai tariant, ambicijos buvo pasaulinio masto, o planai – iš tiesų napoleoniški. Ir tenka pripažinti – pagarba europiečiams: jų valiuta vis tik tapo antrąja rezervine valiuta po JAV dolerio;
■ patogi valiuta europiečiams. Visų pirma, naujovė turėjo tarnauti Europos ekonomikai. Iš euro buvo tikimasi, jog jis žymiai supaprastins įmonių, kompanijų ir firmų veiklą, kadangi dabar nereikės švaistyti laiko (bankų operacijoms) ir pinigų (svyruojant kursams) keičiant vieną valiutą į kitą. Paprasti europiečiai teoriškai gi turėjo pasijausti padraustais nuo kainų kilimo.

Kas pasikeitė nuo to laiko?

Per pastaruosius dešimt metų pernelyg daug kas pasikeitė, o dabar daugelis europiečių, vietoje pasididžiavimo savo vieninga valiuta, kalėdami apie ją vos nuslepia  susierzinimą. Tačiau neilgoje euro istorijoje buvo nemažai tiek blogio, tiek gėrio:
■ Euro zonos plėtra. Per nagrinėjamą periodą prie pirmųjų 12 šalių prisijungė dar penkios ir dabar jų yra 17 valstybių su 332 mln. gyventojais. Tačiau nereikia pamiršti, jog ES yra ir aktyvių euroskeptikų, kurie iš pat pradžių netikėjo šio eksperimento efektyvumu. Be abejo, jie nusprendė išsaugoti savo nacionalinius piniginius vienetus. Turima omenyje, visų pirma, Didžioji Britanija, Danija ir Čekija.
■ euro kursas. 1999 m. sausio 4 d., kai euras buvo pradėtas naudoti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, jo kursas sudarė 1,18 dolerio.  Vėliau jis ėmė staigiai kristi: 2000-ųjų spalį euro kursas pasiekė dugną – rekordiškai žemiausią per visą savo istoriją lygį - 0,82 cnt.  Rezultate ECB pavyko išlyginti kursą ir išlaikyti jį aukštumoje gana ilgą laiką – praktiškai visų dešimties metų bėgyje. Ekonominio Euro zonos klestėjimo ir stabilaus augimo metais Senojo Pasaulio valiuta tvirtai užkariavo lyderiaujančias pozicijas pasaulyje. Per dešimt gyvavimo metų infliacija Euro zonoje buvo mažesnė nei VFR per paskutinius dešimt markės egzistavimo metų. Tačiau po 2009 metais įsisiūbavusios biudžetinės krizės Graikijoje, kuri peraugo į labai dideles visos Euro zonos problemas, Europos valiutos kursas staigiai nučiuožė žemyn.
■ rezervinė valiuta. Dėka stabilaus euro kurso ir aukštų Euro zonos šalių kreditinių reitingų, kurie išsilaikė visų 2000-ųjų bėgyje, Europos valiuta smarkiai paspaudė Amerikos dolerį. Beveik visos pasaulio šalys dabar laiko savo valiutinius rezervus ne tik doleriais, bet ir eurais. Rusija, pvz., trečdalį savo stabilizacinio fondo saugoja eurais, Kinija – didžiausio pasaulyje fondo savininkė –taip pat didžiąją dalį santaupų laiko būtent eurais;
■ daugelio šalių valiuta. Be 17 Euro zonos valstybių, naujoji valiuta tapo oficialia tokiose šalyse kaip Monakas, San Marinas, Vatikanas, Andora, Juodkalnija ir Kosovas;
■ kiek eurų dabar yra apyvartoje? Apyvartoje šiuo metu yra 14,4 mlrd. banknotų ir 97 mlrd. monetų, kurių bendra vertė sudaro 864 mlrd. ir 23 mlrd. atitinkamai;
■ mėgstamiausia kriminalinio pasaulio valiuta. Vieni pirmųjų anksčiausiai įžiūrėję euro privalumus buvo nusikaltėliai. Visokiausioms nelegalioms operacijoms euras tinka geriausiai, kadangi yra 500 eurų kupiūra, žymiai palengvinanti didelio kiekio grynųjų pinigų transportavimą. Pavyzdžiui, 1 mln. eurų pervežimui reikės iš viso 2000 kupiūrų po 500 eurų, kai tuo tarpu to paties kiekio doleriais pristatymui reikėtų pakelti lagaminą, pripildytą 13 000 vnt. šimto dolerių kupiūrų;
■ Kainos vis tiek šokinėjo. Praėjęs dešimtmetis visai nepasižymėjo kainų stabilumu Euro zonoje. Pavyzdžiui, obuolių kaina išaugo  65%, paukštienos – 47%, koka-kolos  – 38%, pieno – 13%, duonos – 27%. Atpigo tik keletas maisto produktų: kiaulienos paštetas, žalios pupelės skardinėse, sausainiai ir arbata. Tuo pat metu kava ir alyvuogių aliejus pabrango atitinkamai 39 ir 43%.

Kas laukia Europos valiutos ateityje?

Viena stambiausių Europoje draudimo kompanijų grupių Allianz SE (Vokietija) paskelbė savo ataskaitą. Tai sudarė teigiamas sąlygas euro kurso stabilizavimui. Kompanija sumažino bendras pajamas už 2011 metų sausį-rugsėjį iki 78,5 mlrd. eurų, kas sudaro 2,4%.

Optimistai. „Liberalų ir demokratų aljanso už Europą“ (ALDE) grupės pirmininkas Europos parlamente ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadt neseniai pareiškė: „Esant prispaustam prie sienos, kitos išeities nėra. Arba tai (reformos), arba euro išnykimas. 2012 metais bus priimti būtini sprendimai dėl reformų, siekiant sukurti ekonominę ir mokestinę Europą“.
- politikų nuomonė. Buvęs Vokietijos finansų ministras Theo Waigel  mano, jog euro krizės nėra ir euras puikiai įrodė savo kaip piniginio vieneto gyvybingumą. „Tai, kas vyksta šiuo metu – tai yra finansinės kai kurių šalių problemos, sąlygojusios stipriausią per paskutinius 80 metų krizę, o taip pat pačių šalių klaidos. Tačiau tai nėra valiutos problema“  - sako patyręs finansininkas.
- Vokietijos kanclerė Angela Merkel neseniai išreiškė įsitikinimą tuo, kad be euro nebus ir Europos Sąjungos.
- euras ir ES. Naujasis ECB pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad „euras – visam laikui“.
- euro gelbėjimas. Prancūzijos centrinio banko vadovas ir ECB direktorių tarybos narys Christian Noyer taip pat išreiškė savo nuomonę dėl Europos valiutos ateities: „Jeigu mes įgyvendinsime visus sprendimus, padarytus samito Briuselyje metu, Euro zonos plėtra vyks žymiai greitesniais tempais… Gali būti, kad 10 metų bėgyje eurui pavyks tapti pasaulio valiuta nr.1“.
- Europoje kai kurios valstybės vis dar nori prisijungti prie Euro zonos. Latvija planuoja tą padaryti 2014 metais, taip pat kaip ir Lietuva. Lenkija skelbiasi ketinanti įstoti į valiutų sąjungą 2015 m. Bulgarija neįvardija konkrečios datos, tačiau taip pat laikosi tvirto kurso, įvedant eurą.

Pesimistai. Į vieningos valiutos ateitį skeptiškai žiūri visų pirma paprasti europiečiai. Pavyzdžiui, 50% Prancūzijos visuomenės mano, jog euro įvedimas buvo bloga idėja, ir tik 35% prancūzų palaiko bendrą Europos valiutą.

Apie 70% čekų prieštarauja šalies įstojimui į Euro zoną. Trys ketvirtadaliai lenkų įsitikinę, kad Lenkija neturėtų atsisakyti zloto. Vokiečiai, prancūzai, italai vis dažniau nostalgiškai prisimena markes, frankus ir liras. Tokiu būdu, praėjus 10 metų nuo euro gimimo dienos, jo „tėvams“ vėl tenka galvoti apie tai, kaip padaryti savo „kūdikį“ populiariu.

Portalo „Market Leader“ redakcija ir Masterforex-V Akademijos treideriai klausia savo skaitytojų: kaip manote, euro įvedimo eksperimentas pavyko, ar ne?
· taip, jis turi didžiulį potencialą;
· greičiau ne, bet idėja buvo nebloga;
· ne, artimiausiu metu euro laukia didelės problemos.