Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės

• Trys Masterforex-V knygos
• Atsiliepimai apie Akademiją
• Masterforex-V Akademijos Forumas

Ar atlaikys Japonijos ekonomika žemės drebėjimo pasekmes?

Japonija dar net nepradėjo skaičiuoti nuostolių ir netekčių, kilusių dėl didžiausio per pastaruosius pusantro šimto metų žemės drebėjimo ir po jo sekusio 10 metrų cunamio, tuo labiau, kad valdžia paskelbė apie laukiamus pakartotinius galingus požeminius smūgius, kurie gali dar labiau pabloginti situaciją – ne tik socialinę, bet ir ekonominę bei politinę. Dar nespėjo išsisklaidyti dulkės nuo sugriuvusių gyvenamųjų namų ir pramoninių gigantų, o ekonomistai jau prakalbo apie tai, kad gamtinis kataklizmas Japonijoje vėl įtrauks šalį į recesijos bedugnę (žr. straipsnį Siaubingas žemės drebėjimas Japonijoje. Kokį smūgį tai suduos ekonomikai? )

Galingas Tekančios Saulės šalies ekonominis kilimas pastaraisiais dešimtmečiais kėlė iliuziją, kad japonams viskas yra įmanoma, o šiame regione įprasti žemės drebėjimai tik stimuliuoja statybinį bumą. Pigūs finansai, darbšti darbo jėga, vietinių vadybininkų genialumas, atrodė, nugalės bet kokias gamtos ir pasaulinės konjunktūros išdaigas.

Masterforex-V Forex ir biržos prekybos Akademijos ekspertai iškėlė klausimą: ar turi Japonija šansų „išlikti virš vandens“ ir nepaskęsti naujos krizės gelmėse?

Ar gi prieš žemės drebėjimą viskas buvo gerai? 

Lygiai prieš mėnesį Japonijos Bankas paskelbė specialų pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad šalis išeina iš krizės ir greitina ekonominio vystymosi tempus. Ir pramonė, ir eksportas demonstravo, pasak pagrindinės finansinės tarnybos, pozityvias permainas. Šalis buvo grįžimo į „laipsniško atsistatymo“ kelią stadijoje.

Ar viskas buvo taip gerai? Kai kurie faktai byloja, kad paveikslas nebuvo toks gražus:

• realus Japonijos BVP lygis 2010 metų IV ketvirtyje pasirodo buvo 0,3% procentais mažesnis, nei paskelbta. Be to, pirmąkart per pastaruosius penkis ketvirčius BVP ne išaugo, o sumažėjo;
• įmonių prekių kainų indeksas šių metų vasarį augo 0,2%, t.y. du kartus mažiau, negu prognozuota (0,4%);
• Japonijos valstybinė skola metų pradžioje sudarė 200% BVP. Tik amerikiečiai gali „pasigirti“ tokiomis didelėmis skolomis;
• Metų pradžioje Kinijos ekonomika išstūmė Japonijos ekonomiką iš antros vietos tarp stambiausių pasaulio ekonomikų;
• po užsienio reikalų ministro Maeharos atsistatydinimo šalyje brendo nauja politinė krizė. Naoto Kano kėdė akivaizdžiai susvyravo.

Kur paimti lėšų?

Lėšų atsistatymui prireiks ne tik valstybei, bet ir privačioms kompanijoms – jos skaičiuojamos bus milijardais, jei ne trilijonais. Nissan ir Toyota jau paskelbė apie gamybos pristabdymą Japonijoje. Nissan gamyklose siautėjo gaisrai. Toyota gamykloje Mijagio prefektūroje, kur buvo renkamas naujas Yaris modelis, stiprūs pažeidimai. Honda gamykloje Točigio prefektūroje sugriuvo gamyklos sienos, yra aukų. Bet štai su paskolom gali kilti problemų:

• bazinė Japonijos Banko palūkanų norma buvo 0 – 0,1%. Reiškia, šalies Centrinis bankas negalės paremti šalies gamintojų palūkanų normos mažinimu;
• tarptautinės reitingų agentūros greičiausiai artimiausiomis dienomis sumažins kreditinį Japonijos reitingą. O šalis ir taip turi nepasiturinčio skolininko reputaciją;
• pagrindiniai pasaulio ekonomikos finansų centrai – Amerika ir Europa – užimti savo nacionalinių ekonomikų gelbėjimu. Ar atsiras pakankamai laisvų lėšų finansinės pagalbos suteikimui?
• Vidinis vartotojų aktyvumas greičiausiai sumažės, nes labai daug Japonijos piliečių staiga prarado viską – būstus, namus, darbus, gamybos aikšteles ir t.t.
• Ar susitvarkys Japonijos draudimo kompanijos su jų laukiančia išmokų lavina?

Kaip krizė Japonijoje atsilieps pasauliui?

Japonija sudaro reikšmingą dalį pasaulio ekonomikoje. Todėl požeminiai smūgiai ne tik įstums nacionalinę ekonomiką į recesijos būseną, bet ir pristabdys pasaulio ekonomiką:

• susvyruos visa pasaulinė draudimo schema. Pagrindinė Japonijos kompanijų draudėjų dalis yra Europoje – Šveicarijoje ir Vokietijoje. Žemės drebėjimo Japonijoje išvakarėse, šių metų kovo 10 dieną, draudimo kompanija Münchener Rück pareiškė, kad po tragedijos Kraistčerčo mieste (Naujoji Zelandija) jau išsėmė savo metinį išmokų, susijusių su gamtos kataklizmais, biudžetą,
• panika fondų biržose. Štai tik vienas aspektas, sekantis iš ankstesnės tezės: jei draudikai, siekdami papildyti savo likvidžias lėšas, pardavinės biržose savo akcijas, tai akimirksniu nupigins ne tik jų aktyvus. Vaizdingas pavyzdys: į žemės drebėjimą Japonijoje naftos biržos kovo 11 dieną sureagavo kotiruočių kritimu;
• problemos su branduoline energetika. Avarijos japoniškose branduolinėse jėgainėse gali žymiai sumažinti pasaulinės bendruomenės pasitikėjimą atomine energetika. Apskaičiuoti naujų apribojimų atominės energijos naudojimui taikiais tikslais pasekmes net nuspėti sunku.

Kaip ten bebūtų, net nežinant japonų ekonomikos nuostolių, galima tvirtai konstatuoti: geriausiu atveju pasaulio ekonomika pristabdys išėjimą iš recesijos, blogiausiu atveju mūsų laukia antra – ir greičiausiai daug stipresnė, negu cunamis – pasaulinės krizės banga.