Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės

• Trys Masterforex-V knygos
• Atsiliepimai apie Akademiją
• Masterforex-V Akademijos Forumas

Čekija: kokia yra tikroji šios šalies įvaizdžio kaina?

Atsakymu į klausimą, kiek kainuoja viena ar kita šalis, didžiąja dalimi gali būti šalies įvaizdis visuomenės akyse. Juk teigiamas valstybės įvaizdis – tai svarbus indikatorius investuotojui, pačiai valstybei – geresnės galimybės varžantis dėl užsienio investicijų ir turistų srautų. Kalbant apie Čekiją, mūsų suvokimas apie šią šalį vis dar lieka ribotu ir fragmentišku.
Iš vienos pusės, ji –  nuolatinė Vokietijos ir Austrijos satelitė,  amžinai priešiška Rusijai, nenorinti prisiminti, kokia neįtikėtina kaina Sovietų kariuomenė išlaisvino Čekoslovakiją 1945 metais, bet nepamiršusi sovietų invazijos 1968 metais (ko verti liūdnai žinomi gatvės spektakliai su 1945 metų sovietinio tanko perdažymu į rožinę spalvą,  be to, dalyvaujant parlamento nariams, arba taip vadinamasis „plastikinių karvių paradas”, iš kurių viena buvo su raudona žvaigžde ir su to paties sovietinio tanko numeriu. Galima prisiminti ir atkaklius ledo ritulio turnyrus  tarp Rusijos ir Čekijos komandų.
Kita vertus, Čekija yra artima Rusijai savo slavišku mentalitetu, gimininga kalba. Imigracija į šią šalį yra labai populiari rusų tarpe. Neseniai buvo švenčiamos 90-osios vadinamosios „rusiškos akcijos“ metinės, kai pirmasis Čekoslovakijos prezidentas Tomas Garrigue Masaryk suteikė pastogę XX amžiaus 20-ųjų metų rusų emigrantams. Tikrai – nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis. Patys čekai šį savo dvilypumą aiškina šalies centrine geografine padėtimi, kuri reiškia amžiną pasirinkimą: „rusai arba prūsai“. Nepaisant to, ši maža Europos šalis neprapuolė tarp savo galingų ir įtakingų kaimynų.

Europoje Čekija turi savo vietą ir misiją:
- ji neturi daug naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus anglies, molio, grafito ir medienos,
- savos išleidžiamos produkcijos dalis sudaro tik apie 0,3% pasaulio produkcijos, pasaulio eksporto dalis buvo 0,5%,
- bet labiausiai klestinčių pasaulio šalių reitinge („Legatum“ kartu su „Oksford Analytica“ ir „Gallup World Poll Service“) užima aukštą 24 vietą (tarp Ispanijos ir Italijos),
- tarp pokomunistinių valstybių pagal gyvenimo lygį Čekijos Respublika yra 2 vietoje po Slovėnijos,
- BVP vienam gyventojui (pagal PGP) yra $ 25600. Apskritai, ši liaudis žino savo vertę.

Norėtųsi ir mums suprasti, dėka ko ši maža šalis su 10,5 milijono gyventojų pasiekė akivaizdžią sėkmę? Dėl kokių priežasčių palyginti neskausmingai pergyveno pasaulinę finansų krizę, dėka ko kai kurių ekspertų buvo įvardinta „ekonomikos atsigavimo Europoje pirmūne“?

Čekijos Respublika – pavyzdys visoms posovietinėms šalims

Šią šalį daugelis ekspertų vadina, nei daugiau nei mažiau, kaip pavyzdžiu visoms postkomunistinėms šalims. Masterforex-V Akademijos Vakarų Europos treiderių bendruomenės analitikai pažymi, kad  iš tiesų keletą  metų prieš krizę jos ekonomika augo stabiliai ir greitai (daugiau nei 6% per metus). Čekija ir dabar jaučiasi daug geriau, nei daugelis kitų Europos šalių, bet kuriuo atveju ji priklauso grupei šalių su vidutine skola, jos investicinis reitingas pagal „Standard & Poor's“ yra A, o pagal „Fitch“ yra A+. Jau praėjusiais metais buvo pastebėtas Čekijos ekonomikos išėjimas iš krizės (BVP augo 2,2%). Paaiškinimų tam  yra keletas:

• Atvira ekonomika. Kaip ir visos soclagerio šalys, Čekija praėjusio amžiaus 90 metais patyrė sunkią ekonominę krizę (pakanka pasakyti, kad per 1989–1993 metus pramonės gamyba sumažėjo 32%). Atsiliepė ankstesnio ekonominio modelio griūtis, TSRS ir socializmo stovyklos žlugimas, kurių reikmėms tenkinti buvo orientuota neproporcingai išvystyta, kaip tokiai mažai šaliai, karinė pramonė ir stambioji mašinų pramonė, Čekoslovakijos skilimas ir ekonominių ryšių su Slovakija nutrūkimas. Čekijoje buvo greit įvykdyta privatizacija (valstybės dalis BVP sumažėjo nuo 97% iki beveik 20%), o tai lėmė, kad 70% iš pirmaujančių čekų bendrovių (automobilių gamyklos, metalurgijos kombinatai, mašinų gamybos pramonės įmonės ir kt.) tapo (visiškai ar iš dalies) užsienio korporacijų nuosavybe. Užsieniečiai steigė fabrikus ir gamyklas, be saiko buvo „pumpuojami“ doleriai, eurai ir svarai. Atsižvelgiant į tai, Čekija pagal užsienio investicijų įplaukas vienam gyventojui ilgą laiką lenkė ne tik Centrinės Europos šalis, bet ir daugelį pasaulio šalių. Savo ruožtu, investicijos leido pakankamai greitai modernizuoti pramonę ir techninę infrastruktūrą.
• Šalies įstojimas į ES 2004 metais perorientavo jos ekonomiką nuo Sovietų Sąjungos į Vakarų rinkas (šiuo metu ES šalims tenka beveik 85% čekų eksporto ir apie 70% importo). Tai, žinoma, o taip pat ES lėšos (nuo 2007 iki 2013 metų Čekijos Respublika turėtų gauti apie € 27 milijardus), labai paspartino ekonomikos augimą. Nors čekai, kaip žinia, į Europos Sąjungą žiūri savotiškai. Pavyzdžiui, prezidentas Vaclavas Klausas ilgą laiką nepasirašė Lisabonos sutarties, tai Europoje padarė paskutinis, nenorėdamas atsisakyti dalies nepriklausomybės. Čekai visada įtariai žiūrėjo į eurą ir neskuba prisijungti prie Euro zonos. Būtent savos valiutos – kronos išsaugojimas, kaip teigia šiandien kai kurie vietiniai ekspertai ir daugelis čekų, apsaugojo šalį krizės laikotarpiu ir padėjo greičiau įveikti finansinę krizę. Beje, sprendžiant iš neseniai atliktų apklausų, su euro įvedimu sutinka tik 22% čekų.
• Atvirumas užsienio investicijoms. Čekija yra laikoma viena iš perspektyviausių Europos šalių, kur verta investuoti. Jei tikėti konsaltingo bendrovės „Ernst & Young“ teiginiais, pagal naujų investicijų diegimo patrauklumą šalis užima aukštą 9 vietą pasaulyje. Prieš kriziniais metais tiesioginių užsienio investicijų į Čekijos ekonomiką apimtys kasmet viršijo 10 milijardų dolerių. Tai lėmė šios priežastys:

- šalies centrinė geografinė padėtis, leidžianti per kelias valandas automobiliu pasiekti bet kurią Europos šalį;

- Čekijos Respublikos įstojimas į Šengeno erdvę;

- supaprastinta užsienio investicijų legalizavimo procedūra. Pavyzdžiui, kai šalyje nuslopo investicijos, vyriausybė palengvino pilietybės suteikimo užsieniečiams, įkūrusiems šalyje smulkaus verslo įmones, procedūras, tokiu būdu gavo ne tik darbingų darbuotojų antplūdį, bet ir jų kapitalo. Rusijos verslininkams šiandien priklauso tūkstančiai Čekijos mažų ir vidutinių įmonių.

- manoma, kad nė vienoje ES šalyje nėra paprastesnės nekilnojamojo turto pirkimo procedūros, kaip Čekijoje. Aukštos kokybės pasta tų kainos yra mažesnės nei Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Šalies populiarumas tarp viso pasaulio turistų ilgą laiką palaikė Čekijos nekilnojamojo turto likvidumą (metinis pelno prieaugis siekė 15-20%) ir patrauklumą tarp pirkėjų iš viso pasaulio. Ypač sėkmingai šioje srityje veikia rusai. Čekai apie tai šmaikštauja: neva prezidentas Vaclavas Klausas gavo grasinančią notą nuo prezidento Vladimiro Putino: „Jei savo teritorijoje pastatysite Amerikos radarus, subombarduosime jūsų Prahą“. Į tai Vaclavas Klausas visiškai šaltakraujiškai atsakė: „Jei subombarduosite mums Prahą, sunaikinsime jums Karlovy Vary“;

- Čekijos Respublikoje yra vienas mažiausių nusikalstamumo lygių Europoje;

- mokesčių sistema yra pakankamai lojali: pelno mokestis sudaro 19%, ruošiamas PVM tarifo suvienodinimas iki 20%.

• Neatsitiktinai Amerikos fondas „The Heritage Foundation“ kartu su laikraščiu „Wall Sreet Journal“ savajame ekonominės laisvės reitinge Čekijai suteikė garbingą 28 vietą, aukštesnę už Norvegijos, Ispanijos ir Belgijos.
• Čekijos ekonomikos subalansuotumas. Tai atsispindi daugelyje jos aspektų. Pirma, ji orientuota tiek į vidaus rinką, tiek į užsienio – Vakarų ir Rytų šalių rinkas. Todėl ekonominių ryšių su JAV (kaip žinome, krizė prasidėjo ten) nuosmukis krizės laikotarpiu buvo kompensuotas padidėjusia Čekijos produktų paklausa  NVS ir Azijos šalyse. Antra, Čekijoje vystosi kiek stambiosios pramonės įmonės ir finansinės bankininkystės sektorius, tiek  ir smulkus ir vidutinis verslas. Trečia, subalansuota plėtra visuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose – nuo sunkiosios pramonės iki lengvosios ir maisto pramonės. Apskritai, čia nėra ypatingų iškraipymų, atotrūkių, ar atsilikimo ekonomikoje.
• Pramonė. Čekijos Respublika, reikia pabrėžti, skirtingai nuo daugelio kitų postkomunistinių šalių, išsaugojo gana galingas pramonės šakas – automobilių, mašinų gamybos, elektrotechnikos ir elektronikos (LCD televizorių ir monitorių), chemijos, juodosios metalurgijos, energetikos sektorius ir t.t. Tai sudaro beveik trečdalį šalies BVP. Galima palyginti, jei ES pramonės sektoriuje dirba vidutiniškai 24% gyventojų, Čekijoje – 37%. Šiai dienai pramonės ir transporto sektoriai viršija paslaugų sektorių. Paklauskite savęs, kiek mažų šalių pagal šiuos duomenis gali prilygti Čekijai?
• Smulkusis ir vidutinis verslas. Turbūt nė vienoje ES šalyje smulkus ir vidutinis verslas nevaidina tokio svarbaus vaidmens, kaip Čekijos Respublikoje. Spręskite patys, jo dalis gamyboje siekia 35%, beveik 70% -statybose, daugiau kaip 90% - prekyboje, 88% - paslaugų sferoje ir 45% - transporto sektoriuje. Akivaizdu, kad šie skaičiai būtų buvę neįmanomi be valstybės paramos ir be palankios verslo aplinkos sudarymo šalyje. Tik vienas faktas. Pavyzdžiui, prieš krizę, paskolų mažoms įmonėms dydis  siekė 70-80% visų ketinamo įgyvendinti projekto išlaidų.
• Ekonomika orientuota į eksportą. Mažytė Čekija prieš krizę pagal užsienio prekybos vienam gyventojui apimtį buvo viena iš pasaulio lyderių, lenkė tokius gigantus kaip Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija ar Italija. Ši ekonomikos orientacija, o tiksliau - prisirišimas prie Vokietijos, praeitais metais užtikrino Čekijos pramonės 10% augimą, kuris pranoko drąsiausius lūkesčius ir prognozes. Palyginimui, praėjusių metų lapkritį Lenkija, pagal savo teritoriją didesnė už Čekiją keletą kartų, vokiečiams išsiuntė 10% mažiau prekių.
• Konservatyvi Čekijos finansų sistema. Pasaulinė finansų krizė Čekijos bankų sistemą paveikė nesmarkiai ir nereikšmingai. Tai paaiškinama silpnais ryšiais su kitais pasaulio finansų žaidėjais (vietos bankai neinvestavo į JAV hipotekos vertybinius popierius), taip pat tuo, kad čia įsikūrę Vakarų bankų filialai (o tai yra 98% vietinių bankų aktyvų) dirba daugiausiai vidaus rinkoje. Visa tai padėjo šaliai išvengti didesnių nuostolių.
• Turizmas. Yra žinoma, kad Čekija papuola į labiausiai lankomų pasaulio šalių dešimtuką. Šioje šalyje yra visko, kas reikalinga patogiam ir turiningam poilsiui: žavingi peizažai, didingos senovinės pilys ir tvirtovės, kurortai, unikalūs gydomieji vandenys ir purvas, savita architektūra, visame pasaulyje žinomos vietovės, taip pat nepamirštamas garsus čekiškas alus, įskaitant egzotines rūšis – kavos, bananų, vyšnių skonio ir t.t.. Šioje šalyje yra gerai išplėtota viešbučių ir transporto infrastruktūra. Visa tai leidžia šaliai iš turizmo uždirbti daug pinigų – daugiau kaip 3,5% BVP.

Apskritai, vertinant visą šią informaciją,  Čekijos 36 vieta pasaulinio konkurencingumo reitinge (PEF) atrodo iš pirmo žvilgsnio pelnyta ir teikianti vilčių. Ar tikrai viskas jos ekonomikoje taip puiku?

Ne viskas Čekijos „karalystėje“ yra puiku

Reikalas tame, kad ekonomistai vis dažniau pranašauja šaliai, švelniai tariant, nelengvą ateitį. Pesimistai, kaip jiems ir priklauso, eina dar toliau, teigdami, kad Čekija pilnai gali iš Europos princesės virsti į pelenę.

Kalbama ne tik ir ne tiek apie įsisiautėjusią pasaulinę krizę, kuri, be abejo, negalėjo nesmogti šalies ekonomikai, orientuotai į eksportą ir turizmą. Problema yra ta, kad įveikusi praėjusių metų nuosmukį, šalis rodo perdaug lėtą augimą, o kai kuriose pagrindinėse ekonominėse pozicijose  – net akivaizdų pablogėjimą, tai:
- valstybės skolos didėjimas, ji pasiekė 39,8% BVP. Žinoma, galima sakyti, kad Lenkijos ir Vengrijos skolos yra daug didesnės, atitinkamai 78,9% ir 53,9%, bet Čekijos skola ir toliau auga, o 2012 metais pasieks 44% BVP.
- nedarbo lygis pasiekė 9,7% ir laukiama, kad toliau didės, o tai vyksta šalyje, kurioje buvo  mažiausias bedarbių procentas regione. Čekijos Respublika pagal darbo rinkos padėtį net pateko į žurnalo „Forbes“ blogiausiai įvertintų šalių reitingą,
- sumažėjo užsienio investicijų srautas.

Ekspertai iš Masterforex-V Akademijos daro prielaidą, kad čekų ateityje laukia sunkūs laikai. Kokios gi yra akivaizdžiai skausmingos Čekijos ekonomikos problemos? Tik tai išsiaiškinus bus galima nustatyti tikrąją Čekijos vertę, tai yra jos investicinio  patrauklumo laipsnį. Čekai dabar turi susimokėti, visų pirma, už rimtą delsimą griebtis veiksmingų socialinių ir ekonominių reformų. Tai įrodo:
● ekonomikos augimo tempo sulėtėjimas. Nors Čekijos ekonomika ir išėjo iš „sąstingio“, tačiau, kaip pažymi vietos analitikai, jos augimo tempas mažėja (šiemet laukiamas 1,75% prieaugis). Tai galima paaiškinti keliais teiginiais:
- atsilikimas naujovių diegimo srityje. Pagal šį rodiklį Čekija Europoje yra 11 vietoje ... tarp labiausiai atsiliekančiųjų. Tiesa, Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos ir Rumunijos situacija yra dar blogesnė, jos yra „silpniausių novatorių“ grupėje;
- Čekijos pramonė užleidžia savo pozicijas naujoms industrinėms šalims. Neabejotinai, pavojaus skambučiu tapo kinų gamybos keleivinio autobuso išriedėjimas į Čekijos kelius. Šaliai, kuri  visada gamino savo autobusus, didesnio pažeminimo sunku tikėtis;
- Čekijos ekonominė priklausomybė nuo išorinių sąlygų, visų pirma nuo kaimyninės Vokietijos (skeptikai kalba apie visišką priklausomybę). Ekspertai tikėjosi, kad atsigaunanti galinga Vokietijos ekonomika paskui save ištemps klupinėjančią čekų ekonomiką, tiesą sakant, taip ir įvyko, tačiau sėkmė buvo trumpalaikė. Bet kokiu atveju:
- darbo jėga kasmet tampa vis brangesne, atitinkamai, brangsta šalyje pagamintos prekės, o tai, viena vertus, jas daro nekonkurencingomis, kita vertus, iššaukia verslo įmonių bankrotus ir bedarbystės augimą;
- vidaus paklausos silpnumas ir vidaus rinkos siaurumas;
- dideli mokesčiai, be to, dėl nuolatinės konfrontacijos tarp dviejų pagrindinių politinių partijų yra dažnai keičiama mokesčių sistema. Be to, galbūt niekur Europoje, kaip tik Čekijoje, nėra tokio neįtikėtino sąryšio tarp pelno mokesčio ir dividendų mokesčio, kas ne tik mažina investuotojų susidomėjimą šalimi, bet ir skatina vietinių įmonių susitraukimą. Todėl nestebina 74 vieta šalies verslo aplinkos palankumo reitinge, ją lenkia net Mongolija su Namibija;
- priklausomybė nuo importuojamų žaliavų. Pavyzdžiui, apie 70% Čekijos naftos poreikio tenkina Rusija, dujų – dar daugiau – beveik 80%, visos Čekijos atominės elektrinės naudoja Rusijos branduolinį kurą.
● didelės socialinės sąnaudos. Čekija ilgą laiką turėjo išvystytos socialinės valstybės reputaciją, socialinės išmokos buvo aukšto lygio ir buvo daug įvairių lengvatų gyventojams. Akivaizdu, kad iškilus nurodytoms rimtoms ekonominėms problemoms, socialinės išlaidos vis labiau ir labiau slėgė šalies biudžetą. Pavyzdžiui, pernai socialinėms išmokoms buvo skirta 45% biudžeto. Taigi, akivaizdu, kad šalyje brendo ir buvo pradėtos įgyvendinti socialinės, sveikatos apsaugos ir pensijų reformos. Šios reformos, žinoma, yra sudėtingos ir nepopuliarios, todėl jų pradėti taip ilgai nedrįso nė viena vyriausybė. Pernai centro dešinės vyriausybė, vadovaujama Petr Nečaso, siekdama sumažinti biudžeto išlaidas, visgi pagaliau pradėjo vykdyti skausmingas reformas. Visų pirma, 10% buvo sumažinti atlyginimai valstybiniame sektoriuje (Čekijos parlamentarai savo atlyginimus „didvyriškai“ nurėžė 5%), praktiškai panaikinta vienkartinė vaiko gimimo pašalpa, sumažintos vaiko pašalpos, sumažintas ir ligonių išlaikymas ligoninėje ir t.t.. Suprantama, kad tokios priemonės aiškiai nepadeda socialinės taikos išsaugojimui šalyje, užtenka prisiminti beprecedentę policijos pareigūnų ir ugniagesių protesto demonstraciją.
● prasta darbo jėgos struktūra. Priežastys yra:
- mažas gimstamumas. Pagal gyventojų skaičiaus augimą Čekija užima žemą 212 vietą pasaulyje. Pas kiekvieną Čekijos moterį vidutiniškai gimsta 1,15 vaikų, pasaulyje rasti valstybę su dar mažesnė norma nėra lengva (palyginimui, kaimyninėse Slovakijoje ir Austrijoje šis skaičius atitinkamai yra 1,3 ir 1,34);
- nedaug aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir menkas išsilavinimo lygis. Keista, bet čekai nėra dideli išsilavinimo gerbėjai. Pagal statistiką, tik 10-15% iš jų eina mokytis į aukštąsias mokyklas, kiti teikia pirmenybę tęsti tėvų darbą mažose ir vidutinėse įmonėse;
- darbo jėgos migracija, pavyzdžiui, kad ir čekų gydytojų bei slaugytojų, į Vokietiją ir Austriją, kur atlyginimai yra daug didesni (pavyzdžiui, jei vidutinis atlyginimas Vokietijoje yra 3000€  per mėnesį,  Prancūzijoje – daugiau kaip 2000€, tai Čekijoje – apie 950€);
- gyventojų senėjimas, taigi ir pavojus, kad visos artimiausiu metu uždirbtos pajamos bus skirtos senyvo amžiaus žmonių sveikatos priežiūrai ir pensijoms;
- darbuotojai imigrantai, kuriais ne taip seniai buvo užpildomas trūkstamos darbo jėgos stygius. Praėjusių metų pabaigoje Čekijoje dirbo daugiau kaip 215000 užsieniečių, daugiausia imigrantų grupių buvo iš Vietnamo, Ukrainos, Slovakijos, Bulgarijos ir Rumunijos. Čekijos VRM kartą net išleido instrukciją dėl „uždarbiautojų“ iš Ukrainos, Vietnamo ir Mongolijos etninių savybių. Jei vietnamiečiai visoje šalyje laiko daržovių kioskelius, tai ukrainiečiai siuva automobiliams „Škoda“ užvalkalus, užsiima biurų valymu, statybų ir krovos darbais, dirba, kaip taisyklė,  be išeiginių dienų ir 12-14 valandų per dieną. Tik neseniai, dėl augančio nedarbo, Čekija laikinai sustabdė darbo vizų išdavimą ukrainiečiams, vietnamiečiams ir moldavams.
● korupcija. Manoma, kad be pažinčių ir kyšių Čekijoje yra sunku ko nors pasiekti. Būtent todėl, korupcijos suvokimo pagal „Transparency International“ reitinge ji užima 53 vietą (Botsvana ir Brunėjus yra aukštesnėje vietoje), nors prieš kelerius metus ji buvo 45 vietoje. Čekijos žiniasklaidoje pilna pranešimų apie korupcinius skandalus ir kyšius, kurie susiję su žinomais politikais, valdžios pareigūnais, kelių eismo policija, gydytojais ir t.t.. Pasak vis to paties „Transparency International“, beveik kas 5 valstybinis užsakymas Čekijoje sudaromas apeinant ir nusižengiant taisyklėms, ko pasekoje ekonominiai nuostoliai vertinami 3,5 milijardų eurų per metus. Yra įrodymų, kad vadinamojoje „šešėlinėje“ apyvartoje yra daugiau kaip 10% šalies BVP. Nors namų ūkio lygmenyje čekai su korupcija beveik nesusiduria.
● Euras. Čekijos politikai šiandien yra rimtai susirūpinę dėl investicijų srauto į šalį sumažėjimo, ypač atsižvelgiant į pagrindinės konkurentės (investicijų pritraukime) Lenkijos pasirengimą prisijungimui prie Euro zonos. Jie viliasi, kad euro įvedimas šalyje paskatins masišką investicijų antplūdį ir pagerins Čekijos ekonomikos būklę. Tačiau tai įvyks, pasak ekspertų, ne anksčiau kaip 2020 metais. Valdžios institucijos dar turi sumažinti biudžeto deficitą, kuris siekia 5,9%, ir siekti įtikinti čekus, kad po euro įvedimo neįvyks kainų šuolis ir, dar svarbiau, kad Euro zona bus stabili.

Čekijos vynuogynai... arba čekų mentaliteto ypatumai

Pradėkime nuo senos legendos. Kadaise Čekijos karalius Karlas IV, Šventosios Romos imperijos imperatorius, iš Prancūzijos karaliaus gavo dovanų vynmedžio šakelę su palinkėjimu kada nors paragauti čekiško vyno. Kai po kurio laiko monarchai vėl susitiko ir Karlas įpylė svečiui taurę vyno, pagaminto iš to paties dovanoto vynmedžio uogų, svečias iš Prancūzijos išgėrė gurkšnelį ir susiraukė ... išgėrė šiek tiek dar, ir dar, tada pasakė: „Keistas, bet geras vynas, kai išragauji“. Taip ir su čekais. Tik pažinus juos artimiau ir geriau, galima atrasti tautą, kuri sugebėjo neįtikėtinu būdu sujungti prigimtines slaviškas (nors čekas prisimena, kad jis yra slavas, tik po 4-5 bokalų alaus) ir įgytas gerąsias vokiečių savybes. Kaip žinoma, vienos ar kitos tautos įvaizdis – tai mūsų įsivaizdavimų apie ją, savų asmeninių pažinčių patirties ir sklandančių gandų visuma. Remiantis tuo, pabandysime nustatyti pagrindinius čekų bruožus:
● mandagūs, santūrūs, nekonfliktiški. Nors piktavaliai mato tame bailumą ir veidmainystę, susijusius su mažos tautos, nuo kurios niekas niekada nepriklausė, nepilnavertiškumo kompleksu. O galbūt, geriau įsižiūrėjus ir susimasčius, paaiškės, kad bet kuri maža tauta, siekdama išlikti, orientuojasi pirmiausia į galėjimą apsiginti?
● konservatyvumas ir ištikimybė tradicijoms. Labai brangina šeimynines vertybes, iš kitos pusės, tai įprotis eiti tik pramintu taku;
● labai taupūs, kartais iki šykštumo. Tikrai, čekams kuo pigiau, tuo geriau. Drabužiuose ir avalynėje vertina ne elegantiškumą, o patogumą;
● atsakingi ir drausmingi, bet ne darboholikai. Darbe labiau vertina kokybę, o ne darbo atlikimo spartą. Todėl jie tokie neskubantys, darbo santykiuose čekams žodis „poryt“ reiškia po savaitės-kitos;
● uždari, nelinkę per daug rodyti savo emocijų. Nemėgsta, kai lendama į dūšią, ir patys tuo neužsiima.

Pasakysite, jie sausoki, nėra labai įdomūs, tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio. Taigi, grįžtant prie nagrinėtos temos, kokią išvadą galima daryti iš viso to? Akivaizdu, kad Čekija ir toliau išlaiko perspektyvios ir gana stabilios šalies reputaciją. Ir jei dabartiniu metu ji atrodo šiek tiek prasčiau už savo reputaciją, taip yra tik todėl, kad iki tol buvo beveik nepriekaištinga.