Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės

• Trys Masterforex-V knygos
• Atsiliepimai apie Akademiją
• Masterforex-V Akademijos Forumas

Nuostabioji Danija: kuo šalis yra įdomi investuotojams?

Europos naujienos.

Nuo 2012 metų sausio Danija šešiems mėnesiams taps pirmininkaujančia Europos Sąjungos valstybe, tad kuo gi ši šalis yra įdomi?

Senovėje danai – grėsmingi vikingai – valdė didesniąją Europos kontinento dalį ir gąsdino visą Europą. Šiandieniniame pasaulyje  juos daugiau žinome kaip jūreivius ir pasakorius, na o pačią Daniją laikome didžiausios gerovės, tolerancijos ir taikumo pavyzdžiu. Ir štai šių metų vasarą Danija sudrebino Europą, priimama sprendimą atkurti muitinės ir pasienio kontrolę su kaimyninėmis valstybėmis – Vokietija ir Švedija. Ir nors šalies vadovybė netrukus pareiškė, kad niekas iš tikrųjų nesiruošia palikti Šengeno susitarimo, atseit bus apsiribota tik įtartino transporto patikrinimu, Masterforex-V Akademijos treideriai ir investuotojai neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti įžanga į Šengeno ir atviros Europos idėjos „linksmas laidotuves“, su visais iš to išplaukiančiais nedžiugiais padariniais investuotojams.

Akivaizdžiai kyla klausimas, kodėl apie tai pirmoji prakalbo būtent Danija? Atsakant į šį klausimą trumpai, verta paminėti, kad iš vienos pusės Danijai realiai yra ką prarasti, o iš kitos pusės - be naujo galimo antplūdžio iš išorės šalis dar turi pakankamai ir savų problemų.

Danijos pasididžiavimas

Sutikite, ne kiekviena šalis turi himną, prasidedantį pasididžiavimo savo valstybe žodžiais „Yra nuostabi žemė". Tai jums ne „Jeszcze Polska nie zginęła“ arba „Ще не вмерла Україна“. Danija yra tikrai graži šalis, turinti ką saugoti ir ginti, optimistiškai (o ne konstatuojant, kad „dar nenumirė“) žvelgdama į ateitį. Galima daug kuo stebėtis ir žavėtis. Spręskite patys, mažiausia Skandinavijos šalis:
- ne kartą pastaruoju laikmečiu buvo pripažinta laimingiausia ir labiausiai klestinčia valstybe pasaulyje;
- tarp labiausiai klestinčių pasaulio šalių užima 2 vietą po Norvegijos (Legatum kartu su Oksfordo Analytica ir Gallup World Poll Service apklausos duomenimis);
- yra pati novatoriškiausia pasaulio šalis (The Legatum Institute). Kaip žinia, novatoriškiausiomis pripažįstamos tos valstybės, kurios reikšmingu indėliu prisideda prie žmonijos gerovės ir klestėjimo;
- BVP vienam gyventojui (pagal PGP) sudaro gana padori 37000 $ suma;
- ne vieną kartą buvo įvardijama pačia ekologiškiausia šalimi pasaulyje. Čia net ant stogų yra veisiami gėlynai ir vejos, sodinami medžiai ir krūmai. Danija tarp ES šalių pirmauja pagal ekologiškai švarios elektros energijos vartojimą. Šalyje, gerąja prasme, visi yra pamišę dėl visko, kas prasideda priešdėliu „eko“ – ekologiškas maistas, organinė medvilnė ir t.t., kritikai kartais tai vadina „daniška ekologine paranoja“;
- papuola tarp 7 geriausiai mokslą išvysčiusių šalių ir t.t.

Kuo paremta jų gerovė ir klestėjimas?
■ Didelės gamtinių dujų ir naftos atsargos Šiaurės jūros Danijos sektoriuje. Yra žinoma, kad pagal jų gavybos apimtis šaliai tenka garbinga trečia vieta Vakarų Europoje (po Norvegijos ir Škotijos). Be to, Danija pranešė apie savo ketinimus įsitraukti į „Arkties lenktynes“ – mūšį tarp Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados. Spėjama, kad Arkties šelfe glūdi apie ¼ visų jūros angliavandenilių atsargų pasaulyje, o dar ten yra aukso, sidabro, akmens anglies ir rūdos klodų.
■ Palanki geografinė padėtis. Danija įsikūrusi judrių prekybos kelių iš Baltijos jūros į Šiaurės jūrą kryžkelėje, tarp Vidurio Europos ir Skandinavijos pusiasalio, ir sėkmingai tai išnaudoja. Pavyzdžiui, ji yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios išsaugojo laivų statybos pramonę, be to, turi vieną iš didžiausių prekybos laivynų pasaulyje. Tik pagalvokite, mažai Danijai tenka 12% (!) pasaulio jūrinių pervežimų. Garsaus konteinerinių pervežimų operatoriaus Maersk būstinė yra Kopenhagoje.
■ Išplėtota pramonė. Ar žinote, kad pramonės dalis (metalo apdirbimo, mašinų gamybos – ypač laivų statybos, navigacijos ir medicininės įrangos, chemijos, farmacijos, celiuliozės ir popieriaus, tekstilės ir t.t.) šalies nacionalinėse pajamose sudaro daugiau nei 40%? Ar daug Europos šalių pagal šį rodiklį gali prilygti Danijai?
■ Smarkiai išvystyta aukštųjų technologijų (Hi-Tech) gamyba. Danija Europos Sąjungoje pirmauja pagal inovacijų taikymą ir mokslinius tyrimus, yra geriausia pagal privataus verslo ir universitetų sąveiką. Mes galime pateikti tik keletą pavyzdžių:
- daugiau nei 3% savo BVP ji gauna iš atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų, tos pačios vėjo energetikos;
- beveik 20% šalies elektros energijos yra „žalia“. Jau senai neatskiriama jos kraštovaizdžio dalimi tapo vėjo malūnų jėgainės. Ir kaip kitaip, jei Danija yra vienintelis Europoje pilnai žemumų kraštas, neturintis jokių didelių upių, be to, branduolinės jėgainės čia iš principo nestatomos.  Iki 2050 metų ji ketina atsikratyti priklausomybės nuo anglies, naftos ir dujų. Šiuo atveju tai yra ne vien tik išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas, bet taip pat priklausomybės nuo didėjančių angliavandenilių kainų, kurios, ministro pirmininko Larso Rasmusseno žodžiais, „naikina šalies ekonomiką“, šalinimas;
- internetas (visų pirma, e-prekyba) atneša Danijos ekonomikai kasmet 5% BVP, daugiau tarp Europos šalių gauna tik Didžioji Britanija ir Švedija („Boston Consulting Group“ duomenys). Palyginimui, statybos sektorius sukuria tik 4% BVP. Neatsitiktinai pasaulio šalių pagal Tinklų išvystymo ir skvarbos indekso reitingą (2009 m. kovo 26 d. Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulinių informacinių technologijų ataskaita 2008-2009 m.) Danija užima aukščiausią pirmąją vietą. Šis indeksas ne tik apibūdina informacijos ir komunikacijos technologijų lygį, bet ir laikomas vienu svarbiausių valstybių potencialo rodiklių.
■ Aukštomis technologijomis paremtas žemės ūkis, ypač pieno ir mėsos galvijų. 5,5 milijonų gyventojų turinti Danija pasaulyje yra pirmoje vietoje pagal kiaulienos eksportą ir aukštoje 6 vietoje pagal kiaulių, kurių ⅔ yra eksportuojama, kiekį. Jų čia yra 5 kartus daugiau nei žmonių. Ne taip seniai Danijos kiaulininkystės paslaptys buvo saugomos taip pat kruopščiai, kaip šalies karinės paslaptys. Ilgą laiką bekoninių veislių kiaulių eksportas buvo tiesiog uždraustas. Apie šią veislę galima sudėti dainą – ji turi vienu šonkauliu daugiau už  įprastas kiaules, vadinasi,  bus dviem kepsniais daugiau, be to, beveik su mikroskopiniu tikslumu kaitaliojasi mėsos ir lašinių sluoksniai.
Apskritai Europoje Danija yra plačiai žinoma ne tik dėl savo aplinką tausojančio žemės ūkio, bet ir aukštos kokybės produktų, kurie leidžia sėkmingai konkuruoti rinkoje.
■ Į eksportą orientuota ekonomika. Reikia pripažinti, kad šalis labai protingai dalyvauja tarptautinėje darbo pasidalijimo sistemoje. Įrangą ir prekes su etikete „Pagaminta Danijoje“ galima rasti beveik visuose planetos kampuose:
- transporto pramonės produkcija ir paslaugos, beje, ši ekonomikos šaka uždirba apie 90% šalies užsienio valiutos pajamų,
- pasaulyje labai vertinamas Danijoje gaminamas „Carlsberg“ ir „Tuborg“ alus, „Lego“ konstruktoriai,
- pagal vaistinių preparatų eksporto kiekį vienam šalies gyventojui ji užima 2 vietą pasaulyje,
- baldų pramonė yra 8 vietoje tarp šalies eksporto pramonės šakų,
- eksportuojama daugiau nei ⅔ Danijoje pagamintų žemės ūkio produktų,
- yra tarp dešimties pasaulio šalių, daugiausiai perdirbančių žuvies produkcijos, jos pagamintų jūros gėrybių produktų galima įsigyti 114 šalių, ir t.t.
Danijos eksporte dominuoja farmacijos ir žemės ūkio produktai, kurie, kaip žinoma, yra mažiau jautrūs kintančioms rinkos sąlygoms, todėl krizės laikotarpiu Danija patyrė daug mažesnį eksporto susitraukimą nei kitos šalys, turinčios panašiai į eksportą orientuotą ekonomiką.
■ Stabili finansinė padėtis. Galima pabrėžti, kad Kopenhaga patenka tarp dešimties didžiausių valiutų prekybos centrų pasaulyje. Taigi, „Bank for International Settlements“, žinomas finansinėse grupėse kaip „centrinių bankų centrinis bankas“, pakėlė Daniją į pakankamai aukštą 9 vietą didžiausių pasaulyje valiutų prekybos centrų sąraše. Kaip žinia, nors Danija ir neprisijungė prie ES pinigų sąjungos, Danijos krona yra glaudžiai pririšta prie euro.
■ Verslui palanki aplinka. Šiuo atžvilgiu pakanka pasakyti, kad Pasaulio ekonomikos forumo verslo vystymo lengvumo indekse Danija užima aukštą 6 vietą. Visų pirma tą sąlygoja pats mažiausias, lyginant su kitomis šalimis, startinio kapitalo pradedant verslą dydis. Įsivaizduokite, šioje negausiai apgyvendintoje šalyje yra įregistruota daugiau kaip 430000 mažų ir vidutinių įmonių, kuriose dirba dauguma darbingų gyventojų. Danija yra pelnytai vadinama šalimi su labiausiai Europoje išvystytu smulkiuoju verslu ir visuomenės viduriniąja klase. Šie abu faktoriai lemia, kad Danijos ekonomika lanksčiai ir greitai reaguoja į kintančias rinkos sąlygas. Na, galima dar papildomai pažymėti, kad pagal korupcijos suvokimo lygį („Transparency International”) Danija yra pirmaujanti pasaulyje ir dalijasi 1 vietos šlovę su  Naująja Zelandija ir Singapūru.

 „Daniškas „socializmas“ – aukščiausia kapitalizmo stadija?

Visuotinai pripažinta, kad Danija yra viena iš labiausiai socialiai išsivysčiusių šalių pasaulyje, maža to – tai „visuotinės gerovės valstybė“. Retkarčiais Skandinavijos socialinį modelį vadina socializmu, kurio buvusioms soc.lagerio šalims niekada taip ir nepavyko sukurti. Pagal paskutinius instituto „Gallup” tyrimus, daugiausiai žmonių, patenkintų gyvenimu, yra Danijoje – 72 %(!), po to seka Švedija, Kanada ir Australija – 65%. Iš ko gi sudarytas šis „Danijos stebuklas“ ?
■ Aukštas pragyvenimo ir socialinės apsaugos lygis:
- didžiausi atlyginimai ir pensijos Europoje (vidutinis atlyginimas per mėnesį – 4480 €, vidutinė pensija – 2000 €), tiesa,  būsto, produktų ir transporto paslaugų kainos čia yra nemažos;
- danai yra apmokėjimo už darbo valandą Europos Sąjungoje lyderiai, vidutiniškai jie gauna apie 37,6 € už valandą, tai yra maždaug 30% daugiau nei kitose ES šalyse;
- nedarbo išmokos sudaro 90% ankstesnių pajamų ir, be to, jos gali būti išmokamos 4 metus;
- senatvė danui iš tiesų yra džiaugsmas. Pensijas gauna visi, sulaukę pensinio amžiaus, neatsižvelgiant į darbo stažą, ir, kaip jau minėta, jos yra didelės. Be to, pensininkai turi dideles nuolaidas, pavyzdžiui, teatruose, kino teatruose ir t.t.;
- nemokamas mokslas valstybinėse mokyklose, kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo to, kaip jis mokosi, gauna stipendiją, nors ir nedidelę. Visai neseniai pagal išlaidas švietimui šalis buvo 12 vietoje pasaulyje – 8,3% BVP. Danai yra visiškai įsitikinę, kad jie turi geriausią išsilavinimą visame pasaulyje;
- praktiškai nemokama sveikatos apsauga. Be to, viskas, kas naudinga asmens sveikatai – vaisiai, daržovės, vaistai, sportas – yra valstybės subsidijuojama ir parduodama pigiau;
- komunalinius mokesčius jie moka tik už elektrą ir šildymą, vanduo yra nemokamas, be to tiekiamas vamzdynais vanduo yra toks kokybiškas, kad jį galima saugiai gerti tiesiai iš čiaupo;
- pagal darbo dienos trumpumą pasaulyje pirmauja belgai (vidurkis – 7 valandos 7 minutės per dieną, iš kurių tiesiogiai darbui skiriama tik 3 valandos 47 minutės, likęs – yra namų ūkio darbas), o antri yra ... danai, kurie dirba tik 14 minučių ilgiau už belgus, o tas perviršis tenka darbui namų ūkyje. Kitaip tariant, danai mažiau dirba, bet daugiausiai iš visų uždirba;
- Danijos kalėjimai – tai iš viso kažkas neįtikėtino. Čia vieno nusikaltėlio išlaikymui per dieną išleidžiama iki 150 €. Na, o dauguma kalėjimų yra labiau panašūs į pensionatus: be tvorų ir grotų, bet su futbolo aikštele ir klubu. Kartą per tris savaites galima praleisi savaitgalį namuose. Kadangi kalėjimų čia yra nedaug, nuteistieji kartais kelis mėnesius laukia namie, kol atsiras laisva vieta, tada jie gauna šaukimą atvykti į kalėjimą. Yra, žinoma, ir uždarų kalėjimų, tačiau Danijoje būtent jie yra netipiški. Tiesiog danai mano, kad, visų pirma, tas pats žudikas – sergantis žmogus, todėl jis turi būti gydomas, ir, antra, laisvės atėmimas neturi kalinio paversti žiauriu, nes tada smurtas niekada nesibaigs. Todėl šiandien Danijoje yra vienas žemiausių nusikalstamumo lygių Europoje. Beje, policininkai čia, kaip taisyklė, dėvi civiliais drabužiais. Žinote kodėl? Nepatikėsite - kad neslėgtų žmonių nuotaikos su savo uniformomis.
Atrodo neįtikėtina, bet čia tikrai rūpinamasi žmonėmis. Danija pagal žmogaus teisių apsaugos lygį turbūt neturi sau lygių pasaulyje.
■ Dideli mokesčiai. Akivaizdu, kad pagal šį socialinį modelį yra didelis pajamų perskirstymas, tai yra, danai moka daug ir gana didelių mokesčių. Štai kodėl Danijoje neįmanoma nei pasakiškai praturtėti, nei mirti iš bado. Tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai iš Danijos šeimų atima vidutiniškai 52% pajamų. Beje, minimalaus pajamų mokesčio dydis čia yra 38%! Žinoma, tai danams nepatinka, bet į tai jie žiūri kaip į nemalonią, bet neišvengiamą būtinybę. Klausiate, kaip tai gali būti? Paimkite, pavyzdžiui, dideles nedarbo išmokas. Taigi, danai mano, kad jei žmogus nenori dirbti, tai jo ir nepriversi to daryti, bet jei jam neduosi pinigų, tai jis pasuks nusikaltimų keliu. To pasekoje nukentės būtent dirbantieji. Be to, 70% surinktų mokesčių lieka vietos savivaldybės biudžete.
Apskritai, ši šalis yra tikrai neįprasta, o čia gyvenantys žmonės - stebinantys.

Atkaklusis Daniškas Alavinis Kareivėlis

Danų nacionalinio charakterio apibūdinimui paprastai siūlomas Atkakliojo Alavinio Kareivėlio (Steadfast Tin Soldier) įvaizdis. Tebūnie taip, bet tada jis - dar ir taikus Atkaklusis Alavinis Kareivėlis. Danams iš esmės būdinga:
• siekimas neišsiskirti, jiems svarbu būti „tokiems kaip visi“. Ten nepriimta puikuotis didelėmis pajamomis, girtis savų vaikų pasiekimais, jachtomis, prabangiais automobiliais ar namais (ar daugelyje šalių galima matyti, kaip ministras pirmininkas vyksta į Vyriausybės rūmus paprastu dviračiu?). Visa tai yra laikoma blogu tonu. Be to, jei bus nuspręsta, kad turtas uždirbtas nesąžiningai, apie tai tikrai bus informuota mokesčių inspekcija;
• patriotizmas. Individualiai danai yra pratę laikytis šešėlyje, bet būdami visi kartu jie, akivaizdžiai, nuo kuklumo nesusirgs. Čia visi yra įsitikinę, kad Danija – geriausia šalis pasaulyje, ir todėl būti danu – tai didelė privilegija. Kaip jie „kukliai“ sako, jei visa Skandinavija – tai „dubuo su ryžių pudingu“, tai Danija – „aukso duobutė šio deserto viduryje, pilna ištirpusio sviesto“. Kartais jie yra tokie pilni savivertės, kad tai veda iki ribotumo, kai jie nemato nieko toliau savo nosies. Kaip ir pridera patriotams, danai labiausiai nemyli savo artimiausių kaimynų – vokiečių, ir ypač – švedų;
• laisvę mylintys, ištikimi ir atkaklūs savų idealų saugotojai. Jie taip myli laisvę, kad pirmieji pasaulyje dar 1989 metais leido homoseksualių porų registraciją, o 1997 metais įstatymu uždraudė vaikų mušimą. Danijoje iš laisvės padarytas ištisas kultas;
• taikūs ir linksmi. Danai skandinavų tarpe garsėja kaip pati linksmiausia ir temperamentingiausia tauta. Vakarėliuose priimta sveikintis su kiekvienu asmeniškai, tegul svečių bus net ir šimtas;
• meilė jaukumui ir komfortui visur  – nuo drabužių, namų ir iki tarpusavio santykių. Jie dievina žvakes, židinį bei neskubų, nuoširdų ir draugišką pokalbį. Apskritai, viena iš pagrindinių problemų šalyje yra vienatvė, todėl čia yra tokie populiarūs įvairiausių pomėgių klubai ir būreliai;
• meilė sveikai gyvensenai. Jei apie norvegus sakoma, kad jie gimsta su slidėmis ant kojų, tai apie danus galima pasakyti, kad jie gimsta su dviračiu. Pagal dviračių vienam gyventojui skaičių šalis užtikrintai lyderiauja pasaulyje. Tiesa, toks sporto fetišizmas kažkokiu tai keistu būdu nedaro įtakos kilogramams silkių ir daugybei bokalų alaus, danų praryjamo vienu prisėdimu. Vidutiniškai kiekvienas suaugęs danas išgeria maždaug 270 butelių alaus per metus. Šalyje labai didelis procentas alkoholikų, kiauras dienas mirkstančių baruose. Be to, čia labai daug rūkoma;
• taupumas. Pavyzdžiui, šuo namuose čia yra retas reiškinys. Ar galite atspėti, kodėl? Kadangi jų laikymas  danams atrodo per brangus malonumas;
• tiesmukumas. Jie, kaip reta, yra nekompleksuoti žmonės. Danai labai mėgsta užduoti klausimus, gali kalbėti be jokių kompleksų – apie bet ką ir su bet kuo. Tačiau tai netaikoma verslo deryboms, čia iš jūsų bus tikimasi aiškiai apgalvotos, argumentuotos, išskirtinai su verslu susijusios informacijos;
• labai punktualūs. Jie niekada nevėluoja ir kitiems neatleidžia net minutės vėlavimo.
Kitaip tariant, danai kareiviškai patriotiški ir patikimi, taip sakant, kaip alavas paprasti ir santūrūs. Bet išmušti juos iš vėžių, oi, kaip nelengva. Ir svarbiausia, kad, skirtingai nei Hanso Kristiano Anderseno pasakoje, jų tolimesnei istorijai  niekas negresia.

„Kažkas pripuvo Danijos karalystėje“?

Apie „puvimą“ viduramžių Danijoje Hamletas gal kiek ir perdėjo, tačiau šiandien Danijos karalystėje ne viskas taip sklandu ir gerai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Masterforex-V Akademijos ekspertai mano, kad  situacija dėl Šengeno apribojimo Danijoje, be abejo,  neatsirado iš niekur. Kaip žinia, ši idėja kilo dėl dešiniųjų jėgų spaudimo – Danijos liaudies partijos (tarp kitko, ji yra valdančiosios koalicijos sudėtyje).
Ji sumaniai pasinaudojo ne tik šalies susilpnėjimu dėl pasaulinės ekonominės krizės, bet ir skandinaviškojo vystymosi modelio sąnaudomis. Seniai žinoma, kad nacionalistai sumaniai parazituoja, pasinaudodami realiais sunkumais ir neišspręstomis problemomis. Štai apie juos ir reikia pakalbėti išsamiau. Juolab, kad Larsas Rasmussenas pats nurodė silpnas ekonomikos vietas ir pagrindines jų įveikimo kryptis vardan Danijos tapimo viena turtingiausių pasaulio šalių iki 2020 metų:
1. Šalies priklausomybė nuo iškastinių energijos šaltinių. Yra žinoma, kad Danija nuo 2018 metų neeksportuos naftos, o nuo 2020 metų - dujų . Perėjimas prie ekologiškos „žaliosios“ ekonomikos iš šalies pareikalaus didelių išlaidų. Nors, kita vertus, gali ją paversti pasaulio lydere atsinaujinančių energijos išteklių srityje, kas duotų nemažai dividendų.
2. Silpnas ekonomikos augimas. Po BVP kritimo iki 4,3% kriziniais 2009 metais, praėjusiais metais jis padidėjo 1,8%. Tačiau ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius 10 metų Danijos ekonomikos prieaugis vidutiniškai neviršys 1%. Vis dar nestabili padėtis yra Danijos būsto rinkoje, toliau žlunga bankai. Per krizės laikotarpį išviso bankrutavo 11 finansinių įstaigų.
3. Darbo našumo augimo atsilikimas. Pagal šį rodiklį šalis 35% atsilieka nuo pirmaujančių pasaulio šalių (top 5 EBPO šalys). Problemą sudaro tai, kad darbo užmokestis auga žymiai sparčiau negu darbo našumas. Maždaug prieš 13 metų užmokesčio lygis šalyje nesiskyrė nuo EBPO vidurkio, tačiau šiandien jis yra 25% didesnis. Dideli atlyginimai ir stipri krona tiesiogiai kenkia Danijos ekonomikos konkurencingumui.
4. Atsilikimas inovacijose. Kaip pažymėjo Larsas Rasmussenas, daugiau kaip 60% Danijos bendrovių per pastaruosius keletą metų nepateikė į rinką naujų produktų. Prognozuojama, kad dėl šios priežasties ir Danijos farmacijos koncernas „Novo Nordisk“, negalėdamas atlaikyti konkurencinės kovos,  bus suvalgytas daug galingesnių milžinų.
5. Didelė viešojo sektoriaus dalis ekonomikoje. Valstybė yra daugelio komunalinių įmonių, didelės dalies oro ir geležinkelių transporto savininkė, tačiau dideliu jų valdymo efektyvumu nepasižymi.
6. Šalis neleistinai stipriai priklauso nuo užsienio prekybos.
7. Aukštas apmokestinimo lygis. Danijoje yra vieni iš aukščiausių pasaulyje pajamų mokesčiai. Aišku, kad tai stabdo investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau vyriausybė ir toliau diegia naujus didelius mokesčius – saldumynams, šokoladui, ledams, jie tapo brangiausi Europos Sąjungoje. O kaip jums patinka toks faktas? – automobilio pirkimo mokestis čia sudaro 180% jo vertės (!).
8. Mažas vartojimas. Kaip paaiškino ekonomistas A. Gabarta, to priežastis, pirmiausia, yra padidėjęs nedarbo lygis šalyje –4,2%. Gal šis skaičius ir neatrodo pavojingai, lyginant su 21% nedarbu Ispanijoje, tačiau 2008 metų vasarą jis siekė 1,6%, be to, ekspertai tikina, kad bedarbių skaičius šalyje tik augs.
9.Socialinė sfera. Yra žinoma, kad socialinėms išlaidoms Danijoje skiriama 70% BVP. Tokios dosnios socialinės apsaugos išlaikymas, kai sumažėjo ekonomikos augimas ir padidėjo nedarbas, padidino valstybės biudžeto deficitą (5,2%) ir valstybės skolą (pagal šį rodiklį šalis yra 18 vietoje pasaulyje). Praėjusiais metais Danija buvo priversta imtis skubaus taupymo plano ateinantiems trejiems metams, kuris numato visų socialinių išmokų įšaldymą, nedarbo pašalpos mokėjimo trukmės sumažinimą iki 2 metų, laikotarpyje iki 2020 metų pensinio amžiaus didinimą iki 67 metų, o vėliau – iki 69 metų, kuomet iki šiol jis buvo 65 metai, ir t.t..
10. Demografinės problemos. Pagal gimstamumą ši turtinga šalis, deja, yra tolimoje 184 vietoje pasaulyje. Netolimoje ateityje jai gresia staigus senyvo amžiaus žmonių kiekio padidėjimas. Kadangi kažkam reikia dirbti šioje sparčiai senstančioje šalyje, tai į šalį plūsta migrantai, visų pirma iš Azijos ir Afrikos. Nors Danijos imigracijos teisės aktai yra laikomi vienais iš griežčiausių ES, per pastaruosius 30 metų migrantų skaičius išaugo 7 kartus, ir islamas tapo antra pagal dydį religija šalyje. Reaguodami į šiuos pokyčius, danai net sukūrė anekdotą: „Kas nutiktų, jei atominę bombą numestų ant Ankaros?“. Atsakymas: „Nieko neįvyktų. Visi turkai jau yra Kopenhagoje“. Dabar 7% šalies gyventojų yra užsieniečiai, manoma, kad iki 2020 metų jų skaičius gali padvigubėti. Jau šiuo metu migrantų socialinių poreikių tenkinimui iš biudžeto skiriama € 1,8 milijardų. Be to, turime nepamiršti, kad daugelis iš jų nepasižymi prieraišumu įstatymams. Esant tokiai situacijai, Danijos dešiniosios jėgos tiesiog pasinaudojo imigracijos problemos aštrumu, siekdamos sustiprinti savo pozicijas visuomenėje. Tiesą sakant, dešinieji paprasčiausiai paskelbė ultimatumą – arba stiprinti Danijos sienas, arba jie nepalaikys „taupaus“ biudžeto ir pensinio amžiaus didinimo politikos.

Visos šios akivaizdžios problemos lėmė tai, kad konkurencingumo (Pasaulio ekonomikos forumas) reitinge Danija staigiai nėrė iš 5 į 9 vietą, tai yra iki žemiausio nuo 2001 metų taško. Labiausiai klestinčių pasaulio šalių sąraše taip pat smuktelėjo (nuo 7 iki 11 vietos). Kad mums, taip sakant,  tokios  problemos..., bet Danija žvelgia į jau aiškiai matomas silpnąsias šalies vystymosi vietas kaip į įspėjamąjį signalą ir baiminasi, kad jai bus sunku atgauti pirmaujančias pozicijas.

Apibendrinant  aptartą temą apie danus, galima būtų paminėti optimistiškus Aleksandro Suvorovo žodžius – „Kas nustebino, tas jau laimėjo“. O Danija yra tikrai nuostabi šalis. Būtų prasminga prisiminti ir žinomą sentenciją: jeigu gali stebėtis, vadinas, dar ne viskas prarasta.