Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, sausio 24, 07:13 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Portugalijos pamokos: tragiška periferinių ES šalių patirtis?

Portugalijos pamokos: tragiška periferinių ES šalių patirtis?

Portugalija - "sergantis ES vaikas", "trečias (po Graikijos ir Airijos) vinis į ES karsto dangtį", - tokiomis antraštėmis mirga pasaulio žiniasklaida. O juk dar prieš 15-20 metų, kas yra labai maža trukmė istorijos masteliais, šalis išgyveno savo „šlovės minutę“ , vos ne visame pasaulyje ir visomis kalbomis buvo kalbama apie „Portugalijos stebuklą“ , o postsovietinės šalys ХХ amžiaus 90-ųjų metų pradžioje svajojo Portugaliją … “pasivyti ir aplenkti“. Tai kokia gi mažos klestinčios valstybės, esančios pačiame Europos pakraštyje, įstojusios į Euro zoną (dėl ko, portugalų nuomone, ir prasidėjo visos jų bėdos), tragiško kritimo į dugną nežinomų pamokų esmė?


Portugalija – tyli ir netgi kai kur patriarchalinė Europos provincija, paprastai atkreipianti dėmesį nebent į  puikų futbolą (prisiminkime kad ir šalies futbolo genijų  – Cristiano Ronaldo), dabar stojo liūdnai pagarsėjusios santrumpos PIIGS (angl. — „kiaulės“) priešakyje. Tai grupė šalių, kurioms gresia finansinė katastrofa – Italija, Airija, Graikija ir Ispanija. „The Economist” dar 2007 metais Portugaliją pavadino „nauju Europos ligoniu“, o žinomas Amerikos ekonomistas Nuriel Rubini, sugebėjęs tiksliai numatyti dabartinę ekonominę krizę, (už savo niūrias prognozes jis gavo Dr. Doom (angl. - „pražūtis“) pravardę ), neseniai pareiškė, kad „skolų krizės išplitimo ES grėsmė padidėjo, o užkrato prasiskverbimas į Portugalijos teritoriją – jau įvykęs faktas“.  Ir dar, „patinka jums ar ne, tačiau Portugalijos problemos jau pasiekė kritinę ribą“. Iš tikrųjų, Portugalija atsidūrė ties defolto riba: įvertinus valstybines obligacijas ir privataus sektoriaus įsiskolinimus, šalies skola pasiekė pritrenkiantį skaičių — 236%(!) BVP, jai vis sunkiau vykdyti savo įsipareigojimus. Tikimybė, kad šalis prašys finansinio palaikymo ES ir TVF, tapo neišvengiama, o tai reiškia, kad euro kursas gali vėl sušlubuoti.


Kas gi įvyko Portugalijoje? Masterforex-V treidingo Akademijos ekspertai kelia dar aštresnį klausimą: jos kritimas – atskiras atvejis ar, galbūt, periferinių ES šalių trendas, įvertinant analogiškus procesus Graikijoje, Airijoje, Vengrijoje, Rumunijoje?


15 metų po „šlovės minutės“ … arba stipriosios Portugalijos ekonomikos pusės


Šiandien jau sunku patikėti ir įsivaizduoti, bet 90-tųjų metų antroje pusėje Portugalija demonstravo, ko gero, pačius aukščiausius augimo rodiklius ES – 3,4%. Tada šalis tapo vaizdžiu pavyzdžiu – kaip vieninga valiuta bei laisvas priėjimas prie vienos didžiausių pasaulio rinkų gali greitai pakelti periferinio krašto ekonomiką. Užduokime natūralų tokiam atvejui klausimą, kokie gi jie – pagrindiniai šalies tuometinės gerovės šaltiniai? Masterforex-V Akademijos ekspertų nuomone:


■ Portugalijos įstojimas į ES 1986 metais paspartino nacionalinės ekonomikos vystymąsi. Šalis ilgą laiką buvo vos ne ES numylėtine, bet kuriuo atveju, viena iš pirmųjų pradėjo skinti Euro zonos sukūrimo vaisius. 80-jų metų gale ir 90-aisiais metais Portugalija savo ekonomikos liberalizacijai gavo iš ES beveik €30 milijardų pagalbą, šalyje prasidėjo rimta valstybinio sektoriaus reprivatizacija (valstybės dalis greitai sumažėjo nuo 40% iki 7-8% BVP), tikras statybų šuolis, kokio ji niekada nematė, visa tai ir daugelis kitko atvedė prie išlaidų, investicijų didėjimo ir ekonominio bumo. Šiandien šios periferinės šalies ekonomika jau tvirtai integruota į Europos kooperaciją, kur jos niša tapo agrarinė, paslaugų ir turizmo šakos.
■ Didelės užsienio investicijos. Prie paminėtų dalykų pakanka pastebėti, kad tiesioginės užsienio investicijos į Portugalijos ekonomiką, pradedant nuo 1986 metų, kasmet dvigubėjo.
■ Svarbia šalies ekonomikos kryptimi laikomas žemės ūkis. Gerai žinoma, kad Portugalija pasaulyje garsėja savo vynu – neprilygstamuoju portveinu. Kitas vertingas eksporto produktas - natūralus kamštis, Portugalija tenkina pusę pasaulinio jo poreikio. Jos kamščiai vynui  keliauja į visus kontinentus, kadangi laikomi geriausiais pasaulyje.
■ Nauja galinga turizmo vystymo banga šalyje. Pakanka pastebėti, kad tik praeitais metais  šalį aplankė 11 milijonų turistų, t.y. keliautojų skaičius viršijo šalies gyventojų skaičių (10,7 mln.). Šios ekonomikos šakos indėlis sudaro daugiau kaip 6% BVP. Portugalija pelnytai yra pripažinta viena iš patraukliausių Europos kontinento šalių. Spręskite patys. Ji garsėja turtingu istoriniu paveldu, kurio ištakos siekia didžiųjų geografinių atradimų epochą, puikia architektūra, didingais paminklais, o taip pat egzotiniais paukščiais, švelniu klimatu (daugiau kaip 320 saulėtų dienų metuose) ir puikiais ekologiškai švariais pliažais prie Atlanto vandenyno, įeinančiais į Europos geriausiųjų trejetuką. Ir dar. Toli gražu ne kiekviena šalis gali pasigirti sostine, kuri įeina į JUNESKO Pasaulinio paveldo sudėtį. O svarbiausia, kas ten paperka daugelį turistų, tai pakankamai retas Europoje nepaliestos gamtos ir išvystytos turizmo infrastruktūros derinys.
■ Palanki geografinė dislokacija. Ne kiekvienai šaliai pasisekė istorijoje tapti langu iš karto į Europą, Pietų ir Šiaurės Ameriką bei Afriką, esant svarbiausių jūrinių kelių sankryžoje.
■ Naudingosios iškasenos. Tarp svarbiausių gamtinių resursų, kurių gamta Portugalijai nepašykštėjo, pirmoje vietoje yra volframas. Čionykščiai jo telkiniai tiesiog neturi sau lygių Europoje. Be to, išgaunamas varis, cinkas, sidabras, auksas, uranas, alavas, geležies rūda ir t.t. Todėl šalyje vystosi juodoji ir spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, chemijos pramonė.
■ Ilgą laiką šalyje buvo pigi darbo jėga.
Pradžioje tai buvo susiję su dideliu gimstamumu. Dar prieš kelis dešimtmečius turėti 5 arba 6 vaikus šeimoje buvo beveik normalu. Šiandien darbo rankų deficitas, atsiradęs dėl gimstamumo sumažėjimo ir pačių portugalų masinės emigracijos, jau kompensuojamas daugybe juodadarbių iš buvusių kolonijų, daugiausiai iš Mozambiko ir Angolos, o taip pat iš buvusių socialistinių šalių. Jie daugiausiai dirba statybininkais, valytojais ar auklėmis už €500 mėnesinį atlygį. Oficialiai Portugalijoje nuolat gyvena 420 tūkstančių užsieniečių, dar 50-70 tūkstančių gyvena nelegaliai. Imigrantai sudaro 8% aktyvių gyventojų ir duoda šaliai 6% BVP. Be jų Portugalija pavirstų skurdžių pensininkų šalimi.
■ Apskritai palankios sąlygos verslui. Šalyje palankus verslo klimatas, atvira ekonomika, ženklios lengvatos užsienio investuotojams, o taip pat išvystyta infrastruktūra sėkmingam verslo vykdymui.
■ Saugumas. Pagal šį svarbų investuotojui rodiklį, į kurį kaip žinia įeina nusikalstamumas, dalyvavimas konfliktuose, žmogaus teisių laikymasis ir t.t., Portugalija įeina į pirmąjį pasaulio šalių dešimtuką. Manoma, kad šioje šalyje nusikalstamumo lygis yra pats žemiausias Europoje.


Visi šie ir kiti faktoriai užtikrino Portugalijai įspūdingą ekonominį progresą 90-aisiais metais. Šalies ekonomika tapo 15-ta pagal dydį Europoje. Tačiau, kaip pasirodė, ji turėjo tik „minutę šlovės“, o jos ekonominis stebuklas buvo trumpalaikis ir nestabilus.


Portugalijos gyvenimas skolon...arba gyvenimas už skolas


ES šalysJau XXI amžiaus pradžioje Portugalijos ekonomika greitai pradėjo ristis žemyn: BVP prieaugis iš vieno didžiausių ES ženkliai sumažėjo ir pastaraisiais 10 metų sudarė mažiau kaip 1% į metus. Tai yra, Portugalija tapo viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios ekonomika susitraukė dar prieš krizę. Todėl verta prisiminti, kad lygiai toks pat bumas įvyko ar tebevyksta Centrinės ir Rytų Europos šalyse, joms įstojus į ES. Šiandien Portugalija (o galima prisiminti dar ir Graikiją su Airija) faktiškai bankrutavo, sako Masterforex-V Akademijos Vakarų Europos treiderių ir investuotojų bendruomenės ekspertai. Atitinkamai kyla klausimas, ar tai pavienis atvejis, ar tam tikras, dar ne visai apibrėžtas ir nusistovėjęs, Euro zonos ir ES periferijos šalių vystymosi algoritmas? Jei prisimintume modelį „centras - periferija“, sukurtą John Freedman dar 1966 metais, tai periferijos — nutolusios ir silpnai išvystytos teritorijos, kurių modernizacija vyksta lėtai, centrui tarnaujančios resursų šaltiniais ir esančios inovacijų vartotojomis. Kaip tai vyko Portugalijoje? Kokios jos ekonominių nesėkmių ir sąstingio priežastys?  Portugalijos ekonomikos „įgimtos dėmės“:
● Technologinis ekonomikos atsilikimas, žemas našumas ir konkurencingumas. Šalies kertinės šakos jau seniai yra apimtos krizės. Esmė yra ta, kad į šalį atėjus investicijų srautui, atsirado tam tikra klestėjimo iliuzija ir šalies modernizacija, pradėta 90-taisiais, buvo atidėta. Buvęs Portugalijos finansų ministras Giorgio de Macedo  pasakė: „pirmąja reforma turi tapti perėjimas prie euro“, „gi ji tapo ir paskutine“. Rezultate šiandien:
– pramonė ir BVP sudaro tik 24,4%, o paslaugų sfera – 72,8%, tai reiškia, kad 60% aktyvių šalies gyventojų dirba „herojinį“ darbą prekių perskirstymo ir paslaugų teikimo srityje (galima prisiminti, kad analogiška situacija susiklostė ir Pabaltijo respublikose),
– pagrindinės ekonomikos šakos iki šiol yra tekstilės, siuvimo ir avalynės pramonė, o kaip žinoma, joms charakteringas žemas darbo našumas ir atsilikusios technologijos. Tačiau Portugalijoje šiuose ekonomikos sektoriuose dirba beveik pusė gyventojų,
– ekonomika, vėlgi, kaip ir anksčiau, turi agrarinį pėdsaką: 43% šalies teritorijos naudojama žemės ūkio reikmėms, o jo indėlis į BVP – 2,9%. Be to, jis yra vienas iš pačių neefektyviausių ES: smulkūs ūkiai, nedideli derliai. To pasekoje, šalis įveža iš užsienio iki 50% maisto produktų ir pašarų,
– per brangus euras atbaido nuo Portugalijos turistus,
– pagrindinės Portugalijos ekonomikos šakos - tekstilės pramonės - nuosmukis. Jai tenka 22% visų darbo vietų pramonėje ir 11% eksporto. Šalis tradiciškai buvo viena iš pagrindinių palyginti nebrangių drabužių bei avalynės gamintojų Europoje, tai buvo pasiekta, visų pirma, santykinai nedidelių atlyginimų sąskaita. Šiandien ji, buvusi tekstilės imperija, neteko sugebėjimo konkuruoti, portugališka tekstilė tapo per brangia, kad rungtyniautų su pigiomis prekėmis iš Kinijos ir Rytų Europos, neatlaikė varžybų su šalimis, kuriose dar mažesni atlyginimai ir pigesnės valiutos. Pavyzdžiui, ta pati kiniška pižama kainuoja viso labo €5, tai yra, beveik dvigubai pigiau, negu pagaminta Portugalijoje. Rezultate, per paskutinius 6 metus tekstilės šakos našumas sumažėjo beveik 25%, o darbo vietų skaičius sumažėjo penktadaliu, natūraliai, sumažėjo ir tekstilės prekių eksportas,
– Portugalijos eksportą kaip ir anksčiau sudaro kamštis, medžio derva, tekstilė, žuvies konservai, vynas, gal nebent prisidėjo automobiliai Volkswagen ir cementas,
– jūrinė prekyba jau neneša didelių pajamų dėl prekybinių maršrutų pasikeitimo.
● Per daug reguliuojama darbo rinka. Portugalijoje dėl per daug didelių išeitinių pašalpų itin sudėtinga atleisti darbuotoją, verslininkai dėl to tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja, be to, tai kliudo naujų darbo vietų steigimui ir atstumia investuotojus.
● Išpūsta socialinė sfera. Socialinės išmokos augo kaip ant mielių, metai iš metų, kai kada iki absurdo. Pavyzdžiui, bedarbio pašalpa viršija vidutinį atlyginimą. O profsąjungos vis reikalauja didinti pašalpas ir atlyginimus. Šalies socialinės išlaidos tebeaugo ir šiais kriziniais Portugalijai metais – per pirmuosius 10 mėnesių padidėjo dar 2,8%. Bendrai paėmus, visuomeninės išlaidos auga, o iždas tuštėja.
● Totali emigracija. Nematydami perspektyvų ir ieškodami geresnės dalios, aktyviausi ir iniciatyviausi portugalai vis dažniau bėga į užsienį. Dabartinė emigracijos banga tapo lavina tiesiogine to žodžio prasme, jos mastai tokie patys, kaip ir ekonomiškai nepalankiais 60-aisiais–70-aisiais metais. Tai yra, per kelis dešimtmečius po įstojimo į ES Portugalija vėl tapo emigrantų šalimi (vėlgi, kaip neprisiminti, kad emigracijos klausimas yra aštrus ir kitose ES periferinėse valstybėse – Lenkijoje, Rumunijoje, Pabaltijo šalyse). Beveik 20% Portugalijos darbininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą šiuo metu dirba užsienyje, ir tai yra rimtas iššūkis Portugalijai. Bendrai paėmus, už šalies ribų gyvena daugiau kaip 5 milijonai portugalų, t.y., kas trečias(!).
● Visuotinis neraštingumas, profesionalių kadrų nebuvimas, atsiradę ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl sąstingio švietimo sistemoje. Tuo būdu, vidurinio išsilavinimo lygis Portugalijoje sudaro 50% išsivysčiusių Europos šalių atžvilgiu, aukštojo išsilavinimo lygis ne tik neauga, bet dar ir mažėja: nuo 50% 50-60-aisiais metais iki 47% šiais metais. Taip pat mokytis viename universiteto kurse ten galima tiek, kiek panorėsi. Būna, kad portugalai baigia aukštąją mokyklą tik po 10 arba 12 metų, bet mokytis vis vien nenori. Suprantama, kad su tokiais žmogiškaisiais resursais iki aukštų technologijų labai toli.
● Stipri priklausomybė nuo naftos ir dujų importo, kas daro šalį pažeidžiama nuo konjunktūros tarptautinėje rinkoje. Portugalija importuoja  4/5 suvartojamos elektros energijos.
● Užsienio prekybos deficitas, importas tradiciškai viršija portugališką eksportą. Šalis įveža įrangą ir transporto priemones, o išveža daugiausiai prekes, neturinčias ypatingos paklausos pasaulinėje rinkoje (ta pati avalynė, tekstilė, žuvies konservai). Be to, technologinis atsilikimas, esant aukštiems atlyginimams, portugališkas prekes pavertė nekonkurencingomis ne tik užsienyje, bet net ir šalies viduje. Tai iliustruoja gana vaizdūs ir įtikinami duomenys: jei Portugalijoje palyginamųjų produkcijos vienetų gamyba per paskutinius 10 metų pabrango 16%, tai Euro zonoje vidutiniškai - tik 11%, o Vokietijoje netgi atpigo 2,5%.
● Masinė ir visuotinė biurokratizacija. Valdininkas Portugalijoje negali priimti net mažiausio sprendimo, nepasitaręs su viršininku. Tame tarpe, dar ir dėl to pagal verslo organizavimo lengvumą šiandien šalis užima toli gražu ne garbingą 48-ją vietą, į priekį praleidusi Gruziją, Armėniją, Azerbaidžaną, Makedoniją ir daugelį kitų šalių. Pavyzdžiui, aiškindama šalies atsidūrimą 32-oje vietoje korupcijos reitinge, „Transparency International“ remiasi „neaiškiais“ įstatymais, nefunkcionuojančia teisėtvarkos sistema  ir nuliniais kovos su korupcija rezultatais.
Apskritai, Portugalija kaip buvo pačia skurdžiausia šalis Vakarų Europoje, taip tokia ir liko, nežiūrint į visą daugiamilijardinę ES pagalbą. T.y., Portugalijos ekonomika skendo problemose dar gerokai prieš globalią finansų krizę. Ko gero, dėl to pasaulinė krizė Portugaliją palietė ne taip stipriai.


Krize daugiau, krize mažiau


2008 metais prie dešimtmetės stagnacijos prisidėjo dar ir krizė. Pagrindiniai jos parametrai tokie:
– BVP pernai sumažėjo 2,7%,
– agentūra Fitch sumažino šalies nacionalinės skolos reitingą iki AA – su negatyvia ateities prognoze, o agentūra Moody's sumažino jį iš karto dviem punktais – iki А1 ir taip pat su negatyvia ateities prognoze, tuo būdu, reitingų agentūros suabejojo Portugalijos sugebėjimu susidoroti su paskolų aptarnavimo užduotimi,
– portugališkų 10 metų trukmės vertybinių popierių pelningumas išaugo iki 7%, kas laikoma kritiniu lygiu pagal ES normas, t.y., rinkos duoda suprasti, kad sekančia jų auka taps Portugalija. Anot agentūros Bloomberg pranešimo, jos obligacijos užima 8-ąją vietą rizikingiausių pasaulio vertybinių popierių sąraše,  ir tai yra blogiau, nei Libane ir Gvatemaloje. Stambus Vokietijos bankas Commerzbank AG dar metų pradžioje rekomendavo savo klientams laikytis kuo toliau nuo Portugalijos valstybinių obligacijų,
– valstybės skola palyginti nedidelė – 77% BVP. Tai žymiai mažiau, negu Airijoje, dar daugiau, ji beveik tokia pat, kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tačiau užsienio skola (valstybės ir privataus sektoriaus skolų suma) daugiau kaip 2 kartus viršija BVP – 236%. Tai jau viršija Graikijos (195%) ir Italijos (205%) rodiklius. Skirtingai nuo tos pačios Ispanijos, kurios didesnė valstybės skolos dalis yra vidinė, didesnė dalis Portugalijos skolos yra užsienio investuotojų rankose,
– aukštas nedarbo lygis – 10,9%, rekordiškas per visą stebėjimų laiką,
– ekonomikos augimo sustojimas. Ekspertai pažymi, kad pagrindinė Portugalijos problema - ne didelė valstybės skola, o tai, kad šalies ekonomika neauga jau ištisą dešimtmetį,
– valstybės biudžeto deficitas – 9,3%. Beje, Portugalija – vienintelė šalis, kuri tris kartus gavo ES perspėjimą dėl neleistino biudžeto deficito lygio viršijimo. Daug metų valstybės išlaidos viršijo pajamas, ir tai privedė prie dabartinio biudžeto deficito. Rezultate investuotojai abejoja dėl šalies mokumo, ir ji katastrofiškai netenka jų pasitikėjimo.
Portugalijos patirtis, be viso kito, dar parodo, kad vieninga valiuta ir vieninga rinka negali pakeisti šalies modernizacijos ir ekonomikos struktūrinės reformos. Šiandien jau daugeliui akivaizdu, kad Portugalijos ekonomika neatitinka laikmečio reikalavimų ir negali sėkmingai konkuruoti Europos prekių ir paslaugų rinkoje. Neatitinka laikmečio ir portugalų nacijos nusistatymas, jos kultūrinės-dvasinės ir gyvenimiškos nuostatos bei siekiai.


Portugalų psichologijos ypatybės arba fadu, kaip portugališkos kultūros leitmotyvas


ES patirtisES patirtisFadu – populiarus portugalų miestietiškas romansas, pripildytas saldaus liūdesio ir šviesaus sielvarto. Pagal vieną iš egzistuojančių versijų, žodis „fadu“ kilęs iš lotynų „fata“ — likimas. Todėl į fadu galima žiūrėti kaip į simbolinį portugalų nacionalinio charakterio ypatumų atspindį, paaiškino Masterforex-V Akademijos psichologijos katedros ekspertai. Visi, kas turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su portugalais, pažymi, kad jiems būdinga:
* melancholija, pesimizmas. Keista, tačiau tauta, padariusi pusę planetos geografinių atradimų, po 500 metų beprecedentinės kovos… prarado išdidumą ir gyvenimo interesą. Ten beveik fiziškai juntamas nacijos nuovargis, prarasta gyvybinė energija (kaip dainuojama viename liūdname fadu: „Gyvenimas – sunkus dalykas“ . Žinomas žurnalistas Sergejus Golubickis tame mato vieną iš dabartinio šalies sąstingio priežasčių. Portugalų nacionalinė dvasia tarsi sustingo, o patys portugalai tapo pačiais didžiausiais pesimistais Europoje. Jie seniai sugalvojo anekdotą apie savo nacionalinį charakterį: „Kokiais žodžiais portugalai paprastai pradeda frazes?“  – klausia užsienietis. „Yra du variantai, - atsako vietinis gyventojas, – arba „gaila, bet...“,  arba „nelaimei“;
* nepareigingumas, nepunktualumas. Apie Portugaliją kalbama, kaip apie neskubančių žmonių šalį. Iš tikrųjų, iškviestas taksi gali visai nepasirodyti, pavyzdžiui, dėl to, kad vairuotojas staiga užsinorėjo atsigerti kavos, traukiniai vėluoja, ilgas padavėjo laukimas kavinėje — normali praktika. Portugalai iš viso labai lengvai žiūri į pažadus, kuriuos jie dalina ir netesi;
* prigimtinis tingumas, teisinamas siesta karštuoju paros metu. Siestos šalyje laikomasi nenukrypstamai, todėl nuo  12.00 iki 15.00 gyvenimas sustoja, įstaigos ir parduotuvės užsidaro, jums neatsakys net į telefoninį skambutį. Esmė ta, kad portugalai dirba tam, kad gyventi, o ne atvirkščiai, todėl tenkinasi būtiniausiais dalykais ir nepretenduoja į kažką daugiau, už tai visada pasiruošę pasilinksminti. Apie portugalus kalba, kad jiems įdomūs tik du dalykai – maistas ir seksas;
* visuotinai pripažintą portugalų minkštumą simbolizuoja jų korida, kuri neturi nieko bendro su kruvinu ispanišku mūšiu, o yra greičiau cirko vaidinimas;
* šeimyniški. Šeima portugalui – gyvenimo centras. Ten iki šiol galima pamatyti tris kartas, gyvenančias po vienu stogu – kokius dvidešimt žmonių. Meilė vaikams tiesiog begalinė, jiems leidžiama viskas, be to, atrodo, kad kuo daugiau jie triukšmauja, tuo tėvai laimingesni;
* polinkis intrigoms. Gali būti uždari nepažįstamiems, įtarūs, psichologai tai paaiškina mažu šalies dydžiu ir būtinybe gauti sau vietą po saule;
* patriotiški. Kaip ir visos tautos, jie mėgsta kritikuoti savo vyriausybę, tačiau kritikuoti jų šalį ir jų futbolą gali išskirtinai tik portugalai, negatyvas iš pašalinio pusės jų adresu priimamas kaip įžeidimas. Apskritai, jų nacionalinį išdidumą lengva užgauti. Ir dar. Jei nenorite įžeisti portugalų, niekada nelyginkite jų su ispanais, nors artimesnius kaimynus sunku rasti;
* individualistai. Jie pasiruošę ko nors imtis tik tam, kad pagerintų savo gyvenimą, bet ne dėl bendro reikalo;
* tiesmukiškumas. Portugalai dažniausiai tiesiai sako tai, ką galvoja, nepriklausomai nuo to, ar tai pašnekovą tas žeidžia, ar ne. Štai toks tas portugališkas fadu.


Graikijos keliu. Ar jis bus sėkmingas?


ES patirtisSiekdama išeiti iš krizės, Portugalija nuėjo Graikijos keliu, t.y., „diržų veržimo keliu“. Šalies premjeras José Sócrates paskelbtas biudžeto deficito mažinimo priemones  pavadino žiauriomis, bet būtinomis investuotojų ir ES pasitikėjimo šalimi atstatymui.
Pagrindiniai akcentai valstybės išlaidų mažinime:
– valstybės tarnautojų algų mažinimas  1,5-10%, klerkų algų įšaldymas trims metams,
– sveikatos apsaugos išlaidų mažinimas,
– kai kurių pašalpų mažinimas, o likusių - įšaldymas. Pensijos nedidinamos, o nuo €500 apmokestinamos ir t.t.
Planuojama valstybinių gamyklų ir fabrikų privatizacija, ji turi atnešti iždui €960 milijonų.
Mokesčių srityje, atvirkščiai, artėja didinimai:
– padidinti mokesčiai turtingiesiems. Bankininkų alga bus apmokestinama specialiu 50% mokesčiu,
– PVM didės nuo 21% iki 23%, pajamų mokestis – iki 45%,
– korporatyvinis mokestis didės 2,5% – iki 27,5%.


Tačiau, sprendžiant iš rinkų reakcijos, investuotojai ne iki galo tiki paskelbtų priemonių sėkme. Šio kovos su krize modelio kritikai mano, kad valstybės išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas negali išgelbėti ekonomikos. Juk  Lisabona taupo jau beveik 10 metų, bet nieko tuo nepasiekė. Atvirkščiai, Portugalijos ekonominio atsigavimo perspektyvos vis dar silpnesnės, negu kitų 15 Euro zonos šalių, jai pranašaujamas „lėtos mirties“ efektas. Apskritai, investuotojai teisingai abejoja Portugalijos sugebėjimu nugalėti sunkumus savarankiškai. Tačiau Socrates ne kartą jau pareiškė, kad jo šaliai nereikia finansinės ES paramos.
Kas gi laukia Portugalijos ir periferinių valstybių bei Europos Sąjungos apskritai? Ekspertų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.
Vieni mano, kad paramą Portugalijai skirti yra būtina. Todėl, kad, pirma, tai nepareikalaus iš ES didelių aukų, juk šalies ekonomika sudaro viso labo mažiau kaip 2% Euro zonos ekonomikos; antra,  pagalba reikalinga netgi ne tiek Portugalijai, kiek kaimyninei Ispanijai, kadangi dviejų šalių ekonomikos priklausomos tarpusavy, ir tai leistų Ispanijai „išplaukti“ kaimynės gerovės sąskaita.
Kiti ekspertai mano, kad vietoje to, kad užsiimti Portugalija ir kitomis nedidelėmis valstybėmis, reikia padėti Ispanijai. Kadangi Portugalijos, Graikijos ir Airijos ekonomikos, netgi kartu sudėjus, nesiekia nei pusės Ispanijos ekonomikos dydžio. Jei atsitiks bėda su Ispanijos ekonomika, prireiks  €500 mlrd. dydžio pagalbos, bet po pagalbos Airijai (€85 mlrd.), Graikijai (€120 mlrd.) ir Portugalijai (galima pagalba vertinama €50 mlrd.), Europos Stabilizacijos fondo lėšų tada gali tiesiog nepakakti. Tas pats Rubini pasakė, kad „Ispanija per didelė, kad bankrutuotų, ir, tuo pat metu, per didelė, kad ją gelbėti“.
Treti, kaip pavyzdžiui, Amerikos ekonomistas  Desmond Lachman, praeityje užėmęs atsakingą postą TVF, eina dar toliau, kviesdamas periferines Portugaliją, Graikiją ir Airiją savanoriškai palikti Euro zoną tam, kad išvengti sisteminės krizės Vakaruose. Dar daugiau, kai kurie analitikai (pavyzdžiui, Citigroup vyriausias ekonomistas Willem Buiter) mano, kad šių šalių defoltas su sekančia skolos restruktūrizacija prives jas prie ekonominio augimo žymiai greičiau, nei pigi ES ir TVF parama.
Tačiau neseniai Europos šalių finansų ministrai atmetė neatidėliotinos pagalbos Portugalijai ir Ispanijai suteikimo galimybę, manydami, kad jos sugebės išsikapstyti ir pačios.

Paskelbimo data: 2010-12-23 08:11 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55