Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, lapkričio 22, 12:46 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Japonija: kas sutriko visame pasaulyje žinomo „ekonominio stebuklo“ modelyje?

Japonija: kas sutriko visame pasaulyje žinomo „ekonominio stebuklo“ modelyje?

Kaip galima sukurti ekonominį stebuklą šalyje, kurioje vos 15% (!) žemės ploto tinka žemdirbystei (nors ji kelis kartus derlingesnė, nei Rusijos ar Ukrainos dirvožemiai), kai tuo tarpu ekonomika yra priklausoma nuo importuojamos žaliavos, užsienio resursų ir visų įmanomų prekių importo?  Praėjusio šimtmečio 50-ųjų viduryje šalies pramonė buvo atsilikusi nuo išsivysčiusių šalių 25-30 metų ir analitikai vienbalsiai tikino pasaulį, kad „atsilikimas yra neįveikiamas“, ir kad pasaulio teatre po antrojo pasaulinio karo Japonijai skirta užimti net ne antrarūšės, o trečiarūšės valstybės, kokios nors pasimetusios dykumoje Afrikos šalies lygio, vaidmenį.

Kas stebina turistus šiuolaikinėje Japonijoje?

Vis tik antroje praėjusio amžiaus pusėje būtent Japonija tapo ryškiu ir vaizdingu stulbinančio ekonominio stebuklo pavyzdžiu, virtusi pasaulinio lygio ekonomine supervalstybe. Šiandien siaurose sausumos juostose, kurios driekiasi išilgai pakrantės  beveik 7 tūkstančiuose jos salų, gyvena daugiau kaip 127 mln. gyventojų ir yra sukaupti visi šiuolaikinės civilizacijos stebuklai – ištaigingi modernūs megapoliai, puikūs ekspresai, itin aukštos technologijos. Bet kam, pirmąkart apsilankiusiam šioje įspūdingoje šalyje, atsiranda prisilietimo prie marsiečių civilizacijos pojūtis. Ilgus metus Japonijos ekonomika buvo antra pasaulyje pagal dydį (užleido šią vietą Kinijai tik šių metų antrame ketvirtyje, išsaugodama ją pagal pusmečio rezultatus. Tačiau analitikai neabejoja: pagal metų rezultatus Kinija vis tik taps antra). Japonija užima trečią vietą pagal perkamosios galios paritetą (po JAV ir Kinijos). Pirmauja pasaulyje  laivų, plieno, automobilių, elektros ir radijo prekių gamyboje ir t.t. Tokijo fondų birža laikoma antra pagal dydį visame pasaulyje. Štai šis beprecedentis, stulbinantis Japonijos ekonomikos augimas sukėlė ištisą knygų, publikacijų, tyrimų škvalą. Visiems norėjosi prisiliesti prie šios mįslingos rytų šalies paslapčių, sužinoti, kaip šiai nedidelei ir silpnai išsivysčiusiai salų šaliai pavyko per istoriškai trumpą periodą pasiekti reikšmingų rezultatų, modernizuojant šalį, ir užimti antrą vietą tarp šio pasaulio stipriausių.

Pirmas ir vienintelis japoniškas stebuklas

Tyrinėtojai teisingai mano, kad yra tik vienas ekonominis stebuklas – japoniškas, visi kiti – Pietų Korėjos, Kinijos arba Indijos ir t.t. – tai tik išvestiniai, antriniai... po japoniško. Iš tikrųjų Japonija pirmoji įgyvendino šį sunkiai įsivaizduojamą šuolį: nuo 1960-ųjų iki 1980-ų metų šalis demonstravo pačius didžiausius augimo tempus tarp visų šių laikų kapitalistinių šalių:  1960-aisiais - 10% per metus,  1980-aisiais - 4%. Ilgą laiką vidutiniai metų pramonės augimo tempai sudarė 15%, tai sukėlė pramonės gamybos pakilimą daugiau nei 21 kartą (!). Ar gi tai ne stebuklas?

Kur gi slypi 60-80 metų Japonijos sėkmės paslaptis? Apart jau seniai žinomo dėsningumo - kuo žemesnis pirminio kapitalo sukaupimo lygis, tuo aukštesni ekonominio augimo tempai (ir tai visiškai tinka Japonijai) -  svarbiausi jos sėkmės etapai buvo:

1. Valstybinis ekonomikos reguliavimas. Japonijos valstybės ekonomika yra reguliuojama labiau, nei klasikinio liberalizmo šalyse:
- valstybė valdo daugiau nei trečdalį pagrindinių gamybos fondų,- jos užsakymais sukuriama 20% BVP;
- nuosekliai palaiko nacionalinį gamintoją. Ne pro šalį būtų paminėti, kad ilgą laiką šalyje  valstybė kontroliavo visą užsienio ekonomikos ryšių sistemą (valstybė skatino technologijų importą, įvedė rinkimines mokesčių ir kreditų lengvatas, kontroliavo įvairių šakų konkurentų sudėtį, skirstė lėšas importo apmokėjimui ir t.t.). Vidinė rinka buvo atidaryta tik praėjus 20-čiai(!) metų, kai pramonės produkcija tapo konkurencinga pasaulio rinkose. Vis tik Japonija ir šiandien pasižymi sąlyginai silpna tarptautine konkurencija vidaus rinkose.

2. Orientacija į eksportą. Šalyje sukurta galinga konkurencinga pramonė, kas leidžia užsienio rinkose parduoti daugiau nei trečdalį savo produkcijos, o tai reiškia, jog vyksta pastovios piniginių resursų įplaukos.

3. Maži mokesčiai, bet kuriuo atveju, jie yra mažesni, nei kitose išsivysčiusiose šalyse. Ilgą laiką mokesčiai sudarė ne daugiau kaip 20% BVP, o tai susiję ir su mažomis karo išlaidomis, kurios pagal antikarinę šalies konstituciją apriboja lėšas gynybai iki 1%  BNP. Sutaupytos lėšos skiriamos pramonės vystymui. Šiandien toli gražu ne visi Japonijos darbdaviai moka pelno mokesčius, šalyje labai mažas PVM – 5%, o štai korporatyviniai mokesčiai yra dideli.

4. Beprecedentis amerikietiškų ir vakarų europietiškų „know-how“, patentų ir licencijų supirkimas.
Japonija ilgą laiką naudojo geriausius techninius išradimus, sukurtus  visame pasaulyje (skeptikai pasitaikius progai nepamiršta priminti, kad japonai savo laiku nevengė ir pramoninio šnipinėjimo).  Todėl ji ne tik sutaupė daugybę lėšų, bet ir paspartino techninį pramonės modernizavimą. Literatūroje galima surasti begalę įdomių pavyzdžių. Tipinis ir daug parodantis yra santykių su DuPont koncernu istorijos pavyzdys. Koncernas daugiau nei 10 metų kūrė nailono gamybos procesą, išleidęs tam nemažai lėšų - 25 mln. dolerių. O štai japonų kompanija „Toyo Rayon“, nusipirkusi patentą už 7,5 mln. dolerių, per mažiau nei 10 metų už nailono eksportą gavo 90 mln. dolerių. Rezultatas greitesnis ir pigesnis.

JaponijaŠiandien Japonija – aukštų technologijų ekonomikos šalis, kurioje:
•    dirba daugiau nei 700 tūkst. mokslininkų,
•    užima antrą vietą pasaulyje pagal turimų patentų kiekį,
•     iki šiol „visos planetos priekyje“ aukštųjų technologijų srityje.

Paskutinės naujienos – naujo roboto-chirurgo sukūrimas, aprūpinto sensoriais, kurie leidžia operatoriui jausti operuojamo paciento audinius. Dabar, kaip tvirtina kūrėjai, operacijas galima atlikti net ir nutolus nuo operacinės salės - namuose, kitame kontinente, „kosminėje erdvėje arba giliai po vandeniu“.

5. Keiretsu – gamintojų, resursų tiekėjų, produkcijos realizuotojų ir bankų susivienijimas, t.y. korporatyvinė grupė.
Pas mus būtų apibrėžiama kaip pramoninė-finansinė grupė. Atrodo taip: aplink stambią kompaniją susikaupia didelis glaudžiai susijusių smulkių firmų kiekis. Tipiškas keiretsu pavyzdys – Toyota. Žodžiu, skirtingai nei JAV, Japonijos bankai dažnai užmezga glaudžius ryšius arba net sąjungas su kompanijomis, į kurias jie investuoja kapitalą. Draugiški ir šeimyniški santykiai tarp jų, o taip pat tarp užsakovų ir tiekėjų lėmė ekonominio stebuklo išsivystymą, padėjo užkariauti išorines prekių realizavimo rinkas.

6. Ypatinga samdomos darbo jėgos sistema, t.y. užimtumo garantija iki gyvos galvos stambiose korporacijose, paternalizmas (paprastai tariant – globa). Kaip žinia, Japonijai charakteringa „prijungti“ darbininką iki gyvos galvos, vadinasi, alga, atostogos, privilegijos, pensija radikaliai priklauso nuo darbo stažo firmoje (pavyzdžiui, brandaus amžiaus darbininko alga yra 2,5 karto didesnė, nei pradedančiojo). Priedų dydis taip pat priklauso nuo įmonės pelno ir gali būti 2-6 mėnesių algų dydžio.  Priverstinis atleidimas iš darbo laikomas ribine priemone (bandyti išeiti iš krizės žmonių atleidimo būdu yra laikoma neetiškumu, todėl net krizės įkarštyje nedarbo lygis Japonijoje neviršijo 5%). Kompanijos rūpinasi savo darbuotojais visą gyvenimą, o vadovas savo pavaldiniams japoniškos darbo hierarchijos sistemoje yra tarsi tėvas. Tokiomis sąlygomis darbininko gerovė, netgi visas jo gyvenimas, yra susijęs su kompanijos klestėjimu, t.y. darbininkai yra tiesiogiai motyvuoti dirbti. Laikui bėgant akivaizdūs taps ne tik pliusai, bet ir rizika, susijusi su samdymu iki gyvos galvos. Šiandien kompanijos, bandydamos padidinti pelną, po truputį nukrypsta nuo kai kurių šios sistemos normų, pavyzdžiui, atleidžia iš darbo greičiau ir daugiau darbininkų, trečdalį pastovių darbo vietų pakeisdami į laikinas.


Faktoriai, nulėmę Japonijos „ekonominį stebuklą“

Toks protrūkis galėjo įvykti tik tam tikromis sąlygomis ir  esant konkrečioms aplinkybėms:
-    amerikiečių okupacija. Amerikiečių okupacinė administracija jau pirmais metais atliko Japonijos ekonomikos demonopolizaciją, t.y. paleido prieškarinius šeimyninius kartelius – zaibatsu ( prekybos namai „Mitsuji“ buvo suskaldyti į daugiau kaip 200 savarankiškų įmonių, o „Mitsubishi“ – beveik į 140). Tokiu būdu daugiau nei 2 tūkst. vadovų, užimančių aukštas pareigas, buvo priversti palikti savo postus, o tai, savaime suprantama, lėmė vadovų atnaujinimą, tuo pačiu ir geresnį permainų įsisavinimą. Buvo likviduotos stambios žemės valdos, tai paskatino smulkios  žemdirbystės dominavimą. Be šių ir kitų reformų „ekonominis stebuklas“ Japonijoje nebūtų galėjęs įvykti.
-    sąlyginai pigi japoniška darbo jėga. Ilgą laiką šalyje buvo vykdoma „socialinio dempingo“ politika. Amerikiečių okupacinė vyriausybė įvedė milžiniškus mokesčius (jie padidėjo 62%), užšaldė algas, pakeitė negrąžinamas valstybines subsidijas komerciniu bankiniu kreditu ir t.t. Ir nors šiuo metu reali alga Japonijoje atitinka vidutinį Europos šalių vidurkį, didelis vidurinysis socialinis sluoksnis nesimėgauja prabanga. Išlaidų darbo užmokesčiui pagal produkcijos vertę atžvilgiu, Japonija vis dar smarkiai atsilieka: JAV – 32%, Didžiojoje Britanijoje – 27%, o Japonijoje – tik 11%. Nedaug išlaidaujama ir socialinėms programoms;
-    kreditai, JAV investicijos. Stulbinantys skaičiai, vien tik pirmais okupacijos metais JAV įliejo į Japonijos ekonomiką 1,6 mlrd. dolerių. Okupacinė vyriausybė kontroliavo efektyvų investuotų lėšų naudojimą, kitaip tariant, neleido jų išvogti ir paleisti vėjais. Kartais investicijos į Japonijos ekonomiką siekė 40% BVP (!);
-    amerikiečių bazės. Neatsitiktinai japoniško ekonominio stebuklo pradžia sutapo su Korėjos karu 1950-1953 metais. Šio karo metu šalis virto pagrindine amerikiečių karo baze Azijos regione: vykdė JAV karinių pajėgų užsakymus, atliko karinius pervežimus, tiekia maisto produktus (užsakymai karui Korėjoje skirtingais vertinimais sudarė nuo 2,5 mlrd. iki 3,4 mlrd. dolerių). Bėgant laikui, Japonija tapo svarbiausia Amerikos sąjungininke Azijoje ir Tolimuose Rytuose. Suprantama, JAV investavo į Japonijos pramonę, padėjo padengti užsienio prekybos deficitą, išplėsti žaliavų importą;
-    politinis stabilumas. Nacionalinės nepriklausomybės praradimo grėsmė po Antrojo Pasaulinio karo, noras atstatyti nacionalinį šalies prestižą ir tapti galinga   pasaulio valstybe suvienijo naciją. Tuo galima paaiškinti:
-    glaudų gamintojų bendradarbiavimą su vyriausybe ekonominio augimo tikslais,
-    faktiškai vienpartinį Liberalų-demokratų partijos valdymą. Valdančiųjų partijų keitimo nebuvo ilgą laiką;
-    korupcijos nebuvimą – įstatymas per žiaurus, o ir valdininkų darbas per gerai  apmokamas, kad vertėtų rizikuoti. Japonijoje asmenys,  kuriems buvo iškelti kaltinimai dėl korupcijos arba organizuoto nusikalstamumo, yra registruojami, paviešinant šiuos faktus visuomenėje ir nuolat kontroliuojant šių asmenų elgesį.  O štai susidūrę su japoniška biurokratija, jos niekada nepamirš. Eilėse ten galima prastovėti amžinai.
-    žemas nusikalstamumo lygis. Japonija - viena saugiausių kriminaliniu atžvilgiu šalių pasaulyje. Pavyzdžiui, labiausiai paplitęs nusikaltimas šalyje – dirbtinis korporacijų akcijų kainų kėlimas. Japonai  vos ne vieninteliai pasaulyje, ar bent jau vieni iš nedaugelio, galintys saugiai ir ramiai vaikščioti gatvėmis vakarais ir naktimis. Prabangūs sportiniai automobiliai su navigacijos sistemomis ir kompiuteriais be baimės paliekami naktį gatvėje. Dėl šių  įpročių japonų turistai tampa lengvu grobiu sukčiams bet kurioje pasaulio šalyje.

Japonijoje net mafija yra ypatinga – žymioji jakudza. Sutikite, toli gražu ne kiekvienoje šalyje yra organizuotas ir, jei taip galima išsireikšti, įstatymams paklusnus nusikalstamumas. Kai kurie ekspertai šį fenomeną aiškina aukščiausios Japonijos valdžios troškimu kontroliuoti visą šalį, nelabai gilinantis į tvarkos pasiekimo priemones: policija kontroliuoja legalų biznį, o jakudza – nelegalų ir pusiau legalų (prekyba narkotikais, lošimų biznis, prostitucija, video ir audio piratavimas, vertybinių popierių padirbinėjimas). Jakudzos veikla yra beveik legali, tai ir leidžia vyriausybei pakankamai efektyviai kontroliuoti kriminalines struktūras, sulaikyti neorganizuoto nusikalstamumo augimą.

Kokios gi yra dabartinių Japonijos ekonomikos problemų priežastys? Į šį klausimą atsako Masterforex-V Akademijos Fundamentalios analizės ir investicijų fakulteto analitinės tarnybos specialistai.


Per 2008 metus Japonijos BVP smuko beveik 9%, o tai antrai pasaulio ekonomikai tapo dideliu išbandymu. Per 2009 metus ši reikšmė pasikoregavo beveik 4%, tačiau nuo 2010 metų pradžios BVP paaugo labai nežymiai. Ekonominio augimo tempų sulėtėjimas yra susijęs su keliais fundamentaliais faktoriais.
 

Japonija


Nedarbas vis dar yra aukštame lygyje – daugiau nei 5%:
 

Nedarbas Japonijoje


Dėl to kyla vidaus vartojimo problemos:
 

 

Vidaus vartojimas


Fundamentalios analizės ir investicijų fakulteto analitikų nuomone, defliaciniai procesai silpnėja, bet vis dar labai žemas japonų pirkimo aktyvumas. Dėl to labai nukenčia gamintojai ir mažmeniniai tinklai. Tačiau tai nėra vienintelė Japonijos problema. Per brangi jena – faktorius, smarkiai įtakojantis į eksportą orientuotą ekonomiką. Eksportuotojai praranda visus konkurencingumo pranašumus užsienio gamintojų atžvilgiu. Tokiu būdu lėtėja BVP augimas, didėja nedarbas, neįsitikinę rytojumi žmonės pinigus išleidžia labai nenoriai ir vengia imti paskolas. Jena pastaruoju metu smarkiai išaugo pasaulinių valiutų atžvilgiu. „Valiutos-slėptuvės“ statusas ir aktyvios rinkos spekuliacijos jenos augimu  įpila žibalo į ugnį. Ar Japonijos Banko valiutinės intervencijos taps išeitimi – parodys tik laikas. Dauguma ekspertų sutinka, kad tokie BOJ veiksmai, atlikti pavieniui, be JAV ir Europos palaikymo, nebus efektyvūs.

Nacionalinis mentalitetas. „Rytai – subtilus reikalas“,  investuotojau!

JAponijos ekonomikaSvarbiu ekonominės sėkmės faktoriumi  tapo ir japonų nacionalinio charakterio ypatumai, aukšta japonų darbo kokybė.  Todėl investuotojas turėtų suprasti „mįslingos japoniškos dvasios“, japoniško etiketo ir kultūrinių skirtumų ypatumus.

 Mūsų supratimas apie japonus iki šiol yra nutolęs nuo realybės.

Japonams būdinga:
•    savotiška darbo kultūra. Japonai vertina ne tiek atskirą asmenybę, kiek darnų kolektyvinį darbą, todėl jie yra lojalūs darbdaviui, besąlygiškai paklūsta autoritetui. Normalu yra dirbti viršvalandžius, laisvalaikiu užsiimti kuo nors naudingu savo įmonei, kad ir tvarkyti įmonės teritoriją, kas visiškai neįsivaizduojama, pavyzdžiui, JAV. O štai imti atostogas, pereiti dirbti  į kitas organizacijas  -  neetiška.  Tačiau galima „skųsti“ bendradarbius, aišku, vardan įmonės klestėjimo;
•    apsėsti  naujovių. Atviri viskam, kas nauja, siekiantys progreso protai ir sukūrė garsųjį „japonišką stebuklą“. Japonijoje kaip niekur pasaulyje greitai ateina mada bet kam. Prisiminkime žymųjį elektroninį mažylį tamagočį, imituojantį realaus gyvūno gyvenimą, pradedant išsiritimu iš kiaušinio ir iki mirties. Ši mada pasiekė ir mus. Tačiau kaip atsirado, taip pat greitai ir dingo. Bumas Japonijoje įprastai tęsiasi ne ilgiau kaip vienerius metus ir po keleto metų jau yra sunkiai prisimenamas. Todėl apie Japoniją yra kalbama kaip apie laikinų vertybių šalį;
•    darbštumas. Apie jų darbštumą kuriamos legendos. Gali ramiai dirbti 18 val. per parą be pietų pertraukos. Turbūt tik šioje šalyje, baiminantis atrodyti tinginiu, atsisakoma imti atostogas. Todėl įmonė turi paprasčiausiai užsidaryt kuriam laikui;
•    linkę savianalizei. Japonai mano, jog šis bruožas atsirado dėl kitų šalių pastoviai metamų iššūkių, dėl ko jiems tekdavo gerai apgalvoti savo veiksmus.  Turintys verslo santykių su japonais, žino, kad bet kokia kritika čia gali būti priimta žymiai rimčiau, nei tikėtasi. Kiti mano, kad japonai tiesiog apsėsti savotiško išdidumo. Jie  labai stengiasi atrodyti tvarkingi, darbštūs, galintys pateisinti pasitikėjimą jais;
•    švarumas ir atviraširdiškumas. Kartais tai vadinama naivumu. Japonai tiki praktiškai viskuo;
•    mandagumas ir pagarbumas.  Niekada neatsisako tiesiogiai, nes pasakyti atvirai „ne“ laikoma grubiu gestu. Japonų kalboje nėra stipresnių keiksmažodžių, nei „kvailys“ ir „idiotas“, todėl išreikšti emocijas padeda  garsai ir tam tikra intonacija. Jų aptarnavimas fantastiškai mandagus, o aptarnaujantis personalas –ypač efektyvus ir disciplinuotas;
•    pedantizmas, organizuotumas, punktualumas. Kiekvienam daiktui, neišskiriant net  tualetinio popieriaus, yra išsami naudojimosi instrukcija. Be to, japonai visada laikosi instrukcijos iki paskutinio žodžio ir labai sutrinka, jei joje yra įsivėlusi klaida. Jeigu parašyta, kad parduotuvė atsidaro 7.00 val. ryto, ji atsidarys lygiai septintą, nepaisant transportininkų streikų ar taifūnų;
•    pasižymi valyvumu. Japonų asmens higiena prilygsta fetišui. Visur ant sienų kabo užrašai, raginantys palaikyti švarą. Parduotuvės šeimininko rytas prasideda šaligatvio prie įėjimo plovimu. Šalis užversta antibakterinėmis prekėmis: pradedant virtuvės reikmėmis ir baigiant rašymo priemonėmis ir žaislais. Tualetuose pilna elektronikos, kuri gali sušildyti, nuvalyti ir išdžiovinti jūsų kūno dalis. Įdomiausia, kad tokio valyvumo trūksta japonų namuose, bet to  juk niekas nemato;
•    santūrumas. Japonijoje tiesiog nemandagu viešai glėbesčiuotis, tapšnoti per petį, ir juo labiau bučiuotis. Maksimumas, kurio iš jų galima laukti, tai rankos paspaudimas. Pozos laisvumas, kai koja užmesta ant kojos, rankos kišenėse arba sėdėjimas atsilošus yra nepriimtina dalykinio susitikimo metu. Nekalbant jau apie tai, kad dalykinis kostiumas ir kaklaraištis yra būtini bet kokiu oru.

Viskas kada nors baigiasi... arba žvilgsnis į silpnąsias japoniško modelio grandis

Japonijos pasiekimai 80-ais metais buvo tokie akivaizdūs, jog pasaulyje pradėta kalbėti apie japonišką kapitalizmo modelį, kuris pakeis pasenusį vakarų kapitalizmą. Tuomet atrodė, dar truputį ir Japonijos ekonomika pasivys ir aplenks amerikietišką, bus pirmaujanti pasaulyje.

Tačiau atėjo 90-ieji metai ir kažkas sutriko Japonijos „laikrodžio mechanizme“. Japoniškas stebuklas, kaip įprasta visiems stebuklams, baigėsi:

-    japoniškos akcijos atpigo 3,5 karto,
-    vidutinis metinis BVP augimo tempai krito iki 1,7%,
-    bankrutavo kadaise nenugalimi, tokie kaip Fudzijama, japoniški bankai. Jei anksčiau šalies bankai buvo pasaulio lyderiais, tai šiandien Moody‘s agentūros reitinge nei vienas iš jų nepatenka į A arba B kategoriją.
-    anksčiau buvusi eksporto lydere, dabar Japonija aplenkta Vokietijos, JAV ir Kinijos.

XXI amžiaus pradžioje Japonijos ekonomika pateko į stagnacijos ir smukimo juostą ir tai tęsiasi jau daugiau nei dešimtį metų. Kas gi atsitiko? Kaip tai įvyko? Klausimai aktualūs ne tik patiems japonams, bet ir tiems, kas bando prognozuoti tolimesnę šiuolaikinių ekonominių stebuklų tendenciją – kiniško, Pietų Korėjos, indiško.

- Viskas prasidės nuo klaidingos investavimo politikos. Audringas 60-80-tų metų ekonominis augimas palaipsniui  privedė prie 80-ų metų pabaigos rizikingai nesąžiningo elgesio epidemijos, kilusios dėl finansinės liberalizacijos ir apėmusios visą pasaulį, kurios schema gerai žinoma ekonomistams: aktyvai – pervertinti, investicijos – perteklinės, bankinis kreditavimas – perviršinis. Japonijoje tais metais valdžia piktnaudžiavo masiniu pinigų įliejimu į ekonomiką per lengvatines komercinių bankų paskolas (Japonijos Banko palūkanų norma buvo sumažinta nuo 5% iki 2,5%). Valdžia pumpavo ir pumpavo ekonomiką pinigais. Antroje 80-ųjų pusėje pinigų masė išaugo vidutiniškai beveik 11%, dėl to ūgtelėjo nekilnojamo turto kainos, keturis kartus pabrango akcijos.

Janonijos harmonijaJaponiško burbulo iliustracija: 90-ų metų pradžioje kvadratinė žemės mylia šalia imperatoriaus rūmų Tokijuje kainavo daugiau nei visa Kalifornijos teritorija. Burbulas išsipūtė iki neregėto dydžio. 1990 metais jis sprogo: vien tik per šiuos metus japoniškas nekilnojamas turtas atpigo dvigubai, maždaug tiek pat nuvertėjo akcijos, bendra bankų blogų skolų apimtis viršijo astronominę sumą - 1 trilijoną dolerių. Prisiminkime keiretsu ir kryžminį akcijų valdymą (kompanijos valdo bankus, bankai – kompanijas). Anksčiau tai buvo nenuginčijamu japoniško modelio privalumu, dabar tai tapo jos prakeiksmu.

Negirdėtą istorijoje krizės Japonijoje užsitęsimą prailgino klaidinga vyriausybės politika: ji padarė viską, kad išgelbėtų bankus ir statybų kompanijas nuo masinio bankrutavimo.

Prasiskolinusiems bankams ir kompanijoms nebuvo leista sužlugti, tuo pačiu tik pailginant jų agoniją ir išsiurbiant resursus iš sveikesnės ekonomikos dalies. To pasekoje Japonija pasiekė unikalų pasaulinį rekordą – 20 metų nenutrūkstančios depresijos.

- Japonijos defliacija


Nobelio premijos laureatas Paul Krugman  savo knygoje „Ekonomikos depresijos sugrįžimas ir 2009 metų krizė“  nustatė  likvidumo spąstų fenomeną - pigių pinigų ir vyriausybės išlaidų, kaip ekonomikos atgaivinimo priemonių, nesuveikimą. Krugman šį reiškinį pavadino „japoniškais spąstais“, įspėdamas apie šių spąstų universalumą, o ne išskirtinumą. Vienaip ar kitaip, Japonijos pavyzdys turi tapti įspėjimu vakarų vyriausybėms, iki šiol sprendžiančioms, kaip geriau įveikti šiuolaikinės krizės pasekmes.

Ypač tai aktualu JAV su  jau akivaizdžiais defliacijos simptomais: liepos mėnesį pardavimai nekilnojamojo turto antrinėje rinkoje smuko daugiau nei 27%, Amerikos ekonomika sulėtėjo, nežiūrint į tai, kad pastaruosius dvejus metus į jos ekonomiką masiškai ir be perstojo buvo įliejami pinigai.
- Vidaus rinkos atsilikimas. Japonams charakteringas susilaikymas vartojimui, jie tradiciškai atsisako vartojimo šiandien vardan rimtų apsipirkimų rytoj. Todėl Japonijoje labai aukštas gyventojų santaupų lygis (nuo 25% iki 35% metinių įplaukų, atitinkamai miesto ir kaimo vietovėse). Tai reiškia, kad šalyje nepakankama vartojimo paklausa, o tai  sudaro pastovų kapitalo perteklių.
Šiandien priimta kalbėti apie lygiagretų dviejų Japonijų egzistavimą: viena – labai konkurencinga, turinti aukštas technologijas, dirbanti užsienio rinkoms, ir kita -  orientuota į vidaus rinką, savo išsivystymu atsiliekanti keliais dešimtmečiais.

- Į eksportą orientuota Japonijos ekonomika.  Akivaizdus pavyzdys, kas gali atsitikti su tokia ekonomika pasaulinės recesijos metu. Kaip žinia, prekių tiekimui į užsienį tenka 10%  Japonijos BVP. Šalis į užsienį daugiausiai tiekia ilgalaikio naudojimo prekes, tame tarpe  ir automobilius. Tačiau pablogėjus gyvenimo sąlygoms, žmonės taupo būtent šiems dalykams. Tad apie 90%  Japonijos ekonomikos praradimų krizės metu sukėlė kaip tik staigus eksporto sumažėjimas. Kaip tik dėlto Japonijai tenka banaliai laukti greito Amerikos ekonomikos atsigavimo.

- Japonijos demografinė problema

Esmė ta, jog nei viena pasaulio šalis turbūt nesensta taip greitai, kaip Japonija. Pastaraisiais metus šis procesas progresuoja ir tampa aštria problema: mažėja gimstamumas (gyventojų augimo tempai – 0,01%, tai yra vieni mažiausių pasaulyje), ilgėja gyvenimo laikas (japonai garsėja ilgaamžiškumu, ypač moterų, kuris  yra bene didžiausias pasaulyje – beveik 86,5 metų, vyrų – 80 metų). Laikoma, kad žmonių, kurių amžius viršija 65 metus, skaičius neturi viršyti 7%  visų gyventojų skaičiaus, Japonijoje ši reikšmė - 20% (Švedijoje – 17%, Vokietijoje – 18%). Suprantama, jog tokia situacija smarkiai padidina krūvį darbingo amžiaus gyventojams.

- Ar Japonijos politinis nestabilumas jau praeityje?

Į praeitį nugrimzdo garsusis japoniškas politinis stabilumas. Šių metų gegužę atsistatydino (dėl priešrinkiminio pažado netesėjimo iš Okinavos iškelti amerikiečių karinės aviacijos bazę) jau ketvirtas ministras pirmininkas per keturis metus. Akivaizdžiai persistengta bet kokios demokratijos atžvilgiu. Jei anksčiau daugiau nei pusę amžiaus valdžios monopoliją turėjo Liberalų demokratų partija, neseniai užleidusi vietą Demokratų partijai, tai paskutinių parlamento rinkimų metu  stambų pralaimėjimą valdantiesiems patyrė jau Demokratų partija.

Tai reiškia, kad šalyje susiformavo savotiška dviguba valdžia: demokratų partija valdo žemutinius rūmus, o opozicija – viršutinius. Akivaizdu, kad šalies laukia staigus politinės situacijos destabilizavimas. Visų pirma, tai sukelia didelį pavargusių nuo politikos gyventojų nepasitenkinimą, antra, verčia investuotojus susilaikyti nuo investavimo į japonų kompanijas. Galima teigti, jog didžiausios krizės po Antrojo Pasaulinio karo akistatoje, Japonijos valdžia pasirodė faktiškai nepajėgi kurti ilgalaikių programų.

Rytai ir Vakarai kartu? Arba krizė japoniškai


JaponijaGiliausią recesiją visoje pokarinės Japonijos istorijoje globali finansinė ir ekonominė krizė tik dar labiau apsunkino. 2009 metais Japonijos ekonomika smigo dar giliau:
-    Šalies BVP 2009 metais sumažėjo 5,2%;
-    Chroniškas biudžeto deficitas, šiomis dienomis pasiekęs 10%;
-    Valstybės skola auga. Šiuo metu ji yra didžiausia pasaulyje tarp išsivysčiusių šalių. TVF  duomenimis, 2009 metais ji sudarė 218,6% BVP (tos pačios šiuo metu liūdnai pagarsėjusios Graikijos skola yra mažesnė) ir, svarbiausia, skola vis auga. Ekspertai teigia, kad Japonija yra ant skolos duobės slenksčio;
-    2010 metų sausį tarptautinė reitingo agentūra Standard & Poor’s sumažino Japonijos reitingų prognozę iki „negatyvios“;
-    Sumažėjo privačių namų ūkių išlaidos. Šių metų gegužę mažmeniniai pardavimai sumažėjo 5,3%, palyginus su 2009 metų gegužės mėnesiu, ir tai tęsiasi jau beveik 2 metus;
-    Kelintą mėnesį iš eilės Japonijoje auga nedarbo lygis, gegužę jis padidėjo 0,1%, lyginant su ankstesniais mėnesiais, ir  sudarė 5,2%;
-    Iki šiol niekaip nepavyksta atgaivinti šalies bankų sistemos;
-    Kiniškas verslas pamažu išstumia japonus ne tik iš pasaulinės, bet ir iš vidaus rinkos. Pavyzdžiui, prekių kiekis su užrašu „made in China“ Japonijos parduotuvėse sudaro jau du trečdalius;
-    Užleidžia savo pozicijas Japonijos technologiniai brendai: į amerikiečių Forbes reitingą iš 50 dalyvavusių japoniškų brendų papuolė tik keturi – Toyota (Nr. 11), Honda (Nr.22), Nintendo (Nr. 27) ir Canon (Nr. 39).

Nuo 2008 metų pabaigos pradėta realizuoti antikrizinė programa. Tikimasi, kad bendra lėšų suma, kuri yra  jau skirta ir dar bus skiriama krizės metu artimiausiais metais, pasieks 100 trilijonų jenų arba daugiau kaip 1 trilijoną dolerių. Kaip pagrindines premjero Naoto Kan   ekonomikos atgaivinimo priemones galima išskirti:
-    vidinės paklausos palaikymas ne tik per bankus, bet ir tiesiogiai: kiekvienas šalies gyventojas dabar kasmet gaus subsidijas - 120 USD suaugusiam, 200 USD – vaikui ir pagyvenusiam, numatytos mokesčių mažinimo lengvatos fiziniams asmenims;
-    kova su „per aukštu“ Japonijos jenos kursu, kurio pakilimas iki 15 metų maksimumo gali sutrikdyti šalies ekonominį atsistatymą.
-    Japonijos Bankas suteiks komerciniams bankams iki 3 trilijonų jenų (33 milijardus dolerių) pramonės kreditavimui;
-    Palaikoma stabili pagrindinė palūkanų norma 0,1% lygyje, tačiau žemos palūkanų normos kol kas negali atgaivinti Japonijos ekonomikos;
-    maksimalios palūkanų normos sumažinimas nuo 29,2% iki 20% ir asmenų skaičiaus, turinčio galimybę gauti paskolas, apribojimas;
-    praėjusiais  metais įvestos kompensacijos ir mokesčių lengvatos, perkant ekologiškai švarų automobilį, pagyvino pardavimus. Gegužę  jie išaugo 28%, palyginus su tuo pačiu 2009 metų mėnesiu. Automobilių pardavimų augimas pastebimas jau 10-ą mėnesį iš eilės. Tiesa, kai kurie ekspertai sieja tai su rugsėjo mėnesį pasibaigusiu stimuliuojančių priemonių veikimo terminu;
-    numatoma maksimali valstybinio sektoriaus kompanijų privatizacija;
-    pensijų sistemos ir sveikatos draudimo reforma.

Kaip ten bebūtų, bet 2010 metai parodė, kad Japonijos ekonomika auga greičiau, nei tikėtasi:
-    manoma, kad šalies BVP padidės 2,6%. Tačiau kol kas augimas antrame ketvirtyje sudarė tik 0,1%, palyginus su pirmu, ir 0,4% - palyginus su tuo pačiu periodu pernai. Tiesa, yra nuomonių, kad ekonomika auga tik dėl produkcijos eksporto;
-    japonų kompanijos pranešė apie staigų automobilių gamybos visame pasaulyje padidėjimą I pusmetyje ir ypač birželio mėnesį;
-    balandį eksportas išaugo daugiau nei 40% , lyginant su 2009 metų balandžio mėn.

Analitikai teigia, kad tai vyksta dėl  eksporto padidėjimo į Azijos šalis.  Kaip žinia, Azijos rinkoms šiuo metu tenka 50% japoniško eksporto (pavyzdžiui, Suzuki išgyveno finansų krizę geriau, nei konkurentai, nes orientavosi į nebrangių ir nedidelių automobilių gamybą Indijos rinkai). Tačiau defliacijos tendencija Japonijos ekonomikoje nesilpnėja:
-    nustatyta 1,1% defliacija;
-    namų ūkių išlaidos gegužę sumažėjo 0,7%, tačiau vidinė paklausa lieka prislopinta, bazinės vartotojų kainos gegužę smuko 1,2%, palyginus su praėjusių metų gegužės mėnesiu,
-    investicijų apimtis į prioritetines pramonės šakas gegužę sumažėjo 1,6% , lyginant su balandžio mėnesiu,
-    jena atnaujino 15 metų maksimumą dolerio atžvilgiu ir 9 metų maksimumą euro atžvilgiu. O tai reiškia, kad egzistuoja japonų ekonomikos atgaivinimo tempų sumažėjimo rizika.

Japonijos paradoksas: stipri jena – žala ekonomikai


Stipriausių pasaulio šalių, kurių ekonomika priklauso nuo eksporto, nacionalinės valiutos kursas visada yra dirbtinai palaikomas valstybės ir Nacionalinio banko gana žemame lygyje tam, kad nacionaliniams gamintojams būtų sukurtos maksimaliai palankios sąlygos produkcijos eksportui konkurencinėje kovoje dėl tiekimo rinkų. Tačiau dėl pasaulinės ekonominės krizės, politinio nestabilumo šalyje, Japonijos finansinių problemų, Nacionalinis bankas nesugebėjo išlaikyti Japonijos jenos kurso konkurencingai žemame lygyje kitų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu – JAV dolerio, euro, svaro.

Japonijos jenos indekso kursas naujosios Masterforex-V techninės analizės požiūriu
 

Japonija

 


ekonominio stebuklo modelis

 

 

Japonijos ekonomika



Atkreipiame dėmesį, jog Japonijos jenos apsisukimas prasidėjo ...  metai prieš pasaulinės ekonomikos krizės pradžią.

Kada baigsis jenos indekso stiprėjimas?
-    Visas pasaulis mažiausiai metus laukia trendo pasikeitimo, tačiau trendas nesikeičia;
-    jenos kurso apsisukimui JAV dolerio, euro, svaro atžvilgiu – būtinas MF pivoto 49,94 kirtimas ir 54,78 pasipriešinimo kirtimas;
-    be šių sąlygų – trendas tęsis.

Kokia Japonijos ekonomikos ateitis?

P. Krugman pažymi tam tikrą šalies vystymosi tendenciją – „nuo japoniško stebuklo – per japoniškus spąstus – link neapibrėžtos ekonominės ateities“ ir mato išeitį iš japoniškų spąstų kainų augime, infliacijoje, kuri privers žmones leisti pinigus, o ne taupyti ir kaupti.

Ir vis dėlto, 2009 metais Japonija verslo vystymo lengvumo indekse užėmė 13 vietą,
  o ekonominės laisvės indekse - 19 vietą. Dar daugiau, Japonija turi potencialo naujam šuoliui. Knygos „Japoniškas ekonominis modelis“ autoriai Michael Porter, Hirotaka Takeuchi, Mariko Sakakibara mano, kad Japonija turi sustabdyti konkuravimą tik dėl savo produkcijos kokybės ir pradėti konkuruoti dėl inovacinių strategijų.„Mes tikimės, kad šios naujos didžios transformacijos pradžia jau ne už kalnų“. Tačiau kol kas tai nelabai pavyksta.
 

Paskelbimo data: 2010-10-15 07:57 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55