Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Antradienis, gruodžio 10, 02:09 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Singapūro mįslė investuotojų akimis: kaip tapti lyderiu, pradedant nuo nulio

Singapūro mįslė investuotojų akimis: kaip tapti lyderiu, pradedant nuo nulio

Ištari žodį “Singapūras” ir mintyse kyla įvairios metaforos, seniai tapusios įprastomis aksiomomis. Geopolitikams ar paprastiems politikams tai - „XXI amžiaus miestas-valstybė”, “tiltas tarp Rytų ir Vakarų“, „Azijietiška Europa arba pusiaujo Europa”, verslininkams – “vakariniai Rytų ir rytiniai Vakarų vartai” (skrydžius į Aziją būtent per Singapūrą renkasi verslo atstovai), finansininkams ir investuotojams – “Pietryčių Azijos finansų sostinė”, “Rytų Šveicarija” (nedidelėje saloje daugiau nei 130 bankų), ekonomistams – “Azijos tigras”, turistams – “vienas pasaulio stebuklų – valstybė-sala-miestas”, “gurmanų rojus”, garsiausio pasaulyje kokteilio  “Singapūro slingas” sostinė ir taip toliau, ir panašiai...

Singapūro palyginimas su kitais “Azijos tigrais”

Konstatavus investuotojų, ekonomistų, finansininkų, turistų “rojų”, su nuostaba aptinki, jog didžioji dalis Singapūro rodiklių, palyginus su kitais “Azijos tigrais” – Pietų Korėja, Taivaniu ir netgi Honkongu, yra tiesiog ne kokie. Spręskite patys:

- pats mažiausias iš “tigrų”. Pakanka pasakyti, kad Singapūro plotas yra apie 710 km2, kai Lietuvos - 65 000 km2, ir jo gyventojų skaičius prilygsta keleto Maskvos rajonų gyventojams. Tai ne šiaip maža valstybė, o valstybė šalia pusiaujo, kur nuolat karšta ir drėgna lyg pirtyje.

Ten nėra nei gamtinių išteklių, nei naudingųjų iškasenų. Singapūras įsikūręs nedidelėje pelkėtoje saloje, kur smėlį statyboms ir gėlą vandenį tenka vežtis iš kaimyninės Malaizijos! Citrinos tenai neauga, bananų, tarp kitko, taip pat nedaug, todėl, kad katastrofiškai trūksta žemės.

Vienintelis gamtos suteiktas koziris - dėkinga geopolitinė padėtis. Tai valstybė-miestas, sudarytas iš virtinės salų, sėkmingai išsidėsčiusių ant Ramiojo ir Indijos vandenynų baseinų ribos, kur kertasi Europos, Azijos ir Australijos jūriniai maršrutai, o tai neabejotinai padėjo Singapūrui tapti vienu didžiausių pasaulio tranzito mazgų ir lyderiaujančiu prekybos centru.

Per 30 metų Singapūras įveikė kelią nuo skurdžios ir neišsivysčiusios visuomenės, trečiojo pasaulio šalies, iki tarptautinio pramonės ir finansų centro su gigantiškais naftos perdirbimo terminalais  (pagal perdirbamos naftos kiekį šalis yra 3-ioje vietoje pasaulyje), farmacijos korporacijomis bei milžiniškomis laivų statyklomis. Po Niujorko ir Londono Singapūras skaitomas trečiu pagal dydį finansiniu centru pasaulyje.

Dar šio amžiaus pradžioje finansininkai Singapūro ekonomiką apibrėžė kaip labiausiai technologiškai išsivysčiusią pasaulyje:


- Pagal informacinių technologijų išvystymą Singapūras užima 3-ią vietą pasaulyje, nusileisdamas tik Danijai ir Švedijai.
- Pragyvenimo lygis čia neįtikėtinai aukštas. Pagal tokį svarbų rodiklį kaip BVP, tenkantį vienam gyventojui (51 649 JAV doleriai), šalis yra 4-oje vietoje pasaulyje, lenkdama daugumą Vakarų Europos valstybių.
- Pagal aukso rezervus - 3-ioje vietoje po Japonijos ir Kinijos.
- Šalis pelnytai pripažinta visame pasaulyje, kaip viena komfortiškiausių vietų pragyvenimui.
- Singapūras lėtai, bet užtikrintai tampa didžiausiu Azijos turistiniu centru, vienu iš ryškiausių Rytų Azijos perlų. Būtent ši šalis yra viena didžiausių orchidėjų (vien laukinėje gamtoje jų daugiau nei 25 tūkst. rūšių) ir dekoratyvinių žuvyčių importuotojų. Tiktai čia išliko unikalioji rožinių (!) delfinų rūšis.

Šalies pasiekimai neliko nepastebėti pasaulio bendruomenėje. Šią vasarą būtent Singapūre triumfuodamos įvyko pirmosios Jaunimo olimpinės žaidynės. Bendrai paėmus, savo pasiekimais ir sėkme jis tapo pavyzdžiu daugeliui besivystančių šalių.

“Po mėlynu dangum aukso miestas aukso yra...” arba iš ko sudarytas „Singapūro stebuklas”

Singapūro mįslėNedidelės “Singapūro stebuklo” startinės galimybės. Pokyčių šioje šalyje, įvykusių per keletą dešimtmečių, kitaip nei ekonominiu stebuklu - nepavadinsi. Iš tiesų, tik prieš pusę amžiaus šis miestas buvo kone skurdžiausias visoje Azijoje, liūdnai pagarsėjęs kaip piratų rajonas ir narkotikų prekybos centras. Apleista, provinciali ryžių respublika, galima sakyti, pasaulio pakrašty draskoma religinių ir nacionalinių vaidų. Trumpai sakant – “Azijos kloaka”. 1960-ais metais vienam žmogui tenkantis BVP rodiklis buvo Afrikos valstybių lygio.

1965-ais metais tapęs nepriklausomas, Singapūras faktiškai per kelis dešimtmečius virto technogenine civilizacija ir klestinčiu kraštu. Per paskutinius keturis dešimtmečius bendras regioninis produktas išaugo nuo 1 mlrd. iki 162 mlrd. JAV dolerių, o nacionalinės pajamos, tenkančios vienam gyventojui, nuo 1 tūkst. iki 35 tūkst. JAV dolerių. 60% valstybės pajamų šiandieną gaunama iš pramoninės gamybos.
 
Mažos šalies sėkmė pelnytai atkreipė viso pasaulio dėmesį. Kur gi slypi Singapūro fenomeno paslaptis? Kaip per pusę amžiaus „ekonominį nulį” pavyko paversti viena iš labiausiai klestinčių valstybių pasaulyje?

Singapūro ekonominio stebuklo “tėvu” neabejotinai laikomas legendinis kinas Lee Kuan Yew.
Buvęs britų advokatas, valdęs šalį tris dešimtmečius. Žinoma, nieko tokio unikalaus, nepakartojamo ar nepaaiškinamo Singapūre nebuvo. Ekonominių laimėjimų formulė jau senų seniausiai žinoma. Maža to, modelis pritaikytas daugelyje šalių, be abejo, su tam tikromis specifikomis. Singapūro sėkmę sudarė garsioji idėjų, specifinių faktorių ir aplinkybių kombinacija (geografija, istorija, pigi ir ypatingai disciplinuota darbo jėga, vidaus politika), bei blaivus Lee Kuan Yew mąstymas ir politinė valia.

Tarp svarbiausių Singapūro sėkmės formulės komponentų galima išskirti 5 pagrindines veiksnių grupes:

- Griežtas valstybės valdymas,
- Daugiametis makroekonominis stabilumas,
- Išmintinga šalies socialinė politika,
- Politinis stabilumas, kai kurių vadinamas tiesiog diktatūra,
- Palanki tarptautinė aplinka.

Kiekvienas veiksnys yra tiek unikalus, kad, galimas daiktas, bus įtrauktas į politikos ir politinės ekonomikos vadovėlius. Mes išnagrinėsime tik pagrindinius sudėties algoritmus ir detales, per kurias kiekvienas investuotojas be vargo suvoks “Singapūro stebuklo” trendą.

1) Griežtas valstybės valdymas

Vyriausybė į ekonomiką kišosi ne tik aktyviai, bet tiesiog... be ceremonijų. Bet būtent nuolatinė visų ekonominių reformų vyriausybės kontrolė sąlygojo pradinį smarkų ekonomikos augimą. Juk ne atsitiktinai Lee Kuan Yew vadovaujama partija “Tautinis veiksmas”  į valdžią atėjo su demokratinio socializmo (!) lozungu, o 60-iais metais plačiai praktikavo penkmetinį ekonomikos planavimą. Būtent vyriausybė sukūrė tą atspirties tašką, nuo kurio buvo galima įgauti pagreitį.

Galingas šuolis prasidėjo nuo... naftos perdirbimo šakos vystymo. Ir tai - šalyje, visiškai neturinčioje naftos išteklių. Jos turėjo kaimyninė Indonezija, bet ten nebuvo kokybiško perdirbimo. Naftos perdirbimo dėka  šalis tapo jūriniais vartais tarp  Vakarų ir Rytų pasaulių. Būtent Singapūras, o ne dauguma kaimyninių miestų, išleidęs bemaž paskutinius pinigus konteinerių terminalo statyboms, gavo masišką krovinių iš viso pasaulio srautą, kas vietinei pramonei savo ruožtu padėjo lengviau patekti į pasaulio rinkas ir sumažino žaliavų kainas. Kiekviena nauja grandis sąlygojo sekančios atsiradimą, ekonomikos grandinę paverčiant ilgesne ir tvirtesne.

60-aisiais metais buvo pasirinkta darbui imlių pramonės šakų kūrimo kryptis. Jos reikalavo mažesnių sąnaudų, bet aprūpino žmones darbu.

singapūras investuotojų akimis70-aisiais kursas pakeistas mokslui ir kapitalui imlių šakų vystymu. Buvo steigiamos aukščiausiomis technologijomis aprūpintos valstybinės įmonės, kurios, laikui bėgant, perleistos į privačias rankas. Vyriausybė tuo metu dėjo pastangas į naujas pramonės šakas. Tokiu būdu 70-ųjų pabaigoje Singapūras tapo vienu iš elektronikos pramonės gamybos lyderių pasaulyje. Tačiau praeito amžiaus pabaigoje mikroelektronika tapo ne tokia pelninga, atsirado konkurencija iš kaimyninių Azijos valstybių su pigia darbo jėga. Ir ką gi padarė Singapūro vyriausybė? Teisingai, pakeitė ekonominius prioritetus. Naująja Singapūro ekonomikos grandimi tapo biotechnologijos, farmacija. Paklausite, kodėl? Ogi todėl, kaip sakoma Singapūre, kad akademinių žinių pramonės šakos pasaulyje pačios paklausiausios. Juk jos tenkina pačius pagrindinius žmogaus poreikius. Joms jau šiandieną skiriamos rimtos lėšos, o tai reiškia lyderiavimą ateityje. Ir nors geriausi laikai joms dar priešakyje, Singapūras pilnu tempu ruošiasi juos sutikti. Tenai savo filialus jau atidarė praktiškai visi farmacijos verslo gigantai. 

2) Singapūro makroekonominis stabilumas

Šalyje nuo pradžių buvo sukurtos aiškios verslo žaidimo taisyklės. Akcentas uždėtas ties užsienio kompanijų ir investuotojų pritraukimu. Ministrai tiesiog lakstė po užsienį, siekdami juos privilioti į šalį. Lee Kuan Yew rašė: „Mes sveikinome kiekvieną investuotoją. Mes tiesiog iš kailio nėrėmės, kad padėtumėm jam pradėti gamybą...”.

Singapūras pirmasis atvėrė rinką tarptautinėms korporacijoms, tokiu būdu pelnydamas lengvatų prekyboje su Vakarų pasauliu. Būtent JAV tarptautinės korporacijos paklojo dabartinius aukštųjų technologijų pramonės pagrindus. Šiandieną šalyje savo atstovybes turi daugiau nei 3 tūkstančiai garsių pasaulinių kompanijų. Į Singapūro ekonomiką kasmet investuojama beveik 10 mlrd. JAV dolerių suma. Šiuo metu ten aukštas ir vietinių investicijų lygis (60% nuo viso kiekio).

Norėdama Singapūrą paversti palankia verslui aplinka, vyriausybė nuo pradžių ėmė taikyti visas įmanomas lengvatas:
- buvo siūlomos mokestinės atostogos 5-10 metų laikotarpiui;
- sukurtas palankus mokestinis klimatas, maži (mažesni, nei Dubajuje) ir labai paprastai apskaičiuojami mokesčiai: ir taip nedidelį juridinių asmenų mokestį (18%) krizės laikotarpiu sumažino iki 17%. Pradedantieji nuo pirmojo 100 tūkst. dolerių  pelno mokesčių nemoka aplamai. Didžiausią pelno mokestį (20%) moka viso labo 10% piliečių. Nepasiturintys moka dar mažiau – 3-5%. Turto mokestis sudaro 3%. Nėra įvežamų ir išvežamų į šalį pinigų kiekio apribojimo.
- paprastos ir skaidrios reguliavimo procedūros. Biurokratai, savo laiku vilkinę smulkaus verslo registravimo procedūras, atsidurdavo... kalėjime už kenkėjišką veiklą. Už tai dabar, kaip rašo “Argumentai ir faktai“, vidutinė įmonė Singapūre mokestinėms procedūroms užtrunka vidutiniškai 3 dienas per metus!
- vyriausybė tiesiog rūpinosi investuotojais. Jų teisių pažeidimo atveju,  tiesiogiai kišdavosi pats ministras pirmininkas ir išreikalaudavo jiems kompensacijų.

3) Išmintinga šalies socialinė politika


Singapūro gyventojai ne veltui savo valstybę vadina... “aukle“. Kartais susidaro įspūdis, kad čia visus nuo visko atleidžia, visiems dėl bet kokios priežasties yra visos įmanomos lengvatos: nemokamas mokslas ir gydymas, prieinamas gyvenamasis būstas, premijos jaunavedžiams, priedai studentams, lengvatos dirbančioms motinoms ir t.t.

*Būsto programa yra vadinama Lee Kuan Yew politikos viršūne. Jos rezultatas – šalis, užimanti antrąją vietą pasaulyje pagal gyventojų tankumą, aprūpino kiekvieną šalies pilietį ne šiaip gyvenamuoju plotu, o būstu, kuris pas mus laikomas elitiniu. T.y. 4-5 kambariai supermoderniuose dangoraižiuose su požeminiu garažu, baseinu, fitneso centru, vaikų žaidimo aikštele ir t.t. Beje, šis “didysis persikraustymas” įvyko vos vienos gyventojų kartos laikotarpiu (tarp kitko, šios reformos idėją Lee pasiskolino iš SSSR. Pamenate garsiąją Gorbačiovo deklaraciją, kad „kiekviena sovietų šeima gyvens atskirame bute“? Tik tai tapo ne sovietų, o Singapūro tiesa).

Buvo paskelbta, kad nuo šiol gyventojams namus statys pati valstybė. Nuo to momento kiekvienas dirbantysis į savo sąskaitą, kas ne mažiau svarbu, Centriniame rezervų fonde pervedinėjo po 20% savo atlyginimo. Tiek pat už savo darbuotoją privalėjo pervesti ir darbdavys. Be to, šioms santaupoms buvo skaičiuojamos visiškai neapmokestinamos metinės palūkanos. Į būstą galėjai įsikelti, sukaupęs sąskaitoje 20% jo vertės, likusi suma būdavo dengiama išsimokėtinai, ir žinoma, palankiomis sąlygomis. Tokiu būdu, daugiau nei 90% Singapūro gyventojų persikėlė į valstybės statytus daugiabučius namus (80% šeimų kreditus jau išmokėję).

*Originali pensijų sistema.
To paties Centrinio rezervinio fondo, dar vieno Lee pasididžiavimo objekto, dėka, pensininkas ten yra ne šiaip aprūpintas, bet pasiturintis žmogus. Sukakus pensijiniam amžiui, ten susikaupia tokia solidi suma, kad galima gyventi be skrupulų iki gilios senatvės. Apskritai,  Lee Kuan Yew yra vertas pagarbos. Jis sukūrė, ko gero, unikalią gyventojų piniginių lėšų kaupimo sistemą, kuri tapo ne tik rimtu vidaus investicijų šaltiniu, bet ir socialinių programų paspirtimi.

kaip tapti lyderiu*Aukšto lygio švietimo sistema. Švietimui buvo paskirtas penktadalis biudžeto (!). To rezultatas – Singapūras pagal švietimo kompiuterizavimą užėmė pirmąją vietą pasaulyje. Pirmenybė buvo teikiama labiau techninėms nei humanitarinėms specialybėms. Su laiku šalis virto geriausiu Azijos švietimo centru. Šiandieną Nacionalinis Singapūro Universitetas užima 33 vietą tarp visų pasaulio universitetų, o Nanjang Technologinis Universitetas – 75-ą vietą (palyginimui: Vilniaus Universitetas yra tarp 500-600 vietų, o MVU (Maskvos Valstybinis Universitetas) užima 100-ąją vietą). Be to, gabiausi absolventai kasmet būdavo siunčiami į geriausius Vakarų ir Azijos universitetus. Mokslininkus ir mokslo darbuotojus iš viso pasaulio viliojo kokybiška ir prieinama įranga, ganėtinai solidžiais atlyginimais ir šviesiomis mokslinio darbo ateities perspektyvomis. To pasekoje – šiandieną tikriausiai nerastume pasaulyje šalies, pranokstančios Singapūrą darbo jėgos kokybe.

* Geriausia Azijoje sveikatos apsaugos sistema. Singapūras jau daugelį metų patenka į šalių penketuką pagal žmonių gyvenimo trukmę (daugiau nei 80 metų).

Apskritai, skirtingai nuo kitų “Azijos tigrų”, Singapūro ekonomikos augimas yra lydimas žymiu visuomenės gerovės augimu.

4) Šalies politinis stabilumas.

Singapūro politinį modelį pagimdė, rodos, neįtikėtinas liberalizmo (iš britų Singapūras paveldėjo ne tik anglų kalbą, bet ir juridinę sistemą bei pagarbą įstatymui), socializmo ir autoritarizmo idėjų junginys. Jam būdingas:

*Griežtas, gal net autoritarinis, valstybės valdymo modelis. Tarp kitko, Lee savo valdymą pradėjo komunistų, sąjungoje su kuriais atėjo į valdžią,  sunaikinimu. Tačiau jiems simpatizavo trečdalis visuomenės, o Lee Kuan Yew buvo reikalinga tvarka ir stabilumas.

- faktiškai galima kalbėti apie valdžios Singapūre nekintamumą. Daugiau nei 30 metų Lee Kuan Yew buvo valdžioje, beje, reguliariai ir tinkamai laimėdamas visus rinkimus (panašiai kaip SSSR – “ir atvedė Dievas Ievą Adomui, ir tarė – Adomai, rinkis sau žmoną”). 1990 metais jis paliko aukščiausiąjį postą, tapdamas vieninteliu Singapūro vyriausybės patarėju (ministru-patarėju), su ganėtinai didelėmis, tačiau neapibrėžtomis galiomis. Nors ir be to jis tebėra populiariausias šalyje žmogus. Ir štai netrukus premjeru tapo jo vyriausias sūnus - Lee Hsien Loong. Singapūre buvo pasirinktas toks šalies kurso tęstinumo variantas. Kai kurie vakarų leidiniai suskubo daryti išvadas, jog Singapūras pradeda kurti valdančiąją dinastiją, kuri, beje, yra renkama visuotiniu balsavimu.
- visos masinės informavimo priemonės pavaldžios dviems nacionalinėms kompanijoms;
- Parlamentą sudaro „pusantrinė” partinė sistema: nekintamai valdančioji “Tautinio veiksmo” partija ir keletas deputatų opozicijoje.
- Balsavimas šalyje privalomas, o biuleteniai – vardiniai, juose nurodomi balsuojančiųjų pasų duomenys, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Prieš rinkimus rinkėjai gauna valstybines subsidijas, po ko nėra paprasta prabalsuoti už valdančiąją partiją.
- Profsąjungų veiklos kontrolė. Pakanka pasakyti, kad profsąjungų lyderis tuo pat metu yra ir vyriausybės ministras.
- Draudžiami didesni nei penkių žmonių mitingai, protestai, opoziciniai filmai, palydovinės antenos. Šalyje veikia vidaus saugumo įstatymas, pagal kurį bet kas, pasisakantis prieš valdžią, gali būti apkaltintas šmeižtu.
- Už narkotikų platinimą, korupciją, piratavimą numatyta mirties bausmė. Beje, Singapūras užima pirmąją vietą pasaulyje pagal mirties bausmių skaičių, tenkantį vienam gyventojui.

Singapūro kritikai, žinoma, kaltina vyriausybę žmogaus teisių pažeidimais už disidentų persekiojimą, cenzūrą. Laisvieji žurnalistai Singapūrui skyrė 140-ąją vietą iš 167 šalių pagal spaudos laisvės indeksą. Sakoma, kad Singapūro gyventojai gyvena auksiniame narve.

Šalininkai gi šią politiką linkę vadinti „šviesiuoju autoritarizmu”, tvirta vyriausybės ranka, stipria valdžia (ne diktatūra) šalies modernizavimo laikotarpiu.
Lee Kuan Yew savo kritikams seniai viską paaiškino: pereinamuoju visuomenės vystymosi laikotarpiu tenka rinktis tarp demokratijos ir ekonominio progreso. Chaoso metu demokratija neveikia. Maža to, ji išsigimsta į begalinę anarchiją ir korupciją. Laisvieji rinkimai tampa farsu su neraštingų rikšų ir žvejų balsų pirkimu, o partijos dirba mafijozinėms grupuotėms.

Maža to, šaliai labiausiai reikalingas yra stabilumas ir saugumas, nes į tokią, kurioje vyksta nuolatinė kova, protestai, streikai ir demonstracijos, niekas neinvestuos. Lee pagrindine žmogaus teise laiko teisę į padorų gyvenimą ir  jis šalyje garantuotas kiekvienam. Vidutinis atlyginimas sudaro tris tūkstančius Singapūro dolerių (1 JAV doleris lygus 1,3 Singapūro dolerio). Būtent Singapūre didžiausias milijonierių šeimų tankumas pasaulyje. Singapūre ir Honkonge jis sudaro 11,4% nuo visų namų ūkių. Akivaizdu, aukštas pragyvenimo lygis nekursto politinių permainų troškimo. Šalyje sukurtas stebėtinai efektyvus ir skaidrus rinkos ekonomikos modelis. Reiškia, tikslas pasiektas. Sėkmingas Singapūro eksperimentas iškelia ir svarbų filosofinį klausimą – kas yra padorus gyvenimas ir ko visgi reikia žmogiškajai laimei...?

* Profesionali, žmonių pasitikėjimą turinti vyriausybė. Šiandieną Singapūro valdžia laikoma viena kompetentingiausių ir efektyviausių pasaulyje.

* Mažiausias pasaulyje korupcijos lygis.
Galima sakyti, jos ten tiesiog nėra. Bet kuriuo atveju, aukščiausiuose valdžios ešalonuose panašūs atvejai labai reti. Ir tai šalyje, kuri dar neseniai laikyta viena korumpuočiausių valstybių pasaulyje. Vyriausybė tiesiog paskelbė Šventąjį karą korupcijai. Įkaitinta geležimi degindama daugiaamžes įstatymų nepaisymo tradicijas:
- bausmė už korupciją šalyje tapo neišvengiama. Kova buvo pradėta nuo aukščiausių valdininkų. Įstatymai tapo visiems privalomi. Niekas neturi imuniteto prieš teisėsaugą: nei deputatai, nei ministrai, nei prezidentas. Lee Kuan Yew šioje kovoje nepagailėjo nei nuobaudas gavusių artimų giminaičių, nei senųjų bendrų. Jis pats demonstravo asmeninės atsakomybės pavyzdį, atsisakydamas lengvatų, tarnybinio automobilio, tarnaitės. Lee suprato – be tikėjimo vyriausybės sąžiningumu ir nepaperkamumu jis neįgaus singapūriečių pasitikėjimo. Vyriausybės nariai gali įsigyti namus, žemės sklypus tik gavę Ministro Pirmininko pritarimą.
- Patvirtinti aiškūs ir paprasti įstatymai ir taisyklės, kai kuriose srityse netgi atšaukiant leidimus ir licenzijas. Singapūre seniai suprato paprastą tiesą – reikia mažinti ne pareigūnų skaičių, o paprastinti ir detalizuoti esamas taisykles, be įspėjimo organizuoti patikrinimus, vykdyti privalomąjį pareigūnų keitimo procesą.
- Vyriausybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimo padidinimas. Šiandien Singapūro valdžios tarnautojai yra bene geriausiai apmokami pasaulyje. Biurokratų atlyginimai pakelti iki didelių kompanijų vyriausiųjų vadybininkų lygmens, o teisėjų - iki sėkmingų  privačių advokatų lygio. Kaip rašo The Economist, šalies Ministras Pirmininkas uždirba 3 mln. JAV dolerių per metus ir tai yra rekordas tarp valstybės tarnautojų visame pasaulyje (palyginimui, Barack Obama uždirba 5 kartus mažiau). Singapūre tiek mokama sąmoningai, kad nebūtų pagundos korupcijai. Kyšių čia tiesiog nėra kam duoti. Jų neima.

Kodėl Singapūre lengviau, nei bet kur kitur pasaulyje, užsiimti verslu?

InvestuotojaiŠios bekompromisinės kovos rezultatas – pagal verslo vystymo lengvumą ir ekonomikos skaidrumo laipsnį šiandien Singapūras užima antrąją vietą pasaulyje. Transparency International ekspertų duomenimis, praeitais metais šalis užėmė trečiąją vietą tarp mažiausią korupcijos lygį turinčių valstybių, užleidusi vietą tik Naujajai Zelandijai ir Danijai. Ši tikra ir ganėtinai sėkminga kova su korupcija įtikino Amerikos, Europos ir Japonijos verslininkus, kad į Singapūrą galima investuoti daug ir ilgam:
* Nusikalstamumo beveik nėra. Singapūras po Liuksemburgo yra antra pagal saugumą šalis pasaulyje. Ten taip saugu, kad vienišai jaunai merginai galima ramiai prasivaikščioti naktinėmis gatvėmis. Vieninteliame šalies kalėjime dauguma nusikaltusiųjų yra nubausti už... banalius kelių eismo taisyklių pažeidimus.

* Teisinės sistemos sąžiningumas ir nuoseklumas. Savo laiku užimti teisėjų pareigas buvo pakviesti patys garsiausi privatūs advokatai, o jų atlyginimai buvo pakelti iki milijono ir daugiau dolerių per metus.

* Visuomenės tolerantiškumas.
Tai miniatiūrinė šalis su 4,8 mln. gyventojų, iš kurių 77% - kinai, 14% - malaizijiečiai, 8% - indai, praktikuojančių beveik visas pasaulio religijas: budizmą, krikščionybę, islamą, induizmą, konfucionizmą ir kalbančių keturiomis oficialiomis kalbomis: anglų, kinų, malaizijiečių ir tamilų (bendrai imant, miniatiūrinė Azija). Ji  lengvai galėtų tapti parako statine. Juk ištisos šalys Azijoje žlunga dėl nacionalinės ir religinės netolerancijos.  Singapūras to laimingai išvengė (96% gyventojų laiko save būtent “singapūriečiais”). Bet ne šiaip sau išvengė, o  griežtos ir bekompromisinės vyriausybinės politikos pagalba.

Viena vertus, ten dėl menkiausio įžeidimo su nacionaliniais ar religiniais požymiais gresia kalėjimas arba išplakimas. Kita vertus, vyriausybė vykdo nuoseklią visų etninių grupių maišymo į vieną naciją politiką. Pavyzdžiui, ten būtinos nacionalinės namų apgyvendinimo kvotos (viename name negali būti daugiau kaip 25% malaizijiečių), kas neleidžia vienos nacijos žmonėms koncentruotis viename rajone, skatina jų integraciją. Nėra dominuojančios religijos, etninės grupės ar kalbos, nors kalbama, vis dėlto, pagrinde anglų kalba. Patys singapūriečiai sako  “mes - maža sala. Jei pradėtume vaidytis ir dalintis, valstybė tiesiog subyrėtų”, o dar juokauja, kad jų mažytėje šalyje tiesiog neliko vietos kariniams konfliktams.

5) Palanki tarptautinė aplinka.

“Azijos tigrų”, tame tarpe ir Singapūro, atsiradimą kažkuria prasme sąlygojo... šaltasis karas. Kaip žinia, ilgą laiką šis regionas buvo dviejų supervalstybių konfrontacijos arena ir buvo kovos su komunizmu priešakine linija. Todėl buvo remiamas Vakarų bei aprūpintas naujausiomis technologijomis. Dėl tos pačios priežasties Vakarai buvo linkę nepastebėti autoritarinių šių šalių valdymo metodų.

Singapūriečių credo – dirbti, dirbti ir... dar kartą dirbti?

mįslė investuotojamsŠis Singapūro proveržis nebūtų įvykęs ir be kai kurių charakterio savybių. Mentaliteto formavimuisi dodelę reikšmę turėjo šimtametis triūsas ryžių laukuose bei tradicinis konfucinis auklėjimas su jo disciplinos ir konformizmo nuostatomis. Singapūriečius būtų galima pavadinti idealiais darbininkais ir piliečiais, jei ne atitinkami to pasiekimo metodai.
Jiems būdinga:

- Sunkus darbas. Singapūriečiai visiškai pelnytai pripažįstami pačiais darbščiausiais Azijoje. Jie gali dirbti dieną ir naktį, savaitgaliais ir per šventes. Skaičiuojama, kad jie dirba daugiau nei 46 val. per savaitę.
- Disciplina. Atsakingą požiūrį į bet kokį darbą ten išugdė daugkartinėmis ir didžiulėmis nuobaudomis. Dėl to Singapūrą dažnai vadina baudų arba “negalima” šalimi. Baudos ten numatytos už viską. Už neteisingą gatvės perėjimą, perdėtą susidomėjimą filmu su smurto scenomis, numestą gatvėje popierėlį, tualete po savęs nenuleistą vandenį ir t.t. ir pan. Baudos neįtikėtinai didelės, nuo 500 iki 5000 Singapūro dolerių (JAV ir Singapūro dolerių santykis – 1 prie 1,3).
- Gyvenimo, įskaitant asmeninį, reglamentas. Įstatymai čia išties griežti ir vykdomi beatodairiškai. Visoje šalyje sumontuota daugybė slaptų kamerų (čia Jums ne europietiškas draudimas gerti alų viešose vietose, kuris paprasčiausiai ignoruojamas). Pavyzdžiui, ilgą laiką oficialiai buvo uždrausta kramtomoji guma. Tik neseniai leista vėl ją kramtyti, bet tik tokią, kuri padeda atsikratyti įpročio rūkyti. Ji parduodama vaistinėse su receptu. Singapūre griežtai uždrausta spjaudyti ant šaligatvio, vaikščioti namie nuogiems neužtraukus užuolaidų, vyrams vulgariai žiūrėti į moteris, lėkštutėse po vazonais palikinėti vandenį (jis traukia uodus). Pliaže Jus pasitiks daugybė užrašų: nesimaudyti naktį, nedeginti laužų, nestatyti palapinių, šunis vedžioti su atitinkamo ilgio pavadėliu ir t.t..
- Gudrumas, sumanumas, sėkmingumas jų supratimu – didelis atlyginimas ir užimamos aukštos pareigos žinomoje kompanijoje. Skeptikai sako, kad singapūriečių vertybių skalėje pinigai užima pirmą ir vienintelę vietą. Finansinė sėkmė ten tapo kažkokia manija, fetišu. Dėl to singapūriečiai derybose iš karto eina prie reikalo, greitai priima sprendimus. Apskritai jų verslo nuojauta yra puiki.
- Paklusnumas. Jie nuolankiai vykdo griežtus savo valdžios įstatymus, betarpiškai vykdo vyresniųjų įsakymus.
- Švara. Turistams visada nuostabą kelia tiesiog steriliai švarios Singapūro gatvės. Astronominės baudos už numestą nuorūką ar saldainių popierėlį pavertė jį, ko gero, pačiu švariausiu miestu Žemėje. Ten gatvės kruopščiai plaunamos šampūnu. Maža to, keliskart dienoje. Išimtis yra Mažoji Indija – indų kvartalas Singapūro centre, kur nuolat triukšminga ir purvina.
- Energingumas. Tyrimai parodė, kad greičiausiai pasaulyje vaikšto būtent singapūriečiai.
- Masė prietarų ir nuostatų. Žmonių elgesys didžiąja dalimi priklauso nuo feng shui tradicijų, astrologijos ir horoskopų. Singapūro birža pradeda ir.... laimi.

Singapūro birža – Azijos finansų ir apskaitos centras?

Singapūras virto Azijos finansų ir apskaitos centru. Singapūro birža, nepaisant savo, istoriniais standartais, jauno amžiaus, Azijoje yra antra pagal dydį ir siekia tapti jungiančia viso Azijos regiono grandimi ir deda visas įmanomas pastangas, kad tapti didžiausiu Pasaulyje finansų centru. Šiandieną ji viena greičiausiai augančių pasaulio biržų su metine 100 mlrd. dolerių apyvarta. Aktyviai dalyvauja žaliavų prekyboje. Štai 2010 metų pirmąjį ketvirtį buvo pradėta prekiauti aukso, mazuto ir kavos kontraktais. Ji tapo pirmąja pasaulyje birža, prekiaujančia geležies rūdos kontraktais. Vienas didžiausių Singapūro biržos ypatumų - aptarnavimo sferoje dirbančių kompanijų akcijų (viešbučių ir restoranų) kotiravimas. Singapūrą galima pavadinti labiausiai tarptautiniu Azijos finansų centru. Dar prieš keletą metų Singapūro vertybinių popierių biržoje apie 50% naujai kotiruojamų ir 25% aplamai visų kompanijų buvo užsieninės.

Beje, skirtingai nei kitose šalyse, Singapūro rezidentams nedraudžiama bendradarbiauti su ofšorinėmis kompanijomis.

Singapūras ir 2008-2010 m. pasaulio ekonominė krizė.

Singapūras tapo pirmąja regiono šalimi, 2008 m. pajutusia krizę. 2009 metais BVP smuktelėjo 2,5%, valstybės skola išaugo iki 113%, biudžeto deficitas virto rekordiniu per visą istoriją. Pasijautė silpnosios Singapūro ekonomikos vietos – didelė priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių, produktų, į eksportą orientuota ekonomika.

Tačiau jau 2009 m. antrą ketvirtį Singapūro ekonomika išbrido iš nuosmukio, pademonstravusi 20% ekonomikos augimo tempą. Į ką Associated Press iš karto atsakė: “Singapūro ekonomika vėl atistojo į vėžias. Ir dar kokias!”. Singapūre mėgstama pabrėžti, kad kol Vakarų šalys „ginčijasi, riejasi, protestuoja ir stumdosi”, jų šalis išlieka “susikaupusi, rami ir kūrybinga”.

Iš tiesų vyriausybė ėmėsi aktyvių ir staigių krizės įveikimo priemonių:

- pradėjo, kaip įprasta, nuo savęs, sumažindama ministrų atlyginimus 20%;
- vyriausybiniai rezervai buvo nukreipti darbo vietų išsaugojimui, dotacijos kompanijoms – darbo užmokesčiams ir specialistų perkvalifikavimui;
- vyriausybė įsipareigojo padengti iki 75% - 80% bankų nuostolių;
- pritaikė 40% mokesčių lengvatą, įsigyjant pramoninį ar komercinį nekilnojamąjį turtą, bei laikiną 30% kelių mokesčio nuolaidą;
- išskyrė lėšų 20% pajamų ir 40% nekilnojamojo turto mokesčių kompensacijai.
- naujus butus valstybiniuose namuose pradėjo pardavinėti žymiai mažesne, nei rinkos kaina ir t.t.

ILGAlaikės Singapūro ekonomikos perspektyvos

Ilgalaikes Singapūro perspektyvas specialistai vertina, kaip įprasta, skirtingai.

*Skeptikai, kurių tarpe ir garsusis ekonomistas  Paul Krugman, tvirtina, kad artimiausiais metais tiek Azijos, tiek Vakarų Europos, tiek JAV ekonomikų augimo tempai susilygins, kadangi Azijos šalių ekonomiką nuo Europos skiria tik greitas vystymosi lygis. Tas pats Krugman šiuolaikinės Azijos pasiekimus lygina su 50-ųjų SSSR industrializacija. Maždaug, “Rytų Azijos stebuklas” unikalaus, bet trumpalaikio aplinkybių sutapimo pasekmė.

*Optimistai gi mano, kad šio šimtmečio pradžioje ekonominis, politinis ir kultūrinis pasaulio centras persikels į Aziją. Kaip pranašavo Mao Dzedunas – “Rytų vėjas nugali Vakarų vėją”. Bet kokiu atveju, kaip teigia CIMB research analitikas Song Seng Wun, “šiais metais Singapūras atsidurs ne tik tarp Azijos, bet ir viso pasaulio ekonomikos augimo lyderių”.

Taigi, per pirmąjį 2010 pusmetį Singapūro ekonomika ūgtelėjo 18%, o bendro metinio prieaugio valdžia tikisi 13-15% ribose, kas viršija Kinijos prognozes (apie 10%). Prognozuojama, kad iki 2010 m. pabaigos Singapūro ekonomika išaugs 3,5-5%. Dėl to Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) pagal finansiškai sėkmingiausių šalių sąrašą Singapūrą perkėlė iš dešimtosios vietos į ketvirtąją,  kai tuo tarpu Prancūzija ir Vokietija atsidūrė antrame dešimtuke. Neskaidrumo indekse šalis užima paskutinę vietą, o tai skatina tiesiogines užsienio investicijas.

Apskritai Singapūras laikomas saugiausia užsienio investicijoms šalimi. Pagal šį rodiklį jis nusileidžia tik Šveicarijai. PEF konkurencingumo reitinge Singapūro ekonomika 2009 m. užėmė 3-ią vietą. Bankininkystės sferoje jis rimtai konkuruoja su Šveicarija: čia daug griežčiau laikomasi banko indėlių konfidencialumo. Šiandieną laikyti savo santaupas Singapūre jau tampa madinga. Ekspertai mano, kad labai greitai būtent jis taps greičiausiai augančiu ofšoriniu pasaulio centru. Neatsitiktinai patys singapūriečiai šalies egzistavimo prasmę apibūdina taip: “Mes pasmerkti būti pirmais, vienais iš geriausių ir pirmaujančių. Priešingu atveju mūsų tiesiog neliks, kaip neliks ir mūsų valstybės”


 

 

 

Paskelbimo data: 2010-10-25 14:49 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55