Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, lapkričio 15, 20:11 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Latvija perima Švedijos patirtį... ir įveiks krizę?

Latvija perima Švedijos patirtį... ir įveiks krizę?

Kiekvienoje šalyje išėjimo iš pasaulinės finansinės krizės klausimas sprendžiamas savu „originaliu būdu“, o kartais ir bandymų bei grubių klaidų metodu. Ką investuotojams įdomu sužinoti apie Latviją ir kaip ten randami krizės pasekmių įveikimo būdai, skaitytojai gali sužinoti iš kasdien pateikiamos pačios aktualiausios informacijos mūsų lietuviškame portale „Market leader“.

Kokie būdai naudojami įvairiose šalyse valstybės iždo papildymui?
• Didžiojoje Britanijoje organizuojamas masiškas miškų išpardavimas, kaip rašėme straipsnyje „Išeitis iš krizės: Didžioji Britanija parduoda miškų plotus“;
• JAV valdžia siūlo žinomiems milijardieriams „pasidalinti“ sukauptu kapitalu ir lygiagrečiai kariauja „prekybiniame ir valiutiniame kare“ su Kinija;
• Kinija savo ruožtu devalvuoja juanį ir deda visas pastangas, plėsdama savo įtaką kitų valstybių rinkose;
Prancūzijos vyriausybė priima nepopuliarius sprendimus ir didina pensijinį amžių, nežiūrint į masinį piliečių protestą;
• Baltarusija vykdo plataus masto valstybinių įmonių privatizaciją, siekia iš Rusijos gauti žemesnę dujų kainą  ir devalvuoja savo nacionalinę valiutą.

Iš daugelio problemų Latvijoje viena aštresnių yra nedarbas. Įdomų pasiūlymą  išėjimui iš susidariusios padėties pateikė pirmojo šalies prezidento palikuonis, Choice Hotels Baltics  vykdantysis direktorius Karlis Čakstė.
Kompanijos "Jobs&Society" 25 metų patirtį, įgytą Švedijoje, nuspręsta pritaikyti Latvijoje. Valstybinio ekonomikos tyrimų instituto duomenimis, Švedijai pavyko susidoroti su pasaulinės ekonominės krizės padarinių problemomis vienai iš pirmųjų Europoje.
Paskutiniai duomenys rodo, kad švedų perkamoji galia didėja, auga piliečių optimistinės nuotaikos, o tai tiesiogiai įtakoja ekonominį augimą ir šalies finansus. Tačiau, nežiūrint į optimizmą šalies viduje, nerimaujama dėl Graikijos, Ispanijos Portugalijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, kur vyriausybė tebekovoja su katastrofiniu biudžeto deficitu. Gresia pavojus, kad vienai iš šalių nesusidorojus su šia problema, paseks sekantis finansinės krizės žingsnis, - apie tai perspėja Švedijos Valstybinis ekonominių tyrimų institutas. O nauja krizė – tiesioginė grėsmė Švedijos ekonomikai. Vyriausybei kelia nerimą galimas sveikimo proceso sulėtėjimas ar visiškas sustojimas.

Tokia įvykių eiga nebūtų neskausminga kitoms šalims ir pirmiausiai suduotų smūgį pagrindiniam investuotojui – Švedijai. Juk Švedija ilgą laiką buvo pagrindine Latvijos finansų sistemos donore, o šalies bankų sfera vystėsi išskirtinai dėl skandinaviško kapitalo įliejimo. Yra paskaičiuota, kad Švedija, kartu su Suomija ir Danija, investavo į Latvijos bankų sistemą daugiau kaip 15 milijardų eurų. Natūralu, kad ne už gražias akis. Spaudoje ne kartą buvo pasirodžiusios publikacijos apie tai, kad, išpūtusi Pabaltijo šalių bankų burbulą iki begalybės, Švedija ketino jį pelningai parduoti vienai iš Vokietijos finansinių grupių. Ko gero, taip būtų ir atsitikę, juk Vokietija nuo amžių Pabaltijį laiko savo neatskiriama tėvonija. Tik va, krizė sukliudė. Ir dabar švedams, užuot skaičiavus naudą, tenka plušėti labiau, negu Latvijos vyriausybei, išvedant šalį iš krizės, kadangi labiau apsimoka įdėti dar porą-kitą milijardų, negu netekti visko. 
Tuo galima paaiškinti ir trijų žinomų skandinavų bankų ketinimus finansuoti privataus verslo vystymo programą, o būtent - Rygos „Naujųjų verslininkų centro“ biuro darbą, o ir pats jo steigimo sumanymas, greičiausiai, betarpiškai seka iš aukščiau išdėstytų įvykių.

Pagrindinis biuro atidarymo tikslas – verslo pagrindų mokymai Latvijos verslininkams, nemokamų konsultacijų teikimas ir pagalba, sudarant perspektyvius verslo planus. Steigėjai prognozuoja, kad centras žymiai padidins smulkaus ir vidutinio verslo rolę šalies ekonomikoje, padės kurti naujas darbo vietas, stimuliuos abejojančius dėl savo verslo kūrimo. 

Reikia pažymėti, kad "Jobs&Society" egzistuoja jau ketvirtį amžiaus, kompanijos pradžia buvo Švedijoje, o besąlygiška sėkmė leido pradėti ekspansiją į kitas šalis. „Naujųjų verslininkų centraskvalifikuojamas kaip pelno nesiekianti organizacija, o jos veiklą savanoriškai finansuoja privatūs verslininkai. Kas liečia Rygoje atidarytą ofisą, jo veiklą remti sutiko trys pagrindiniai skandinavų bankai: Swedbank, SEB ir Nordea.

Kodėl "Jobs&Society" vadovybė atkreipė dėmesį būtent į Latviją? Jei vykdančiojo direktoriaus Karlio Čakstės giminystės šaknys ir turėjo tam tikrą įtaką, tai abejotina, ar lemiamą. Pirmoje eilėje buvo nagrinėjamos ekonominės prielaidos. Šiame plane Pabaltijo šalis atrodė žymiai tinkamesnė, palyginus su kaimynėmis. Pasaulinė ekonomikos krizė ir po jos sekantis nedarbo augimas bei gyventojų pajamų mažėjimas Latvijoje sukėlė kiek nelauktą rezultatą. Latviai nelaukė „palankaus vėjo“. Vietoje pasyvaus stebėjimo ir laukimo, kuo viskas baigsis, jie staiga  patys suvokė savo vertę ir aktyviai įsijungė į verslo organizavimą. Skaičiai liudija, kad per trumpą laiką, nuo 2007 iki 2009 metų, privačių verslininkų skaičius šalyje išaugo dvigubai ir pasiekė 150 tūkstančių. Kitais žodžiais, kas dešimtas iš ekonomiškai aktyvių šalies verslininkų šiandien turi savo verslą. Šis rodiklis, pagal „Globalus verslo veiklos monitoringas  2009“ (GEM) ataskaitą, ženkliai viršija kitų išsivysčiusių Europos kontinento šalių analogiškus rodiklius.

Latvija perima Švedijos patirtįTiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad toje pačioje ataskaitoje parodoma ir kiek kitokia savo verslo organizavimo motyvacija. Jei iki krizės privatus verslas numatė naudą iš planuojamų pajamų, tai dabar jis tapo vienu iš išgyvenimo būdų susidariusioje sudėtingoje ekonominėje situacijoje. Ir jau visiškai paradoksaliai šiame kontekste atrodo tai, kad taip vadinamais „geraisiais metais“ smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis Latvijoje buvo įgavęs mažėjimo tendenciją, o blogiausiais – atvirkščiai, neįprasto augimo.

Aukščiau pateikti faktai, be abejonės, suvaidino lemiamą vaidmenį "Jobs&Society" renkantis  vietą naujam biurui. Juo labiau, kad, nežiūrint į išaugusį privataus verslo kiekybinį procentą,  Latvija neturi kuo pasigirti dėl kitų rodiklių. Dauguma privačių verslininkų, būdami ties išgyvenimo riba, neturėdami pelno normaliai ūkinei veiklai, gali tiesiog nustoti egzistavę. Kitais žodžiais – nuskursti ar bankrutuoti. O todėl vienas iš pagrindinių tikslų, iškeltų „Naujųjų verslininkų centro“ Rygos biurui, – neleisti tam atsitikti. Padėti verslininkams atsistoti ant kojų, pasiūlyti jiems naujus vystymo būdus, teikti reikalingas juridines, ekonomines ir kitokias konsultacijas.

Centro iškilmingo atidarymo, kuriame dalyvavo Latvijos ūkio ministras Artis Kampars, metu Choice Hotels Baltics vykdantysis direktorius Karlis Čakstė pasakė, kad biuro darbas remiasi korporatyvinės atsakomybės principais: patyręs padeda naujokui, didelis padeda mažam. Jis pažymėjo, kad tarp pagrindinių centro uždavinių mato civilizuoto, atviro ir skaidraus verslo aplinkos sukūrimą Latvijoje, kas, jo nuomone, ženkliai prisidės prie šalies investicinio patrauklumo didėjimo.
Numatoma, kad pradžioje „Naujųjų verslininkų centre“ dirbs šeši profesionalūs konsultantai. Visi jie yra specialiai apmokyti ir turi sertifikatus.
 

Paskelbimo data: 2010-11-03 14:11
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55