Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Pirmadienis, sausio 27, 15:39 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Šokiruojantys smulkiojo verslo padėties palyginimai su Vakarų šalimis

Šokiruojantys smulkiojo verslo padėties palyginimai su Vakarų šalimis

Ar reikalingas smulkusis verslas išsivysčiusiai valstybei? Kodėl Vakaruose jis taip gerbiamas, o ne tokiose išsivysčiusiose valstybėse nereikalingas nei valstybei, nei visuomenei? Daugelyje postsovietinės erdvės šalių smulkusis verslininkas tebėra tik spekuliantas, verteiva, nesąžiningas ir godus, neinvestuojantis lėšų į infrastruktūrą, ekologiją, tačiau be gailesčio išnaudojantis svetimą darbą? Žodžiu, kraugerys, kuriam apriori svetimas gailestingumas, sąžiningumas, garbingumas. 

 

Daugelyje postsovietinės erdvės šalių tiek valdžia, tiek visuomenė smulkiuosius verslininkus vertina priešiškai, kaip kažkokį svetimą ir nereikalingą valstybei elementą. 
Tuo tarpu Vakaruose visiškai priešingai: smulkusis verslas tiek valdžiai, tiek gyventojams yra išskirtinai pozityvus reikalas. Negana to, šiose išsivysčiusiose šalyse egzistuoja netgi smulkiojo verslininko kultas. Pakanka praeiti bet kurio Vakarų Europos miesto gatve ir tampa aišku, koks svarbus čia yra smulkusis verslas: šeimyniniai viešbutukai, jaukūs restoranėliai ir kavinukės, nedidelės kirpyklėlės ir patogūs kosmetikos salonai, gardžiai kvepiančios kepyklėlės ir visa kita, kurių savininkai yra gerbiami ir vertinami miestiečiai.
 
Neatsitiktinai 98-99% amerikiečių ir europiečių verslo priskiriama „smulkaus“ ir „vidutinio“ verslo kategorijai. O Didžiojoje Britanijoje 80% (!) sudaro nedidelės kompanijos, kuriose darbuojasi mažiau kaip 50 žmonių. Kaip kažkada sakė Winston Churchill: „Britų šūkis – verslas, nežiūrint į nieką“. Visa tai kelia didžiulį susidomėjimą šios verslo kategorijos vystymo praktika užsienyje. Prisipažinsime, turime šiokią tokią pagundą ir viltį, kad geriau įsižiūrėjus į  šį reikalą, galbūt pavyks ką nors pakeisti šioje srityje ir mūsų visuomenės požiūryje. 
 
Mažojo verslo vaidmuo  išsivysčiusiose šalyse 
 
smulkusis verslasTai kas gi yra mažasis verslas? Masterforex-V Akademijos Investicijų fakulteto analitikai šį didelį pokalbį apie jį ir jo vietą išsivysčiusių šalių ekonomikos vystymesi pasiūlė pradėti tokiais blic-atsakymais:  
■ Geografiniu požiūriu – smulkios įmonės veikia ir sėkmingai vystosi visose labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse nuo JAV iki ES, nuo Singapūro ir Taivanio iki PAR, Brazilijos ir Izraelio
■ Pagal darbuotojų skaičių smulkiosioms įmonėms priskiriama: 
* iki 50 žmonių Didžiojoje Britanijoje 
* iki 100 žmonių Europos Sąjungoje (vidutiniam verslui - nuo 100 iki 250 žmonių);
* iki 500 žmonių JAV. 
■ Smulkiojo verslo dalis pirmaujančių pasaulio šalių ekonomikoje: praktiškai nėra tokių sričių, kurios galėtų apsieiti be jo produkcijos ir paslaugų. Kaip pavyzdį galima pateikti: 
* Ispanija. Mažojo verslo dalis jos statybų industrijoje sudaro 30%, pramonėje – 31%, laivų statyboje – šiek tiek mažiau nei 30%, žemės ūkyje  – 80% ir t.t.; 
* Vokietija, kur, priešingai nusistovėjusiems stereotipams ir mitams, vokiečių ekonomikos pagrindas yra, pavyzdžiui, ne automobilių monstrai, stambūs chemijos ar metalurgijos koncernai, o ...smulkios ir vidutinės kompanijos, sudarančios 99,7% visų komercinių įmonių kiekio. 
■ Kokios yra smulkiojo verslo pajamos pirmaujančiose šalyse?
* Jungtinėse Valstijose mažosioms įmonėms tenka beveik 35% grynojo pelno, 30% viso eksporto;
* mažojo ir vidutinio verslo dalis Prancūzijos ir Vokietijos BVP sudaro beveik 50%;
* Japonijoje jis sukuria beveik 57% apdirbimo pramonės produkcijos, o ši šaka šalyje yra pirmaujanti;
 * Italijoje jam tenka maždaug... 95% nacionalinių pajamų. 
■ Užsiimančių smulkiuoju verslu kiekis:
* JAV įmonėms, turinčioms mažiau kaip 250 darbuotojų, tenka beveik 50% užsiimančių privačiu verslu;
* ES šalyse - 70% dirbančių nevalstybiniame sektoriuje europiečių. 
■ Valstybės dėmesys ir pagalba smulkiajam verslui. Daugelyje šalių yra specialūs valdžios organai, turintys gana didelius įgaliojimus ir nemažesnes išteklių galimybes, kurie atsakingi už šios verslo kategorijos palaikymą:
* Didžiojoje Britanijoje  - Nacionalinė mažojo verslo aptarnavimo agentūra;
* JAV – Mažojo verslo administracija (14 tūkst. skyrių visoje šalyje);
* Vokietijoje – Generalinis mažojo ir vidutiniojo verslo, amatų, paslaugų, laisvųjų profesijų ir kt. direktoratas. 
Visos šios įstaigos yra patikimas smulkiųjų verslininkų ramstis. Atkreipkite dėmesį, daugelis šalių turi vieningą organą, padedantį smulkiajam verslui, o ne daugybę skirtingų struktūrų.
"Galvok apie smulkųjį verslą daugiau, nei apie ... visuomenę". Kaip keistai nenuskambėtų šis principas, tačiau jis yra daugelio pasaulio vyriausybių veiklos aksioma. Kodėl? Jeigu valstybė palaiko smulkųjį verslą savo šalyje, ji automatiškai padeda ir šalies biudžetui, ir visuomenei. 
 
Todėl, pavyzdžiui: 
* JAV prezidentas kartą per metus gauna ypatingą ataskaitą apie „mažąjį verslą“;
* pagrindinis valdžios įstaigų Didžiojoje Britanijoje darbo principas yra – „Pirmiausiai galvok apie mažiausius“ (Think Small First);
* Jungtinėse Valstijose po uragano „Katrina“, kuomet valdžia svarstė klausimą, kam padėti pirmiausiai – gyventojams ar verslui, sprendimas buvo priimtas verslo naudai. Kodėl? Jis duoda žmonėms galimybę dirbti ir užsidirbti, todėl kiekvienas įdėtas į mažąjį verslą doleris duos 2-3 dolerius visai JAV visuomenei. Beje, paramą visuomenei skirstė ta pati  Mažojo verslo administracija, kadangi  ji turi labiausiai išvystytą infrastruktūrą šalyje. 
 
Kokios yra mažojo verslo kulto priežastys išsivysčiusiose Vakarų šalyse? 
 
Smulkusis verslasTai kodėl gi mažasis verslas yra toks populiarus Vakaruose, arba, kitais žodžiais, kokie yra jo privalumai kitų verslo kategorijų atžvilgiu? Masterforex-V Akademijos ekspertai išvardijo keletą priežasčių:  
■ Naujų darbo vietų sukūrimas. Remiantis statistikos ir žiniasklaidos duomenimis, kasmet 2/3 darbo vietų sukuriama smulkiųjų įmonių dėka. Suprantama, kad šia prasme jų vaidmuo yra ypatingai svarbus kriziniais metais, o taip pat ir depresinėse zonose. Tokiu būdu, mažasis verslas sunkiais laikais padeda išgyventi milijonams, o tai reiškia, kad silpnina socialinę įtampą visuomenėje. 
■ Mažųjų įmonių efektyvumas. Toli gražu ne visi žino, kad jos išsiskiria dideliu kapitalo investavimo efektyvumu. Pavyzdžiui, amerikiečių mažajame versle jis yra beveik 9 kartus didesnis, negu stambiajame. Turimas omenyje, visų pirma, mažųjų įmonių technologinis sektorius. Vertėtų priminti, kad pastaruoju metu JAV beveik 55% visų inovacijų sukūrė būtent ši verslo kategorija. Mažosios įmonės įdiegia 17 kartų daugiau naujovių ir išradimų, nei stambiosios. Bendrai paėmus, Vakaruose technologiniam sektoriui tenka iki 60% visos mažojo verslo apimties. 
Neatsitiktinai pastaraisiais dešimtmečiais taip išpopuliarėjo „japoniškas smulkiojo ir stambiojo verslo bendradarbiavimo modelis“. T.y., aplink vos ne kiekvieną stambią įmonę sukuriama daugybė smulkių firmų, kurios tiekia jai dalis, teikia remonto paslaugas, kuria reklamą ir t.t. 
■ Pelningumas.  Yra žinoma, kad mažasis verslas uždirba daugiau, nei stambusis. Turima omenyje tai, kad nuo kiekvieno įdėto dolerio ar euro jo investuotojai gauna daugiau pelno, nei stambiojo verslo investuotojai. Štai dar viena priežastis, dėl ko netgi ekonominės krizės sąlygomis toje pačioje Vokietijoje mažieji įmonininkai tebegavo pelno (2009 metais augimas sudarė 1%). Beje, kaip rašė Deutsche Welle, labiausiai sekėsi firmoms, turinčioms ne daugiau kaip 10 žmonių.  
■ Ypatingas požiūris į darbą. Nedidelėse firmose tradiciškai  karaliauja kūrybinė atmosfera, suinteresuotumas ir aktyvumas. Ir tai yra suprantama. Juk dirbama sau, o ne kažkam kitam. Sėkmė kuriama savomis rankomis, o atsakomybė už savo ir savo artimųjų gyvenimą bei likimą kardinaliai keičia požiūrį į darbą ir verslą. Kaip gi neprisiminus žymaus posakio – „pasirūpink verslu, o verslas pasirūpins tavimi.“  
■ Didelis konkurencingumas. Taip yra, visų pirma, dėl didelio taupymo: mažesnės išlaidos,  nėra biurokratinio aparato, mažiau profsąjungų įtakojamos darbo jėgos. Tačiau pagrindinis mažų įmonių koziris – tai jų gebėjimas prisitaikyti. Be perstojo kovodamos dėl išlikimo, jos yra priverstos nuolat vystytis, staigiai reaguoti į rinkos konjunktūros pokyčius, būti geriausiomis, kad galėtų klestėti. 
■ Mobilumas. Savo nedidelių formų dėka jos greičiau reaguoja į vis didesnį pagreitį įgaunančius pasikeitimus rinkoje, lengviau įsiskverbia į neužimtas nišas. Apskritai, mažasis verslas – tai dažniausiai nišų verslas, veikiantis pagal žinomą formulę: „surask tai, ko reikia vartotojui, sukurk tai ir papasakok apie tai kuo didesniam ratui vartotojų“. Šie smulkiojo verslo privalumai gerai išryškėjo ekonominės krizės periodu. Pavyzdžiui, pasirodė, kad dauguma smulkiojo verslo užimtų nišų turėjo poreikį ir šiais nelengvais laikais (kepyklėlės, kirpyklos, automobilių remonto dirbtuvės ir pan.). Jos laikėsi lankstesnės kainų politikos, lengviau ir greičiau keitė prekių asortimentą arba savo vietą. Neatsitiktinai gi pasaulio ekonominė krizė prasidėjo nuo stambiųjų korporacijų kracho. Kaip žinia, vienos ar kitos smulkios įmonės bankrotas nesukelia didelės rizikos, kadangi atsilaisvinusią nišą tuoj pat užima kita. 
■ Gili specializacija ir paklausa, be ko šiandien nesuvokiamas efektyvumas. Mažasis verslas turi ypatingą gebėjimą gaminti paklausias prekes, tenkinti deficitinių paslaugų poreikį, gaminti vienetinę produkciją pagal užsakovo reikalavimus. Tik nedidelės firmos, dažnai šeimyninės, yra pajėgios pirkėjui pasiūlyti rankų darbo baldus, stulbinančio dizaino indus, ekskliuzyvinius juvelyrinius dirbinius ar ypatingos rūšies alyvuoges, įvairių rūšių sūrį ir konditerijos gaminius pagamintus pagal iš kartos į kartą perduodamus šeimyninius receptus. Taip yra, tame tarpe, ir dėl jų betarpiško ryšio su vartotoju. Ir dar, tik nedidelės firmos suteikia jums galimybę kepyklėlėje nusipirkti šviežutėlės duonos per penkis metrus nuo namų arba skubiai suremontuoti nulūžusį batelio kulniuką. 
■ Palyginus greitai atsiperka, duoda galimybę pradėti verslą, turint nedidelį startinį kapitalą. 
■ Produkcijos ir paslaugų kokybė. Šiandien Vakaruose prestižas vaikščioti į šeimyninius restoranus ir kavines, gyventi nedidukuose viešbučiuose (40–60 vietų) ir t.t. Ir suprantama, dėl ko. Jų meniu ir vyno pasirinkimas niekada nesikartoja, o pyragėlių skonis kavinukėje toks, kad skaniau sunku įsivaizduoti. Šeimyniniuose viešbučiuose jiems pavyksta geriausiu būdu suderinti komfortą, ramybę ir jaukumą. 
■ Didelis prasideda nuo mažo. Pakaktų priminti, kiek šiandien visiems pasaulyje žinomų šiuolaikinės ekonomikos monstrų prasidėjo nuo mažojo verslo. Ryškiausias pavyzdys – „MacDonald‘s“, išaugęs iš pigios brolių MacDonald užkandinės, kurioje klientai galėjo užkąsti neišlipdami iš mašinos. Arba, pavyzdžiui, Apple, Hewlett Packard, Microsoft, Dell, Google įkūrimo istorija, dabar atrodanti tarsi pasaka: „du jauni žmonės garaže…“. Google, tarp kitko, neseniai įsigijo tą patį garažą Silicio slėnyje, kuriame prasidėjo didžiausios paieškos sistemos istorija. 
 
Kaip padėti smulkiajam verslui? Išanalizuokime vakarietišką patirtį 
 
Smulkusis verslasMūsų smulkieji verslininkai svajoja apie tai, kad valstybė netrukdytų jiems gyvuoti ir dirbi: nesiliaujančiais daugkartiniais patikrinimais (gaisrinė, san.epideminė, mokesčių inspekcijai kt., iš viso kelios dešimtys kontroliuojančių įstaigų), teisiniu beteisiškumu, painia buhalterine apskaita ir t.t. 
 
Vakaruose viskas kitaip. Ten rimtai laikoma, kad mažajam verslui reikia padėti, juk jis – mažas. Todėl Vakaruose sukurta ištisa tikslinė valstybinio palaikymo sistema nedidelėms įmonėms. Ji vykdoma įvairiomis formomis: 
● Įstatymų apsauga. Vakarų šalyse įstatymai, liečiantys smulkųjį verslą, yra stabilūs, skaidrūs ir suprantami,  jie nukreipti į biurokratizmo išvengimą, o tai reiškia, skatina verslo vystymą. Praktiškai visose šalyse įmonės registravimas yra paprasta ir greita procedūra. Pavyzdžiui, Ispanijoje verslininkas gauna patvirtinimą praėjus parai po dokumentų padavimo. Pati registracija vyksta „vieno langelio“ principu. JAV populiaru registruotis namų adresu, ypač srityse, susijusiose, pavyzdžiui, su programavimu. Amerikoje nėra apribojimų darbuotojų samdymui, pakanka gauti specialų numerį mokesčių inspekcijoje mokesčių už darbuotojus mokėjimui. O Vokietijoje priimtas įstatymas, supaprastinantis verslo paveldėjimą. Jeigu paveldėtojas įsipareigoja bent 10 metų nemažinti ankstesnės verslo apimties, jis yra visiškai atleidžiamas nuo atitinkamo mokesčio mokėjimo. Didžiojoje Britanijoje įstatymas suteikia teisę mažoms įmonėms iki 50 darbuotojų atidėti gautų prekių ir paslaugų apmokėjimą mėnesiui.
● Valstybė garantuoja paramą mažajam verslui, duodama.. valstybinius užsakymus. Pavyzdžiui, JAV jau seniai 23% valstybinio biudžeto užsakymų atiduodama mažajam verslui. Krizės metu Obamos administracija padidino šią dalį iki 26% visų valstybinių pirkimų. Negana to, jeigu užsakymas per stambus šiai verslo kategorijai, kongresas išdalija jį dalimis. Be to, Amerikoje stambios kompanijos įpareigotos mažajam verslui duoti iki 20% gynybos užsakymų.
● Pigūs kreditai smulkiajam verslui. Kaip žinia, Obama paskelbė apie ketinimą suteikti smulkiajam verslui $30 milijardų, kuriuos pagal programą TARP susigrąžino JAV bankai. Ši suma bus skirta pigių kreditų išdavimui (4-6% vietoje įprastų - 8-15%). Amerikoje lengvatinis kreditas smulkiajam verslui suteikiamas už 9% metinių palūkanų. Prancūzijoje mažųjų įmonių kreditavimui yra įkurtas specialus €2 mlrd. dydžio fondas. Vokietijoje krizės metu išaugo mikro kreditų kiekis (iki €25 tūkst.), beje, išduodami jie su 4-6% palūkanomis (įprastiniai kreditai kelis kartus brangesni). Taip kad įžymusis posakis: „bankas – tai vieta, kurioje jums su malonumu paskolins pinigų, jeigu...įrodysite, kad uždirbate tiek, kad jų nepritruktų“, vokiečių mažajam verslui neaktualus. O Pietų Korėjoje savo laiku buvo priimtas sprendimas, kad bankai mažosioms įmonėms privalo suteikti ne mažiau kaip 35% visų kreditų. 
● Mokestinės lengvatos mažajam verslui. Vokietijos valstybinė pagalba mažajam verslui yra laikoma geriausia Europoje. Pvz., Vokietijoje atidarius smulkią įmonę, pirmus du metus ji atleidžiama nuo visų mokėjimų (Ispanijoje - 5 metus), krizės metu pelno mokestis buvo sumažintas nuo 39% iki mažiau nei 30%, sumažinti atskaitymai į socialinio draudimo fondus (nedarbo mokestis – nuo 6,5% iki 3,3%). Prancūzijoje, įkūrus nedidelę įmonę, ji dviems metams atleidžiama nuo akcinių bendrovių mokesčio ir vietinių mokesčių, kiti mokesčiai yra mažesni, o verslininkams, dirbantiems depresinėse zonose, nereikia mokėti įmokų į socialinio aprūpinimo fondus. Kartais jiems netgi mokamos pašalpos. Amerikoje mažos įmonės, turinčios juridinio asmens statusą ir priklausančios fiziniams asmenims, moka 19% dydžio pelno mokestį (standartinis  - 33%). Ten verslininkas gali sutaupyti, susimažindamas mokesčius savo atostogų sąskaita. Italijos vyriausybė krizės metu paskelbė metinį hipotekos ir kai kurių kitų kreditų moratoriumą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip, kad mokesčių kėlimo politika, kurios laikomasi daugelyje postsovietinės erdvės šalių,  akivaizdžiai prieštarauja pasaulinei praktikai. Nepagrįstai dideli mokesčiai tiesiog „žudo“ smulkųjį verslą, kuriam telieka  ne daugiau kaip 10% nuo gauto pelno. Iš tiesų, Vakarų verslininkui sunku suvokti pas mus populiarų juoką: „Jei nori įkurti smulkųjį verslą, nusipirk didelį ir sumokė visus mokesčius“. 
● Finansinės garantijos smulkiajam verslui. Didžiojoje Britanijoje krizės įkarštyje mažajam verslui buvo išskirta daugiau kaip „milijardinis limitas“ valstybinių garantijų. Vokietijoje valstybinis bankas KfW išduoda šiai verslo kategorijai lengvatinius kreditus, be to, pusę komercinės rizikos pasiima valstybė. Dalinį indėlių sugrąžinimą kreditoriams garantuoja ir JAV.
● Įkurta prieinama apmokymų ir verslininkų kvalifikacijos kėlimo sistema. Visose išsivysčiusiose šalyse yra verslo mokymo programos. Pvz., Vokietijoje į verslą įtraukiama praktiškai jau mokyklos suole, vyresniems moksleiviams kuriamos mini įmonės, finansiškai remiamas studentų verslas. Daugelyje šalių siūlomi trumpalaikiai marketingo, vadybos, personalo valdymo kursai. O Japonijos universitetuose yra specialūs kursai, skirti nedidelių kompanijų valdymui. 
Materialinių-techninių sąlygų sukūrimas mažajam verslui. Turimi omenyje, be abejo, verslo inkubatoriai, ypač paplitę Vakaruose. Jie pradedantiesiems verslininkams suteikia galimybę keletui metų už simbolinį mokestį gauti biurą su visa reikiama įranga ir baldais. Tokiomis pat sąlygomis skiriami ir gamybiniai plotai. Inkubatorių dėka, 75% įmonių tęsią savo veiklą ir po 5 metų nuo atidarymo, tuo tarpu kai kitomis sąlygomis tokį laikotarpį ištempia tik  33%. 
Daugybė nemokamų informacinių-konsultacinių centrų mažajam verslui. Juose galima gauti patarimų bet kuriuo klausimu: registracija, mokesčiai, draudimas, finansavimas. Ten visuomet pagelbės sudarant verslo planą, sprendžiant materialinio-techninio aprūpinimo klausimus. Beje, Didžiojoje Britanijoje panašaus pobūdžio pagalbą galima gauti 24 valandas per parą. Vokietijoje yra įkurtas internetinis portalas, kuriame gausite profesionalų patarimą, nemokamai parsisiųsite programinės įrangos paketą verslo plano sudarymui, susitvarkysite buhalterinę apskaitą, gausite reikalingus leidimus ir mokesčių mokėtojo numerius. Ten tikrai į klausimą: „Noriu pradėti smulkųjį verslą, ką man daryti?“, jums neatsakys: „Nusipirkite didelį ir palaukite“. 
● Juridinė pagalba. Pvz., Amerikoje veikia specialus advokatų skyrius, ginantis mažąjį verslą ne tik teismuose, bet ir kongrese. O Didžiojoje Britanijoje mažasis verslas gauna solidžią materialią pagalbą, skirtą teisminių išlaidų padengimui procesuose su mokesčių inspekcija, PVM inspekcija, dėl kompanijos darbuotojų sveikatos apsaugos, iškilus baudžiamajai atsakomybei ir pan. 
● Kontrolės funkcijos. Vakaruose, be abejo, verslininkas neneša kyšių į visas tikrinančias instancijas. Ten juk valstybinių struktūrų kontrolės funkcijos yra minimalios. Bet jeigu manote, kad mokesčių inspekcija gali sužlugdyti verslą tik pas mus, jūs klystate. Didžiojoje Britanijoje, kaip jau buvo minėta, yra  PVM inspekcija – tikra grėsmė mažajam verslui, jeigu jis pažeidžia mokesčių statymus. Mokesčių kodekso ten reikia laikytis kaip Biblijos. Sąmoningas mokesčių vengimas, pvz., Prancūzijoje, baigsis nuo €40 tūkst. bauda ir penkeriais metais kalėjimo. Kaip sako amerikiečiai, gyvenime neišvengiami tik du dalykai: mirtis ir mokesčiai. Statistika liudija, kad 86% amerikiečių mokesčius moka laiku ir labai griežtai, likusieji paprasčiausiai netyčia suklysta, pildydami mokesčių deklaracijas. Kita vertus, mažajam verslui Vakaruose ir be to pakanka didelių problemų. 
 
Mažas verslas Vakaruose – didelės problemos 
 
Smulkusis verslasKaip žinia, turėti savo verslą yra sudėtinga, o dukart sudėtingiau turėti mažą verslą, netgi Vakaruose. Juk tai prilygsta nuolatinei kovai už išgyvenimą. Bent jau taip rašo JAV ir ES žiniasklaida. Kokios gi yra svarbiausios smulkiųjų įmonių problemos? Atsižvelgiant į tai, kad smulkiajame versle smulkmenų nėra, ankštų vietų ten pakanka:
– bet kokia krizinė situacija skaudžiausiai kerta būtent mažosioms įmonėms, kurios neturi didelių rezervų. Stambios kompanijos gali, taip sakant, „pratempti“ krizę, bent jau kapitalo eksporto dėka. Mažasis verslas tokios galimybės neturi. Todėl ir toks didelis bankrotų skaičius mažajame versle.
– mažasis verslas neturi aukšto efektyvumo,  nevykdo masinės gamybos, ir žinoma, darbo našumu visada nusileidžia stambiam verslui.
– sąlyginai trumpas daugelio mažų firmų gyvavimo ciklas, kas tiesiogiai susiję su šios verslo kategorijos kilme. Pripažinkime, jis toli gražu ne visuomet yra profesionalus, dėl to visuomet patiria resursų trūkumą. Pasaulio banko duomenimis, tik pusė naujų smulkių įmonių išgyvena metus nuo įkūrimo dienos, trejus metus — 7-8%, o po penkerių metų jų telieka ne daugiau kaip 3%. Nors bendras mažų įmonių skaičius, kaip taisyklė, nekinta. Paprasčiausiai jų vietoje įkuriamos kitos. Pastaroji krizė, tiesa, šiek tiek pakeitė statistiką. Pvz., iki krizės Amerikoje kasmet atsirasdavo ir išnykdavo daugiau kaip pusė milijono mažų firmų. Šiandien jų bankrotų skaičius viršija naujų kompanijų įkūrimo skaičių.
– specializuotos įrangos trūkumas;
– žaliavų ir medžiagų kainų augimas;
– prekių ir paslaugų tiekimo problemos. Tai, tarp kitko, viena dažniausiai pasitaikančių mažų įmonių bankroto priežasčių. Būtent mažų pardavimų problemą amerikiečių verslininkai įvardija kaip pagrindinį „galvos skausmą“.
– dažnai tenkinasi pasiekimais, praktiškai sustoja vystymasis. Tai ypač būdinga postsovietinės erdvės šalių verslui, kuriam svarbu tik uždirbti, o ne konkuruoti ir judėti į priekį;  
– piniginių apyvartinių lėšų trūkumas, kreditų palankiomis sąlygomis gavimo problema. Vėl gi, mažajam verslui postsovietinėse šalyse praktiškai nerealu surasti pinigų startiniam kapitalui; 
– mokesčių sistemos neefektyvumas. Sunku patikėti, bet beveik pačioje JAV smulkiojo verslo problemų reitingo viršūnėje yra mokesčių įstatymai, tiksliau – jų painumas. Žiniasklaida pateikia tiesiog žudančius faktus, kad per du metus prieš krizę JAV mokesčių įstatymų bazė padidėjo milijonais puslapių.
– būtent smulkiojo verslo kategorijoje yra daugiausia šešėlinių įmonių. Italijoje mokesčių vengimas laikomas vos ne nacionaline tradicija, virtuoziškai mokesčių išvengia prancūzų stomatologai, advokatai, dailininkai, automobilių mechanikai;
– smulkiajam verslui sunku kovoti su išvystyta biurokratine sistema. Sakykime, kad gauti licenziją prekybai alkoholiu Italijoje, prireiks dviejų metų  lakstymo pas valdininkus. Biurokratiniu vilkinimu, kuomet  be popieriaus tu esi niekas, skundžiasi  ir amerikiečių verslininkai;  
– šeimyninės kompanijos dažnai atsisako samdyti profesionalius vadybininkus ar svetimus investuotojus. Išsiskirti su verslu, įkurtu protėvių, iš tiesų nelengva;
– informacinės bazės silpnumas. O klaidos visuomet kainuoja brangiai. Juk versle vienas neteisingas žingsnis – ir jo nėra;
– smulkiam verslui labai trukdo nemokumas. Vidutiniškai prekių ir paslaugų apmokėjimas uždelsiamas tris mėnesius. Per tą laiką nedidelė kompanija gali ir subankrutuoti, taip ir nesulaukusi skolos sugrąžinimo. 

Smulkusis verslas

Būtent tokios didelės ir mažos problemos priverčia smulkųjį verslą ne plėsti gamybą, o nuolat kovoti dėl išlikimo. 

Prognozės: ar smulkusis verslas turi ateitį? 
 
Taigi, ar smulkusis verslas turi ateitį? Vieni mano, kad kuo toliau, tuo labiau progresą lemia stambios kompanijos, o tai reiškia, kad mažosioms įmonėms nėra ko tikėtis. Kiti gi, priešingai, įsitikinę šviesia mažojo verslo ateitimi, kuris yra atsparus fondų rinkos kritimui ir įvairiems kataklizmams. Juk mažojo verslo vertė bet kurios šalies ekonomikai  susideda iš to, kad jis yra vidutiniojo ir stambaus verslo fundamentas. O kas nutinka pastatui, praradusiam savo pagrindą, žino kiekvienas. Tuo pačiu nevertėtų pamiršti, kad didelės kompanijos tenkina stambius poreikius, o mažos – nedidelius, tačiau pirmaeilius. 
Apskritai, kaip sunku bebūtų užsiimti smulkiuoju verslu, šį žaidimą galima, reikia ir įdomu žaisti. Kartu nereikia pamiršti Winston Churchill posakio, kad „pesimistas kiekvienoje galimybėje mato tik sunkumus, o optimistas kiekviename sunkume mato galimybes“.
 

 

 

Paskelbimo data: 2011-01-17 11:08 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55