Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės

• Trys Masterforex-V knygos
• Atsiliepimai apie Akademiją
• Masterforex-V Akademijos Forumas

Siaubingas žemės drebėjimas Japonijoje. Kokį smūgį tai suduos ekonomikai?

2011 m. kovo 11 diena dabar bus vadinama daugiaamžės Japonijos istorijos „juoduoju penktadieniu“. Šią dieną Tekančios Saulės šalyje įvyko didžiausias per pastaruosius 140 metų žemės drebėjimas, požeminių smūgių jėga siekė 7.9 balus (pačių japonų duomenimis), kai tuo tarpu JAV geologinė tarnyba pranešė apie 8.9 balų žemės drebėjimą. Ištisa stiprių požeminių smūgių serija su nedideliais laiko tarpais sudrebino daugelį provincijų, esančių Honšiū saloje – didžiausiame Japonijos archipelage. Vėliau katastrofa dar labiau pagilėjo dėl po žemės drebėjimo prasidėjusio cunami, kurio milžiniškų okeano bangų, griaunančių viską pakeliui, aukštis siekė 10 metrų.

Ką reiškia žemės drebėjimas, kurio stiprumas 8.9 balų pagal 12 balų skalę MSK-64?

Pagal pasaulyje priimtą MSK-64 12 balų skalę, 8.9 balų lygis yra katastrofiškas, po jo seka masinės griūtys ir žmonių žūtis.

Kaip paaiškino Masterforex-V Akademijos Japonijos treiderių ir investuotojų bendruomenės ekspertai, bet koks žemės drebėjimas, pradedant nuo 6 balų, suduoda griaunančius smūgius valstybės ekonomikai. Taigi, pagal tarptautinę skalę MSK-64:

1. 6 balai – labai stiprus ir visiems juntamas žemės drebėjimas: plyšiai sienose, atskiros griūtys;
2. 7 balai – labai stiprus žemės drebėjimas,  pažeidimai ir plyšiai mūrinių be akmeninių namų sienose, masinės apleistų pastatų griūtys;
3. 8 balai – visa griaunantis žemės drebėjimas – labai rimti pastatų pažeidimai, plyšiai staigiuose šlaituose ir drėgname dirvožemyje, paminklų judėjimas arba griuvimas;
4. 9 balai – niokojantis žemės drebėjimas – stiprūs visų mūrinių, akmeninių ir rastinių pastatų pažeidimai;
5. 10 balų – pražūtingas žemės drebėjimas su plyšiais žemėje iki metro pločio, nuogriuvomis ir nuošliaužomis, geležinkelių išlenkimais.
6. 11 balų – katastrofa – visi pastatai sugriaunami, stiprus geležinkelių sugadinimas.
7. 12 balų – stipri katastrofa su milžiniško mąsto dirvožemio pokyčiais, upių srovių nukrypimu. Nei vienas statinys neišlaikys tokio žemės drebėjimo.

Paskutinis stipresnis žemės drebėjimas Japonijoje per pastarąjį dešimtmetį įvyko 2007 metų liepą. 6.6 balų stiprumo, griūtys ir didelis gaisras didžiausioje pasaulyje Kašivazaki-Kariva atominėje elektrinėje. Dabar Japonijoje nauja, iki šiol neregėta katastrofa.

Ką rašo Japonijos žiniasklaida?

Dabar iš Jamato žemės sklinda patys prieštaringiausi duomenys: pranešama apie ištisų gyvenviečių ir miesto kvartalų sugriovimą, apie kilometrų geležinkelio bėgių ir šimtų tiltų sugadinimą, apie daugybės laivų dingimą, apie keleivinių traukinių dingimą. Daugelis šalies įmonių rimtai nukentėjo, jose kilo gaisrai. Kol kas žmonių aukos skaičiuojamos šimtais, bet visi ruošiasi blogiausiam: visiškai akivaizdu, kad žuvusių kiekis neišvengiamai augs. Šalies valdžia paskelbė apie ginkluotųjų pajėgų ir specialiųjų tarnybų mobilizavimą, o taip pat kreipėsi į visą pasaulį, prašydama pagalbos. Tokios katastrofos viena iš labiausiai išsivysčiusių pasaulyje valstybė nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Kokie Japonijos ūkio objektai nukentėjo?

Šalies investuotojai yra šoko būsenoje dėl liūdnų pasekmių Japonijos ekonomikai, kurias sukėlė siaubinga gamtinė neganda. Masterforex-V Akademijos Japonijos treiderių ir investuotojų bendruomenės turimais duomenimis, nuostolis visuose be išimties ekonomikos sektoriuose – labai reikšmingas. Ypač daug kliuvo rytiniams Honšiū salos rajonams ir Tokijo miestui. Japonijos sostinė, kaip vienas iš didžiausių  pasaulio megapolių, dėl savo urbanizacijos ir nepaprastai didelio gyventojų tankumo atsidūrė praktiškai bejėgiškoje situacijoje prieš įsisiautėjusią stichiją. Pačiai preliminariausiais duomenimis:

1. Tokijuje ir jo priemiestyje degė mažiausiai 14 stambių pramoninių objektų, tarp jų naftos saugykla ir naftos perdirbimo gamykla, priklausanti „Cosmo Oil Company".
2. Iškart po žemės drebėjimo įvyko didelis sprogimas naftos chemijos gamykloje Sendajaus mieste.
3. Visos įmonės, esančios Japonijos šiaurės rytų pakrantėje, buvo priverstos nutraukti darbą. Tarp jų 4 stambios gamyklos, priklausančios automobilių koncernui Nissan (dvejose įmonėse Fukušimos ir Točigio prefektūrose kilo stambūs gaisrai). Kitas stambus automobilių gigantas – Toyota – taip pat buvo priverstas uždaryti keturias savo įmones pavojingoje zonoje. Koncernas Sony sustabdė šešių savo gamyklų darbą.
4. Viena stambiausių naftos perdirbimo kompanijų JX Nippon Oil & Energy Corp. sustabdė veiklą trejose savo gamyklose.
5. Stambus gaisras kilo plieno liejimo gamykloje Čibos prefektūroje. Gamykla priklauso vienam iš pagrindinių plieno gamintojų šalyje – kompanijai JFE Holdings Inc.
6. Tokijuje pristabdytas tarptautinių oro uostų „Narita“ ir „Haneda“ darbas.
7. Sostinėje nedirba metro, visuomeninio transporto judėjimas praktiškai paralyžiuotas, nedirba priemiesčio elektriniai traukiniai.
8. Sostinėje rimtai sugadintas miesto televizijos bokštas, mobilaus ryšio nėra, vietomis nėra telefoninio ryšio, ne visur veikia internetas.
9. Šalies rytų pakrantėje uždaryti visi uostai.
10. Gaisrai kilo ir elektrinėse, tarp jų ir atominėje elektrinėje Fukušimos prefektūroje. Šalies vadovybė tvirtina, jos gaisrą jėgainėje pavyko likviduoti, o radioaktyvių medžiagų nutekėjimo nebuvo.
11. Finansų ministerija kol kas nesugeba įvertinti ekonominių nuostolių.

Kas prognozuojama Japonijos ekonomikai artimiausioje ateityje?

Vienas iš garsiausių pasaulio ekonomistų Nouriel Roubini yra nusiteikęs gana skeptiškai. Jis mano, kad liūdni praėjusio penktadienio įvykiai gali sumažinti gamybą Japonijoje, o tai neišvengiamai sumažins ir investuotojų pasitikėjimą šia šalimi. Roubini nuomone, artimiausioje ateityje Tekančios Saulės šalies laukia žymus ekonominio aktyvumo nusilpimas:

• Bendrus negatyvius lūkesčius dar labiau gilina ir stambus biudžeto deficitas, sudarantis 10% BVP. Be to  dar ir žymi išorės skola, šių metų pavasarį vertinama 943 trilijonais jenų (apie 11.5 trilijonų dolerių). Dar prieš žemės drebėjimą valstybinės skolos augimo perspektyvos neguodė: 2012 metais pagal daugybę prognozių skola turėjo pasiekti 997,71 trilijono jenų (apie 12.167 trilijonų dolerių). Savaime suprantama, kad dabar perspektyvos staigiai pablogėjo.
• Fondų rinka pirma sureagavo į liūdnas Japonijos salų naujienas. Pagrindinis fondų biržos indeksas Nikkei penktadienį jau nusmuko 1.7 %, nusileisdamas iki 10254,43 punktų. Tokia būklė buvo vakare, nors dienos eigoje buvo momentų, kai indeksas krisdavo net 5%.
• Tarptautinė reitingų agentūra Moody‘s penktadienį išplatino pareiškimą apie tai, kad griaunančios stichijos pasekmės „greičiausiai neturės žymios įtakos“ suvereniniam Japonijos skolinimosi reitingui. Tiesa, šis reitingas šių metų vasario 22 dieną ir taip jau buvo sumažintas nuo „stabilaus“ iki „negatyvaus“. Tai įvyko gerokai prieš žemės drebėjimą, ir buvo susieta su valstybės biudžeto deficitu.

Japoniškos jenos kursas, gavus žinią apie žemės drebėjimo mastą, atpigo 15-os valiutų atžvilgiu iš 16 porų. Iš pradžių jena atpigo dolerio atžvilgiu 0.3%, bet po to jai pavyko atgauti savo pozicijas.

Kaip pažymi Masterforex-V Akademijos Biržos nuotaikų analizės fakulteto analitikai, Japonijos valiuta neilgai mąstė, į kurią pusę jai reikia judėti po galingo žemės drebėjimo. Turėdami omenyje galimą ekonominį efektą, kuris seks po kapitalo antplūdžio griūčių atstatymui, investuotojai ėmė supirkinėti jeną. Jenos sustiprėjimas susijęs su lėšų repatriacijos pasekmių likvidavimui lūkesčiais. Investuotojai mano, kad didelė žala, padaryta infrastruktūrai, pareikalaus reikšmingų piniginių įliejimų.

Rinkos dalyvių vertinimais, ekonomikos atstatymas po žemės drebėjimo trumpalaikėje perspektyvoje Japonijai gali atsieiti vienu procentu nuo BVP. Specialistai prisimena sąlyginai neseną pavyzdį – griaunantį žemės drebėjimą, įvykusį 1995 metas Koboje, esančioje Honšiū saloje. Tada nuostoliai sudarė apie 100 mlrd. dolerių. Atsižvelgiant į tuos veiksmus, kurių Japonijos valdžia ėmėsi prieš šešiolika metų, galima pabandyti prognozuoti jos dabartinį elgesį.

1. Šalies valdžia bus priversta imti stambią išorinę paskolą.
2. Bus sukurtas ekstrinis fondas kovai su stichijos pasekmėmis.
3. Valdžia greičiausiai pradės pardavinėti valstybines obligacijas
4. Japonijos nacionalinis bankas įlies į ekonomiką reikšmingą grynųjų pinigų kiekį.
5. Japonijos Bankas būtinai išplės operacijas rinkoje, siekiant auginti likvidumą.

1995 metų žemės drebėjimas Koboje iki šiol buvo laikomas vienu iš „brangiausiai“ kainavusių gaivališkų nelaimių žmonijos istorijoje. Tačiau jo mąstai išblėso 2011 metų kovo tragedijos fone.