Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Šeštadienis, lapkričio 16, 20:04 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Iranas: ką pasaulio žiniasklaida slepia nuo investuotojų?

Iranas: ką pasaulio žiniasklaida slepia nuo investuotojų?

Iranas – viena iš uždariausių ir nevienareikšmių šalių pasaulyje, aplink kurią visą laiką sklando daug gandų ir spėlionių. „JAV  priešas nr.1“ privertė visą pasaulį paisyti jo nuomonės. Ir esmė yra ne tik tai, kad ši šalis užima aukštą 18-ą vietą pasaulio ekonominiame reitinge,  trečią vietą pagal turimas naftos atsargas ir antrą – pagal gamtinių dujų atsargas (po Rusijos). Tiesiog šiandien ne tiek daug atsirastų valstybių, atvirai metančių iššūkį JAV ir demokratiškiesiems „Vakarams“,  pasiruošusių susigrumti su pačiomis turtingiausiomis ir galingiausiomis pasaulio valstybėmis ir vos ne su visais kaimynais. Kuo patrauklus ir  nenuspėjamas investuotojams yra „didysis ir baisusis“ Iranas?  Kokios yra jo pagrindinės problemos  ir vystymosi prognozės artimiausiems metams?
 
„Didis ir baisus“. Būtent taip analitikai ir pagrindinės pasaulio masinio informavimo priemonės  vadina šiuolaikinį Iraną,  kaip buvo vadinamas ir... Gudvinas – vienas iš Aleksandro Volkovo pasakos  „Smaragdų miesto burtininkas“ herojų, miesto, kuriam pastatyti nepakako smaragdų, kaip statybinės medžiagos, todėl pasakiškos „Žaliosios šalies“ gyventojai nešiojo žalius akinius nepastebėdami, kad didžiausia miesto dalis yra sukurta ne iš smaragdų, o tik iš paprasto stiklo,  ir iš žaliojo brangakmenio yra pastatytas tik miesto fasadas.
 
Pasitelkę alegoriją iš žinomos pasakos,  gausime labai šiuolaikišką istoriją su nemažai sudėtingų klausimų: kas – iraniečiai ar likęs pasaulis –  turi nešioti žalius akinius, vertindami prieštaringas analitines išvadas apie šią šalį? Ar pasaulio žiniasklaida pilnai atspindi visą realią situaciją Irane? Ar Irano politikai ir žiniasklaida pasako tiesą?
 
Kartu su  Masterforex-V  Akademijos  analitikais pabandykime išsiaiškinti šiuos  painius klausimus. Nėra nieko baisesnio investuotojui, kaip „žalių akinių“ nešiojimas, neskiriant smaragdų nuo paprasto stiklo, specialiai išmėtyto tam tikrose vietose.
 
Iranas: kas yra žinoma apie nepažįstamą šalį
 
Kas šiandien yra žinoma pasauliui apie Iraną iš vakarietiškų žiniasklaidos? Sprendžiant iš politikų pasisakymų ir žiniasklaidos pranešimų, ši šalis yra:
  • tarptautinio terorizmo bendrininkė;
  • yra prie savo atominės bombos kūrimo slenksčio (kai kurie vakarų analitikai mano, kad Iranas gali ją sukurti jau 2011-2012 metais);
  • Izraelio valstybės egzistavimo ir agresijos placdarmas;
  • „kruvinasis totalitarinis režimas“, niekinantis „demokratines teises ir laisves“  šalyje;
  • šiuo metu yra ties ekonominio  žlugimo slenksčiu dėl tarptautinės ekonominės izoliacijos.
Rodos, nieko nepraleidome iš Vakarų žiniasklaidos žodžių.  Bendrai kalbant, „siaubingasis Iranas“.
 
Pagrindinės Irano problemos
 
IrakasŽinoma, problemų Iranas turi daugiau nei pakankamai, paaiškino Masterforex-V Akademijos Arabų šalių treiderių ir investuotojų bendruomenės ekspertai, tačiau dauguma jų kyla ne pačiame Irane, o dėl bekompromisės kovos su JAV ir NATO  dėl jų „vakarietiško gyvenimo būdo“ piršimo. Štai tik keletas svarbesnių:
 
* Irano izoliavimas, susijęs su jo branduoline programa, tik stiprėja, sankcijų  vis daugėja (vien Europos Sąjungos apribojimai sudaro 77 lapų dokumentą) ir jos tampa vis griežtesnės. Taip, pavyzdžiui, energetinėms kompanijoms draudžiamos naujos investicijos į Irano naftos ir dujų pramonę, draudimo kompanijoms neleidžiama apdrausti lėktuvų ir krovinių, keliaujančių į Iraną, iraniečių kompanijų ir privačių asmenų sąskaitos finansinėse įstaigose, patenkančios į JAV jurisdikciją, yra užšaldomos ir t.t. Todėl Vivienne Walt straipsnyje „Ar JAV daro spaudimą Europai, versdama ją nutraukti ryšius su Iranu?“ („Time“) rašo,  jog dėl to, kad niekas nenori netekti priėjimo prie stambiausios pasaulio ekonomikos - JAV - rinkų,  Amerikos spaudimas tampa labai panašus į rankų išsukinėjimą. Be to, investuotojai, savaime suprantama, bijo karo. Iš tikrųjų, kai sukuriamos rimtos problemos dėl naftos produktų tiekimo į šalį,  atsiranda stipri artėjančio karo nuojauta ir investuotojai pasitraukia iš Irano. Taip neseniai iš Irano pasitraukė naftos gigantai: Shell, Total, ENI, Statoil ir kiti.
Amerikiečių ir Europos sankcijų griežtinimas, be abejo, daro pastebimą žalą Irano ekonomikai.  Prancūzų Les Echos konfidencialiame pranešime, pateiktame Irano režimo dvasiniam lyderiui  ajatolai Ali Chamenei praeitų metų rugsėjo pabaigoje, kalbama apie galimą šalies ekonominio kracho grėsmę „metų bėgyje“. Šis susirūpinimas susijęs taip pat ir su sankcijomis.  Artimųjų Rytų instituto prezidentas Evgenij Satanovskij mano, jei Irano naftos perdirbimo pramonė negaus dešimčių milijonų dolerių investicijų, tai po maždaug dešimties metų turinti daug naftos šalis bus priversta ... ją pirkti. Dar neseniai Iranas importavo apie 40% benzino, neturėdamas galimybių perdirbti naftą. Prisiminkime, kad dėl  sankcijų buvo nutraukti kontaktai su JAE bankais, per kuriuos buvo vykdoma vos ne pusė Irano užsienio prekybos, dėlto šalyje pasijuto dolerių trūkumas, smarkiai krito nacionalinės valiutos kursas. Kita vertus, dėl šių sankcijų nemažus pelnus praranda ir Vakarų kompanijos. Tačiau mažiausiai  tai atsiliepia pačiam iniciatoriui – JAV, nes nuo islamo revoliucijos laikų 1979 metais (iranietiškas „žaliasis perversmas“), Amerika nepalaiko diplomatinių santykių su Teheranu. Amerikos ambasada Irane jau daugiau kaip 30 metų yra apleista, apaugusi krūmais ir piktžolėmis, joje niekas negyvena, išskyrus žiurkes. 
 
Kokie gi dar yra šio embargo dalyvių tikslai šalia atvirai skelbiamos kovos su branduoline programa? Jų yra daug. Pavyzdžiui, pakeisti egzistuojantį Teherane režimą proamerikietišku, provakarietišku. Nepamirškime, kad Iranas yra 5-as pasaulyje pagal naftos eksportą, be to, jis yra rimtas konkurentas kovoje dėl Kaspijos naftos transportavimo: būtent Iranas teikia pigiausią transportavimo maršrutą. Be to, Irano dujos – viena didžiausių Nabucco vamzdžio pripildymo vilčių. Sėkmės atveju atsiveria didelė kontrolė ir labai didelis pelnas. Paklausite, ko jie tikisi? Pavyzdžiui, 2007-ų metų įvykių pasikartojimo, kai kuro trūkumai sukėlė masines protesto akcijas. Reikalas tas, kad pigus benzinas yra viena jautriausių Irano ekonomikos vietų. Taip yra dėl  šalyje  blogai išvystyto geležinkelio transporto (daugiau kaip 90% krovinių ir daugiau kaip 95% keleivių yra vežami automobilių transportu), todėl 200 litrų benzino ten parduodama valstybės  fiksuotomis žemomis kainomis. Taigi, automėgėjų armija, pabrangus benzinui, gali nuversti bet kokią valdžią.
Oficialusis Teheranas sankcijų režimą paaiškina bendru Vakarų nusiteikimu prieš musulmonus. Iranas ne kartą pareiškė, kad nesiruošia kurti branduolinės bombos, nes tai, islamo požiūriu, yra didelė nuodėmė,  dėl kurios miršta labai daug nekaltų žmonių, o jų branduolinė programa yra nukreipta išskirtinai aprūpinimui elektros energija. Strateginių tyrimų Centro „Rusija – islamo pasaulis“ prezidentas Šamil Sultanov mano, kad Vakarai neatsižvelgia į tai, kad esant dabartiniam Irano gyventojų skaičiaus augimui ir dabartiniams naftos išgavimo tempams, elektros energija pasibaigs po 15 metų. Tuomet atsiras rimta energetinė problema.
Tačiau sankcijų režimas nepanaikina gilių paties Irano ekonominių problemų.  Oficialus infliacijos lygis sudaro 10%, tačiau daugelis ekspertų įvardija 24% lygį. Iranas tiesiog kenčia nuo didžiulio nedarbo.  Oficialiais duomenimis, nedarbo lygis šalyje siekia 22 % (ekspertų duomenimis, realus skaičius sudaro apie 40%).
 
Išvardinkime silpniausias Irano ekonomikos vietas:
  • Didelis ir neefektyvus valstybinis sektorius. Apie Irano ekonomiką dažniausiai kalbama kaip apie mišinį, kurį sudaro centralizuotas planavimas (dabar šalis vykdo 5-tą penkmetinę vystymosi programą), valstybinė stambiausių ir mokslinių korporacijų nuosavybė, atsilikęs žemės ūkis ir smulki privati prekyba. Tai tik keletas iliustracijų. Beveik 70% pramonės gamybos priklauso valstybei,  tai – naftos chemija, metalurgija, automobilių gamyba. Valstybė 80% kontroliuoja  naftos sektorių. Privatus sektorius, kaip taisyklė, susijęs su lengvąja pramone, nedidelėmis dirbtuvėmis ir žemės ūkio įmonėmis. Vidutinė klasė Irane nors ir auga, tačiau kol kas yra labai maža. 
  • Didelis nuosavybės koncentravimas, vedantis prie monopolijos. Yra žinoma, kad Irano ekonomika daugeliu atvejų yra kontroliuojama politikų. Kaip rašo ekonomikos profesorius Kenan Mortan, 20 tūkst. valstybinių kompanijų naudoja 65% nacionalinio biudžeto ir valdo 80% eksporto.  Šios valstybinės kompanijos dirba ekonominės struktūros rėmuose (bonjad), kurią valdo religiniai autoritetai – mulos. Lygiagrečiai egzistuoja kita ekonominė struktūra – bazich, susijusi su revoliucijos sargais ir prezidentu Mahmoud Ahmadinejad. Šiandien Revoliucinė gvardija, kuri buvo sukurta revoliucijos gynimui, kaip mano ekspertai, kontroliuoja trečdalį Irano ekonomikos, jie turi išskirtinę galimybę valdyti kai kuriuos uostus. Šios struktūros dažnai konkuruoja ir konfliktuoja tarpusavyje.
  • Didelė priklausomybė nuo naftos. Manoma, kad pelnas nuo naftos pardavimo sudaro 55-60% šalies biudžeto įplaukų. Energetikos sektoriui tenka daugiau kaip 80% valstybinio pelno. Šis netikėtas Irano pelnas iš naftos eksporto  stabdo pribrendusių socialinių-ekonominių reformų vykdymą (žymusis „išteklių prakeiksmas“). Šalyje, nepaisant visų lūkesčių, naftos dalis ekonomikoje ir toliau auga,  kas, savaime suprantama, yra galvos skausmas Teheranui, nes  ekonomika tampa dar labiau pažeidžiama. Dar viena Irano bėda - naftos produktų švaistymas. Tiesą sakant, turto ir švaistymo derinys  – labai dažnas reiškinys.
  • Socialiai orientuota ekonomika. Šalyje ilgą laiką egzistavo stambių valstybinių subsidijų sistema maisto produktams, kurui, elektrai ir benzinui. Kai kuriais duomenimis, subsidijoms teko beveik 30% Irano biudžeto. Įdomius faktus pateikia TVF: vidutinės iraniečių šeimos įplaukos sudaro $3,6 tūkst., o subsidijų tokiai šeimai atitenka apie $4 tūkst. Visa tai – naftos pinigų dėka. Jų dėka pakilo socialinio saugumo lygis,  sveikatos apsauga ir  iraniečių išsilavinimas. Pavyzdžiui, pelno iš Irano naftos eksporto sąskaita buvo sukurtas jaunimo rėmimo fondas, iš kurio pinigai ėjo ir vestuvių organizavimui. Tačiau, kaip pripažįsta M. Ahmadinejad, naftos pinigai daugiau nepajėgūs išlaikyti dosnių subsidijų.  Atkreipkite dėmesį, kad jau kelis dešimtmečius skirtingi Irano prezidentai bandė pakeisti šią sistemą, bet kiekvieną kartą pasitraukdavo, bijodami masinių protestų. Ir tik neseniai prasidėjo subsidijų mažinimas pienui, aliejui, miltams ir jų keitimas į socialinę pagalbą.
  • Sudėtinga investavimo tvarka užsienio valstybėms. Irane nelengva užsiimti verslu. Neatsitiktinai pagal verslo vykdymo lengvumo reitingą šalis užima tik 137 vietą. Labai daug sunkumų ir niuansų Irano investiciniuose įstatymuose. Eldar Kasajev, Artimųjų Rytų investicijų į energetiką specialistas, vardija kai kuriuos iš apribojimų:
    • užsienio investuotojas negali turėti nuosavos žemės ir nesvarbu, apie kokį žemės plotą  kalbama.
    • uždraustas įmonių, kurias sudaro 100% užsienio kapitalas, kūrimas. Užsienio investuotojas būtinai turi surasti sau potencialų partnerį iranietį. Be to, produkcijos, pagamintos užsienio kapitalo pagalba, santykis neturi sudaryti daugiau kaip 25% nuo bendros gamybos.
    • turi būti numatytas laipsniškas objekto perdavimas Irano nuosavybei, sugrąžinant  pinigus investuotojui. Kaip žinoma, būtent tokioms sąlygoms esant buvo sukurta bendra rusų-iraniečių atominės elektrinės statybos įmonė Bušere: iš pradžių sutartis buvo pasirašyta, kaip paritetinė, bet po kurio laiko įmonė taps Irano nuosavybe.
Šie ir kiti apribojimai sustiprinami aktyviu valstybės kišimusi į ekonomiką. Todėl bekompromisė  Ahmadinejado retorika Vakarų atžvilgiu, Irano branduolinė programa, o taip pat valstybiniai apribojimai smarkiai sumažino užsienio investicijų kiekį. Pavyzdžiui, Turkijos investuotojai pasitraukia, priežastimi nurodydami „neišpildytus pažadus“ arba „nesuprantamas investicines sąlygas“.
 
  • Ribotas bankinis tinklas. Dar viena silpna Irano ekonomikos vieta yra bankinė sistema. Nors bankus Irane galima pamatyti kiekviename žingsnyje, beveik visi jie yra valstybiniai (šių bankų dalis sudaro 85%). Atsižvelgiant į tai, kad lupikavimą draudžia islamas, Irano bankus labai sunku pavadinti kreditinėmis įstaigomis, greičiau tai yra valiutų keitimo kontoros.   Sprendimas sumažinti valstybinių bankų kiekį jau yra priimtas, liko atlikti „mažiausią darbą“ – įgyvendinti šį sprendimą.
  • Politinis nestabilumas. Kaip žinia, apibrėžimas „demokratinė šalis“ nedera su Irano islamiška respublika. Politinė sistema šioje šalyje yra unikali – tai viena iš nedaugelio egzistuojančių teokratijų, o pats Iranas yra pirma pasaulyje šiitų valstybė. Jos politinė sistema ir politinis gyvenimas pasižymi:
    • teokratizmu. Pirmas asmuo valstybėje (jis yra ir vyriausiasis vadas) yra ne prezidentas, o dvasinis lyderis – ajatola Ali Chamenei, Ekspertų taryba (islamo dvasininkija), renkanti dvasinį lyderį, gali pašalinti jį faktiškai bet kuriuo metu, Konstitucijos saugojimo taryba, susidedanti iš paritetinės dvasininkijos ir juristų atstovybės, turi išskirtinę teisę daryti pataisymus  konstitucijoje, parlamente dominuoja dvasininkai;
    • griozdiškumu ir daugiapakopiškumu (žr. aukščiau), šalies dvasinis lyderis turi stambų valdymo aparatą su savo jėgos struktūromis, kiekvienas ajatola turi savo ofisą ir savo biudžetą;
    • didžiulis biurokratijos aparatas, susidedantis  iš dvasininkijos atstovų, šiandien stabdo valstybės virtimą tautine valstybe. Tik muloms atidarytos visų valstybės įstaigų durys. Ahmadinejadas pavadino tai „mulokratija“;
    • grupuočių kova Irano vadovybėje. Pavyzdžiui, Ahmadinejado kritikai kalba apie jo apkaltą dėl  nekontroliuojamo naftos pinigų švaistymo, organizuojant populistinius projektus;
    • cenzūra. Šia tema galima prisiminti valdžios siekimą panaikinti arba peržiūrėti universitetinius per daug „vakarietiškų“ visuomeninių disciplinų, prieštaraujančių islamui, mokymo planus, t.y. teisės, sociologijos, filosofijos, psichologijos, politologijos. Šalyje uždraustas baletas, blokuojama daug tinklapių, užsienio televizijos kanalai, uždraustos palydovinės antenos (todėl jas dažniausiai slepia už kokios nors uždangos arba  kondicionieriaus). Cenzūra paaiškinama kaip išskirtinė kova su „amoralia medžiaga“;
    • kova su kitaip mąstančiais. Pavyzdžiui, neseniai  buvo nuteistas kalėti vienas iš įtakingiausių Irano režisierių Jafaras Panahi, garsus savo kritika režimo atžvilgiu;
    • griežtomis visuomenės elgesio normomis: Irane viešumoje nešokama, baseinai, gimnastikos salės egzistuoja uždarose teritorijose, moterys turi  dėvėti kelnes, ilgus, laisvus marškinius su ilgomis rankovėmis ir skarą, vyrams uždrausta nešioti šortus arba marškinius  trumpomis rankovėmis, bet patariama nešioti  barzdą.  Negalima glėbesčiuotis gatvėse , bučiuotis – tuo labiau, autobusai ir troleibusai Irane perskirti pertvara į dvi puses, alkoholis uždraustas.  Moralės policija prižiūri, kad visuomenėje būtų laikomasi moralės principų. Nieko nepridursi, europiečiams visa tai atrodo absurdiška, o štai iraniečiams dauguma „vakarietiškų“ įpročių atrodo neleistini.
    • Savotiškais įstatymais: galūnių amputavimas vagiui, smūgiai vytiniu už alkoholio vartojimą ir t.t.
 
Nepaisant to, iraniečių gyvenimas yra žymiai gilesnis ir įvairesnis, nei  galima suprasti iš laikraščių.  Irano universitetuose abiturienčių moterų yra beveik dvigubai daugiau, nei vyrų. Islamiškas radikalizmas yra svetimas daugumai gyventojų, draudimai yra kažkokie ne visuotini, o moralės policijos persekiojimai yra pasirinktinio pobūdžio. Kaip pastebi turistai, „visi apsimeta, kad niekas nieko nemato“. 
 
Irano pasiekimai: kas yra nežinoma apie pažįstamą šalį
 
IrakasApie ką gi mažai ir labai nenoriai rašo pasaulinė žiniasklaida? Kiek objektyviai jie nušviečia šalyje vykstančių įvykių esmę? Taigi, pakalbėsime apie tam tikrus Irano pasiekimus, o jų, savaime suprantama, yra. Gerai žinoma, kad nei vienas režimas neišsilaikytų,  jeigu jame  būtų viskas tik blogai. Iranas išgyvena pasikeitimus,  gal būt, kol kas sunkiai pastebimus ir nežinomus plačiam žmonių ratui. Kokie  tie pasikeitimai ir pasiekimai?
  • Irano ekonomika vystosi net ir krizės metu.  Praeitų metų TVF duomenimis,  Irano ekonomika vystėsi gana sėkmingai, nors augimo tempai ir sumažėjo iki 2.5%, palyginus su beveik 7% dar vieneriais metai anksčiau. Remiantis 2010 metų rezultatais, ekonominis augimas turi sudaryti 3% (tiesa, yra vertinimų, kad tai bus tik 1.8%). Jei mes pažvelgsime į 2009 metų JTO žmogiškojo potencialo vystymosi ataskaitą (Human Development Index), tai Irane išaugo ilgaamžiškumo, išsilavinimo, realių įplaukų ir t.t. indeksai. Šalies valstybinė skola nedidelė, pernai ji buvo 16,7%  BVP, išorinis įsiskolinimas sumažėjo iki 6.5%  BVP. Vis dažniau iranietiškas verslas prasiskverbia į kaimyninių šalių rinkas: pavyzdžiui, dujų maršrutas į Armėniją,  hidroelektrinės  Vidurinėje Azijoje įrengimas, bendrų aukštos įtampos perdavimo linijų sukūrimas kartu su Azerbaidžanu, automobilių eksportas į Artimųjų Rytų rinkas. Ekspertai mano, kad Irano privataus verslo suaktyvėjimas nacionaliniais ir globaliniais mąstais yra tas trendas, kuris, greičiausiai tik didins apsukas.
  • Ekonomikos ir išorinės prekybos perorientavimas, tame tarpe ir dėl žinomų „vakarietiškų“ sankcijų įtakos. Pavyzdžiui, Iranas, neturėdamas pakankamai naftos perdirbimo gamyklų, pirko užsienyje daugiau kaip 40% benzino. Vašingtonas, privertęs tarptautinius naftos prekeivius sustabdyti naftos tiekimą į Iraną, tuo pačiu pagreitino senų naftos perdirbimo gamyklų rekonstrukciją ir naujų statybą. Jau šiandien beveik trys ketvirčiai benzino gaminama šalies teritorijoje. Toliau. Pasitraukiančių iš Irano rinkos Vakarų kompanijų vietas aktyviai užima Kinijos naftos prekeiviai. Šiuo metu apie 11% visų Kinijos energetinių poreikių yra patenkinama importo iš Irano dėka. Kaip tvirtina Paryžiaus leidinio Intelligence Online redaktorius Philippe Vasset, „kinai, o ypač malaiziečiai, pastaruoju metu superka Irano naftos aktyvus ir perparduoda daug iranietiškos naftos“. Manoma, kad kiniškos investicijos į Irano naftos ir dujų telkinius jau sudaro apie 9$ milijardų. Apie 800$ milijonų į Irano naftos telkinio vystymą pasiruošusi investuoti Venesuela.
  • Investicinio režimo liberalizavimas. Sankcijos ir investicijų deficitas privertė Iraną  užsiimti palankių sąlygų užsienio kapitalui kūrimu.  Neseniai buvo paskelbtas bankinių mokesčių ir muito mokesčių mažinimas, mokesčių, susijusių su investicijomis į žemės ūkį panaikinimas, laisvas žemės ūkiui reikalingos įrangos įvežimas. Užsienio bankams  leista dalyvauti Irano finansinėje sistemoje. Irano bankai pasiruošę suteikti paskolas užsienio investuotojams ir garantuoja 10% pelno. Svarbu yra tai, kad Teheranas duoda investuotojams valstybines garantijas, nuima apribojimus jų dalyvavimui valstybiniame ekonomikos sektoriuje ir net leidžia spręsti pilietinius ginčus tarp užsienio investuotojų ir Irano partnerių tarptautiniuose teismuose. Iranas jau paskelbė apie pasiruošimą suteikti investuotojams investavimo projektų sąrašą, kurio bendra kaina viršija 100$ mlrd.
  • Pramoninio potencialo vystymas. Ne pačiu geriausiu pasaulio ekonomikos vystymosi metu, nuo 2008 iki 2009 metų, Irane pramoninė gamyba išaugo atitinkamai 4.5% ir 4%. Šio rodiklio dėka Teheranas pakilo nuo 57-os iki 22-os vietos pasaulyje. Priminsime, kad kriziniais 2009-ais metais dauguma šalių užleido savo pozicijas. Ahmadinejadas žada pakelti šalį į 12-ą vietą pasaulyje pagal ekonominio vystymosi rodiklius.
  • Privataus verslo vystymas. Artimiausius trejus metus numatoma privatizuoti apie 150 valstybinių kompanijų, jau šiais metais numatoma apie $12.5 mlrd. įplaukų.
  • Stiprus mokslinis šalies potencialas. Iranas pasiekė reikšmingų pasiekimų medicinos srityje (ypač kuriant vaistus nuo AIDS, onkologinių lygų, dauginant kamienines lenteles), nanotechnologijų, genų inžinerijos, lazerinių technologijų, kosmoso įsisavinimo srityse (palydovų „Tulu“ ir „Mesbach-2“ paleidimas). Medicinos sferoje Iranas užima 21-ą vietą pasaulio reitinge, pagal cheminės pramonės vystymąsi – 23-ią vietą, 14-ą vietą pasaulyje pagal atradimus nanotechnologijų srityje. Toli gražu ne visiems žinoma, kad pagal mokslinių publikacijų, skirtų nanotechnologijoms, skaičių šalis užima aukštą 14-ą vietą pasaulyje. Kanados kompanijos Sciense-Metrix duomenimis, Irane yra sparčiausias mokslinis augimas visame pasaulyje (11 kartų greičiau, nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje).  Science-Metrix paskelbė 2010 metus „Irano metais“. Teheranas planuoja sukurti 55 tūkst. aukštųjų technologijų kompanijų, o taip pat nanometrologijos centrą. Užsibrėžtas tikslas iki 2015 metų patekti į pirmaujančių šioje srityje šalių dešimtuką. Dar  prisiminkime, kad Iranas pastatė savo pirmą jūrinį konteinerių gabenimo laivą „Iran Arak“ (jis gali išbūti jūroje iki 25 dienų be sustojimo), be to, tai pirmas laivas, pagamintas Artimuosiuose Rytuose. Sukūrė pirmą savaeigį lėktuvą su vertikalaus pakilimo ir nusileidimo galimybe („Nasr-1001“). O neseniai buvo paskelbta apie pirmo  lėktuvo, varomo saulės baterijų energija, bandymus.
  • Demografinis faktorius. Iranas – viena iš „jauniausių“ valstybių pasaulyje. Jaunimo dalis yra labai didelė. Kaip prognozuojama Teherane, gyventojų skaičius po 15 metų pasieks 110 milijonų.
  • Turizmo vystymas. Iranas turi nepakartojamą originalumą, kuris išskiria jį tarp kitų Azijos valstybių. Be to, pagal istorinių paminklų skaičių JUNESCO skyrė jam trečią vietą pasaulyje. Tačiau pagal aplankančių turistų kiekį Iranas užima šimtąją vietą, o pagal biudžeto įplaukas iš turizmo yra tik 68-oje vietoje. Silpna reklama, bloga visuomeninė reputacija kai kuriose pasaulio dalyse  trukdo turizmui plėtotis.  Ekspertai mano, kad būtent turizmas yra viena iš perspektyviausių šalies vystymosi krypčių.
  • Ginkluotos pajėgos. Irano kariuomenė, palyginus su kitomis Persijos įlankos šalimis, sąlyginai didelė – apie 350 tūkst. karių. Tuo pat metu, Teherano gynybos išlaidos žymiai mažesnės, nei kitų stambių regiono šalių – 3,2  BVP, o tai žymiai skiriasi nuo daugelio kaimyninių šalių išlaidų – Izraelio, Saudo Arabijos (nuo 6% iki 12%). Kas liečia Irano branduolinę programą,  karinės šios programos sudėtinės dalies įrodymų kol kas nerasta. Tačiau skirtingai nuo Indijos ir Izraelio, Iranas pasirašė sutartį apie branduolinių ginklų neplatinimą. Jei Iranas norėtų juos turėti, nutrauktų susitarimą, o vėliau ir visiškai teisėtai kurtų atominius ginklus. 
 
Pabaigai, grįžtant prie pasakos „Smaragdų miesto burtininkas“, kyla klausimas – tai kas gi užsidėjo žalius akinius? Ar tie akiniai iškraipo realybę, ar tik sustiprina jos suvokimą,  neakivaizdžius dalykus paversdami akivaizdžiais? Ir dar, galima prisiminti vieną iš sentencijų, išplaukiančių iš šios pasakos: žmogus gali įtikinti save kuo tik nori, svarbu, kad tik būtų noras ir norintys. 
Kaip vystysis įvykiai Irane, niekas nesiima prognozuoti. Pripažinkime, Ahmadinejado demonstratyvus atkaklumas, šiurkštumas ir nepaslankumas, kuriuos jis parodė savo santykiuose su Vakarais, nėra geriausi padėjėjai prognozuojant.

Paskelbimo data: 2011-03-01 13:47 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55