Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, sausio 24, 07:14 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

R. Reagan ir M. Thatcher: kapitalizmo išgelbėjimas arba išėjimo iš 70-ųjų metų krizės patirtis

R. Reagan ir M. Thatcher:  kapitalizmo išgelbėjimas arba  išėjimo iš 70-ųjų metų krizės patirtis

Vasario 6 dieną Amerika su dideliu patosu ir pompastika paminėjo savo keturiasdešimtojo prezidento Ronaldo Reagano 100-ąsias metines. Ronaldas Reaganas vadovavo šaliai sudėtingu  periodu  (1981–1989 m. ), kuomet visas pasaulis laukė JAV ekonominio kracho dėl viena po kitos kilusių  ekonominių krizių (1973–1975 ir 1980–1982 m.), tuo metu lyginamų su Didžiąja depresija:

  • nulinis arba neigiamas kasmetinis ekonomikos augimo lygis ( -5% );
  • žymus gamybos kritimas, įmonių bankrotas, trečdalio apdirbimo pramonės gamybinio  pajėgumo nuostolinga veikla;
  • lyderio pozicijų užleidimas Japonijai automobilių gamybos, radijo elektronikos srityse ir t.t.;
  • didžiausia infliacija, pirmąkart po karo pasiekusi dviženklį skaičių - 12.5%, viso pasaulio nusivylimas JAV doleriu;
  • didžiulė, negirdėta nuo 30-ųjų metų bedarbystė – beveik 10 %;
  • „nusiginklavimo politika“ ir „žaidimai su SSSR“ 70-aisiais metais ne tik neišgelbėjo JAV ekonomikos, priešingai, išklibino Amerikos, kaip pasaulio lyderio ir žandaro, vaidmenį ir t.t.

Tai buvo pats ilgiausias JAV ekonomikos kritimas per visą pokarinį laikotarpį,- pažymi  Masterforex-V Akademijos  JAV ir Kanados treiderių ir investuotojų bendruomenės ekspertai, - iš kurio daugelis nematė išeities, lygindami tai, kas atsitiko, jeigu ne su visišku ekonomikos paralyžiumi, tai tikrai su pusiau paralyžiumi. Argi ne tiesa, kad ši situacija JAV po 30 metų labai panaši į dabartines realijas?

 

70-ųjų metų JAV krizės priežastis... prezidento T. Roosevelt „Naujasis kursas“?
 
Kaip bebūtų keista, permanentinę krizę JAV sukėlė... T. Roosevelt „Naujasis kursas“. Taip, taip, tas pats žymusis „Naujasis kursas“ – dėl valstybinio ekonomikos reguliavimo, kuris 30-aisiais metais leido sėkmingai įveikti Didžiąją depresiją Jungtinėse Amerikos Valstijose ir dominavo keletą pokarinių dešimtmečių. Tada atrodė, kad pagaliau surastas JAV ir viso buržuazinio pasaulio beribės laimės ir amžinos jaunystės receptas. Tačiau 70-ųjų metų krizė  išsklaidė tokias iliuzijas ir dar kartą parodė, kad šiame pasaulyje nėra nieko pastovaus ir amžino.
 
Laikas parodė, kad valstybės kišimasis į ekonomiką nuėjo per toli: valstybinės ekonomikos šakos (o tai ypač charakteringa  1 leiboristų partijos1 valdymui) dirbo nuostolingai, augo biurokratija ir korupcija, visuomenę apėmė apatija, prarastas iniciatyvumas, įsivyravo išlaikytinystė  (kam dirbti, jei valstybė privalo tave išlaikyti?). Rezultatas: „vaistas“ („Naujasis kursas“) ėmė virsti nuodais. O kas skiria vaistus nuo nuodų? Tik dozė. Viskas gerai, kas su saiku, arba, kaip sako kinai, 49 – gerai, 51 – blogai. Tapo akivaizdu, kad valstybinio ekonomikos reguliavimo sistema tuo pavidalu, kuriuo ji egzistavo nuo 30-ųjų metų JAV, išsisėmė.
Žinoma, bet kurios visuomenės vystymasis  vyksta toli gražu ne nuosekliai, o periodiškai kildamas ir krisdamas. Kalbant apie Ameriką, ekonomistai seniai nustatė įsivyravus tam tikrą vystymosi ciklą, panašų į 30–33-ųjų  metų, kada ekonomikoje kartojasi „potvyniai“ ir „atoslūgiai“, pastebima konservatyviųjų ir liberaliųjų bangų kaita, vyravimas ekonomikoje tai valstybinių, tai rinkos principų. Veikiant šioms jėgoms, sekantys dešimtmečiai ėjo su „konservatyviųjų revoliucijų“ arba „konservatyviojo poslinkio“ ženklu – „reigonomikos“ ir „tečerizmo“, t.y. politikos, pavadintos tų laikų dviejų herojų vardais – JAV prezidento Ronald Reagan ir Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Margaret Thatcher.
 
Kuo panašūs ir kuo skiriasi R. Reagan ir M.Thatcher?
 
Sunku įsivaizduoti  labiau skirtingas charizmatiškas asmenybes kaip Reaganas ir Thatcher. Kita vertus, jų požiūriai buvo nepaprastai panašūs: jie abu buvo tvirti,  nepalaužiami konservatoriai, tačiau tai nė kiek nekliudė, esant reikalui, prasilenkti su šiais principais; abu sėkmingai išvedė savo valstybes į naujas aukštumas. Dažniausiai sutinkami M. Thatcher vertinimai: „pirmoji“, „niekada prieš ją“, „niekada anksčiau“: po XIX a. 20-ų metų ji pirmoji tris kadencijas iš eilės buvo išrinkta ministre pirmininke (1979, 1983, 1987 metais), ji pirmoji moteris ministrė pirmininkė Europos istorijoje, ilgiausiai šiose pareigose dirbęs ministras pirmininkas XX amžiuje ir pan. R. Reaganas – dukart išrinktas prezidentu, t.y. valdžioje išbuvo maksimalų laiką, valdžios vairą perdavęs respublikonui G. Bushui vyresniajam, kuris prie Reagano buvo viceprezidentu.
Daugelio istorikų ir politologų nuomone, joks kitas prezidentas po Franklino Roosevelto neįgyvendino didesnių pertvarkų, kaip Reaganas. Analogiškai,  M. Thatcher Didžiojoje Britanijoje. Kas jungia šias iškilias istorines asmenybes?
● Reaganas ir Thatcher – provincialai, kilę iš nedidelių užkampio miestų. Jis – iš Tampiko, Ilinojaus valstijoje, ji – iš Grantham.
● Abu – iš paties žemiausio viduriniosios klasės sluoksnio, jokių aristokratiškų šaknų nė vienas neturi. R. Reagano tėvai – neturtingi ir mažai išsilavinę žmonės, tėvas prekiavo avalyne, mėgo išgerti, bet sunkiai dirbdamas įstengė nusipirkti parduotuvę, kurioje Reaganas patyrė verslo skonį, įgijo sėkmės siekį. M. Thatcher  - bakalėjininko, mažos maisto produktų krautuvėlės savininko, duktė (1943 metais jos tėvas tapo miestelio su 25 tūkstančiais gyventojų  meru), motina – siuvėja, ant kurios pečių laikėsi namų ūkis.
● Vargu, ar buvo galima juos vadinti intelektualais, darbe dažniausiai vadovavosi sveika nuovoka, laiko patikrintomis tiesomis, pačių sukaupta patirtimi, politine intuicija. Ypač tai liečia Reaganą. Politiniai oponentai ir įkyrūs žurnalistai kolekcionavo jo pasisakymų  klaidas, jis dažnai tapdavo humoristų  pajuokos objektu  (pavyzdžiui, spaudos atstovams jis kažkada pasakė: „Aš išleidau įsakymą, kuris įpareigos visus amerikiečius savo noru gerbti šeimos tradicijas“). Štai  ir visas jų panašumas. Visu kuo kitu jie yra visiškai skirtingi žmonės.
 
Kuo skiriasi R. Reagan ir M.Thatcher? 
 
● Pagal pažangumą M. Thatcher beveik visada buvo pirma mokinė klasėje, turėjo visažinės moksliukės, stropios, rimtos ir disciplinuotos mergaitės reputaciją. Ji anksti pradėjo domėtis politika, o devynerių metų jau dalyvavo vietinio konservatoriaus priešrinkiminėje kampanijoje ir tada suprato, kad „ politika yra jos kraujyje“. Po to buvo Oksfordas, kur ji studijavo chemiją (tarp kitko, vienintelis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, turėjęs gamtos mokslų aukštąjį išsilavinimą). Anglijoje iš seno buvo priimta, kad nesimokius Oksforde arba Kembridže beveik  nebuvo  įmanoma pakliūti į elito gretas.
 
Gi Reaganas mokykloje niekuo nepasižymėjo. Didelę dalį jo mokyklinio gyvenimo užėmė sportas, po to – meninė saviveikla ir galiausiai - mokyklinė politika. Būdamas 21-erių, baigė provincijos humanitarinį koledžą, priklausiusį religinei organizacijai „Kristaus mokiniai“. Ir ten mokslui neskyrė didelių pastangų, manė, jog svarbiausia yra, kad  neišmestų iš sporto komandų: amerikietiško futbolo, plaukimo ir lengvosios atletikos. Moksle visada padėjo labai gera regimoji atmintis – kad išlaikytų egzaminą, jam užtekdavo vienos valandos naktį prieš tai perbėgti akimis vadovėlį. Gavęs menų bakalauro laipsnį, jis baigė savo „universitetus“.
 
● M. Thatcher įgijo dar ir antrąjį išsilavinimą – juridinį. 34-erių metų ji tapo jauniausiu parlamento nariu, 49–erių pradėjo vadovauti torių partijai, kurioje anksčiau  viešpatavo absoliučiai vien tik vyrai (Didžiosios Britanijos politika visada buvo laikoma džentelmenų sritimi).  Būdama 53-ejų metų, M. Thatcher tapo šalies ministre pirmininke. Moteris šiose pareigose – tuo metu tai buvo kažkas nepaprasta.
 
R. Reaganas gi ilgą laiką dirbo sporto komentatoriumi, nusifilmavo 54-iuose antrarūšiuose filmuose, kur vaidino šaunius kaubojus, buvo aukščiausius reitingus turėjusios televizijos programos vedėju, televizijos prodiuseriu. Tik 55-erių jis užėmė Kalifornijos valstijos gubernatoriaus postą ir tik 69-erių tapo šalies prezidentu. R. Reaganas tapo vyriausio amžiaus JAV prezidentu.
 
● M. Thatcher keldavosi su aušra ir baigdavo darbą po pusiaunakčio, dirbo po 20 valandų per parą. Arba štai dar vienas faktas: per savo pirmininkavimo laikotarpį ji nė karto nėjo atostogų, aiškino, kad tai pažeidžia darbo ritmą, neleistinai atšaldo, atitraukia nuo darbo.
 
R. Reaganas pradėdavo darbo dieną, kai laikrodis mušdavo 9-nias, namo išeidavo ne vėliau 17.00, galėdavo išeiti vidury darbo dienos pajodinėti, dar mėgo ruošti malkas židiniui, karpyti krūmus, taisyti tvorą. Per savo prezidentavimo laiką Reaganas iš viso poilsiavo daugiau nei metus. Be to, buvo labai prietaringas žmogus: kas rytą dėdavo į kišenę šventintą monetą, jeigu ką nors išliedavo – būtinai mesdavo žiupsnį druskos per petį, beveik kiekvieną svarbų sprendimą iš anksto suderindavo su būrėja, „blogomis dienomis“ nevykdavo iš šalies, nesakydavo viešų kalbų, nesusitikinėdavo su užsienio šalių lyderiais. Bet milijonams eilinių amerikiečių („vienaukštei“, vidurinei Amerikai) jis buvo „vienas iš jų“, „savas vaikinas‘. Gražus, patrauklus, pasitikintis savimi, mokantis įtikinamai kalbėti ir  turintis prigimtinį bendravimo talentą. Jam beveik visada pavykdavo išlaikyti gerus santykius netgi su politiniais oponentais. Politinėje karjeroje jam, be abejo, padėjo Holivudo aktorinė mokykla. Neatsitiktinai apie Reaganą buvo kalbama, kaip apie patį geriausią JAV prezidento vaidmens atlikėją.
 
● M. Thatcher puikiausiai atsimindavo visus dokumentus, lengvai ir greitai juose orientuodavosi, apie ją kalbėjo: „Ji – Reaganas, bet su smegenimis“. Reaganas, priešingai, įsimindavo tik atskiras eilutes, neįstengė perskaityti daugiau  kaip du puslapius, buvo juokaujama, kad jo lūpos pavargsta – taip jis jas judina. Apskritai paėmus, jo mąstymo procesas vyko kankinamai lėtai. Tačiau, suvokdamas savo išsilavinimo spragas, jis nebijojo apsistatyti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistais, mokėjo suburti stiprią ir efektyvią komandą ir jai vadovauti. Todėl ir turėjo stipraus lyderio ir teisingo arbitro įvaizdį. 
 
„Reaganomika“... arba  kaip „naujasis Reagano kursas“ išgelbėjo Ameriką?
 
REaganTeoriniu „reaganomikos“ pagrindu, kaip žinoma, tapo ekonomikos mokyklos „Pasiūlos ekonomikos“ (George  Gilder, Arthur Laffer) idėjos, kurių esmė yra akcentų perkėlimas nuo prekių ir paslaugų paklausos  reguliavimo (kaip manė J. M. Keynes) į jų gamybos stimuliavimą. Tuo remiantis, Reagano politika vadovavosi dviem pagrindiniais principais:
 
1.“Laisvos privačios verslininkystės“ taikomosios rūšys, rinkos vadovaujantis vaidmuo ekonomikoje. Remiantis šiuo principu, mažėjo valstybės kišimasis į ekonomiką. Reaganas tuomet pasakė, kad „vyriausybė ne sprendžia, o sukuria problemas“ ir „kuo mažiau valstybės, tuo geriau“.
2. „Pigios valstybės“ idėja, t.y. valstybės sektorius su savo aparatu ir socialinės programos turi būti suvesta iki minimumo, kas, be abejo, reiškė valstybės išlaidų mažinimą.
 
Eilinį kartą akcentas buvo perkeltas nuo valstybės vaidmens į kapitalo, privataus verslo vaidmenį. Tai buvo  pokarinės „socialinės valstybės“ modelio  pagrindinis lūžis:
● Dar išlikusios valstybinės nuosavybės privatizacija, nekonkurencingų įmonių likvidacija (Reaganas  turėjo net kalėjimų, nacionalinių parkų, pašto tarnybos privatizacijos idėją, tačiau visuomenė nepalaikė). Šalyje įvykdyta pramonės technologinė pertvarka, aktyviau į Amerikos ekonomiką įsiliejo užsienio kapitalas.
● Dereguliavimas,  t.y. valstybės reglamentavimo ekonomikoje apribojimas. Reaganas smarkiai sumažino ar net visai panaikino valstybės kontrolę naftos ir gamtinių dujų kainoms, telefoniniam ryšiui, kabelinei televizijai, autobusų tvarkaraščiui tarp valstijų, apribojo valstybės kišimąsi į ekologijos sferą ir kt.
● Plataus masto ir tikslingas mokesčių mažinimas. Aukščiausias mokesčių tarifas buvo sumažintas nuo 50 iki 28%, o mokesčių tarifai korporacijų pelnui – nuo 48 iki 34%. Šeši milijonai amerikiečių, turinčių mažas pajamas, iš viso buvo atleisti nuo mokesčių mokėjimo. Tai stimuliavo investicinį aktyvumą, padidino pačių turtingiausių amerikiečių pajamas ir sudarė galimybę pagerinti savo materialinę padėtį viduriniajam sluoksniui.
● Įšaldymas ir sumažinimas išlaidų socialinėms programoms. Kaip ir tikėjosi reformos iniciatoriai, dėl įplaukų į biudžetą sumažėjimo nebuvo galima leisti augti biudžeto deficitui. Anksčiau socialinės išmokos JAV sudarė apie pusę biudžeto išlaidų, dabar pradėta maksimaliai mažinti pašalpas, naikinti įvairias subsidijas ir lengvatas. Buvo atšauktos 83 federalinės programos, t.y. faktiškai viskas, išskyrus išlaidas gynybai, socialiniam draudimui ir vargingų bei senų žmonių medicininiam aptarnavimui. Taigi, iš pradžių federalinės vyriausybės socialinė politika buvo sumažinta iki minimumo, ir amerikiečių materialinės gerovės lygis krito 20%.  Reaganas pribloškė tuo, kad asmeniškai skambino daugeliui tų, kurie neteko socialinės paramos, ir reiškė savo užuojautą.Bet Amerika su savo protestantiška, darbininkiška etika, kai kiekvienas atsako tiktai už save, kai rūpestis kiekvieno gerove – jo paties reikalas, ir pagaliau - jeigu tu protingas, tai kodėl tu vargšas, o likusiais turi užsiimti labdaros ir religinės organizacijos,- taigi tokią politiką Amerikos visuomenė vertino kaip kovą su išlaikytinyste. Yra žinoma, kad amerikiečiai labai atsidavę darbui, dirba daugiau negu kiti, o ilsisi mažiau: JAV ilgėja darbo savaitė, kai kitose šalyse trumpėja, jeigu Europoje socialinę paramą galima gauti metų metais, tai JAV – tiktai 6 mėnesius ir t.t. Čia į socialines išmokas žiūrima kaip į „vyriausybinius kyšius“, manoma, kad „ kažką gauti už nieką yra gėda“, kitaip tariant – „melskis ir dirbk“.
 
Tokiu būdu pasaulis tapo eilinio ekonominio stebuklo, gamybinio šuolio ir neregėto gyvenimo lygio augimo JAV  liudininku. Į Reagano prezidentavimo pabaigą nedarbo lygis buvo pats mažiausias – 5,3%, praktiškai nebuvo infliacijos (4,5%), kasmetiniai ekonomikos augimo tempai išaugo iki 3,2%, o šeimos vidutinės pajamos padidėjo 4000 dolerių. Ir vėl laikraščių puslapiuose, internetiniuose portaluose nuskambėjo, kad Amerikos ekonomika įžengė į naują erą, kad jai negalioja seni ekonominiai dėsniai.
 
Kartu Amerikos ekonomikoje pasireiškė ir negatyvios tendencijos:
- Valstybės biudžeto deficito augimas (apie 200 milijardų dolerių). Po mokestinio tarifo apkarpymo, sumažėjo mokesčių įplaukos į biudžetą, o valstybės išlaidos vis tiek kažkiek išaugo, daugiausia dėl karinių išlaidų.
- Beveik trečdaliu padidėjo valstybės skola (iki 2,9 trilijono dolerių).
- Ameriką, 60-ųjų  metų viduryje turėjusią aukščiausią pasaulyje rodiklį pagal BVP vienam gyventojui, artėjant  į 90-uosius metus pralenkė dešimtys valstybių.
- Vidutinis darbo užmokestis 90-ųjų metų pradžioje buvo pats žemiausias  nuo 60-ųjų metų (pavyzdžiui, amerikiečių darbininkų valandinis darbo užmokestis buvo 14,8$, o  Vakarų Vokietijoje – 21,5$). 
- JAV iš kreditoriaus virto tikru skolininku ...
 
O svarbiausia, natūralia šio ekonominio modelio vystymosi pasekme tapo 2008 – 2009 metų pasaulinė ekonominė krizė. Ultra liberalaus modelio ekonomikos vystymasis baigėsi krachu, amerikietiškos ekonomikos milžiniškas muilo burbulas pokšėdamas sprogo. Deja, iš tikrųjų šiame gyvenime nėra nieko amžino ir idealaus. Ir štai jau Barackas Obama eina valstybės vaidmens stiprinimo ir socialinės paramos  neturtingiems amerikiečiams didinimo  kryptimi. Vadinasi, istorija kartojasi iš naujo?
 
Nepaisant to, amerikiečiai Ronaldą Reaganą laiko vienu žymiausių prezidentų per visą šalies istoriją. Pastarųjų metų apklausos  rodo, kad būtent R. Reaganas yra  lyderis pagal populiarumą tarp visų Amerikos prezidentų, aplenkęs Abraomą Lincolną, Theodorą Rooseveltą ir Frankliną Rooseveltą.
 
Kaip paaiškinti šią visuotinę amerikiečių meilę Ronaldui Reaganui? Galbūt tuo, kad jo prezidentavimas sutapo su Amerikos išėjimu iš krizės, arba tuo, kad jis grąžino šaliai tikėjimą savimi, amerikiečių lyderyste ir didybe, tikėjimą „amerikietiška svajone“? O gal tai tiesiog   meilė,  meilė kaip iracionalus dalykas?  Kaip žinia, iracionalumas gali išstumti racionalumą. Taigi sveikiname tave, Amerika, Ronaldo Reagano 100-ųjų metinių proga!
Paskelbimo data: 2011-02-18 12:15 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55