Investicijų naujienos, Rusija. Pasaulio žiniasklaida pastebėjo, kad rugpjūčio mėnuo Rusijai jau kurį laiką yra nesėkmingas (ir netgi užkeiktas) – šiuo periodu Rusijoje galima tikėtis tik nemalonumų (nuo 1998 m. defolto iki karo su Gruzija 2008 m.). Šį kartą rugpjūtis „smogė“ ten, kur niekas nesitikėjo – ypač sėkmingame dujų sektoriuje.
Užsienio kompanijos, kurių netenkina jų manymu aukštos, neatitinkančios rinkos dujų kainos, viena paskui kitą teikia teisminius ieškinius prieš Rusijos bendrovę „Gazprom“. Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ekspertai išskyrė kai kurias užsienio kompanijas, kurios turi pretenzijų Rusijos dujų monopolininkui:
Gaz Terra. Olandijos kompanijos vadovybė kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti ilgalaikio kontrakto sąlygas dėl kuro tiekimo;
Edison. Liepos mėnesio pabaigoje Italijos kompanija Edison Stokholmo arbitražiniame teisme prisiteisė iš Gazprom nuolaidų 200 milijonų eurų sumai;
E.On. Po ilgų nevaisingų derybų su Rusijos dujų monopolininke Vokietijos koncernas E.ON, o vėliau ir Vokietijos kompanija RWE padavė Gazprom į teismą. Šios dvi kompanijos yra stambiausios Gazprom klientės Europoje (2010 m. E.ON kompanijai teko apie 50% visų Vokietijai tiekiamų dujų). Iš Rusijos Vokietija importuoja iš Rusijos apie 40% sunaudojamų dujų, o ES - apie 25%;
GDF Suez. Tikėtina, kad sekantys eilėje bus Prancūzijos GDF Suez ir Baltijos šalių kompanijos.
Ukrainos Naftogaz. Ukrainos ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas neseniai sukritikavo „arklišką” dujų kainos formulę (priminsime, kad ją sudaro bazinė kaina 450 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, bei jos „pririšimas“ prie mazuto ir dyzelino kotiruočių, vėluojantis 9 mėnesius). Ukraina grasina nutraukti kontraktą, pasirašytą ekspremjerės Julijos Timošenko 2009 metais, kaip neteisėtą. Ekspertų nuomone, naujas dujų karas gali kilti jau šią žiemą. Viktoras Janukovičius, tiesą sakant, žada nesiimti teisminių ginčų ir mano, kad sprendimas gali būti priimtas kompromisiniu būdu. Tačiau užsienio žiniasklaidos teigimu, Viktoro Janukovičiaus ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimo metu Sočyje dėl dujų kainos susitarti nepavyko (tikriausiai susitikimas vyko kaip viename anekdote - Gazprom pasiūlė Ukrainai pirkti dujas po 5000 tūkstančių JAV dolerių už kubinį metrą, o Ukrainos Naftogaz pasiūlė optimalią kainą - 50 JAV dolerių, ko pasekoje abi šalys sutarė tęsti derybas).
Lietuvos dujos. „Gazprom“ ir Lietuvos vyriausybės santykiai visuomet buvo gana komplikuoti, o paskutiniu metu smarkiai blogėja dėl to, kad Lietuvos vyriausybė patvirtino antimonopolinį įstatymą, pagal kurį kompanija, tiekianti dujas, neturi teisės kontroliuoti dujų transportavimo tinklo. Pažymėsime, kad kol kas vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai yra Gazprom, kuriam ir priklauso 37.1% kompanijos „Lietuvos dujos" akcijų.
Tai kas gi vyksta šiandien Europos dujų rinkoje?
Ar tai yra jos liberalizacija ir demonopolizacija, rūpinimasis vartotoju, kaip tvirtina patys žydrojo kuro vartotojai, ar už raginimo Rusijos monopolistui žaisti pagal tarptautines taisykles, konkuruojant lygiomis teisėmis, slypi banalus dujų rinkos perdalinimas, kuo yra įsitikinę energetinių resursų gamintojai? Europos dujų versle Rusijos diskriminacija jau tampa sisteminga. Yra juokaujama, kad jeigu kiltų karinis konfliktas, tai Gazprom vamzdžiais turbūt būtų paleistos nervus paralyžiuojančios dujos. Pabandykime išsiaiškinti šias nelengvai suprantamą painiavą dujų versle.
„Dujinės“ trinties priežastys
Masterforex-V Akademijos analitikų teigimu, pagrindinė dujų konflikto priežastis yra „amžinoji tiesa“: pardavėjas nori gauti maksimalią kainą už savo produktą, o pirkėjas norėtų mokėti minimaliai. Suprantama, kad šiose nejuokingose varžybose kiekviena šalis, siekdama savo tikslo, turi visą eilę nepaneigiamų faktų ir įtikinamų argumentų. Panagrinėkime juos smulkiau.
Pagrindiniai dujų pirkėjų argumentai ir faktai:
- Gazprom Europai parduoda brangias dujas (pasaulinėje dujų rinkoje šiuo metu kainos žymiai mažesnės), dėl to rimtų nuostolių patiria tiek valstybės, tiek ir atskiros kompanijos. Pavyzdžiui, jau keli metai rusiškos dujos Lietuvai kainuoja žymiai brangiau nei kaimynams latviams, estams ar netgi vokiečiams. Jeigu kovo mėnesį gamtinių dujų kaina buvo $383/1000 kub.m., tai balandį – jau $409/1000 kub.m (įskaitant transportavimo išlaidas). Analitikai mano, kad artėjančio šildymo sezono metu sąskaitos Lietuvos gyventojams už būsto apšildymą padidės mažiausiai 30 procentų. Ukrainai dėl naftos kainų augimo (kaip žinia, dujų kaina yra „pririšta“ prie naftos kainos) dujų kaina šių metų III ketvirtyje išaugo iki $350/1000 kub.m, o IV ketvirtyje gali viršyti $400/1000 kub. m. (palyginimui: I ketvirtyje dujos Ukrainai kainavo apie $264/1000 kub.m, II – beveik $296/1000 kub.m.). Ukraina įsitikinusi, kad optimali dujų kaina turėtų būti $200/1000 kub. m. Jeigu kalbėtume apie kompanijas, tai, remiantis kai kuriais faktais, liepos 30 dieną grynasis koncerno E.ON nuostolis pasiekė $33,6 mlrd., kas gresia masiniu darbuotojų atleidimu. Nors, pavyzdžiui, tos pačios norvegiškos dujos yra 20% brangesnės už rusiškas.
- Dujų kainų pririšimas prie naftos yra jau pasenęs dalykas ir šios nuostatos reikėtų atsisakyti. Remiamasi tuo, kad naftos kainos šiuo metu yra gana aukštos, o dujų rinkoje ryškus pasiūlos perteklius.
- Dujų spot kainos yra ženkliai žemesnės už kontraktines (priminsime, jog spot kaina – tai biržos kaina, už kurią einamuoju laiku tam tikroje vietoje parduodama prekė nedelsiamo pristatymo sąlygomis). Taigi, liepos mėnesį dujų kontraktinė kaina, pristačius prekę į Vokietiją, buvo $436/1000 kub. m, t. y. $100 daugiau nei spot kaina.
Išeitis investuotojams: ką siūlo Gazprom partneriai?
Europos pirkėjai didmenininkai - Rusijos Gazprom partneriai – nori arba „atrišti“ vamzdynų dujų kainas nuo naftos kainų ir „pririšti“ jas prie spot kainų, arba gauti reikšmingų nuolaidų. Beje, koncernas E.On, pasinaudojęs kritusia kuro paklausa krizės metu, pasiekė dalies užsakymų „pririšimo“ prie spot kainų (16% nuo kontrakto apimties). O, pavyzdžiui, Ukraina Rusijos dujų kainos formulėje norėtų pakeisti dyzelio kainą į anglies kainą.
Apibendrinant galima sakyti, kad šiandien iškilo abejonės dėl Gazprom dujų kainodaros sudarymo principų. Rusijos dujų monopolininkas, įtardamas, kad norima tiesiog banaliai įlįsti į jo, kaip dujų gamintojo, kišenę, be abejo, neketina nuolaidžiauti ir nežada nuleisti dujų kainos. Reikia pripažinti, kad jis turi tam svarių argumentų.
Pagrindiniai Gazprom, kaip monopolisto, tiekiančio dujas, argumentai:
- Nustatyti bet kokią dujų kainos formulę - tai pačios šalies reikalas. Gazprom vadovas Aleksejus Mileris priminė, kad šiandieninę Europos dujų prekybos sistemą prieš keletą dešimtmečių sugalvojo tie patys Europos verslininkai.
- Nesąžininga dujų kaina. Gazprom manymu, dujų kaina šiandien yra neįvertinta, neatitinka investicinių dujų gavybos sąnaudų, augančių metai iš metų.
- Sumažintos kainos suduotų stiprų smūgį Gazprom pelningumui. Įmonė labai rimtai vykdo savo kapitalizacijos didinimą: įsisavina naujus telkinius, stato dujų perdirbimo gamyklas, tiesia dujų vamzdynus. Tai yra ilgalaikiai projektai, reikalaujantys didelių sąnaudų. Yra pareikšta, kad Nord Stream statyba kainuos 8,8 milijardo eurų, South Stream statyba įvertinta daugiau kaip 20 milijardų eurų (Der Spiegel). Nors Rusijos dujų versle yra gana didelis skirtumas tarp dujų savikainos ir pardavimo kainos, grynasis pelningumas siekia 27-30%. Tačiau esmė yra ne tik Gazprom išlaidos ir pajamos. Yra duomenų, kad apie kompanija užtikrina apie 20% įplaukų į federalinį biudžetą, viso naftos-dujų sektoriaus dalis Rusijos BVP sudaro apie 20% (oficialiai teigiama, kad ne daugiau kaip 8%). Tiesa, Vokietijos eksperto Klaudijaus Kemferto nuomone, jeigu Gazprom nedarys nuolaidų Vokietijos kompanijoms, jis praras daugiau – pavyzdžiui, tokį svarbų klientą, kaip koncernas E.On.
- Mokesčiai ir tranzito kaina. Jeigu Europa nori mažesnių importuojamų dujų kainų, tai kodėl gi jai nesumažinus mokesčių ir tranzito kainos? Pavyzdžiui, Vokietijoje mokesčių suma dujų paskirstymo kompanijoms sudaro nuo 40 iki 70%; tranzito tarifai sudaro $1,7-2,1/1000 kub. metrų 100 km. (Vengrijoje – net $9/1000 kub. metrų 100 km), o reali savikaina yra $0,30-40/1000 kub. metrų 100 km. Štai iš ko gaunami viršpelniai.
- Technologijų kaina. Technologijos dujų versle reikalauja didelių kapitalo investicijų ir ilgalaikio atsipirkimo, kas savo ruožtu diktuoja ilgalaikių santykių tarp tiekėjo ir pirkėjo būtinybę. Tame tarpe ir dėl šios priežasties pagal trumpalaikius kontraktus yra parduodama tik 9% dujų.
- Spot rinka – kaip išeitis iš situacijos. Spot rinka negali pakeisti ilgalaikių kontraktų, ji reikalinga operatyviam papildomo dujų kiekio pirkimui. Kaip teigia Rusijos dujų asociacijos viceprezidentas Olegas Žilinas, dujų „pririšimui“ prie spot rinkos nėra reikalingos dujų transportavimo struktūros. Be to, kainos spot rinkose dažnai viršija kontraktines kainas, pavyzdžiui, žiemą. Aleksejus Mileris teisingai pastebėjo, kad kažkodėl tai prieš 2-3 metus, kai spot kainos ženkliai viršijo kontraktines kainas, pirkėjus tenkino ilgalaikė kainų formulė. Aplamai yra laukiama, kad ne vėliau kaip 2012 metais nebeliks skirtumo tarp vamzdynų dujų ir spot rinkos dujų kainų, jos susilygins. Taigi, kaip sakoma, pripažinti Rusijos teisybę Europai nepakanka dvasios, o primesti savąją – nepakanka dujų.
Be to, visi šie arbitražiniai procesai – ilgalaikis procesas. Remiantis Vokietijos žiniasklaida, rezultatų galima tikėtis tik 2012-2013 metais. Per tą laiką gali daug kas pasikeisti. Paprastai Gazprom yra linkės nusileisti, tačiau, tiesą pasakius, tik patikimiems partneriams. Ko iš tikrųjų bijo Rusijos monopolininkas, tai grandininės reakcijos, kad ir kiti dujų vartotojai gali pareikalauti nuolaidų. Grėsmę kelia ne nuolaidos, bet pats precedentas. Įvykis su Italijos kompanija Edison, kuri per teismus išsireikalavo iš Gazprom nuolaidų, kaip mano vyresnysis investicinės kompanijos „Arbat Kapital“ analitikas Vitalijus Gromadinas, nėra precedentinis. Italų kompanijai praeitais metais kainos buvo 22% aukštesnės negu Vokietijai. Ir vis tik, daugelio ekspertų manymu, Gazprom, spaudžiamas užsienio vartotojų, turės palaipsniui nusileisti savo principams ir sušvelninti pozicijas.
Pasaulinės dujų rinkos perspektyvos
Situacija kompanijai Gazprom iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo gana sudėtinga. Nuo šių metų dujų importo iš Rusijos atsisakė Kroatija, pakeisdama jas į Italijos kompanijos Eni dujas. Bulgarija rusiškų dujų pirkimą ketina sumažinti 4 kartus, 2-3 metų bėgyje atsisakydama ilgalaikių kontraktų. Europoje jau kalbama apie greitą Gazprom kapituliaciją bei lyderio pozicijų praradimą dujų gamyboje ir tranzite. Ir tikrai, paskutiniu metu pasaulinėje dujų rinkoje vyksta rimti pokyčiai. Kokia globali grėsmė iškilo tradiciniams dujų tiekėjams?
Masterforex-V Akademijos ekspertų nuomone, tyko šie pavojai:
1. Vis platesnis suskystintų dujų naudojimas pasaulyje. Kol Gazprom stato brangius dujotiekius, daugelis Europos vartotojų pereina į suskystintų dujų vartojimą. Pabandysime išsiaiškinti suskystintų dujų pliusus ir minusus:
Neabejotini privalumai yra:
- Didesnis tiekimo lankstumas ir mobilumas. Būtent todėl suskystintas dujas ekonomiškai apsimoka tiekti į tolimas rinkas;
- mažesnė tranzitinė rizika, nereikalingas griežtas tiekėjo prisirišimas prie dujų tranzito trasos;
- pervežimas jūros transportu yra pigesnis nei sausumos.
Apskritai šios dujos yra konkurencingos pasaulinėse rinkose. Pati suskystintų dujų rinka potencialai gali būti globali.
Tačiau viskas nėra taip paprasta:
- Suskystintų dujų gamyba reikalauja didelių investicijų. Pavyzdžiui, kompanija Shell Katare į suskystintų dujų gamybą ir infrastruktūros sukūrimą investavo daugiau kaip 19 milijardų JAV dolerių. Kitas pavyzdys: investicijos kuriant „Jamal SPG“ sudarys ne mažiau kaip 1 trilijoną rublių. Atsižvelgiant į tai, kad Gazprom akivaizdžiai atsilieka suskystintų dujų sektoriuje (Rusijoje šiuo metu dirba tik viena gamykla, gaminanti suskystintas dujas Sachaline), prarasdama galimybę užimti pagrindinę poziciją (Rusijos dalis, tenkanti pasaulinei suskystintų dujų rinkai, sudaro tik 5%). Dėl didelio suskystintų dujų poreikio Amerikoje, pasaulyje buvo įdėta į šį sektorių nemažai investicijų: išgaunamos dujos, kuriamos dujų skystinimo sistemos, jūros terminalai, tanklaiviai - metano vežėjai ir t.t. Bet pradėjus Amerikai išgauti skalūnines dujas, labai sumažėjo importuojamų suskystintų dujų poreikis. To pasekoje ta pati Shell, siekdama užimti nišą jau nusistovėjusioje Europos rinkoje ir susigrąžinti kreditus su procentais, buvo priversta pardavinėti Kataro suskystintas dujas dempinginėmis kainomis (rusiškų ir norvegiškų dujų kaina pagal ilgalaikes sutartis sudarė $300-400/1000 kub. metrų, o Kataro dujos buvo pardavinėjamos po $120-150/1000 kub. metrų). Aišku, tai buvo didelis smūgis Gazprom bendrovei. Tačiau Shell nuostolingai prekiauti ilgai negalėjo ir šiuo metu projektai Katare yra įšaldyti iki 2014 metų. Be to, sustabdytas Alžyro suskystintų dujų tiekimas. Pasaulyje suskystintų dujų rinka sudaro tik 8% visos dujų rinkos, o spot rinka pasauliniu mastu sudaro vos 1%.
2. Auga skalūninių dujų gavyba. 2009 metais Amerikoje atradus skalūninių dujų telkinius, Rusija buvo išstumta iš pirmos vietos pagal dujų išgavimą. Didelės šių dujų atsargos, be Valstijų, yra dar ir Brazilijoje ir Kinijoje, telkinių yra Kanadoje, Australijoje ir Europoje. Todėl kyla klausimas, ar skalūninės dujos gali kelti pavojų Gazprom padėčiai pasaulinėje rinkoje?
Iš vienos pusės, skalūninės dujos turi eilę privalumų:
- teoriškai jų kiekiai žemėje ženkliai viršija esamus klasikinių dujų kiekius (spėjama, kad yra apie 600 trilijonų tonų skalūno), bet šių dujų išgavimo koeficientas yra žymiai mažesnis negu tradicinių dujų;
- geologiniai skalūno tyrinėjimai yra žymiai pigesni ir paprastesni;
- artimesnės vartotojui, pigus jų transportavimas ir pan.
Beje, dabartinį ažiotažą, kilusį dėl skalūninių dujų, dauguma ekspertų įvardija kaip profesionalią viešųjų ryšių kampaniją, kuria siekiama paslėpti daugybę problemų, kylančių jų gamyboje:
- Europoje, kuri yra pagrindinė Gazprom bendrovės tiekimo rinkoje, šių dujų atsargos nėra labai jau didelės. Be to, telkiniai gana išsisklaidyti, o tai apsunkina masinį jų perdirbimą. Lenkija dėka skalūninių dujas gamybos tikėjosi per keletą metų iš šalies importuotojos (importuoja apie 72% dujų) tapti dujų eksportuotoja. Tačiau pirmieji geologinės žvalgybos rezultatai buvo neigiami. Didelė problema Europoje yra ir ta, kad šis regionas gausiai apgyvendintas ir nėra kur dėti žemės, gautos iš dujų gręžinių. Jungtinėse Amerikos Valstijose žemės savininkai yra taip pat ir jų žemėje esančių gamtos išteklių savininkai. Jie yra tiesiogiai suinteresuoti skalūno apdirbimu. Europoje viskas yra kiek kitaip: gamtinių išteklių savininkas yra valstybė;
- skalūno dujų išgavimas yra kol kas brangesnis nei tradicinių dujų. JAV kompanijos, išgaunančios skalūno dujas, kenčia nuostolius, nes į šią gamybą yra investavusios dideles pinigų sumas ir dabar negali sustoti. Be to, tikisi, kad dujų kainos augs. Ir visiškai suprantama, kad skalūninių dujų gavybos kaina gali smarkiai sumažėti vystantis technologijoms;
- rimta ekologinė problema. Skalūninių dujų išgavimo technologija, grubiai sakant, yra tokia: dideliu spaudimu giliai po žeme pumpuojant vandenį, smėlį ir chemikalus, pakeliamos į paviršių ir surenkamos dujos, buvusios giliai po kietaisiais sluoksniais. Surinkti pasiseka toli gražu ne visas dujas, dalis jų patenka į atmosferą, vandenį ir žemę. Amerikos spaudoje pasirodydavo pranešimai apie dvokiantį vandentiekio vandenį, ugnį, besiveržiančią iš čiaupo, sunkių susirgimų skaičiaus didėjimą tuose regionuose, kur yra išgaunamos skalūno dujos;
- skalūninių dujų gavybos apribojimai. Daugiau kaip 80% dujų atsargų išgaunama iš gręžinio pirmais metais, po to reikia gręžti naują gręžinį. Pavyzdžiui, Barnett gręžinio gyvavimo ciklas neviršija 8-12 metų;
- skalūninių dujų pristatymas. Šiai dujų rūšiai paskirstymo tinklas taip pat yra labai svarbus, juk dujas reikia nukreipti ten, kur yra joms paklausa.
Visumoje šiuo metu skalūninės dujos yra lokalinis faktorius, turintis įtakos tik Šiaurės Amerikos rinkai (čia skalūno dujų gamyba sudaro iki 10 % bendros dujų gamybos). TEA duomenimis, netradiciniai ištekliai sudaro tik 4% pasaulinių dujų išteklių. Tad kalbėti apie galimą revoliuciją dujų rinkoje kol kas dar anksti. Rusijoje skalūno dujų atsargos yra labai didelės, bet šiuo metu nėra poreikio joms įsisavinti. Šalis 80-100 metų yra apsirūpinusi turtingais pigesnių tradicinių dujų telkiniais.
3. Dujų tiekimo į Europą šaltinių diversifikavimas. Šiuo metu Europa apie 50% yra priklausoma nuo energetinių išteklių importo (prieš 10 metų šis rodiklis sudarė 40%). Manoma, kad po keleto dešimtmečių savi resursai bus išnaudoti ir Europos priklausomybė nuo importo išaugs iki 70%. Dar vienas įdomus faktas – Gazprom šiandien kontroliuoja ¼ visos ES dujų rinkos. Savaime suprantama, kad Europa norėtų didesnės energetinės nepriklausomybės, bet kieno sąskaitą ji galėtų ją gauti?
- Norvegija galės palaikyti energetinių resursų gavybą ne daugiau kaip 10 metų bėgyje, ten ištuštinta beveik iki dugno, Olandijoje dujų gavybos apimtis mažėja;
- Alžyras smarkiai ištuštino savo resursus;
- Karas Libijoje sukėlė pavojų Green Stream dujotiekiui, kuriuo buvo tiekiamos dujos Europai.
- Irako dujos tik pakeliui. Jų gamyba priklauso nuo šalyje dar tik atstatomo karo sugriauto naftos gamybos sektoriaus;
- Kaspijos jūros regiono šalyse, tokiose kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas, nėra išvystyta tiekimo infrastruktūra;
- Iranas faktiškai yra Vakarų šalių blokadoje.
Rusija šiais metais gali išgauti rekordinį dujų kiekį per visą savo gyvavimo istoriją. Laukiama, kad 2011 metais dujų gavyba bus 6% didesnė nei praeitais metais. Šalis realiai gali priartėti prie 700 milijardų kubinių metrų dujų išgavimo žymos. Padidėję gavybos kiekiai liudija apie augančią rusiškų dujų paklausą. Gazprom produkcijos paklausos didėjimas Europoje priklauso nuo Vokietijos valdžios sprendimo visiškai uždaryti savo atomines elektrines 2022 metais. Vokietijoje per ateinančius 10 metų dujų poreikis gali išaugti daugiau kaip 20 milijardų kubinių metrų per metus. Apie atominės energetikos atsisakymą kalba Šveicarija ir Italija. Be to, yra dar ir Kinijos rinka. Kinijoje dujų poreikis 2030 metais sudarys apie 250-280 milijardų kubinių metrų per metus. Mileris jau dabar svajoja apie Azijos rinkas. Kontrakto pasirašymas su KLR turėtų įvykti Vladimiro Putino vizito Pekine metu rudenį.
Jeigu tik, žinoma, Gazprom išspręs išsekusių dujų telkiniais problemą. Kai kuriais duomenimis, Vakarų Sibire dujų telkiniai išsekę 50%, o sunkiai pasiekiami telkiniai sudaro 60%.
4. Dujų pasiūlos perteklius pasaulinėje rinkoje. Prognozuojama, kad 2015 metais rinkoje gali susidaryti 200 milijardų kubinių metrų apimties dujų pasiūlos perteklius. Tai gali suduoti stiprų smūgį bendrovės Gazprom pozicijoms pasaulinėje rinkoje.
Taigi, dujos, kaip „XXI amžiaus kuras“ sau už nugaros palieka akmens anglį, branduolinę energetiką ir atsinaujinančius energetinius resursus:
- netradiciniai dujų ištekliai, TEA duomenimis, 2030 metais neviršys 14-18,5%;
- Rusija ir toliau išliks vienu įtakingiausių žaidėjų globalinėje dujų rinkoje. Jeigu Aleksandras III sakė, kad Rusija turi du sąjungininkus - armiją ir karinį jūrų laivyną, tai šiai dienai ji taip pat turi du sąjungininkus - tai naftą ir dujas.
- Didžioji dujų dalis bus tiekiama vamzdynais, o ilgalaikiai kontraktai bus ir toliau pagrindiniai. Dujų kaina bus „pririšta“ prie pasaulinių naftos kainų.
Tai kokia gi bus dujų kaina? Kaip paaiškino Masterforex-V Akademijos Prekybos biržoje fakulteto („Futures Trade and Stock Exchange“) vadovas Igoris Vasiovas, maksimali dujų kaina buvo 2008 metų krizės įkarščio metu – kaip tik paraleliai iškilus ir naftos kainoms. Šiais metais dujų kaina yra stabili, nepaisant to, kad naftos kaina kyla. Tai byloja apie dujų rinkos stabilumą. Techniniu požiūriu dujų kaina yra strateginiame flete. Žymių kainos pasikeitimų kol kas nenusimato.
Viena pagrindinių rinkos tendencijų šiais metais yra fenomenalus pagrindinių kriptovaliutų, kelis kartus padidinusių savo kainą, augimas. Populiariausia kriptovaliuta - Bitkoinas (bitcoin, BTC) - kurios augimas įveikė 2600 dolerių ribą. Šių metų sausio mėnesį už 1000 dolerių įsigytą 1-ną bitkoiną birželio pradžioje buvo galima parduoti už 2600 dolerių, iš vieno vieneto gaunant 1600 dolerių pelną.
Valiutų porų EUR/USD ir GBP/USD analizė atlikta Masterforex-V prekeivių einamajam momentui naudojantis apyvartų indikatorių parodymais.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) perspėjo, kad investicijų į naftos gavybą mažėjimas, prasidėjęs prieš dvejus metus, gali nesustoti ir 2017 metais ir artimiausiais metais gali lemti žymų trūkumą rinkoje. 2015 metais pasaulinės investicijos į energetikos sektorių sumažėjo 8% iki 1,83 trilijono dolerių, sakoma TEA pranešime.
Naftos kainos nukrito iki daugiasavaitinių minimumų, nes Irano eksporto padidėjimas ir naftos tiekimo atsinaujinimas iš Libijos ir Nigerijos sustiprino investuotojų baimes, kad pasaulinis perteklius išliks. Apie tai portalo „Market Leader“ žurnalistams pranešė Forex kompanijos NordFX analitikai. Brent ir WTI naftos ateities sandorių kaina per vieną savaitę nukrito 9-10 procentų, kas įrodo stiprų naftos rinkos volatilumą. „Praeitą savaitę mes matėme daug kritimo naujienų. Rinką įtakoja silpni fundamentalūs veiksniai“, - sakė LBBW naftos analitikas Frankas Klumpas (Frank Klumpp).
Naftos kaina ir toliau krinta, tai liudija Londono ir Niujorko biržų sandorių duomenys. Daugiau apie tai pasakoja portalas „MarketLeader“.
Elektroninės prekybos duomenys rodo naftos pigimo tendenciją. Po pranešimų apie britų referendumo rezultatus, pasaulinės naftos kainos iškart sumažėjo daugiau nei 1 procentu, tuo pačiu WTI naftos barelio kaina nukrito žemiau 50 JAV dolerių.
Gerėja kai kurių specialistų lūkesčiai dėl kainų tendencijų naftos rinkoje einamaisiais metais. Pasaulio banko ekspertai tikisi pasiūlos pertekliaus sumažėjimo ir tai taps kainos padidėjimo priežastimi. Apie tai praneša portalo „Market Leader“ žurnalistai.
Kaip portalo „Market Leader“ žurnalistams pranešė Tarptautinio Forex prekeivių susivienijimo (TFPS) analitikai, praėjusią savaitę auksas turėjo neblogą paklausą ir tai leido jam įveikti pasipriešinimą 1257 taške. Pramušęs šią žymą, taurusis metalas galėjo judėti toliau - prie 1270 dolerių už unciją žymos.
Neseniai viename iš interviu Rusijos energetikos ministras Aleksandr Novak paminėjo, kad optimali visus tenkinanti naftos kaina yra 50 dolerių už barelį žymos ribose. 75% naftos eksporto apimančios valstybės pareiškė sutikimą apriboti naftos gavybos apimtis. To pakanka, kad naftos kaina pradėtų kilti. Iranas šiam susitarimui vis dar nepritaria. Tačiau Nigerijos naftos ministras Emanuelis Kačikvu, atvirkščiai, pareiškė, jog jo šalis palaiko šią iniciatyvą. Kaip yra žinoma, Nigerija yra stambiausia naftos tiekėja Afrikoje.
Finansinio nestabilumo baimė, dolerio kurso kritimas ir JAV iždo obligacijų pajamingumo sumažėjimas įtikino investuotojus ieškoti prieglobsčio tauriajame metale, dėl šių priežasčių aukso kaina šoktelėjo daugiau nei 4 procentais ir pasiekė metinį maksimumą. Kaip portalo „Market Leader“ žurnalistams pranešė Forex kompanijos TeleTrade analitikai, nuo metų pradžios auksas pabrango 15% dėl pasaulio fondų rinkų žlugimo.
Naftos rinkos volatilumas daro įtaką fondų aikštelių dinamikai. Sandoriai yra veikiami neapibrėžtų OPEC veiksmų dėl naftos gavybos mažinimo. Pagrindinių naftos šalių-eksportuotojų veiksmų dėl tiekimų sumažinimo koordinacijos tikimybė yra gana maža. Čia verta pridėti jautrią energijos nešėjų rinką. Pagrindinis prekinės-žaliavinės rinkos dalyvis, Kinija, išėjo Naujametinių atostogų. Kaip portalo „Market Leader“ žurnalistams pranešė Forex kompanijos TeleTrade analitikai, rinkoje stebimi trūkinėjantys, nepamatuoti judėjimai