Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Antradienis, gruodžio 10, 02:08 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Lietuva ne Estija: investuotojams apie Baltijos valstybių bendrumus ir skirtumus

Lietuva ne Estija: investuotojams apie Baltijos valstybių bendrumus ir skirtumus

Iki šiol daugelis užsieniečių Pabaltijo geografinį regioną įsivaizduoja kaip monolitinę visumą, o gyvenančias čia tautas – vos ne vieną naciją, dalijamą į lietuvius, latvius ir estus. Bendrą nuomonę apie Baltijos šalių įvaizdį gerai atspindi šmaikšti rusiška frazė: „Kas tie lietuviai? – tai tie, kurie gyvena Rygoje ir estiškai kalba“. Masterforex-V treidingo Akademijos Lietuvos treiderių bendruomenės ir Lietuvos treiderių informacinio portalo Market Leader pagalba pasistengsime išsiaiškinti trijų Baltijos seserų bendrumus ir skirtumus, nes kiekviena iš jų turi savo tautą, tradicijas, skirtingą investicinį klimatą, savitą politinę ir ekonominę situaciją.

Seserys trynės...arba kas sieja Baltijos valstybes?

1) Neblogos starto pozicijos po nepriklausomybės atkūrimo. Tiesą pasakius, šias šalis TSRS sudėtyje vienijo privilegijuota padėtis. Pabaltijys visada buvo TSRS reklaminiu veidu: pragyvenimo lygiu stipriai lenkė kitus regionus, turėjo daugiau laisvių, tame tarpe ir ekonominių (čia prasidėjo brigadinės pertvarkos statybos srityje, čia kilo agrokultūriniai kompleksai ir t.t.) – visa tai buvo tarsi kompensacija už prarastą politinį savarankiškumą. Ir dar – „švari“ pramonė, pavyzdinis agrarinis ūkis, puikiai organizuota paslaugų sfera (Klaipėda buvo vadinama „miestu be eilių“, o tai buvo retenybė TSRS). Ištisai sovietinių žmonių kartai Pabaltijys visada buvo taip trokštamų Vakarų kampeliu, kuriame ir gatvės buvo švaresnės, ir keliai geresni, ir daugiau produktų parduotuvėse, ir geriausi elektros prietaisai, tame tarpe pirmasis nešiojamas televizorius „Šilelis“, o Pabaltijo aktoriai ir dainininkai buvo patys mylimiausi visoje didžiulėje šalyje.

2) 90-iais metais visos Baltijos valstybės greitai liberalizavo ekonomiką, 2000-iais metais demonstravo spartaus ir stabilaus ekonomikos kilimo rodiklius, kas įtakojo pakankamai ambicingo projekto, pavadinimu „Baltijos tigrai“, atsiradimą (pagal Pietvakarių Azijos šalių – Pietų Korėja, Singapūras, Taivanis – analogą). Pavyzdžiui, Baltijos šalių BVP augimas ilgą laiką buvo kelis kartus aukštesnis už ES vidurkį, taip pat Lietuvos ekonomika kasmet augo po 8% paskutinių ketverių prieškrizinių metų bėgyje, taigi BVP vienam šalies gyventojui nuo 2000 metų išaugo beveik tris kartus (nuo €3,5 tūkst. iki €9,6 tūkst.).

Lietuva ne Estija3 ) Dėl struktūrinių pokyčių Pabaltijo ekonomikose 90-iais metais, pramonės ir žemės ūkio BVP dalis, palyginus su TSRS laikais, sumažėjo 3-4 kartus (pavyzdžiui, žemės ūkio pramonės apimtis geriausiais 2007 metais Latvijoje ir Estijoje sudarė apie 50%, lyginant su TSRS, Lietuvoje – šiek tiek daugiau kaip 70%). Didelė dalis BVP (iki 60-70%) atiteko paslaugų sferai. Tokiu būdu Lietuvos paslaugų apyvarta 2000-2007 metais padidėjo nuo 52% iki 139%. Dar rimtesnis augimas buvo Latvijoje ir Estijoje. Eurostat duomenimis, Lietuva 2006 metais „Transporto ir logistikos“ sektoriuje užėmė 4-ą vietą po Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Latvijos. Galiausiai Baltijos šalių ekonomika įgavo į eksportą orientuotos ekonomikos modelį (pavyzdžiui, Lietuvos ekonomikos eksportas sudaro 60% BVP).

4) Griežta socialinė politika. 2005 m. išlaidos socialinei apsaugai trijose Baltijos šalyse buvo pačios mažiausios visoje ES: Estijoje – 12,5% BVP, Latvijoje – 12,4% BVP, Lietuvoje – 13,2% BVP. Palyginimui, ES jos sudarė 27,7% BVP, jau nekalbant apie Šveicariją (32%) ir Prancūziją (31,5%).

5) Baltijos valstybėse didelę įplaukų dalį sudaro darbo migrantų pervedinėjamos lėšos. Manoma, kad pinigų įplaukos iš emigrantų į Lietuvą per paskutinius prieškrizinius 4 metus sudarė nei daug, nei mažai - 1,7 mlrd. eurų.

6) Patogi strateginė padėtis. Nuo 90-ųjų metų Baltijos šalys kaupė savo gerovę, tame tarpe ir atlikdamos savo, kaip finansinio ir tranzitinio koridoriaus tarp Azijos, NVS šalių ir Europos, vaidmenį. Kaip tik Lietuva stengiasi tapti svarbiausiu viso regiono transporto centru, turėdama vienintelį neužšąlantį Klaipėdos uostą.

7) Sudėtingi santykiai su artimiausia kaimyne – Rusija. Baltijos šalių politika, visų pirma, išsiskiria tuo, kad jie farvateriu seka JAV politiką (kaip pasakė žinomas satyrikas Michail Zadornov (gimęs Jūrmaloje) – Baltijos šalys santykiuose su Amerika užima tokią poziciją, kuri bus įtraukta į Kamasutrą, kaip viena rečiausių). Antra, tai priklausomybė nuo ES išorinės politikos kurso. Trečia, nuolatiniai anti-rusiški išpuoliai (ironiškai apie nuolatinę priešų paiešką yra išsireiškęs žinomas poetas ir publicistas Tomas Venclova – „Jeigu Rusijai sekasi, tai baisu, o jei nesiseka – tai didelė laimė“).
Lietuvos-Rusijos tarpusavio santykius labai išraiškingai vaizduoja Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimas du kartus. Neseniai apie ją priminė žinomas Rusijos ekonomistas Michail Deliagin: „Pardavimas amerikiečiams – tai nuostolių skaičiavimas ir politinis skandalas. Pardavimas lenkams - ir didelis nustebimas dėl to, kad Lenkija neišgauna naftos, o tik perka. Ir vienu, ir kitu atveju Rusijos paraiškos pirkimui taip pat buvo, tačiau politinės pažiūros, kaip visada, nugalėjo ekonomines“. Kaip prisipažino tuometinis Lietuvos ekonomikos ministras – „neprileidome Ivano prie vamzdžio“. Tai visiškai suprantama – noras sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau tokiu atveju suprantamas ir Maskvos elgesys – po antrojo pardavimo buvo sustabdytas rusišką naftą tiekiantis vamzdynas „Družba“, taigi lenkai galiausiai gavo tik sienas ir vamzdžius. Rusija nenusiteikusi bendradarbiauti su valstybėmis, kurių politika jos atžvilgiu yra nedraugiška. Štai ir moka dabar Pabaltijo šalys didžiausią visoje Europoje kainą už dujas (Lietuva moka $100-150 daugiau, nei Vakarų Europos šalys). O Rusija jau tiesia naujus vamzdynus, aplenkdama Baltijos valstybes.

investuotojai apie Baltijos valstybių skirtumus8) Europos Sąjungos dotacijos ir priklausomybė nuo užsienio investicijų. Vos per kelis metus (2004-2006 m.) Lietuva iš įvairių Europos fondų gavo €1,7 mlrd., Latvija - €1 mlrd., o Estija - €800 mln. 2007-2013 metams planuojama dar išskirti atitinkamai €6,8 mlrd., €4,6 mlrd. ir €3,4 mlrd.
Tačiau už viską šiame gyvenime tenka mokėti. Įstojusios į Europos Sąjungą, Baltijos valstybės sutiko iš dalies atsisakyti suvereniteto. Visiems žinoma, kad standartai ir biurokratija ES yra gana  griežti. Vienas iš pavyzdžių – skandalingai pagarsėjęs Ignalinos AE uždarymas praeitais metais. Jos uždarymas buvo viena iš Lietuvos įstojimo į ES sąlygų. Ir jeigu iki uždarymo Lietuva elektros energiją eksportuodavo (kai kurie šaltiniai teigia, kad elektros eksportas duodavo iki 40%(!) valiutinių įplaukų į biudžetą), tai dabar ji ketina ją importuoti iš Ukrainos, o tai savaime aišku, padidins elektros kainą maždaug trečdaliu. Šiuo atveju kaipgi nesutiksi su dviem išvadomis, kurias duoda pasaulinė patirtis. Pirma, visos imperijos anksčiau ar vėliau baigia savo egzistavimą. Antra, jų vietose atsiranda naujos imperijos arba jų erzacai, o jos, savo ruožtu, yra priverstos dalyvauti naujuose mega projektuose su imperinėmis užduotimis.

9) Ekonomikos pakilimas, kurio lokomotyvu tapo bankinis sektorius ir nekilnojamasis turtas.
Iki 2007 metų Lietuvos statybos pramonė ūgtelėjo nuo 6% iki 10,2%, Latvijos – iki 9%, Estijos – kiek daugiau kaip 9%. Per penkerius prieškrizinius metus statybų mastas Lietuvoje išaugo apytiksliai 3,5 karto, ją aplenkė tik Latvija (beveik 7 kartai). Didžioji dalis Lietuvos bankinės rinkos  atitenka dviems švedų bankams - SEB ir Swedbank. Jie noriai dalino pigius kreditus gyventojams, vartojimas augo 20% per metus. Kitaip sakant, ne gyvenimas, o tikras balius. Tačiau greitai paaiškėjo, kad už linksmybes mokėta skolintais pinigais, dėl ko išsipūtė nekilnojamojo turto ir vartojimo „burbulai“. Pavyzdžiui, butų kainos Vilniuje labai greitai susilygino su kai kurių Vakarų Europos šalių sostinių kainomis. Krizės metu, kai pagrindiniai bankai ėmė pervedinėti pinigus į motininius Skandinavijos bankus, „burbulas“ sprogo, nekilnojamojo turto kainos smuko beveik per pusę, o vartojimas per kelis mėnesius nukrito iki nulinio lygio. „Spiegel“ 2009 m. nustatė diagnozę – „Pagirios po baliaus: Rytų Europos ekonomikos krachas“.

Apibendrinus, buvęs politinio ir ekonominio vystymo modelis Baltijos šalyse – deindustrializacija, deagrarizacija - pasirodė išeikvotas. Sankt Peterburgo Universiteto tarptautinių santykių fakulteto Transnacionalinių tyrimų centro direktoriaus, ekonomikos mokslų daktaro Nikolaj Meževič manymu,  „noras gyventi į skolą, įsitikinimas, kad turizmas ir tranzitas gali pakeisti pramonę ir žemės ūkį – šie faktoriai piktai pasityčiojo iš Baltijos šalių politikų“.

Baltijos šalių krizė. „Kažkas nučiuožė nuo kalniuko“... arba krizė lietuviškai

2008 metais nugriaudėjo pasaulinė ekonomikos krizė ir visos trys Baltijos valstybės pagal BVP dinamiką atsidūrė tarp penkių prasčiausių pasaulio šalių.
„Le Monde“ rašo: „Pabaltijo šalys atsisveikina su savo „ekonomikos stebuklu“. „Ekonomikos stebuklas“ per valandą pavirto į ekonominį krachą. Paaiškėjo, kad staigus Pabaltijo šalių šuolis link „europietiškos laimės“ sužlugo.

Lietuvoje:

- BVP 2009 metais nukrito 15% , o tai žymiai viršija vidutinį Europos rodiklį;
- biudžeto deficitas praėjusiais metais sudarė 9,2% BVP;
- vyriausybės skola per pastaruosius 1,5 metų padidėjo du kartus ir artėja prie 30% BVP. Andriaus Kubiliaus vyriausybė ir toliau tęsia skolinimąsi kosminiais tempais. Per 2009 metus buvo pasiskolinta apie €4 mlrd., šiais metais planuojama pasiskolinti tiek pat;
- bedarbystė siekia 18%, tarp jaunimo – 37% (!). Tai didžiausias rodiklis šalies istorijoje. Norėdama  pakoreguoti šiuos nepadorius skaičius, valdžia pradėjo griežčiau kontroliuoti bedarbius – nuo šiol bedarbis, neatsiliepęs į Darbo biržos skambutį tris kartus iš eilės per tris dienas, praranda bedarbio statusą;
- pati didžiausia emigracija nuo pat Lietuvos įstojimo į ES;
- vidinio vartojimo kritimas šiais metais - 5%;
- tiesioginės užsienio investicijos 2010 m. I pusmetį sumažėjo beveik 90%.

EurasPabaltijo valstybės ėmėsi pačios griežčiausios taupymo politikos, kad susidorotų su tokiu sparčiu ekonomikos kritimu. Šios politikos neprecedentiškumas buvo pastebėtas ir pažymėtas visame pasaulyje. Pagrindinis „Forbes“ žurnalo redaktorius Steve Forbes pavadino Lietuvą, kitas Pabaltijo šalis ir Airiją „neapdainuotais Europos didvyriais“, kurie turėtų būti pavyzdžiais Graikijai ir Ispanijai. O „New York Times“ patarė: „jeigu norite sužinoti, kas tai yra ekonomija, važiuokite į Lietuvą“:
- tarnautojų atlyginimai buvo sumažinti 20-30% (palyginimui, Estijoje atlyginimai didėjo 1,2 %), pensijos ir išmokos – 11%, dirbantiesiems sumažintos pensijos 50-70%. Tiesa, premjeras parodė taupymo pavyzdį, sumažindamas savo atlyginimą per pusę;
- šiuo metu atlyginimai ir pensijos Lietuvoje yra vienos mažiausių visoje ES: vidutinis atlyginimas - €595(Estijoje - €822, Latvijoje - €632), pensijos vidurkis - €216 (Estijoje ir Latvijoje atitinkamai - €305 и €250);
- jau priimtas nutarimas palaipsniui didinti pensijinį amžių vyrams ir moterims (dabar vyrų  pensijos amžius – 62,5 metų, o moterų – 60 metų) iš pradžių iki 65, o vėliau iki 67 metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė lietuvio vyro gyvenimo trukmė – 66 metai, dauguma jų neišgyvens net iki pensijos;
- staigiai padidinti mokesčiai daugumai prekių, tame tarpe vaistams ir alkoholiui, padidintas akcizas degalams, ruošiamas nekilnojamojo turto ir automobilių, buitinės, kompiuterinės technikos naudojimo mokestis. Buvęs Prezidentas Rolandas Paksas šiuo klausimu pastebėjo: „atrodo, kad greitai mokėsime už žvilgsnį į Gedimino pilį ar giedrą tėvynės dangų“;
- verslo mokesčiai išaugo nuo 15% iki 20%, PVM – nuo 18% iki 21%, o kai kuriose sferose (maisto pramonė, knygų ir laikraščių spausdinimas) – nuo 5% iki 21%. Tiesa, Lietuva yra tarp mažiausius mokesčius fiziniams asmenims taikančių ES šalių – 15%, mažiau yra tik Bulgarijoje – 10%;
- staigus būtiniausių maisto produktų kainų kilimas – grikių kruopos, pienas, duona – nuo 10% iki 50%, ir visa tai esant žymiai sumažėjusiam visuomenės vartojimo lygiui. Opozicija jau pareiškė, kad Andrius Kubilius primena „negailestingą chirurgą, pjaunantį be narkozės ir negalvojantį, ar pacientas išgyvens“, nurodydama pagrindinį šio beprecedenčio taupymo režimo tikslą –  biudžeto deficito sumažinimą, stojant į Euro zoną  2014 metais.

Kiekviena iš šalių seserų turi savo kelią per kopas... arba lietuviško modelio ypatybės


Lietuva dažnai statoma pavyzdžiu Latvijai ir Estijai. Ir yra dėl ko:
* turi valstybingumo patirtį  (Didžioji Lietuvos kunigaikštystė), kuo negali pasigirti nei Latvija, nei Estija;
* pati piečiausia ir pati stambiausia Pabaltijo valstybė;
* jos BVP ($48,132 mlrd.) tik nežymiai nusileidžia suminiam Latvijos ir Estijos BVP;
* visos trys Pabaltijo šalys yra parlamentinės respublikos, tačiau tik Lietuvoje prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu, o ne  parlamento deputatų balsais;
* vidinės politikos atžvilgiu Lietuva labiau panaši į Lenkiją ir Vokietiją, tuo tarpu Estija ir Latvija, atitinkamai, į Suomiją ir Švediją;
* Lietuva iš visų Pabaltijo valstybių, jeigu galima taip pasakyti, yra mažiau priklausoma nuo užsienio investicijų ir užsienio kapitalo dominavimo pramonėje ir bankiniame sektoriuje;
* Lietuva daug našiau leido Europos Sąjungos pinigus, nei tai darė Latvija ar Estija, įdėdama juos ne tik į nekilnojamą turtą, tačiau ir į gamybos sektorių;
* Lietuvos gyventojai turi mažiau skolų, nei jų Pabaltijo kaimynai. Lietuvoje bankų kreditai sudaro apytiksliai 64% BVP, Latvijoje ir Estijoje – jie viršija 100% BVP;
* iki šiol Lietuvoje yra didesnė, negu kaimyninėse šalyse,  socialinė parama. Nežiūrint į sumažintas pensijas, situaciją gelbėja daugybinės nuolaidos: nuolaidos visuomeniniam transportui mieste ir visoje šalyje, dantų protezavimo nuolaida, nuolaidos vaistams, nuolaidos šiukšlių išvežimo mokesčiui ir t.t.;
* būtent Lietuvoje buvo vienintelė regione naftos perdirbimo gamykla, esanti  Mažeikiuose (beje, jeigu ne naftos perdirbimo įmonė, tai Lietuvos ekonomikos situacija mažai kuo skirtųsi nuo Estijos ar Latvijos) ir vienintelė Pabaltijo šalyse atominė elektrinė;
* tik Vilniaus Universitetas buvo įtrauktas į geriausių pasaulio universitetų tūkstantuką, aplenkdamas visus Pabaltijo regiono universitetus ir užimdamas 19-ą vietą tarp Centrinės ir Rytų Europos šalių;
* ir galiausiai, geriausi krepšininkai, ir, žinoma, skaniausias alus – „Švyturys“, „Ragutis“, „Utenos“ ir „Tauras“. Žinovai lietuvišką alų gretina su žinomiausiais vokiškais ir čekiškais alumis.

Tačiau Lietuvoje - kiek privalumų, tiek ir trūkumų, jeigu ne daugiau:
* šalyje iki šiol labai didelė dalis populiacijos gyvena kaimo vietovėse, jos kaimynės žymiai labiau urbanizuotos. Žemės ūkio plotai užima 54% šalies teritorijos. Pramonė duoda kiek daugiau nei 31% BVP (Estijoje - 21%), o žemės ūkis - daugiau kaip 6% (Estijoje – 2,7%);
* tautinė sudėtis skiriasi gana žymiai. Lietuvoje rusakalbių – daugiau kaip 7% (Latvijoje ir Estijoje – trečdalis populiacijos), bet didelė lenkų dalis – apie 7%. Skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, su jų „nepiliečio“ statusu, Lietuvoje visi rusakalbiai turi pilietybę.  Tačiau diskriminacija skundžiasi lenkų tautinė mažuma: negali įstaigose kalbėti lenkiškai, draudžiami lenkiški užrašai kelią nurodančiuose  ženkluose, miestų, vietovių, gatvių pavadinimai;
* didžiausias savižudybių skaičius visoje Europoje (35 savižudybės 100 tūkst. gyventojų). Krizės metu savižudybių skaičius, žinoma, dar padidėjo;
* pati didžiausia migracija. Pagal santykinį emigrantų skaičių Lietuva jau dešimtmetį pirmauja Europoje. Oficialiais duomenimis, respubliką su 3,3 mln. gyventojų (šių metų duomenys) nepriklausomybės metais paliko daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų. Neoficialiais duomenimis, šis rodiklis dar įspūdingesnis. Faktiškai kalba eina apie masinį bėgimą iš šalies. Lėktuvų skrydžiai į Didžiąją Britaniją, Airiją iki šiol perpildyti. Naujos emigracijos bangos laukiama 2011 m. gegužės mėn., kai Vokietija atvers duris į savo darbo rinką naujoms ES narėms. Lietuva jau dabar jaučia kvalifikuotų specialistų trūkumą;
* Lietuviai pirmauja Europoje pagal suvartojamo alkoholio kiekį vienam gyventojui, kuris pasiekė katastrofišką ribą – 20 litrų gryno spirito per metus kiekvienam mažos šalies gyventojui! Šioje srityje aplenkėme net Rusiją. Tautos prasigėrimas – pati tikriausia nacionalinė tragedija. Tiesa, Estija pirmauja Europoje pagal AIDS susirgimų skaičių;
* ir pagaliau, SEB banko ekonomistų duomenimis, patys didžiausi pesimistai dėl savo finansinės ateities Baltijos šalyse yra lietuviai.

Nacionalinio mentaliteto ypatumai: lietuviai, žinoma, ne italai, bet toli gražu ir ne estai


LietuvaLietuviai kaimynams atrodo gana artimi, tačiau kartu ir nelabai pažįstami, nes iki šiol dar daugelis negali atskirti lietuvio nuo latvio. Be to, Lietuva dažnai vadinama „Šiaurės Italija“:
* nors lietuvių ir negalima priskirti prie dinamiškų ir ekspresyvių tautų, tačiau šalia estų lietuviai tikrai atrodo kaip italai. Lietuvoje tai būtinai pabrėžiama, nenorit pasirodyti šaltaisiais baltais, kaip dažnai sakoma anekdotuose. Ir jeigu išorėje lietuvis atrodo ramus ir santūrus, tai jo viduje verda šekspyriškos aistros. Kuo toliau į pietus, tuo emocionalesni žmonės. Estų praktiškumas ir santūrumas yra įtakotas ne tik geografinio regiono, tačiau ir šimtmečius veikusio protestantizmo;
* skirtingai nuo šiaurietiškai ramių estų, lietuviai yra atviresnė tauta, kuri mėgsta linksmintis. Jie visada pasiruošę šokti ir dainuoti, be to, šoka visi – nuo 5 iki 75 metų. Lietuviai myli gyvenimą ir yra pagrindiniai Pabaltijo romantikai;
*  lengvai bendraujantys, svetingi. Lietuviai labai žavingi, mandagūs ir kuklūs;
* labai mėgsta ginčytis. Neduok valgyti, bet leisk užginčyti bet kurį iš aukščiau nuleistą sprendimą ar užduotį. Ilgai įtikinės, kad tokios užduoties niekaip neįmanoma įvykdyti, kalbės apie siaubingas pasekmes, o paskui draugiškai kibs į darbą;
* mąstymo racionalumas ir taupumas. Tai paveldėta iš protėvių – ūkininkų. Iš ten pat ir darbštumas, tačiau ne fanatiškas;
* patriotai, džiaugiasi, kaip vaikai, kai kas nors bando kalbėti lietuviškai. Tiesa, kai kurie tame mato bandymą įamžinti uždarumą ir provincialumą;
* labai stiprūs šeimos ryšiai (dauguma įmonių Lietuvoje valdomos šeimų);
* giminingi lietuviai italams ir dėl aistros sportui, tik ne futbolui, o krepšiniui;
* turintys daug savigarbos arba išdidūs, kaip kam atrodo;
* pavydūs. Šioje vietoje galima prisiminti lietuvišką priežodį: „Einu per kaimą, žiūriu namas dega. Ačiū Dievui, kad ne mano!!! Gaila, kad ne kaimyno, bet vis tiek malonu“;

Ar sulauks “gintaro valstybė” investuotojo?

Kaip žinia, gintaras - tai iškastinė derva, turinti daugybę poetiškų pavadinimų, tarp kurių ir „jūros ašaros“ ar „saulės dovana“. Pasinaudokime šia poetika, kad išsiaiškintume, kuo gi investuotojui gali tapti Lietuva – „ašaromis“, ar vis dėlto „dovana“?
Sunkią krizę išgyvenančiai Lietuvai užsienio investicijos šiuo metu yra gyvybiškai svarbios. Vadinasi, šioje šalyje investuotojui vietos yra, o ypač iš buvusių sovietinių valstybių. Juk aplinka kai kuriais atžvilgiais yra labai pažįstama ir palanki verslo vystymui (kad ir dėl to, jog aštuoni iš dešimties lietuvių moka rusų kalbą) ir dar dėl to, kad per Lietuvą galima prieiti prie kitų Europos Sąjungos šalių.

Lietuvos geografinė padėtis suteikia sąlygas transporto paslaugų ir  turizmo vystymui.
Ne veltui Lietuva vadinama Gintariniu Baden-Badenu. Nuostabi ir kol kas dar švari gamta, daugybė draustinių bei ežerų suteikia perspektyvą kaimo turizmo vystymui. Seimas neseniai priėmė  naujų kurortų, viešbučių, vandens parkų, turizmo infrastruktūros vystymo programą.
Tačiau investuotojui yra žinoma, kad Lietuvos politikų ir ekspertų nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra skirtingos.

VilniusVieni netiki optimistinėmis prognozėmis ir yra pilni skepticizmo Lietuvos atžvilgiu. Tarp jų buvęs prezidentas Valdas Adamkus, kuris dabartinį ekonomikos pagerėjimą paaiškina ne šalies resursais, o „didžiulėmis sumomis, pasiskolintomis tarptautinėse rinkose“. Lietuva gyvena į skolą, uždirba dvigubai mažiau, nei išleidžia. Kliūtis Lietuvos ekonomikoje galima įvardinti tokias:
- maža vidinė rinka;
- kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, kaimynystė su pigesnę darbo jėgą siūlančiomis šalimis;
- ne pati patraukliausia investuotojams mokesčių sistema;
- aukštas biurokratijos ir korupcijos lygis. Transparency International korupcijos reitinge Lietuva yra 52 vietoje, tačiau tarp Vakarų ir Centrinės Europos šalių ji užima 4 vietą, o tarp buvusios TSRS – 2 vietą. Be to, periodiškai šalį sukrečia korupcijos skandalai.
- politikos dominavimas ekonomikoje. Stiprus jos politizavimas, o tai labai trukdo investicijoms  iš buvusių sovietinių šalių;
- šešėlinė ekonomika Lietuvoje siekia iki 32,4% BVP, palyginimui Estijoje – 29,9%. Apklausos duomenys rodo, kad daugumai darbuotojų Lietuvoje iki šiol atlyginimai mokami vokeliuose. Mažai valstybei didelė problema yra masinė alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kuro kontrabanda iš kaimyninės Baltarusijos ir Kaliningrado srities (pavyzdžiui, dėl tabako gaminių kontrabandos šios srities šešėlinės ekonomikos mastas sudaro 40% BVP). Paskutiniu metu lietuviai aktyviai lankė Lenkijos pasienio miestus, norėdami pigiau nusipirkti sviesto, miltų, duonos ir pieno produktų, paukštienos, sulčių;
- ekonominiam šuoliui nėra nei intelektualinio potencialo, nei technologinės bazės. Nėra sisteminės ir gerai apgalvotos šalies ekonomikos vystymo politikos. Dėl šių priežasčių Lietuva perspektyvoje yra pasmerkta vilktis Europos Sąjungos gale.

Kiti ekspertai nurodo aiškius Lietuvos išėjimo iš krizės ženklus, tvirtina, kad tunelio gale matyti šviesa ir blogiausia - jau praeityje. Viltis sustiprina:
- antrame šių metų ketvirtyje BVP, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,1%, o lyginant tik šių metų duomenis, tai BVP augimas sudarė 6,6% - tai reiškia, kad BVP augo sparčiau, nei kitose Europos Sąjungos šalyse. SEB banko ekspertai prognozuoja, kad 2010-2012 metais BVP augs atitinkamai 1%, 4% ir 4,5%;
- Moody`s agentūra pakėlė Lietuvos ekonomikos būklės reitingą nuo negatyvaus iki stabilaus;
- šiais metais stebimas eksporto augimas;
- verslo laisvės srityje Lietuva užima 26 vietą iš 183, aplenkdama Prancūziją ir Ispaniją;
- amerikiečių IT kompanija IBM susitarė su Lietuvos valdžia įkurti Mokslinių tyrimų centrą, tai gali suteikti Lietuvai lyderės pozicijas Pabaltijo šalių tarpe, pritraukiant užsienio investicijas, bei tapti Pabaltijo bei Šiaurės šalių informacinių technologijų centru;
- lėtas ir prieštaringas Lietuvos ir Rusijos santykių gerėjimas, kurį inicijavo dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rusijos valstybinio I. Kanto universiteto Baltijos regiono  instituto direktorius J. Zverev mano, kad dėl krizės Pabaltijo šalių vystymasis gali pereiti nuo „pasienio valstybių“ modelio, kuomet jos buvo laikomos „paskutine Vakarų civilizacijos siena“, prie “valstybių-vartų“ modelio, sujungiančio Vakarų pasaulį su Rusija;
- galimas Lietuvos prisijungimas prie Euro zonos, numatomas nuo 2014 m. sausio 1 d., padarytų Lietuvą žymiai patrauklesnę investuotojams.

Premjeras Kubilius pristatė optimistinę šalies perspektyvos prognozę: „2014 m. turėsime eurą, prieš tai iškovosime Europos krepšinio čempionatą, kuris vyks Lietuvoje... Mes taip pat nugalėsime „Eurovizijoje“. Be to, 2013 metais pirmininkausime ES“ – tik bėda, kad šis pareiškimas ne kartą buvo nutrauktas klausytojų juoko.

Paskelbimo data: 2010-10-29 17:31 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55