Portalas investuotojams – Market Leader – naujienos, analitika, prognozės

„Rumunijoje „priešrevoliucinė situacija“. Tokiomis antraštėmis spindi visa Europos ir pasaulio spauda. Kas tai? Ar  tik eilinė žurnalistinė sensacija, ar numatomas sprogimas dar vienoje Europos Sąjungos valstybėje? Norint atsakyti į šį klausimą, Masterforex-V Akademijos ekspertai siūlo pirmiausia  išsiaiškinti terminus, tuomet jau paaiškės ir atsakymas.  

Terminą „revoliucinė situacija“  1915 m. įvedė  Vladimiras Iljičius Leninas, siekdamas paaiškinti aplinkybes, kurioms susiklosčius, būtų galima valstybinė revoliucija, tai yra  trys kriterijai, kai masėms būdingas „poreikių padidėjimas ir aktyvumas“, kurio metu „apačios nenori, o viršūnės negali“ gyventi taip, kaip anksčiau. Revoliucinė situacija gali peraugti į tikrą revoliuciją (kaip 2010 metais Kirgizijoje) arba baigtis reformomis iš viršaus (kaip revoliucinė situacija 1859-61 metais Rusijoje, kuri baigėsi baudžiavos panaikinimu, arba 1905-1907 metų revoliucija - Stolypino reforma).        

Labai dažnai politologai piktnaudžiauja šiuo terminu, todėl jis buvo pakeistas į sąvoką „priešrevoliucinė situacija“, nesuprantant, kur yra įmanomos revoliucijos kilimo sąlygos, o kur - ne,  pavyzdžiui:

• 2008 metais po Islandijos bankroto (nebuvo nei masinių riaušių, nei  valdžios paralyžiavimo);
• 2010 metais Ukrainoje;
• net Graikijoje nėra revoliucinės situacijos, kadangi nėra antro „revoliucinės situacijos“ komponento - „viršūnės“ sunkiai, bet susitvarko su masinėmis demonstracijomis ir streikais, policija ir ginkluotosios pajėgos nepereina į demonstrantų pusę. 

„Rumunijoje revoliucinė situacija.... yra“. Deja, taip, - patikino Masterforex-V Akademijos ekspertai, Rumunijos situacija ženkliai blogesnė, palyginus su Graikijos, kai protesto akcijose dalyvavo tik tai „apačios“, o Rumunijoje prieš Prezidentą, vyriausybę ir parlamentą kartu su liaudimi protestuoja ir policija. Rumuniją apėmusios protesto akcijos prilyginamos  1989 gruodžio mėnesio „revoliucinei situacijai“, kuomet esant sumišimui TSKP CK Maskvoje ir Rumunijos komunistų partijos gretose, komunistinis N. Ceausescu režimas buvo tiesiog nušluotas nuo istorinės arenos. Tada 1989 metais atrodė, kad blogiau jau negali būti. 
„Situacija yra blogesnė, negu 1989 metais prie Ceausescu“. Šiuo metu Rumunijos politikai (tiek valdantieji, tiek opozicija) vienbalsiai tvirtina, kad šalį apėmė pati didžiausia krizė per paskutiniuosius 60 metų. O juk Rumunija šiuo metu, yra ne paprasta valstybė su 22 milijonais gyventojų, esanti Europos pietryčiuose, ji yra Europos Sąjungos nuo 2007 metų ir NATO nuo 2004 metų narė. Todėl bet koks nestabilumas šalyje automatiškai atsiliepia šioms organizacijoms. Rumunija Europos Sąjungai - tai:

• naftos, gamtinių dujų, aukso, sidabro, mangano rūdos, grūdų, kukurūzų ir bulvių eksportuotoja;
• tranzitas į Moldaviją, Ukrainą, Turkiją ir Artimųjų Rytų šalis;
• šalis, kurią daugelį metų Europos Sąjunga ir NATO (kartu su Lenkija) statė pavyzdžiu kitoms Rytų Europos šalims, pretendentė stojimui į Euro zoną.

Kaip paaiškėja, integracija į Euro zoną neapsaugo nuo ekonominių problemų. Rumunija paprasčiausiai papildė „sergančių ekonomikų“ sąrašą Europoje, nustumdama iš pirmųjų pozicijų Graikiją, Portugaliją ir Ispaniją.

Kaip pasireiškia Rumunijos krizė?

Masterforex-V prekybos Akademijos ekspertai pabandė suformuluoti pagrindinius krizės požymius:

1. Labai didelis biudžeto deficitas. 2010 metų pradžioje Rumunija atsidūrė ties bankroto slenksčiu, biudžeto deficitas siekė 9,1%  BVP. Šios įspūdingos „skylės“ užkamšymui buvo būtina pasiskolinti 11 milijardų eurų. Tuo metu šaliai reikėjo imtis antikrizinių priemonių, dar kitaip vadinamų "diržų suveržimo politika“. Iš Tarptautinio valiutos fondo buvo gautas dar vienas kreditas, kuris leido sumažinti deficitą iki 6,8%  BVP, bet kad būtų visiškai panaikintas deficitas, vyriausybei reikėjo  dar  8,4 milijardo eurų.  2010 metų pabaigoje  biudžeto deficitas šalyje sudarė 23,3 milijardus lėjų (kritinė riba yra 28,2 milijardai lėjų). Rumunijos ministras pirmininkas Emil Boc mano, kad tai yra gana geras rodiklis, suteikiantis optimizmo. Dauguma šalies gyventojų su juo kategoriškai nesutinka. Ekspertų prognozės taip pat pesimistinės: nors ir 2010 metais iš TVF  buvo gautas 20 milijardų eurų kreditas, biudžeto deficito panaikinti nepavyko.  
2. Didžiulis vidaus skolos augimas. Jeigu 2001 metais Rumunija buvo skolinga tik 2,6 milijardo JAV dolerių, tai 2010 metais - 78 milijardus eurų. Ir plius dar 20 milijardų, kurie buvo pasiskolinti iš TVF per 2010 metus. Taip Rumunija per vienerius metus sugebėjo padidinti savo vidaus skolą 32,5%. Tiesioginės investicijos į realų ekonomikos sektorių išaugo tik 14%, o investicijos į įmonių įstatinį kapitalą padidėjo tik 10%. Visa kita buvo paprasčiausiai pravalgyta. Vidaus skolos mažinimas, švelniai tariant, vyksta sunkiai. Jeigu anksčiau per 2004-2009 metus šalies vidaus skolai padengti išleista nuo 150 iki 450 milijonų eurų per metus, tai vien tik per 2010 metus jau išmokėta 788 milijonai eurų. Bet pats sunkiausias laikas dar laukia ateityje. Iki šiol  buvo mokami tik procentai, o pradedant nuo 2013 metų Rumunijai teks grąžinti ir kreditus: 2013 metais - 5,2 milijardo eurų, o 2014 metais - dar 4,3 milijardo eurų.  Su sąlyga, kad Bukareštas nesiskolins papildomai nei vieno euro.  
3. Rekordinis 7% BVP kritimas. Kiekvieno ketvirčio kritimo tempai sudaro 2%. Prieš tai bendrasis vidaus produktas nuolat augo: nuo 2001 metų jis sudarė nuo 5 iki 7%.
4.  Tiesioginės investicijos sumažėjo 27%. Po 2007 metų įstojimo į Europos sąjungą ir iki šių dienų Rumunijos ekonomika gavo tik 560 milijonų eurų tiesioginių investicijų (iš žadėtų 5 milijardų eurų).
5. Milžiniškas  nedarbo augimas. Rumunijoje  2010 metų viduryje bedarbių skaičius pasiekė 760 tūkstančių (tai beveik 18%  visų dirbančiųjų), iš jų 285 tūkstančiai prarado darbą per pirmus tris šių metų mėnesius. TVF reikalauja iš Rumunijos vyriausybės, kad ši sumažintų gaunančių atlyginimus iš valstybės biudžeto valstybės tarnautojų skaičių iki 1 milijono 290 tūkstančių. Tai reiškia, kad artimiausiu metu bus atleista daugiau kaip 50 tūkstančių valstybės tarnautojų. Jau šiandien  be pragyvenimo šaltinio liko 20 tūkstančių darbuotojų iš transporto sektoriaus, 15 tūkstančių mokytojų, 9 tūkstančiai gydytojų ir 22 tūkstančiai įvairaus lygmens pareigūnų.      
6. Infliacijos augimas per pirmąjį 2010 metų ketvirtį sudarė 5%. Tai pats didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
7. Staigi nacionalinės valiutos devalvacija, susijusi su vidaus skolos aptarnavimu ir  užsienio valiutos įplaukų sumažėjimu.
8. „Diržų susiveržimo politika“ yra viena iš pagrindinių sąlygų, norint gauti kreditą iš TVF. Ji numato:

-          PVM pakėlimas nuo 19% iki 25%;

-          Fizinių asmenų  mokesčio pakėlimas nuo 16% iki 20%;

-          Vidutinės algos  sumažinimas valstybės tarnautojams 25%, o 2011 metais - dar 5%;

-          Pensijų sumažinimas 15%;

-          Socialinių išmokų sumažinimas (bedarbio, vaiko gimimo, jaunavedžių, išėjimo į pensiją,  atleidimo iš karinės tarnybos į atsargą pašalpų karpymas, atidedamos išankstinės pensijos ir nemokami kelialapiai).

-          Pensinio amžiaus didinimas moterims ir vyrams iki 65 metų.

 Emil Boc skaičiavimais, „diržų susiveržimo politika“ leis sutaupyti iki 30 milijardų eurų per metus.

Kaip krizė paveiks Rumuniją?

Pirmiausia, politiniu nestabilumu. Per praėjusius  pusantrų metų opozicija jau penkis kartus (!) kėlė klausimą parlamente dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Šiuo metu priešininkams trūksta tik kelių balsų iki teisėto valdančiosios Emil Boc valdžios atstatydinimo (jie surenka 219 balsų iš 236 reikalingų). Vis dažniau pilietiniai nepasitenkinimai išplaukia ir į gatves. Pro šalį praūžė protestų banga, mitingavo ir streikavo visi: nuo profesinių sąjungų iki Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų. Paskutinė protesto akcija, kuri vyko spalio gale Bukarešte, surinko daugiau kaip 80 tūkstančių protestuotojų. Protestuotojų lozungai darosi vis radikalesni, dabar žmonės skanduoja „Eik Basescu, paskui Ceausescu“. Primename, kad prieš dvidešimt metų rumunų diktatorius  Ceausescu kartu su žmona buvo pagautas ir sušaudytas tiesiog gatvėje.   

Dabar kažin ar kas imsis tiksliai prognozuoti šios nepaprastos šalies situaciją. Vis dėlto  aišku, kad:

• Prezidentu T. Basescu pasitiki  tik 9,8% šalies gyventojų, o vyriausybės vadovu E. Boc  - tik 6,9%.
• Eiliniai rinkimai bus tik 2012 metais ir iki to laiko, esant tokioms sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, situacija Rumunijoje tik blogės.

Gyventojai yra pasimetę ir neužtikrinti rytojumi. Per tris metus narystės Europos Sąjungoje, rumunai iš euro optimistų pavirto į euro pesimistus. Šalyje kiekvieną dieną auga nepatenkintų Europos Sąjungos politika ir tarptautiniais finansų institutais skaičius dėl jų požiūrio į šią šalį. Rumunijoje nacionalinės liberalų partijos lyderis Antonescu Crean  pasiūlė atkurti šalyje monarchiją. Karalius, jo nuomone, šiuo metu galėtų suteikti žmonėms labai reikalingos sanglaudos ir stiprumo.

Europos Sąjunga   kol kas stengiasi plačiai neatverti sienų  Rumunijai, tame tarpe Prancūzijos valstybės sekretorius Pierre Lellouche  2010 metų lapkritį pranešė, kad jo šalis reikalaus, kad Europos Sąjungos sprendimas dėl Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į Šengeno zoną  nebūtų priimtas bent iki kitų metų vasaros.

Šiuo metu euro kursas yra flete:

Euro grafikas:

 Masterforex-V Akademijos prekybos sistemos nagrinėjimo fakulteto ekspertai mano, kad Europos valiuta lapkričio pradžioje  užbaigė Daily lygio a(C) bulių bangą, šiuo metu formuojasi jos korekcija b(C). Neatmetamas ir ilgo kainos kritimo variantas su galimu sustojimu ties 1,33. Pramušus MF pasvirimo kanalą, saugantį ilgalaikį trendą į viršų (1,1876-1,42811), ir susiformavus D1 lygio MF fraktaliniam-zigzaginiam apsisukimui, bus labiau tikėtinas tolesnis eur/usd poros kurso kritimas su MF pivoto testavimu.