
Masterforex-V Akademijos Opcionų fakulteto ekspertai informuoja investuotojus ir treiderius, kad svarаs strelingų JAV dolerio atžvilgiu įveikė svarbų pasipriešinimo lygį 1.6232.
Šiandien vaizdas gali kardinaliai pasikeisti. pagrindinė dienos naujiena bus ECB pareiškimas dėl palūkanų normos. Ponas Jean-Claude Trichet likusį pusmetį iki kadencijos pabaigos nusprendė pašvęsti kovai su infliacija. Europos Sąjungos valiuta, belaukdama refinansavimo normos kėlimo, atnaujino pusmečio maksimumą.
Antras pagal svarbumą įvykis šiandien - Anglijos Banko pareiškimas dėl jo palūkanų normos. Varge ar ekonominė Didžiosios Britanijos situacija palanki šio rodiklio kėlimui ir to mažai kas tikisi, atitinkamai, bet koks jo pokytis sąlygos staigų volatilumo įsiplieskimą.
Volatilumo lygį gali įtakoti reikšmingas JAV paraiškų nedarbo pašalpoms kiekio nukrypimas į vieną ar kitą pusę , o taip pat vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Bendrai paėmus, šiandien laukiamas vidutinis arba aukštas volatilumo lygis.
Tęsiasi Japonijos jenos silpnėjimas JAV dolerio ir kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Šiais metais ji jau prarado 10% savo vertės. Tai atsitiko daugiausia dėl minkštos Japonijos centrinio banko politikos ir ministro pirmininko Šinzo Abe (Shinzo Abe) kvietimų naujiems stimulams. Naujasis Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda paskelbė apie ketinimą nutraukti 15 metų besitęsiančios nacionalinės valiutos defliaciją. Taigi, kyla klausimas: kiek dar gali kristi Japonijos jenos kaina?
Italijos rinkimų rezultatai užtikrino žymų kintamumą (angl.k.volatility) Europos fondų aikštelėse; stiprūs JAV statistiniai duomenys paruošė pagrindą JAV indeksų augimui; prieštaringi JAV Federalinio rezervų banko vadovo Beno Bernankės (Ben Bernanke) pareiškimai liko nesuprasti investuotojų: rinkos laukia komentarų.
Kas šiame neapibrėžtumo fone laukia pasaulio indeksų ir finansų rinkų, nagrinėjo investuotojų portalo "Market Leader" analitikai.
Mažmeninės prekių apyvartos duomenys Didžiojoje Britanijoje gruodžio mėnesį sudaužė visas viltis, kad tradiciškai aktyvi prieškalėdinė mažmeninė prekyba sustiprins silpstančią Britanijos ekonomiką.
Remiantis paskutiniais duomenimis, galima daryti tvirtą prielaidą, kad gamyba IV ketvirtyje Britanijoje sumažėjo, o vartotojų nuotaika išlieka niūri. Tai tapo trijų žinomų prekybos centrų uždarymo priežastimi praeitais metais.
Vyriausybės skolinimosi sumažėjimas nepalaiko svaro sterlingų kurso. Britanijos vyriausybės skolinimasis šių metų rugsėjį buvo minimalus ir mažiausias per pastaruosius tris metus. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, rugsėjo mėnesį grynų vyriausybės paskolų kiekis sudarė £12.8 mlrd., o tai £700 mln. mažiau nei buvo užfiksuota prieš metus, bei mažiau nei buvo prognozuota – ekonomistai tikėjosi £13.9 mlrd. dydžio rodiklio.
Rodiklio mažėjimas atspindi vietos valdžios ir valstybinių kompanijų išlaidų mažėjimą.
Kokia pasaulio valiuta yra stipriausia arba silpniausia pasaulyje – klausimas, domintis ne tik prekeivius, investuotojus, prekiaujančius biržoje ir Forex rinkoje, bet ir milijonus žmonių Žemėje, bandančius suprasti, kokios šalies banknotais pelningiausia laikyti santaupas: JAV doleriais ar eurais, svarais sterlingų ar Šveicarijos frankais, Rusijos rubliais arba kinų juaniais, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Kanados doleriais?
Kurios laisvai konvertuojamos rezervinės pasaulinės valiutos biržoje, tarptautiniame banke ir Forex rinkoje yra 2012 metų kilimo ir kritimo lyderės? - nagrinėjo portalo „Market Leader“ analitikai.
Metų bėgyje euras nustos egzistuoti, Europos Sąjunga iširs ir Europa ilgam pasiners į ekonominę bedugnę. Jau ne tik Amerikos ekonomistas Nurielis Rubinis (Nouriel Roubini)(žinomas dėl savo 2008 metų krizės „pranašystės“), tačiau visas jungtinis ekspertų, agentūrų ir politinių veikėjų choras tvirtina: prasideda euro apokalipsė. O tai reiškia, kad artimiausioje ateityje JAV pasieks pergalę, tolygią TSRS žlugimui.
„Market Leader“ portalo analitikai nagrinėjo: ar yra pagrindas „euro-panikai“, kas laukia euro ir Europos Sąjungos, kaip ES subyrėjimo ir jos valiutos išnykimo perspektyva paveiks įvairias valstybes?
ES kasdienybė: pasiruošimas iširimui už „išsigelbėjimo pastangų“ širmos?
Tuo tarpu, kai ES Ekonomikos ir finansų ministrai, nepaisydami Vokietijos, priima Europos komisijos siūlymą sukurti vieningą bankų priežiūros mechanizmą, skeptikai abejoja, kad tas mechanizmas kam nors bus naudingas. Juk ES ateitis labai miglota, nes dabartis problemiška. Skolų krizė nesibaigia - arba neketinama jos užbaigti. Infliacija, kuri euro zonoje pasiekė 2,7%, įsibėgėja: ES brangsta transportas, maisto produktai ir tabakas.
Krizė gilėja, nes ES nėra išėjimo iš jos priemonių vienybės. Trunka ji jau pakankamai ilgai ir, atsižvelgiant į nepalankias prognozes, gali užsitęsti dar ilgiau. Labai maža paguoda gali būti pasitarimai ir derybos, kuriose nuolat atsiranda ES narių nesutarimų pagrindiniais klausimais. Pavyzdžiui, Vokietija ilgai priešinosi Europos stabilumo mechanizmo - specialaus 500 mlrd. eurų fondo, pakeitusio dvi buvusias stabilizavimo priemones, paleidimui. Galiausiai, Vokietijos Konstitucinis Teismas išdavė teigiamą sprendimą dėl šio mechanizmo ir į tai iškart sureagavo euro kursas.
Socialinė įtampa Europoje auga. Nedarbas euro zonoje toliau didėja, jo lygis rugpjūtį sudarė 11,4%. Tai rekordinis lygis nuo 1995 metų. Bedarbių skaičius jau pasiekė 18,2 mln. Skolų krizė regione verčia kompanijas atleisti personalą dėl mažinamų darbo vietų skaičiaus. Kai kurios stambios kompanijos, tokios kaip PSA Peugeot Citroen, Deutsche Bank AG ir Air France-KLM Group karpo atlyginimus. Iš esmės Europos bendrovės, baimindamosi dėl pasaulio ekonomikos smukimo ir biudžetinio taupymo priemonių, kurių imasi šalių vyriausybės, neinvestuoja į gamybos plėtrą.
TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), sakydama kalbą Vašingtone, perspėjo apie naują pasaulio ekonomikos augimo prognozės mažinimą. Naują ataskaitą planuojama paskelbti spalio 9 dieną.
Ankstesnė ataskaita numatė pasaulinio BVP augimą 3,5% 2012 metais ir 3,9% - 2013. Lagard žodžiais, viso pasaulio padėties neapibrėžtumo šaltiniu išlieka JAV ir, svarbiausia – Europa. Lagard pavadino Europą „krizės epicentru“ ir paragino lyderius imtis skubių priemonių.
Tam tikrą laiką investuotojai manė, jog ECB planas supirkti probleminių euro zonos šalių obligacijas padės išeiti iš skolų krizės. Tačiau savaitgalį įvykę derybos tarp Prancūzijos ir Vokietijos lyderių parodė, kad sutarimo dėl pagrindinių antikrizinių žingsnių tarp Europos politikų kol kas nėra.
Anglijos Banko politika vis dažniau kritikuojama. Pagrindiniai oponentų kaltinimai keliami dėl reikalavimų Britanijos bankų kapitalui griežtinimo, o taip pat dėl monetarinės politikos švelninimo priemonių.
Anglijos Banko vykdomojo rinkų direktoriaus Polo Fišerio (Paul Fisher) nuomone, Centrinio banko reikalavimų griežtinimas Didžiosios Britanijos bankų kapitalui jokiu būdu nesulaiko Britanijos ekonomikos atsigavimo, juo siekiama sustiprinti ir stabilizuoti Didžiosios Britanijos bankų sektorių. City AM publikuotame straipsnyje P. Fišeris sako, kad nuosavo kapitalo padidinimas bankams suteiks daugiau pajėgumo netikėtų nuostolių atlaikymui ir kreditavimo tęsimui ir jokiu būdu nedaro įtakos ekonominio augimo silpnėjimui. Fišeris pabrėžė, kad papildomos priemonės yra nukreiptos į tą patį kreditavimą ir Britanijos bankų potencialo stiprinimą.
Europos Centrinis bankas priėmė sprendimą palikti palūkanų normą tame pačiame 0,75% lygyje, tačiau prognozuoja, kad BVP mažės dar 0,4%, o metinės infliacijos lygis kils iki 2,5%.
Kaip savo veiksmų planą kovai su skolų krize, ECB kartu su jo pirmininku Mario Draghi ketina išpirkti probleminių euro zonos šalių obligacijas. Tai teigiamai atsiliepia Europos fondų biržų dinamikai. Jos tęsia augimą, nežiūrint į reguliatoriaus prognozių blogėjimą. Prancūzijos CAC 40 pakilo 2,2%, Vokietijos DAX - 1,3%.