Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Antradienis, gruodžio 10, 10:48 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Airija - ne Graikija, bet ir ne Ispanija: kuri motušei Europai trinktelės mirtiną smūgį?

Airija - ne Graikija, bet ir ne Ispanija: kuri motušei Europai trinktelės mirtiną smūgį?

Lapkričio mėnesį vos ne visi pasaulyje užsiėmė vienu reikalu – gelbėjo ... tigrus. Sankt Peterburge įvyko tarptautinis forumas, kuriame buvo aptariami tigrų išsaugojimo laukinėje gamtoje bei jų galimo visiško išnykimo grėsmės pašalinimo klausimai. Tuo pat metu ES šalys, kuriose laukiniai tigrai niekada ir gyvente negyveno, gelbėjo „Keltų tigrą“ – Airiją.
Jau kurį laiką pasaulinė žiniasklaida visus – ir naivius miestelėnus, ir patyrusius investuotojus – gąsdina pareiškimais apie grėsmę Europai ir eurui: „Krizė įvarė į kampą Keltų tigrą“; „Keltų tigras gailiai miaukia“; „Airija tapo pagrindine kandidate defoltui“ ir t.t., ir t.t.. O juk visai nesenai ši maža, 4 milijonus gyventojų turinti, Europos vakariniame pakraštyje esanti šalis visiems kontinente buvo pristatoma kaip pavyzdinis modelis.

Airijos „ekonominio stebuklo“ žlugimas

Dėl akivaizdžių laimėjimų 1990-2000 metais Airija pelnė pagirtiną „Keltų tigro“ titulą ir neslepiamą susižavėjimą.
Kaip gi, štai jis – gimtasis, europinis ekonomikos stebuklas, tai jums ne koks Tolimųjų Rytų, azijietiškas, laukinis. Ir iš tiesų, dar ne taip senai, 1990 metais Airija buvo atsilikusi žemės ūkio šalis, ES užkaborių provincialė, skurdus bulvių laukas, neaprėpiama avių ganykla, žinoma nebent dėl geriausio pasaulyje alaus „Guinness“, viskio „Jameson“, šokio „Riverdance“ ir Švento Patriko dienos. Tačiau per trejus penkmečius Airija, tradiciškai buvusi viena iš skurdžiausių šalių Europoje, neturinti didelių gamtinių išteklių, padarė stulbinantį šių laikų ekonominį šuolį: parodė tokius augimo tempus, apie kuriuos visos kitos Europos ir Amerikos valstybės galėjo tik pasvajoti:
*kasmetiniai BVP augimo tempai Airijoje 1996-2000 metais siekė vidutiniškai 9%. Jau 1997 metais „The Economist“ Airiją pavadino, nei mažiau, nei daugiau, Europos žvaigžde. Šalis per vienos gyventojų kartos laikmetį tapo svarbiausiu Europos finansų centru, išsivysčiusia postindustrine aikšte su didžiausių tarptautinių IT kompanijų gamyklomis. Airijai priklauso geriausias ES pramonės produkcijos eksporto rodiklis – 80%, be to, 25% eksporto sudaro elektronika.
* Airijos BVP per dešimt metų (1990-1999 metais) išaugo įspūdingu 88% dydžiu (palyginimui, Italijos ekonomika per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 14%), o biudžeto perteklius kasmet viršijo 1 milijardą dolerių.
* 2009 metais BVP dalis vienam gyventojui (pagal perkamosios galios paritetą) sudarė daugiau nei 42000 $, žymiai viršijo Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir daugelio kitų industriškai išsivysčiusių šalių rodiklius.
* Iki krizės Airija buvo pripažinta antra turtingiausia tauta pasaulyje su daugiau nei ... trisdešimt tūkstančių milijonierių. O juk dar gyvuoja gyventojų karta, kurios paros davinį kadaise sudarė bulvės su žuvimi. Vienu žodžiu, stebuklinga Smaragdinės salos pasaka (salos gamtoje pilna visų įmanomų žalios spalvos atspalvių – nuo švelnios salotinės iki intensyvios pelkių). Atsižvelgiant į tai, kyla natūralūs klausimai, kokios yra priežastys, kurių dėka įvyko šios neįtikėtinos ir stulbinančios permainos? Kas tie Smaragdinės salos „burtininkai“?

Airijos ankstesnio pakilimo patirtis: Smaragdinės salos „burtininkai“

AirijaKaip paaiškinti tokį puikų Airijos kilimą ir tokį visiems netikėtą kritimą? Pasak Masterforex-V Akademijos prekybos biržoje ekspertų, pagrindines Airijos kilimo priežastis lėmė tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Atidėsime į šalį ir nenagrinėsime tokių akivaizdžių paaiškinimų, kad Airijos ekonomikos raidos žema startinė pozicija natūraliai ir neišvengiamai nuvedė ją aukštyn prie suklestėjimo. Nors tokias aplinkybes išgyveno ne viena šalis, tačiau ne visos jomis pasinaudojo. Nekomentuosime, ypač atsižvelgiant į šalyje išplitusią finansų krizę, pareiškimų apie „Airijos stebuklo“ visišką iliuziškumą. Apžvelkime kitus svarbius veiksnius:

•    Galingi užsienio investicijų srautai.
Jų srautai tikrai buvo įspūdingi. Tiesioginės užsienio investicijos sudaro apie 66% Airijos BVP, palyginimui ES – vidutiniškai 20%. Apskaičiuota, kad tik Jungtinės Amerikos Valstijos investavo į Airiją daugiau kaip 100 milijardų dolerių. Priežasčių tam yra keletas. Tai, žinoma, didelė JAV airių bendruomenė (ne juokais, airiškas šaknis turi 30% gyventojų, tarp jų – R. Reagan, B. Clinton), geras JAV verslininkų šalies pažinimas ir angliškai kalbantys gyventojai. To pasekoje, 2000 metais 52% Airijos žmonių dirbo užsienio kapitalo įmonėse.
•    Narystė Europos Sąjungoje. Yra duomenų, kad nuo 1973 metų Airija gavo $60 milijardų subsidijas iš Europos Sąjungos. Kita vertus, žinomos tezės apie lemiamą ES vaidmenį šalies pasiekimuose kritikai (pvz., amerikiečių ekonomikos profesorius Benjamin Powell) paprastai nurodo, kad ne ką mažesnes subsidijas gavo Graikija, Ispanija, Portugalija, tačiau nė viena iš jų augimo tempais neprilygo Airijai (BVP Graikijoje 1990-2000 metais vidutiniškai kasmet augo 2,2%, Ispanijoje – 2,5%, Portugalijoje – 2,6%). Tačiau, priešingai nei kiti, Airija „nepravalgė“ paramos, o panaudojo švietimui ir modernios infrastruktūros plėtrai, taip pat sugebėjo protingai pasinaudoti atsivėrusia Europos rinka, galimybe be rūpesčių eksportuoti produkciją į bet kurį ES geografinį tašką. Kitas dalykas yra tai, kad šiandien daug airių yra įsitikinę, kad būtent bendra Europos valiuta sužlugdė šalies ekonomiką, nes atėmė galimybę devalvuoti savo svarą.
•    Lengvatinė mokesčių politika, kuri Airijos ekonomiką atvėrė užsienio kapitalui ir pažangiausioms technologijoms. Tada, reformų įkarštyje, siekiant skatinti investicijas, buvo nustatytas beveik ofšorinis mokesčių lygis – tik 10% (palyginimui, 1985 metais didžiausia mokesčių normos riba šalyje siekė 65%). Airija padidino pelno mokesčio tarifą iki dabartinių 12,5% tik tada, kai stabilizavosi ekonomika. Beje, dabartiniu metu tai yra mažiausias apmokestinimo lygis ES šalyse, išskyrus Liuksemburgą. Tarp kitų veiksnių galima pažymėti ir palankų žemą Airijos svaro kursą, kuris reformų pradžioje tuo pačiu užtikrino tiek veržlų eksporto augimą, tiek ribojo importą. Neatsitiktinai net šiais, šalies ekonomikai nepalankiais metais, pagal ekonominės laisvės indeksą Airija užėmė aukštą 5 vietą pasaulyje.
•    Pirmenybė tarptautinio aukštųjų technologijų verslo pritraukimui. Antroje 90-ųjų pusėje apie 40% visų JAV investicijų į Europos elektronikos pramonę buvo nukreiptos į Airiją. Manoma, kad vien tik JAV aukštųjų technologijų korporacijos – „Dell“, „Microsoft“, „Google“ ir kitos įliejo į šalies ekonomiką dešimtis milijardų dolerių. Šios politikos rezultatas toks, kad dabar Airijoje yra didžiausių pasaulinių IT bendrovių – „Dell“, „Intel“, „Microsoft“, „IBM“ ir t.t. europinės būstinės. Tokiu būdu ji tapo pagrindine žaidėja Europos IT produktų rinkoje. Užtenka pasakyti, kad šiandien vienas trečdalis visų Europoje parduodamų personalinių kompiuterių yra pagaminti Airijoje, šalis tapo didžiausia programinės įrangos (7 iš 10 žinomų programinės įrangos kūrėjų turi dukterines įmones saloje) eksportuotoja pasaulyje. Prie šių skaičių būtų tikslinga pridurti, kad 9 iš 10 didžiausių farmacijos kompanijų pasaulyje taip pat turi įmones Airijoje.
•    Kalbinės integracijos paprastumas. Savo vaidmenį suvaidino ir kalbos veiksnys, kuris paprastai būna rimta kliūtimi versle. Anglų kalba, teisinė sistema, iš esmės pagrįsta Anglijos teismų praktika, pavertė šalį į patogią ir efektyvią verslo plėtros aikštelę. To pasekmėje, šalių, kuriose patogiausia plėtoti informacines technologijas, reitinge maža Airija užėmė antrą vietą pasaulyje po Indijos.
•    Turizmas. Nors saloje klimatinės sąlygos turizmo verslui nėra pačios tinkamiausios, kaip apie tai juokauja patys airiai, žiema ir vasara čia skiriasi tik lietumi: jis yra šaltas žiemą ir šiltas vasarą. Bet yra nuostabi gamta, kurios spalvos tokios sodrios, kad pribloškia bet kurį, net labiausiai išlepintą įspūdžiais keliautoją. Krizės laikmečiu,  papildomam turistų pritraukimui į šalį, vyriausybė įvedė nemokamų arba lengvatinių geležinkelio bilietų vyresnio amžiaus piliečiams-turistams iš ES šalių sistemą, kurie noriai išleidžia pinigus Airijoje. Bendrai paėmus, į šalį per metus atvyksta apie 5 milijonai žmonių, tai yra turistų čia paprastai yra daugiau, nei gyventojų (prisiminkime, Airijoje – 4,4 milijono gyventojų).
•    Žemas korupcijos lygis Airijoje. Nėra reikalo daug kalbėti apie šio faktoriaus svarbą rimtam investuotojui. Taigi, „Transparency International“ Airijai šalių pagal korupcijos lygį sąraše skyrė 14 vietą pasaulyje.
•    Didelis gimstamumas. Airijoje, skirtingai nuo greitai senstančios Europos, gyventojų kasmetinis prieaugis – 0,41%, todėl ji yra viena iš jauniausių Europos šalių.
•    Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos buvimas. Šalyje įvykdyta švietimo reforma, labiau orientuota į aukštųjų technologijų žinių įgijimą (dabar du trečdaliai studentų koledžuose renkasi informatikos, ekonomikos ar verslo disciplinų studijas), leido sukurti sparčiai tobulėjančią aukštos kvalifikacijos darbuotojų, visų pirma informacinių technologijų, elektronikos ir farmacijos srityse, rinką.
•    Socialinis stabilumas. Tada, skausmingų reformų pradžioje, Vyriausybė sutarė su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais trejus metus nedidinti atlyginimų mainais už laipsnišką pajamų mokesčio mažinimą, taip pat optimizuoti socialinę sritį (taip vadinama „Nacionalinio atgimimo programa“), tai žymiai sumažino streikų skaičių šalyje, Airija tapo saugia vieta užsiimti verslu.

Šios politikos išdavoje buvo sustiprinta šalies konkurencinė padėtis, į Airiją plūstelėjo pinigai, technologijos ir specialistai. Bet, kaip sakoma, neilgai muzika grojo. Atėjo 2008 metai. Ir Airija, kartu su Graikija, Portugalija ir Ispanija tapo viena iš silpniausių Europos Sąjungos grandžių. Pasak Europos Centrinio banko, šiandien Airija yra viena iš penkių labiausiai nerimą keliančių pasaulio šalių, kurioms gali grėsti defoltas. Spaudoje parašys, kad „Keltų tigras“ pradeda dvokti. Kaip sakoma, privažiavo ... liepto galą. Akivaizdžiai kyla klausimas, kas įvyko, kaip tai galėjo atsitikti ekonomikai, kuri augo 15 metų ir buvo įvardijama kaip viena sveikiausių Europos Sąjungoje?

Airijos ligos istorija

AirijaNežiūrint į Graikijos, Airijos ir Ispanijos krizių panašumus, neverta jų rikiuoti į vieną gretą, paaiškino Masterforex-V akademijos ekspertai, nes kiekviena iš jų turi savą ligos istoriją. Jei didžiulį Graikijos deficitą lėmė fiskalinis palaidumas, neefektyvus valstybinis sektorius ir socialinės politikos bukumas (ką reiškia, pavyzdžiui, 14-oji alga, vadinamoji Velykų dovana, nemokami pietūs ir vakarienė studentams, pensijos generolų dukroms, kurioms nepavyko ištekėti už vyro?), tai moderni Airija tėra „neoliberalios ekonomikos tendencijų kūdikis“, – paaiškino Evgenij Olchovskij, Masterforex-V Akademijos Kanados treiderių ir investuotojų bendruomenės vadovas. Ispanijos ekonomika nukentėjo tiek nuo išaugusių išorės paskolų, skirtų, visų pirma, statybos sektoriaus vystymui (kaip ir Airijoje) naštos, tiek nuo didelio socialinio krūvio ekonomikai (neatsitiktinai Ispanija yra vadinama pensininkų Meka), dėl kurio „sudegė“ Graikija. Keista, tačiau tas pats Benjamin Powell prieš keletą metų pranašavo, kad, neva, kol Airija vykdys ekonominės laisvės politiką, jos ekonomika ir toliau kurs „stebuklus“. Tačiau dabartinė didžiulė valstybės skola susidarė būtent dėl privataus sektoriaus neapdairumo ir minimalaus valdžios institucijų dalyvavimo ekonomikoje.

Taigi, kokie yra Airijos krizės pagrindiniai bruožai:
- šalies BVP pernai sumažėjo 7,5%,
- valdžios sektoriaus skola iki šių metų pabaigos gali pasiekti 64%,
- milžiniška užsienio skola (940% BVP), ji pranoksta visas protingas ribas, ir pusė jos tenka trumpalaikėms išorės skoloms,
- biudžeto deficitas iki šių metų pabaigos gali viršyti 32% BVP, tai 10 kartų daugiau, nei ES nustatyta norma. Kur ten Graikijai su savo 14,2% biudžetine skyle... Tai galėtų tapti savotišku Europos rekordu,
- nedarbas šalyje pasiekė aukščiausią lygį – 13,7%, o pagal profesinių sąjungų tvirtinimus – visus 20%. Ypač didelis jaunimo nedarbo lygis – 30%. Anot kai kurių prognozių, iki šių metų pabaigos Airiją, ieškodami geresnės dalios, paliks apie 100 tūkstančių žmonių. Šalis vėl susidurs su savo ilgaamžiu prakeikimu – Airijos gyventojų „eksportu“,
- reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pažemino Airijos tarptautinius skolinimosi reitingus – ilgalaikio skolinimosi nuo AA– iki A (dviem pakopom) ir trumpalaikio skolinimosi nuo A–1+ iki A–1 (viena pakopa), abiem atvejais prognozė  -„neigiama“, tai yra galimas reitingo sumažinimas ir ateityje,
- Airijos valstybinių obligacijų palūkanos viršijo rekordinę 8% ribą, investuotojai nepasitiki šalies skolinimosi įsipareigojimais, Euro zonoje aukštesnes palūkanas turi tik Graikijos vertybiniai popieriai – daugiau kaip 12% per metus.

Apskritai, šalies ekonomika atsidūrė gilioje recesijoje.

Ar Smaragdinės salos pasaka baigėsi, ar ES išgelbės airių „ekonominį stebuklą“?

Ar Airiją išgelbės ES parama? Kad atsakyti į šį klausimą, anot kito eksperto, Masterforex-V Akademijos Baltarusijos treiderių ir investuotojų bendruomenės vadovo Dmitrij Francevič, reikia išsiaiškinti, kas Airiją tempia į dugną, tada bus aišku, ar padės šaliai daugiamilijardinė ES parama, ar Airija, kaip ir Graikija, Rumunija, Portugalija, Italija temps į dugną pačią Europos Sąjungą ir jos lyderę – Vokietiją, pagrindinę ES donorę.

Kas slypi už šiandieninių skausmingų Airijos problemų?

● finansų ir statybų „burbulas“. Airijos bankai, dėka mažų Europos Centrinio banko palūkanų normų, skolinosi vis daugiau ir daugiau pinigų. CB, savo ruožtu, beveik per jėgą bruko Airijai pigias paskolas. Prieš kriziniais metais airiai tiesiog nežinojo, ką daryti su visais tais pinigais. Dideli ir maži namai, automobiliai, tenkinantys bet kokį skonį ir už kokią nori kainą, atostogos užsienyje su savo šeima – viskas buvo jų paslaugoms. Pigios hipotekos lėmė statybų bumą ir išpūtė nekilnojamojo turto „burbulą“. Nekilnojamojo turto kaina šalyje per pastaruosius dešimt metų išaugo daugiau nei 300%, dar neseniai viena iš Dublino pagrindinių gatvių kainomis panėšėjo į Niujorko ir Tokijo pagrindines gatves, namų kainos ten siekė €60 milijonų ir daugiau. Bet stebuklas, kaip jam ir priklauso, papuolė į spąstus. Eilinį kartą pasauliui buvo atskleista tiesa, kad ekonomikoje stebuklai nevyksta. Atėjus krizei, užsienio investicijų srautas žymiai sulėtėjo, nekilnojamojo turto rinkos „burbulas“ staigiai subliūško, o šalies bankų sistema atsidūrė ties bankroto riba. Krizės laikmečiu Airijos vertybinių popierių rinka prarado 75% vertės, o komercinių būstų kainos sumažėjo 65%. Airijoje atsirado didžiuliai ištuštėjusių prabangių gyvenamųjų namų kvartalai (apie 300 tūkstančių namų). Paaiškėjo, kad ekonomikos klestėjimas buvo finansuojamas daugiausia skolintais pinigais, airiai ilgą laiką gyveno skolon, ne pagal pajamų išgales.
● Bankų sistemos nepajėgumas, ji balansuoja ties žlugimo slenksčiu. Kaip jau buvo minėta, Airijos bankai aktyviai skolinosi užsienyje. Pavyzdžiui, 2003-2007 metais Airijos bankų sistema importavo pinigų sumą, lygią 50% BVP. Bankai metai po metų visiems, kas netingėjo, dalino pigias paskolas. Kai prasidėjo pasaulinė finansinė krizė, bankai susidūrė su rimtomis lėšų grąžinimo problemomis. Remiantis Airijos CB skaičiavimais, jų nuostoliai dėl blogų paskolų viršijo €85 milijardus – beveik pusė šalies metinio BVP. Viso to rezultatas – Airijos bankų skolos Europos Centriniam bankui dabar sudaro daugiau kaip 45,2 milijardų eurų, skolos užsienio bankams pasiekė 730 milijardų eurų (palyginimui, Graikijos analogiška skola – €175 milijardai). Mažai šaliai – tai milžiniška suma. Dabar, kai Airijos bankai faktiškai išstatyti pardavimui, Airijos Centrinio banko vadovas, Patrick Honohan kalba apie tai, kad jis visada buvo „prieš, kad mažose šalyse bankų šeimininkais būtų užsienio bankai“.
Didėjančios darbo jėgos užmokesčio sąnaudos, dėl ko Airija tampa mažiau konkurencinga, o investuotojus verčia mažinti gamybos apimtis ir iškeldinti gamyklas į kitas šalis. Beje, „Dell“ vadovybė jau pranešė apie gamybos perkėlimą iš Airijos į Lenkiją. Bepigu, juk Airijos minimalus darbo užmokestis yra vienas iš didžiausių ES (€8,65 už valandą), o Lenkijoje – ne daugiau kaip €3 už valandą.
● Ekonomika, nukreipta į eksportą, visiškai priklauso nuo prisiviliotų transnacionalinių korporacijų valios ir nuo pasaulinės prekybos svyravimų įtakojamo eksporto. Nors suprantama, kad maža vidaus rinka verčia ekonomiką orientuotis į eksportą.
● Socialinių išlaidų augimas. Kartu su ekonominiu bumu, šalyje atsikūrė tradiciškai Airijai būdinga išvystyta socialinė sfera. Šalyje nebuvo pastovaus nekilnojamojo turto mokesčio, rinkliavos už energijos išteklių naudojimą, o mokestis už mokslą koledže buvo visai nedidelis. Užtat egzistuoja plati mokesčių lengvatų ir kompensacijų sistema, kam ir už ką tik jos nepriklauso: nuomojantiems būstą, už šiukšlių išvežimą, už mokamus kursus ir studijas, už sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, įskaitant dantų gydymą, ir t. t.. Ir dar, yra apmokama už dienas, kai aplankomi įvairūs muzikos ir meno festivaliai. Be to, visi buvę ministrai pirmininkai aprūpinami asmeniniu automobiliu.
Beje, net ir krizės metu, ir taip pakankamai mažas, lyginant su kaimynėmis Europoje, pajamų mokestis buvo dar sumažintas – mažesnis nuo 22% iki 21%, o didesnis nuo 44% iki 42%. Netikėtus duomenis nurodo Gillian Edgeworth iš „UniCredit“, 2008 metais du iš penkių darbuotojų Airijoje nemokėjo mokesčių.
Viso to rezultate neįtikėtinai, bet akivaizdžiai, tiesiog akyse, Airija iš gerovės oazės virto beviltiška skolininke. Ir jau girdisi prognozės apie Airijos „prarastą dešimtmetį". Deja, už bet kurią sėkmę reikia mokėti, ypač už tokią. Akivaizdu, kad „riebūs“ laikai liko praeityje, ateityje Airijos laukia tik „liesi“ metai. Airija pereina prie griežto taupymo režimo.

Airiškos pinigų atėmimo taisyklės


Airija - ne GraikijaNeseniai Dublinas, siekdamas susidoroti su didžiuliu biudžeto deficitu, paskelbė „nacionalinį Airijos atstatymo planą“:
1. Airijos vyriausybė suplanavo per 4 artimiausius metus sumažinti biudžeto išlaidas beveik 20%:

- viešojo sektoriaus naujų darbuotojų atlyginimai bus sumažinti 10%, čia reikia pažymėti, kad per pastaruosius kelerius metus darbo užmokestis jau buvo sumažintas 14%;
- valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas;
- minimalus darbo užmokestis bus sumažintas 10 €, iki 7,65 € už vieną valandą;
- siūloma sumažinti 10% socialines išlaidas vaikams, nedarbo pašalpas – 4%;
- tikėtina, kad kai kuriose viešojo sektoriaus srityse darbuotojai vietoje 33 darbo valandų per savaitę dirbs 35 valandas, ir t.t.
2. ruošiamasi kelti esamus mokesčius ir įvesti naujus:
- PVM per 4 metus bus padidintas nuo 21% iki 23%;
- numatoma nustatyti mokesčius nekilnojamajam turtui ir vandeniui;
- jau padidinti mokesčiai anglies dvideginio išmetimui, ir pan.
3. numatytas bankų sistemos kapitalo pertvarkymas:
- šalies bankų kapitalizacija bus padidinta nuo 8% iki 12%;
- vyriausybė ruošiasi išpirkti Airijos Banko kontrolinį akcijų paketą (dabartinė valstybės dalis – 36%). Vyriausybė buvo priversta nacionalizuoti 3 iš 6 didžiausių bankų šalyje. Manoma, kad bankų atgaivinimui reikės išleisti iki 50 milijardų eurų, nepaisant to, kad Airija savo bankų sistemos gelbėjimui jau išleido beveik 20% BVP. Finansų ministras Brian Lenihan neseniai pasiūlė bankų akcininkams prisidėti įnašais prie bankų gelbėjimo. Tiesa, Airija jau buvo perspėta nedaryti šio žingsnio;
- išlieka rekordiškai žemas verslo pelno mokestis (12,5%), kad nebūtų atbaidyti užsienio investuotojai, jis liks nepakitęs. Kadangi jis yra dvigubai mažesnis, negu vidutinis ES mokestis (Prancūzijoje šis mokestis yra 33,3%, Belgijoje – 33,9%), jis kelia kitų sąjungos narių teisėtą nepasitenkinimą. Be to, plano oponentai tvirtina, kad vyriausybė susitelkė beveik vien tik ties išlaidų mažinimu ir per mažai dėmesio skiria ekonomikos skatinimui ir biudžeto dalies, duodančios didesnes pajamas, didinimui. Tačiau galutinį sprendimą dėl biudžeto priims šalies parlamentas gruodžio mėnesį.

Patarimas investuotojams: ką praranda Airija, priėmusi ES pagalbą?

Kaip žinia, Dublinas ilgai ir atkakliai nenorėjo prašyti ES ir TVF finansinės pagalbos, be to, nepaisant objektyvių sunkumų, aktyviai priešinosi bandymams primesti jam pagalbą. Tokį iš pirmo žvilgsnio nelogišką elgesį lemia, žinoma, ne valdančiosios klasės kvailumas, jis turi keletą svarbių priežasčių:
* Šalies suvereniteto apribojimas. Šių gerbiamų organizacijų pagalba, kaip žinia, veda prie kišimosi į šalies finansinę ir socialinę politiką bei biudžeto išlaidų derinimo su Briuseliu. Kitaip tariant, prasideda biudžeto kontroliavimas, kuris perauga į ekonominį diktatą (prisiminkime tą pačią Graikiją arba Ukrainą). Dabartiniu metu Graikijos vyriausybė priversta derinti šalies biudžetą su konsultantais iš Briuselio, ir neduok Dieve, su jais nesutikti. Kai kurie ekspertai vadina Graikiją Europos „finansiniu protektoratu“. Vietos analitikai, atsižvelgdami į Dublino paskelbtą sprendimą kreiptis  pagalbos į Europos Sąjungą ir TVF, prognozuoja, kad minėtos institucijos imsis kontroliuoti Airijos finansus jau 2011 metų vasarį ir taps šalies išoriniais valdytojais. Tada šalis gali prarasti teisę balsuoti dėl ES ekonomikos valdymo.
* Vidaus politiniai sukrėtimai. Vyriausybės kreipimąsi dėl pagalbos airiai, kaip ir buvo tikėtasi, įvertino kaip nacionalinių interesų pamynimą, smuko pasitikėjimas valdžia, subyrėjo valdančioji koalicija. Esant tokiai situacijai, ministras pirmininkas Brian Cowen buvo priverstas paskelbti apie ketinimą atstatydinti vyriausybę ir paskirti 2011 metų pradžioje naujus parlamento rinkimus, su visais iš to išplauksiančiais padariniais. Remiantis naujausiais apklausų duomenimis, valdančioji partija „Fianna Fail“ dabar surinktų ne daugiau kaip 17% balsų.
* Finansinės ir investicinės problemos. Akivaizdu, kad šalis, kuriai reikalinga išorinė finansinė pagalba, neišvengiamai praranda investuotojų pasitikėjimą ir susiduria su pinigų nutekėjimu iš šalies. Taip atsitiko Graikijai, kuri ilgam prarado užsienio investuotojus. Suprantamas jų (investuotojų) susirūpinimas, kad Airija gali nesusidoroti su savo didžiule skola. Juk visai neseniai Airijos vyriausybės obligacijos kotiravosi kaip ir patikimiausios Europoje Vokietijos obligacijos, dabar jų palūkanų skirtumas yra 6 ir daugiau procentinių punktų. Tai kelia grėsmę pastangoms stabilizuoti šalies ekonomiką.
* Mentaliteto ypatumai. Reikia gerai pažinoti airius, kad galėtum suvokti, kokia žeminanti jiems atiyra ši situacija. Airiai genetiškai yra labai išdidi tauta, ir todėl labai liguistai ir jautriai reaguoja į išorės spaudimą. Jie yra patriotiški. Patriotiškiausių tautų sąraše jie yra garbingoje 3 vietoje, po JAV ir Venesuelos. Juokaujama, kad airis tvirtai tiki tik vienu dalyku, kad dievas sukūrė Airiją, o visa kita atsirado kažkaip savaime. Be to, šis patriotizmas nėra išpūstas. Priešingai, jiems patinka pasijuokti iš savo trūkumų, pavyzdžiui, girtuoklystės. Airiai, kaip žinia, tradiciškai dažnai ir daug geria. Dublino gatvėje barą (pub) galima rasti vos ne kas metras. Airiai šia proga juokauja, kad šalyje klaidžioti po barus, neužeinant į tą patį antrą kartą, galima daugiau nei dvejus metus. Galima prisiminti anekdotą ir apie airiško troškinio ruošimą: „Paimkite ėrienos, bulvių, svogūnų ir tris litrus „Guinness“ alaus. Išgerkite visą „Guinness“ ir pasiųskite velniop troškinį!“
Be viso to, airiai yra konservatyvūs, sunkiai įsisavina radikalias permainas, įprasto gyvenimo stiliaus pokyčius ir naujoves. Bet už tai airiai stengiasi nekaupti stresų savyje, beveik visi yra pozityvistai, įsitikinę, kad jiems tikrai pasiseks, kad visada atsiras kokia nors išeitis, kad kažkaip viskas savaime išsispręs. Matomai, šių pozityvių savybių jiems labai prireiks artimiausiais metais.

Airijos perspektyvos. Sakome, Airija, o galvojame ... ES?

EuropaPastarosiomis dienomis finansų analitikų, ekonomistų ir investuotojų pateikiami Airijos ir visos ES perspektyvų scenarijai varžyte varžosi tarpusavyje. Šios prognozės viena už kitą įdomesnės. Visas jas sąlyginai galima būtų suskirstyti į dvi grupes – europesimistinės ir eurooptimistinės.

Europesimistai mano, kad džiaugsmas dėl Airijos gelbėjimo bus labai trumpalaikis, jie piešia niūrias salos perspektyvas. Agentūros „Bloomberg“ nuomonių apklausos duomenimis, 51% investuotojų yra įsitikinę, kad Airija neišvengs finansinių įsipareigojimų neįvykdymo (defolto). Bendrovės „MF Global Inc.“ vyresnysis viceprezidentas Net Lott net įvardina šią datą – per artimiausius 18 mėnesių. Rizika rinkose didėja dėl galimų pirmalaikių rinkimų Airijoje, jie gali sukelti derybų dėl tarptautinės finansinės paramos nutrūkimą, be to visai įmanoma, kad nauja vyriausybė norės atsisakyti priimtos išėjimo iš krizės programos.

Bet labiausiai europesimistai baiminasi „domino efekto“,
kad finansų krizė išplis į kitas problematiškas šalis, pavyzdžiui, Portugaliją ir Ispaniją, ir paskandins visos ES ekonomiką. Nors Airijos ekonomikos dalis ES BVP sudaro tik 1,7%, jos paskolų dalis Europos Centriniame banke yra įspūdinga – 24,3%. Airijos finansų sektoriaus griūtis neišvengiamai sukels grandininę reakciją visoje Europos Sąjungoje ir labai neigiamai paveiks eurą, netgi įmanomas Euro zonos skilimas į dvi dalis. Taigi, šiandien gelbėjama ne tik ir ne tiek Airija, kiek Euro zona, dar daugiau, visos ES finansinis gyvybingumas (nepamirškite, kad Didžiosios Britanijos ir Vokietijos bankai išdavė Airijos bankams $427 milijardus paskolų). Krizė iš vienos Europos šalies juda į kitą, ir judėjimo pabaigos kol kas nesimato. Mažindamos deficitą,  biudžetus  reguliuoja 21 iš 27 Europos Sąjungos šalių.

Pesimizmą kursto ir ES problemos mastų nesuvokimas. Problema negali būti sutapatinta tik su „tingiais graikais“, t. y. ES nesugebėjimu tinkamai išspręsti Graikijos problemos. Bet matomai traukinys vis dėl to pajudėjo, kaip teisingai pastebėjo „Knight Capital“ analitikas Brian Yelvington: „Rinka pagaliau supranta, kad mes susidūrėme su sisteminėmis problemomis, kurias reikia spręsti visos sistemos mastu. Tai nėra vienkartinė atskiros šalies problema“.

Eurooptimistai, priešingai, yra įsitikinę, kad pagalba Airijai padės susitvarkyti su paskolų krize ir ji neišplis į kitas Euro zonos šalis.
Bendrovės „IT&Invest“ vyriausiasis ekonomistas Sergej Egišiants pažymi, kad bendras gyventojų skaičius trijose problematiškose šalyse – Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje – tik 25 milijonų žmonių, o šalių bendras BVP sudaro tik 6% Euro zonos BVP. „Todėl jose gali vykti bet kas – Euro zonoje ypatingų sukrėtimų dėl to nebus“. Specialistai ragina „ekonomikos nykštukų“ – Graikijos, Portugalijos ir Airijos - negretinti su Vokietija ir Prancūzija. Kaip žinia, Europos Sąjungoje Airijos ekonomika užima 13, o Graikijos – 11 vietą. Be to, Airijos būklė iš esmės skiriasi nuo Graikijos būklės – jos ekonomika iš esmės yra konkurencinga ir labiau patikima kreditavimo atžvilgiu.

Kitas dalykas, jei „pradės byrėti“ Ispanija (būtent ji yra grėsmė bankams), tada tikrai daug kam mažai nepasirodys. Ispanijos BVP 2009 metais sudarė 8,5% ES BVP (11,5% Euro zonoje), kai šis Portugalijos rodiklis – mažiau nei 2%, o Graikijos dar mažesnis – apie 1,5% ES BVP (2,5% Euro zonoje). Nepamirškite, kad Ispanijos ekonomika yra 4-a Euro zonoje ir 5-a Europos Sąjungoje. Jos problemos būtų ypač skausmingos rinkoms. Galų gale, jeigu dėl pagalbos į ES fondą kreiptųsi Portugalija, jai reikėtų 51,5 milijardų eurų per trejus metus, o štai Ispanijai – daugiau kaip 350 milijardų eurų. Būtent todėl net Euro zonos problematiškų šalių defoltas yra mažai tikėtinas, bent jau artimiausioje ateityje, nes Europos Sąjungai tai būtų per didelė kaina. Europos finansinio stabilumo fondo direktorius Klaus Regling mano, kad Euro zonos žlugimas neįmanomas. „Pavojus yra lygus nuliui“.

Tarp optimistų yra ir Rusijos ekonomistas Michail Chazin, kuris mano, kad situacija Airijoje ir Portugalijoje yra ne daugiau, kaip ES spektaklis, kuriuo siekiama mažinti euro kursą ir tokiu būdu didinti Euro zonos konkurencingumą.

Vienaip ar kitaip, bet G20 aukščiausio lygio susitikime Seule ES penkių didžiausių ekonomikų atstovai pareiškė, kad investuotojai nepraras į Airijos ir Portugalijos ekonomikas investuotų pinigų. Kas bus teisūs šiame ginče, pesimistai ar optimistai? Gal pesimistai, kurie, kaip žinoma, yra gerai informuoti optimistai? Arba optimistai, kurie visada tikisi geriausio, bet pasiruošę blogiausiam? Ar viskas tiesiog slypi požiūryje į gyvenimą? Prisiminkime: paslydo du alpinistai į bedugnę – optimistas ir pesimistas. Pesimistas: – Krentu ... Optimistas: – SKRENDU ! ! !

Kol kas, paskui Airijos problemas, žemyn „skrenda“ euro kursas.


Airija ne Graikija  

Paskelbimo data: 2010-12-03 07:20 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55