Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Sekmadienis, spalio 20, 15:07 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Kova už Arktiką: ko ieško šalys ir investuotojai amžinojo įšalo luituose?

Kova už Arktiką: ko ieško šalys ir investuotojai amžinojo įšalo luituose?

Kiekvienais metais politikus ir investuotojus vis labiau domina mūsų planetos regionas - Arktika. Mįslingiausia, paslaptingiausia ir iki šiol nepakankamai ištirta vieta. Susidomėjimo tolimoji šiaurė sulaukė  dėl globalinio atšilimo. Šiuo metu Šiaurės ašigalio apylinkėse temperatūra yra aukštesnė, nei buvo kada nors istorijoje. Ledo storis Arkties vandenyne per paskutinius kelis metus  sumažėjo 22-49 (!) centimetrais. Arkties ledų plotas tirpsta  nuo 1980 metų. Jei tuomet jo plotas buvo 7,8 mln. km2 ,tai dabar – tik 4,13 mln. km2. Mažiau niekada nebuvo. Vadinasi,  per dešimtmetį ištirpsta vidutiniškai milijonas (!) kvadratinių kilometrų. Kuriam laikui jų užteks? Kiek ilgiau, nei 40-čiai metų. 

 
Kas laukia pasaulio po Arkties ledų išnykimo?
 
Kaip žinia, milžiniška ledo kepurė yra idealus saulės spindulių reflektorius, neleidžiantis „įkaitinti“ Žemės. Jai išnykus, globalus atšilimas daugeliui šalių taps realiu pavojumi.  Gresia  įvairūs gamtos kataklizmai:  potvyniai, žemės drebėjimai ir uraganai. 
Kodėl vyksta globalus atšilimas? Mokslininkai iškėlė tokias versijas:
1. Dėl žmogaus veiklos. Tiksliau, dėl didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą, kuris susijęs su ekonomikos vystymųsi. 
2. Dėl padidėjusio saulės aktyvumo. Pramonės vystymasis neturi tokios esminės įtakos klimato kaitai, apie kurią tiek kalbama. Žmonės palaipsniui pasidalijo į „ekologinius paranojikus“ ir tuos, kurie juokiasi iš jų argumentų:
• Pirmieji nuolat remiasi daugybės mokslininkų argumentais ir žymiu 1997 m. Kioto protokolu. Šis dokumentas, ratifikuotas 181 (beveik visų) pasaulio valstybių, įpareigoja išsivysčiusias šalis bei pereinamosios ekonomikos šalis žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. ES valstybės (tame tarpe ir Lietuva) įsipareigojo sumažinti išmetimą 8 %, Japonija ir Kanada — 6 %, Rytų Europos šalys — taip pat 8 %, Rusija ir Ukraina — išlaikyti išmetimą 1990 metų lygyje. 
• Antrieji, t.y. skeptikai, taip pat remiasi mokslinių tyrimų rezultatais.  Be to, dar ir atkreipia dėmesį į kovos už klimato išsaugojimą politinį ir komercinį aspektus. Jie pabrėžia, kad Kinija ir Indija, esančios „besivystančių valstybių“ sąraše, jokių įsipareigojimų pagal Kioto protokolą neprisiėmė, o JAV, nors ir pasirašė šį dokumentą, vėliau atsisakė jį ratifikuoti. Toliau Kanada ir Japonija vis dažniau ėmė ignoruoti savo kvotas, grasindamos visiškai išeiti iš protokolo. Be to, „ekologinės paranojos“ kritikai atkreipia dėmesį į paplitusią tarptautinės prekybos šiltnamio dujų kvotomis praktiką. Čia ypač klesti Rusija, kurioje, lyginant su 1990 metais, dirba žymiai mažiau įmonių. Ta pati Japonija anksčiau noriai mokėdavo už savo kvotų padidinimą, Kanada ir ES darė tą patį. Todėl klimato problema iš karto buvo tampriai susieta su verslu ir neteko tam tikro idealizmo aureolės. 
Idealistai, beje, vyrauja „ekologinių paranojikų“ tarpe. Skeptikų tarpe   yra daug pragmatikų – tai žmonės, turintys verslininko gyslelę, gebantys įžvelgti naudą pačiuose katastrofiškiausiuose, iš pirmo žvilgsnio, įvykiuose. Ne, jie neneigia globalaus atšilimo, netgi atvirkščiai, ketina maksimaliai jį išnaudoti saviems tikslams. 
 
Kokią naudą gali atnešti globalus atšilimas? Masterforex-V Akademijos ekspertai pažymi:
1. Šiaurės šalyse, kuriose karaliauja amžinas įšalas, didžiulės teritorijos atsivers įsisavinimui.
2. Pasislinks aukštyn šilto klimato zona, o vynuoges, pavyzdžiui, bus galima auginti Anglijoje.
3. Arktyje, specialistų vertinimu, yra iki 30% gamtinių dujų  atsargų ir 13% - naftos (kalbama apie šimtus milijardų tonų). Be to, tai paskutinės tokios stambios neeksploatuojamos atsargos planetoje. Radusieji priėjimą prie jų greitu laiku valdys visą pasaulį. 
4. Po Arkties ledu taip pat yra aukso, cinko, vario ir deimantų.
5. Ledyno tirpimas  atvers vandenyno rajonus, turtingus žuvimi.
6. Atsivers nauji laivybos keliai. Pavyzdžiui, trumpas kelias iš Šiaurės vakarų Europos į Tolimuosius Rytus. 

Kokią įtaką daro Arkties problema tarptautinei politikai?
ArktisProblemų yra dėl Arkties priklausomybės. Štai čia ir kyla daugybė nesutarimų.  Masterforex-V Akademijos ekspertų nuomone, jie  susiję su šiais faktoriais: 
• Pagal JTO 1970 metų rezoliuciją, Arktis yra „bendras visos žmonijos paveldas“.
• Pagal JTO 1982 metų konvenciją (dėl jūrinės teisės), Pasaulinis vandenynas – taip pat visos žmonijos turtas, kuris negali priklausyti atskiroms valstybėms. Išimtį sudaro 12 mylių teritoriniai vandenys, esantys šalia valstybių pakrančių.
• Pakrantės valstybė turi išimtinę teisę išgauti iškasenas ir žvejoti bioresursus 200 mylių ekonominės zonos ribose, tačiau ji negali riboti svetimos laivybos tame rajone. Vadinti šią teritoriją sava juridiškai yra nekorektiška, kadangi vanduo nepriklauso niekam.
• Pirmoji „pabudo“ Rusija. 2001 metais ji padavė paraišką JTO dėl teisės į teritoriją už savosios 200 mylių ekonominės zonos. Maskva, remdamasi mokslinių tyrimų rezultatais, tvirtino, kad kontinentinis šelfas po Arkties vandenynu yra natūrali Eurazijos kontinento masyvo tąsa, ir šiuo pagrindu jis turi priklausyti Rusijai. Tada jos argumentai buvo pripažinti „nereikšmingais“. 
• Jei rusams pavyks įrodyti, kad povandeniniai kalnagūbriai, kurie yra pavadinti Lermontovo ir Mendelejevo vardais ir siekia Grenlandijos krantus, yra Rusijos kontinentinio šelfo tąsa, jie galės pretenduoti į papildomus 1,2 milijonų kvadratinių kilometrų Arkties. Tai reikš grandiozinę sėkmę: Maskva galės monopoliškai išgauti energetinius resursus didžiuliame trikampyje tarp Murmansko, Šiaurės ašigalio ir Čiukotkos. Tuomet  Arktis iš tikrųjų  taps Rusijos žaliavų baze ХХI amžiuje.
• 2007 metais Rusijos Arkties ekspedicija dviejų giliavandenių aparatų pagalba sugebėjo pasiekti vandenyno dugną tiesiai po Šiaurės ašigaliu. Ten, 4261 m. gylyje, buvo įtvirtinta rusiška trispalvė.
• Maskva dabar investuoja rekordines sumas į Arkties tyrinėjimus. Prezidentas Medvedevas ne taip seniai skyrė 64 mln. dolerių moksliniams tyrimams šioje srityje. Mokslininkams iškeltas uždavinys 2013 metais pristatyti JTO naujus  Arkties dalies priklausomybės Rusijai įrodymus.
• Pagrindinis Rusijos konkurentas šioje kovoje – Kanada. Ji taip pat negaili jėgų ir lėšų tyrimams. Kanadiečiai įsitikinę: didesnioji Arktikos dalis priklauso jiems. Rusijos vėliavos iškėlimo Arkties vandenyno dugne akciją Kanados politikai pavadino ХV amžiaus dvasios poelgiu. 
• Garsius pareiškimus dėl Rusijos iniciatyvos taip pat išsakė JAV, Danija, Norvegija ir Islandija. 
• Įtakingos regiono valstybės neapsiriboja tyrimais ir pareiškimais. Rusija ketina kurti Arkties karines pajėgas. Iš karto po Rusijos batiskafo panirimo link Šiaurės ašigalio, išplaukė ir Amerikos ledlaužis „Healy“. Danija taip pat nusiuntė itin įspūdingą ekspediciją. 2009 m. sausį klausimas dėl situacijos Arktyje buvo nagrinėjamas eilinėje NATO sesijoje. Vėliau JAV ir Kanada suorganizavo jungtinę ekspediciją į Šiaurės ašigalį. ES aktyviai pagreitino derybas dėl Islandijos įstojimo, tuo būdu Europa taip pat nori prasiskverbti į taip geidžiamą Arktį. Netgi Kinija, kuri neturi arktinės pakrantės, nuolat didina tarnautojų skaičių savo atstovybėje Reikjavike. 
 
Visų šių šalių vyriausybės visiškai nesibaimina globalaus atšilimo. Ekonomistai ir investuotojai taip pat žvelgia  į ateitį optimistiškai, kurdami būsimo „Šiaurės Klondaiko“ įsisavinimo planus. Akivaizdu, jog artimiausiu metu „arktinės aistros“ tik kais, ir mūsų gali laukti tikras mūšis, kurio fone Irano ir Šiaurės Korėjos atominės programos, kova su pasauliniu terorizmu arba „valiutų karai“ pasirodys tik kaip nereikšmingas ginčas.
 

Paskelbimo data: 2011-01-11 11:01 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55