Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Trečiadienis, gruodžio 11, 02:21 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Izraelio sėkmės algoritmas investuotojo akimis: per 20 metų iš kibucų į hi-tech valstybę

Izraelis Masterforex-v Akademijos akimis

Svajojantys „nuo nulio“ sukurti klestinčią valstybę ir padaryti ją viena iš pasaulio ekonomikos lyderių, priešiškos aplinkos sąlygomis akmenuotoje dykumoje be gyvybės, smėlynuose be vandens, visiškai neturint naudingųjų iškasenų, turėtų atidžiai išnagrinėti Izraelio patirtį. O investuotojai gali pasimokyti iš fenomenalios sėkmės, nes šios šalies verslas gimė tokiomis pat sunkiomis sąlygomis, kaip ir pati žydiška valstybė. Koks gi ekonominio stebuklo algoritmas pažadėtoje žemėje? Apie tai - Masterforex-V prekybos Akademijos treiderių atstovybės pasakojimas.

Izraelis turistų, politikų ir ekonomistų akimis

Turistai mato estetišką pasakiško grožio šalį. Visų vaivorykštės spalvų nepakanka jos apibūdinimui: žydra jūra, balta saulė, geltona dykuma, amžina alyvuogių ir apelsinų giraičių žaluma, Negyvoji jūra. O dar – nuolatinė vasara. Kaip juokaujama Izraelyje, pusė metų  - vasara, o kita pusė metų – tiesiog labai karšta.

Izraelio istorija – nevienareikšmiška. Nors, gerai pagalvojus, kurios gi tautos istorija yra paprasta? Todėl Izraelio pasaulyje arba nekenčia, visų pirma - dėl politikos palestiniečių atžvilgiu, arba myli, didžiuojasi ir žavisi.

O kaip gi! Viena iš pačių smulkiausių planetos šalių (ne šalis, o siaura žemės juosta išilgai pakrantės, kurios plačiausioje vietoje tėra 135 km.), turinti itin nepalankias akmenuotos dykumos gamtines sąlygas, neturtinga gamtiniais ištekliais, turinti mažai gyventojų (7,5 mln.), padarė neįtikėtiną vystymosi šuolį ir užėmė garbingą vietą labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių gretose.

  • 2-a vieta pasaulyje (po JAV) pagal technologinių kompanijų kiekį,Izraelis
  • 3-a vieta (po JAV ir Kanados) pagal NASDAQ kompanijų kiekį (kurios specializuojasi hi-tech srityje),
  • „Izraelietiškas Silicio slėnis“ yra antras pasaulyje, nusileisdamas tik Silicio slėniui, esančiam JAV.
  • 4-a vieta pasaulyje pagal ginklų eksportą,
  • pagal ekonominio augimo tempus Izraelis patenka į greičiausiai augančių pasaulio šalių pirmą penketuką,
  • pagal BVP tarp trijų dešimčių Artimųjų, Viduriniųjų Rytų ir Centrinės Azijos valstybių užima garbingą 3-ią vietą (po Saudo Arabijos ir Turkijos – valstybių, kurios yra žymiai didesnės ir turtingesnės gamtiniais resursais).


Ir visa tai - per trumpą egzistavimo periodą ir esant permanentiniams karams su kaimynais, konfliktams, boikotams ir embargui!

Izraeliečiai įsigudrino dykumoje nuimti po tris daržovių derlius per metus ir gauti po 100 centnerių kviečių iš hektaro (lašelinis drėkinimas, beje, išrastas Izraelyje, yra atvestas prie kiekvieno medžio). Ten net karvės ypatingos. Izraelietiška karvė duoda dvigubai daugiau pieno, nei europietiška.
Šių ekonominių pasiekimų patvirtinimu tapo izraelietiško šekelio pripažinimas laisvai konvertuojama valiuta 2008-aisiais (pasaulyje tuo metu jų buvo tik 17).
Šių metų gegužę  Izraelis įstojo į prestižinį tarptautinį ekonominį klubą  – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

„Pažadėtosios žemės“ ekonominio stebuklo algoritmas

Galima išskirti kelis lygiagrečius procesus, kurių dėka įvyko staigus Izraelio ekonomikos vystymosi pagreitėjimas 90-ųjų viduryje. Šis algoritmas yra silpnai apšviestas žiniasklaidoje dėl keleto politinių priežasčių:

 

  • Izraelio patirtis vaizdžiai parodė, prie ko gali privesti populistinė politika ir  „socialinio saugumo“ žaidimai, jei tai nėra pagrįsta ekonomiškai.
  • Išėjimas iš krizės įvykdytas  nepopuliariomis griežtomis ekonominėmis priemonėmis, atsisakius populizmo, liberalizavus ekonomiką ir padarius galingą šuolį kompiuterinių technologijų srityje,... suformuojant naujas, jau socialines problemas valstybėje.


Išnagrinėkime Izraelio patirtį ir nustebsime supratę, kad jam teko spręsti tas pačias problemas, kurias šiuo metu sprendžia daugelis buvusių sovietinių šalių.

1. 1984 metai, Izraelis ties bankroto riba? Radikalios permainos ūkio vystymo koncepcijoje.

Permainos taps ryškesnės, jei prisiminsime, kad Izraelio ekonomika ilgą laiką buvo labai smarkiai susijusi su socialistine idėja ir „dirižizmu“ (aktyvus valstybės kišimasis į ekonomikos valdymą), socialinio saugumo politika, nukreipta į mažai pasiturinčių gyventojų sluoksnių aprūpinimą „turtingų ir pasiturinčių“ sąskaita.

Izraelis80-ųjų viduryje tapo akivaizdu, kad ši politika išsisėmė, netgi daugiau - privedė šalį iki ekonominio bankroto ribos (galima pažymėti, kad tuo metu vartojimo kainų indeksas siekė 445%), bet būtent tai ir privertė valdžią veikti.

Tais pačiais 1984 metais buvo priimta ekonominės sistemos liberalizacijos programa, sudaryta iš kitoms  šalims jau žinomų reformų:

  • atsisakyta nuo protekcionizmo ir verslo veiklos apribojimo,
  • sukurtos sąlygos konkurencijai,
  • nustatytos laisvos kainos,
  • privatizacija,
  • monetarinis reguliavimas, staigus biudžeto sumažinimas, šekelio devalvavimas.

Teko riktis absoliučiai nepopuliarias priemones, o Izraeliui - ypač, juk jis ilgai ir laimingai gyveno socialistinėje visuotinos gerovės valstybinėje sistemoje. Teko griežtinti socialinę politiką, mažinti lengvatas, šaldyti visuomeninę statybą.

Izraelio pramonėŠiandien socialinėms paslaugoms šalis naudoja tik... 16% BVP. Dėl nedidelių nedarbo ir minimalaus pragyvenimo lygio pašalpų Izraelis yra 4-oje vietoje pasaulyje pagal „nelygybės indeksą“ tarp išsivysčiusių šalių, patenkančių į EBPO. Izraelyje gimus pirmam vaikui valstybė išduoda tik 1500 šekelių (1 doleris = 3,862 šekelio), gimus antram – 700 šekelių, trečiam – dar mažiau, simbolinius 400 šekelių. Bet štai BVP vienam gyventojui 2009 metais sudarė $28,400 tūkst.  

Paprastiems izraeliečiams tai, savaime suprantama, nekelia susižavėjimo. Jie mano, kad pastovus socialinės biudžeto dalies mažinimas lėtai, bet užtikrinai:

  • didina vargstančiųjų kiekį šalyje, šiandien 20% namų ūkių yra žemiau skurdo ribos, dauguma jų - tai arabai ir judėjai ortodoksai;
  • blogėja situacija Izraelio mokyklose, ką parodo įvairių mokyklinio išsilavinimo tyrimų rezultatai. Tuo sunku patikėti, bet Izraelis šiandien jau negali konkuruoti tarptautinėse mokyklinėse matematikos olimpiadose.
  • valstybės įsipareigojimas suteikti piliečiams visuotines ir lygias teises medicininiam aptarnavimui faktiškai nebevykdomas. Blogai? Neteisinga? Taip.


Tačiau, lygiagrečiai tam, Izraelio medicina daro stebuklus. Niekur pasaulyje taip nekovojama už žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo amžiaus, kaip Izraelyje (neseniai Izraelis pareiškė, kad sukurta universali vakcina nuo visų rūšių gripo). Todėl visai nenuostabu, kad vidutinė vyrų pragyvenimo trukmė yra 79 metai, o moterų – 83 metai. Vieni iš aukščiausių yra ir gyventojų skaičiaus augimo tempai – 1,8%. Izraeliečiai juokauja: jie turi tris nacionalines sporto šakas – valgį, „shopingą“ ir netvarkingus lytinius santykius. Visos „sporto“ šakos tik padeda šalies vystymuisi, apie ką byloja ir „Lexus“, „Jaguar“, „Porshe“ ir „Infinity“ kiekis, kuris ypač didėja Izraelyje pastaruoju metu.

2. Šuolis aukštųjų technologijų sferoje. Būtent hi-tech tapo nauju izraelietišku ginklu. Paklausite, kodėl? Egzistuoja keli paaiškinimai:

  • Karinės pramonės komplekso krizė 80-ųjų viduryje. TSRS iširimas, socialistinių šalių bloko krachas ir po to sekusi „šaltojo karo“ pabaiga sukėlė karinės technikos paklausos sumažėjimą pasaulyje. O tai būtent ta sfera, kurioje Izraelis daugelį metų smarkiai lenkė daugumą ekonomiškai išsivysčiusių šalių (viena iš paskutinių naujienų – Izraeliečiai išmoko tankus padaryti nepastebimais). Dėl karo gamybos sumažėjimo, pirmos klasės inžinieriai, turintys nestandartinį mąstymą, buvo priversti pereiti dirbti į pilietinį sektorių. Be to, tai buvo ir paties išgyvenimo reikalas. Tik remdamasi išsilavinimu ir mokslu maža valstybė, praktiškai neturinti gamtinių resursų, galėjo išgyventi ir atlaikyti kitų šalių konkurenciją;
  • arabų ekonominis boikotas, kaip atsakas į valstybės politiką Palestinos atžvilgiu, privertė izraeliečius mąstyti globaliai ir nestandartiškai. O nedidelė vidinė rinka ir regioninių rinkų nebuvimas privertė izraelietiškas kompanijas tapti išradingesnėmis ir orientuotis į užsienį.

Tokiu būdu Izraeliui neliko kitos išeities:  šalies ekonomikos pagrindine niša tapo ne apelsinų, išaugintų kibucuose, eksportas, o aukštosios technologijos. Iš tikrųjų, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

Investicijos įpramonęTapti XX amžiaus pabaigos hi-tech sinonimu Izraeliui padėjo kryptinga valstybės politika:

  • sukurti 24 „technologiniai inkubatoriai“ (mokslo miestai);
  • nedidelėje valstybėje funkcionuoja apie 3 tūkstančiai technologinio sektoriaus kompanijų;
  • pagal ilgalaikio rizikos kapitalo kiekį Izraelis aplenkia Europą, skaičiuojant santykinai, 33 kartais, o skaičiuojant absoliučiai, jis yra maždaug lygus Prancūzijos ir Vokietijos kapitalui kartu sudėjus. Pagal start-up kompanijų skaičių (neseniai sukurta kompanija, kurianti savo verslą inovacijų pagrindu) vienam žmogui, užima pirmą vietą pasaulyje. 2001-ų  metų išvakarėse kas 36 valandas Izraelyje atsirasdavo nauja start-up kompanija;
  • didžiausias pasaulyje kompiuterių skaičius vienam gyventojui. Daugiau nei 3 mln. interneto naudotojų, 50% iš jų – naudojasi aukštosios spartos internetu;
  • užima 2-ą vietą pasaulyje (po JAV) pagal turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių kiekį (20% gyventojų) ir 1-mą vietą pasaulyje pagal inžinierių skaičių (nuo bendro gyventojų skaičiaus);
  • Izraelis yra antras pasaulyje pagal naujos literatūros išleidimą ir pardavimą, ten iki šiol yra skaitomos knygos;
  • 10 tūkst. darbininkų  tenka 135 mokslininkai ir inžinieriai (JAV – 70, Vokietijoje – 48).

Viso to pasekoje šiandien Izraelis:

  • užima 1-ą vietą pasaulyje pagal publikuojamų pasauliniuose leidiniuose mokslinių darbų kiekį - 1549 straipsnių vienam milijonui šalies gyventojų. Palyginimui: JAV – 900 mokslinių straipsnių, visose ES šalyse – 729;
  • didžiausias patentų skaičius vienam gyventojui;
  • IBM, Motorolla, Microsoft ir Intel atidarė Izraelyje savo tyrimo centrus. Galima teigti, kad visi geriausi Intel produktai buvo sukurti ir pagaminti Izraelyje. Intel kompanija tapo stambiausiu Izraelio eksportuotoju. Jos įnašas į Izraelio ekonomiką per paskutinį dešimtmetį įvertinimas $4,6 mlrd. suma.

Toks kokybės šuolis hi-tech srityje leido Izraeliui papulti tarp 12-os elitinių mokslo valstybių. Vietinė aukštųjų technologijų industrija jau dabar užima 51% Izraelio eksporto, vertinkite patys -  prieš 15 metų užėmė 36%.

3. Artimųjų rytų regiono politinis atšilimas 90-aisiais

Techninė analizė pramonėjeFaktinis arabų ekonominio boikoto atšaukimas Izraeliui padidino šalies patrauklumą  užsienio investuotojų tarpe, įvyko integracija į pasaulinę ekonominę sistemą ir išėjimas į tarptautines kapitalo rinkas.

Pagrindiniais investicijų į Izraelio ekonomiką šaltiniais tapo:

  • tarptautinės kompanijos. Tik Izraelyje Microsoft ir Cisco (pasaulinis lyderis tinklo technologijų srityje) turi savo vienintelius R&D (tyrimai ir išradimai) skyrius, esančius  ne JAV teritorijoje. 90-aisais,  pagal mobilizavusių kapitalą Valstijose užsienio kompanijų skaičių, Izraelis atsidūrė antroje vietoje, užleisdamas vietą tik Kanadai. Izraelis kaip magnetas traukė užsienio investuotojus – Google, Samsung, Motorolla, Microsoft, Intel ir t.t. Jei 1992 metais užsienio investicijos sudarė $500 mln., tai 1997-ais – jau $3,8 mlrd. Be to, Izraelis - tai vienintelė šalis pasaulyje, turinti susitarimus dėl laisvos prekybos vienu metu ir su JAV, ir su ES (o dar su Kanada, Turkija, Čekija, Lenkija, Jordanija ir t.t.).
  • JAV ir jų sąjungininkai. Apskaičiuota, kad nuo 1967 iki 1996 metų Izraeliui pagal skirtingas pagalbos programas buvo perduota apie $300 milijardų! Šalis yra pirmoje vietoje pagal bendrą pagalbą, gautą iš JAV po Antrojo pasaulinio karo (nuo 1949 iki 2006 metų - $96,7 mlrd). Apskaičiuota, kad Amerikos pagalba sudaro 4,4% biudžeto ir 1,2% BNP, 17% karinio biudžeto Izraelyje (beje, tiesioginės karinės išlaidos sudaro  7,3% biudžeto).


Analitiko Marko Klaido nuomone, dėl to Izraelio ekonomika negali būti laikoma pilnaverte. Štai ir nauja priešraketinės gynybos sistema „Geležinis kupolas“, neseniai sėkmingai praėjusi bandymus, sukurta už amerikietiškus pinigus (apie $200 milijonų). Todėl suprantamas izraeliečių nerimas, kad ekonominė krizė ir Afganistanas jų problemas Barakui Obamai nustums į antrą planą. Be abejo, iš JAV pusės kalba eina ne apie banalią labdarą. Patys izraeliečiai pabrėžia, kad, gaudami amerikietiškas subsidijas, jie vėliau grąžina jas amerikietiškam karinės pramonės kompleksui (paskutinė naujiena -  Izraelis ruošiasi pirkti 19 naikintuvų F-35, kurių vertė yra $3 mlrd.). Esminis dalykas yra tas, kad Amerikai Izraelis dar ilgai bus jų „nenuskandinamas lėktuvnešis“ Artimuosiuose Rytuose.

  • -    Diaspora. Pasaulyje yra daug turtingų žydų, kurie palaiko šalies ekonomiką. Kasmetiniai privatūs žydų aukojimai per labdaros organizacijas sudaro beveik $1 mlrd. ir dar apie $500 mln. įliejama iš „Izraelio obligacijų“. Ir šiaip, dar prieš keletą metų į šalį galima buvo įvežti bet kokią grynųjų pinigų sumą. Tačiau Izraelis žymiai apribojo sumą, nusileidęs spaudimui, kurį darė ES ir JAV, paskelbusios karą „nešvariems“ pinigams.

4. Grandiozinė repatriacijos banga iš TSRS, postsovietinės erdvės.

IzraelyjeIstorijoje nėra žinoma daug pavyzdžių tokio masinio „žmogiškojo kapitalo“ importo  ir per tokį trumpą laikotarpį – apie 1mln. Bet kalba eina ne tik apie kiekį.

90-aisias atvyko 73 tūkst. aukštai kvalifikuotų inžinierių (inžinierių, gimusių Izraelyje, buvo dvigubai mažiau), maždaug 40% specialistų, dirbančių aukštųjų technologijų srityje, tuomet kalbėjo rusiškai. Be to manoma, kad imigrantai yra daugiau linkę rizikuoti, jie energingi, patriotiški ir motyvuoti siekti sėkmės. Manoma, kad repatriantai pagreitino Izraelio ekonominį vystymąsi 5-iais metais.

To pasekoje vidutinis metinis gamybos augimas 1990-1995 metais viršijo 7%, pagal augimo tempus tais metais Izraelis nusileido tik Pietų Korėjai (išsamiau –  „Pietų Korėjos stebuklo“ pamokos ir nežinomos paslaptys investuotojų akimis), pramonės gamyba išaugo daugiau nei dvigubai.
Tačiau Izraelyje pakanka faktorių, kurie, jei ir neatbaido užsienio investuotojų, tai verčia juos būti atsargiais, ir, galų gale, apsunkina papildomų lėšų pritraukimą:

  • Korupcija. Transparency International duomenimis, praeitais metais Izraelis pagal valdžios korupcijos lygį buvo 32-oje vietoje iš 180 valstybių (6,1 balo dešimtbalėje skalėje), sakykim, ne taip jau ir blogai (neakcentuosime to, kad nusileido tokioms šalims kaip Čilė, Estija, Slovėnija), tik atkreipsime dėmesį, kad 1997 metais šalis buvo vertinama 8 balais, t.y. objektyviai situacija šioje srityje pablogėjo.

Nors patys izraeliečiai paskutinį dešimtmetį vadina ne kitaip, kaip „korupcijos dešimtmečiu“. Žiniasklaida gąsdinančiai periodiškai praneša apie kaltinimus kyšininkavimu, sukčiavimu, melagingų parodymų davimu, apie kaltinimus seksualiniu priekabiavimu, pateiktus vyriausybės vadovui, ministrams, merams.
Politika
Tačiau, skirtingai nei postsovietinėse šalyse, Izraelyje po demaskavimo seka ne tik perkėlimas iš  kabineto į kalėjimo kamerą, bet ir valdžios viršūnės pakratymas, priešlaikiniai rinkimai ir Kneseto sudėties keitimas. Kalbant apie eilinius piliečius,  su korupcija jie susiduria retai. Kartais kalbama apie gydytojų kyšininkavimo atvejus, kai valstybinėmis ligoninėmis naudojamasi privataus pasipelnymo tikslais ir pan., bet tokie atvejai yra greičiau išimtis.  Gydytojo licencija Izraelyje per daug sunkiai gaunama, kad ja rizikuoti. Kyšiai Izraelyje yra negarbingas reikalas, daugiau paplitęs yra „blatas“ (žymusis „kryžminis apdulkinimas“: tu – man, aš – tau). Izraelietiškas principas sako: „Nesvarbu, ką tu žinai – svarbu, ką tu pažįsti“. Visai kaip pas mus.

•    Politinis nestabilumas. Dėl valdžios korupcijos lygio, politinio nestabilumo, nepilnavertės teismų sistemos, Izraelis pagal valdžios kokybę užima paskutinę vietą tarp išsivysčiusių šalių. Manoma, kad Izraelio elitas – tai gana uždara „2000 šeimų“ bendruomenė – Recanati, Nimrodi, Dankner,  Arison, Mozes ir kt.šeimos, kurios ir sprendžia daugelį klausimų tarpusavyje, o tai, savo ruožtu, neteikia stabilumo bendruomenei.
•    Užsienio politikos neapibrėžtumas. Iš esmės, tai yra natūralu pastoviai kariaujančiai valstybei, kuri, pagal eilę vertinimų, dar yra ir šešta branduolinė pasaulio valstybė (apie 200 branduolinių užtaisų). Šioje situacijoje bet kokios politinės permainos (pavyzdžiui, prognozuojama „The Washington Times“ greita Egipto prezidento Hosni Mubarako mirtis nuo skrandžio ir kasos vėžio) gali sukelti situacijos destabilizavimą regione.

Izraeliečių psichologijos ypatumai

Izraelio literatas ir vertėjas M. Belenkij  teisingai pažymi, kad mums įprastai stereotipiškai vertinti izraelietį yra visiškai neteisinga: tipiškas izraelietis, o tarp jų – pusė išeivių iš Šiaurės Afrikos,  savo mentalitetu yra artimesnis Vidurio Azijos tautoms. Be to, vertinant nacionalinį charakterį, reiktų atsižvelgti į izraeliečio būdo vidinį  prieštaringumą, pasireiškiantį, tame tarpe, ir jų neprilygstamu įpročiu atsakinėti klausimu į klausimą. Pasistengsime ir mes nupasakoti svarbiausius izraeliečių mentaliteto bruožus:

  • Izraelietis, žinoma, patriotas. Didelių patriotų sunku surasti bet kur pasaulyje. Todėl, pavyzdžiui, tarnavimas Izraelio ginkluotose pajėgose visiems, tarp jų ir jaunoms merginoms, yra visiškai natūralus dalykas. Tačiau tai yra visiškai kitokia armija, negu įprasta pas mus.
  • Gyvenime jie yra nepataisomi individualistai. Tai, kažkuria prasme, gali paaiškinti situaciją Izraelio keliuose. Šia tema taip juokaujama apie specialią automobilio modifikaciją Izraeliui:
    • -    be posūkio signalų;
    • -    garso signalas yra padidinto galingumo;
    • -    viena pavara – tik į priekį;
    • -    galingas garsiakalbis „komplimentų“ perdavimui kolegoms kelyje.


Akademija

  • Išskiriamas įžvalgus protas ir nepaprasti gabumai verslui. Jie moka uždirbti pinigus, ne atsitiktinai gi egzistuoja nuomonė, kad vargšų žydų nebūna. Bet, kita vertus, ten nepriimta girtis savo turtais, rodyti juos viešai. O gal tai elementarus saugumo reikalavimas? Štai ir mes jau pradedam atsakinėti klausimu į klausimą.
  • Nepraleis galimybės apgauti ką nors, o  gal vis tik - pamokyti taupumo?
  • Charakteringas visuotinis nepareigingumas. Punktualumu izraeliečiai neserga. Pažadės ateiti rytoj 11:00 val. paremontuoti skalbimo mašinos ir neateis... nieko tokio. „Machar ba-boker“ („rytoj ryte“) – mėgstamiausias atsikalbėjimas. Kaip sako patys izraeliečiai, tik pas juos egzistuoja toks laiko mato vienetas: „Ateisiu tarp vienuoliktos ir šeštos“. O gal tai dėl per didelės meilės laisvei?
  • Labai mėgsta pasiginčyti. Žymusis – „du žydai – trys nuomonės“, mums gana gerai žinomas. Bet Izraelyje tai turi kitokią prasmę, jie neįrodinės putodami savo teisybės, o tik periodiškai ginčo metu užiminės tai vieną, tai kitą pusę. O gal, paprasčiausiai, diskusija jiems - tai gyvenimo būdas?
  • Begėdiškumas, akivaizdus delikatumo deficitas, kai kurie, tiesa, tai vadina įžūlumu. O gal tai tiesiog kompleksų neturėjimas, komunikabilumas ir pasitikėjimas savimi?
  • Gobšumas. Kaip anekdote: žydas išraukia iš jūros auksinę žuvelę. Žuvelė įtartinai žiūri į jį  – Žydas?

-Taip

-Tai geriau iškart iškepk...

    
      O gal tiesiog dėl to ir sukuriama  taip trokštama daugeliui gerovė? Ir vertinama tik tai, kas uždirbta prakaitu ir krauju?


Izraelio ekonominė krizė

Ekonominė krizėNepaisant Izraelio ekonomikos stabilumo, pasaulinės krizės pasekmės atsispindi ir Izraelyje. Juk pagrindiniai Izraelio ekonominiai ryšiai tenka ES ir JAV, kurios rimtai nukentėjo nuo krizės.
Ypač sunkus buvo pirmas 2009 metų ketvirtis:

  • BVP sumažėjo 3,6% metų bėgyje, viršijant visas prognozes;
  • Importas sumažėjo 62%, o eksportas – daugiau kaip 46%;
  • Nedarbas 2009-ais metais sudarė 7,7%. 2008-ųjų pabaigoje šalyje praėjo masinių atleidimų banga, kartais po 17 tūkst. žmonių per mėnesį:
  • Algos hi-tech srityje krito 5-15%;
  • Izraeliečių pragyvenimo lygis krito 6%;
  • Vartojimo paklausos smukimas. Izraeliečiai perėjo į ekonominį režimą, sumažėjo baldų, elektros prekių pardavimai.

Ir vis dėl to, Izraelis stebėtinai greitai atsistatė po krizės. Patys izraeliečiai mano, kad pagrindinė krizės pamoka yra ta, kad visiems reikia gyventi pagal galimybes. Tas, kas nusižengia šiai auksinei taisyklei, anksčiau ar vėliau brangiai sumoka. Izraeliečiai, palyginus su amerikiečiais, bent jau stengėsi gyventi pagal galimybes. Izraelyje kredito suma sudaro tik 50% nuo paskolos gavėjo įplaukų, kai JAV – 150%. Šalyje nebuvo tokio pamišimo dėl masinio vartojimo, kaip JAV. Eilinį kartą pasiteisino išmintingas lėšų taupymas ir apgalvotos investicijos (tiesa, kai kurie analitikai mano, kad šalies ekonomikai išlikti virš vandens leidžia stambūs kariniai užsakymai). Kaip mano Izraelio Centrinio banko vadovas Stanley Fischer, „konservatyvi ir kruopščiai kontroliuojama Izraelio bankų sistema, atsisakiusi spekuliuoti aktyvais, susijusiais su kreditais nekilnojamam turtui, iš dalies apsaugojo šalį nuo pasaulinės finansų krizės“.

2009 m. BPV išaugo 0,7%, nors prognozuotas 1,5% kritimas.

  • pavyko išvengti finansų sistemos kolapso;
  • infliacijos lygis 2009-ais sudarė 3,9%;
  • nedarbo lygis sumažėjo ir pasiekė 6,5%;
  • trys žymiausios agentūros – Moody‘s, S&P, Fitch – patvirtino stabiliai pozityvius Izraelio reitingus;
  • šekelis iš esmės yra stabilus;
  • stebimas kotiruočių augimas Tel Avivo biržoje ir t.t.

Benjamin Netanyahu vyriausybė išėjimui iš krizės ėmėsi:

Visų pirma, valstybinių išlaidų mažinimo politikos, kuri iškart izraeliečių buvo pavadinta „kiaulišku kapitalizmu“:

  • planuojamas algų užšaldymas valstybiniame sektoriuje. Jei „Histadrut“ nesutiks (profsąjungos visada atlikdavo hipertrofuotą vaidmenį Izraelio bendruomenėje), tai kiekvienas dirbantis 2-ų metų bėgyje bus priverstas paskirti 2% savo algos valstybinėms Izraelio obligacijoms. Netanyahu nusiteikęs šių pinigų sąskaita apmokėti laikinai netekusių darbo privataus sektoriaus darbininkų atostogas, padėti hi-tech kompanijoms;
  • naujame dviejų metų biudžete, kurį valdžia patvirtino liepos 16-ą, ruošiamasi užšaldyti pašalpas vaikams, nedarbo pašalpas, sumažinti pašalpas mamoms, išeinančioms į darbą;
  • numatoma atšaukti „muito pašalpą“ repatriantams, sumažinti pagalbą būsto nuomai, stipendijas studentams repatriantams ir t.t. Tiesa, vyriausybės pastangos karpant biudžetą jau privedė prie skurdo augimo.


Antra, mokestinės naštos mažinimo.
2011 metais numatoma sumažinti mokesčius kompanijoms 1% (iki 24%) ir PVM – 0,5% (iki 15,5%). Kuriama lengvatų programa turtingiems repatriantams bei išvykusiems izraeliečiams pritraukti. Investuojantiems dideles sumas žadamas atleidimas nuo mokesčių investicijoms 20 metų laikotarpiui.

Trečia, ėmėsi rimtų priemonių kovai su nedarbu.
Buvo priimta netekusių darbo hi-tech specialistų perkvalifikavimo programa į anglų kalbos mokytojus, matematikus, fizikus: naujai iškepti mokytojais gaus 9 tūkst. šekelių algą su sąlyga, kad jie įsipareigoja atidirbti  šioje sistemoje ne mažiau kaip 3 metus. Tiesa, tai sukėlė profesionalių dėstytojų nepasitenkinimą, kadangi jų alga yra žymiai mažesnė.

Ketvirta, turizmo vystymas. Dar vienas ekonomikos sektorius, vienas pirmųjų priėmęs krizės smūgius. Krizės metu Izraelyje staigiai sumažėjo turistų iš JAV skaičius (JAV – pagrindinis turistų tiekėjas). Tada valdžia operatyviai įvedė bevizį režimą rusams (šių metų rudenį jis bus įvestas ir ukrainiečiams). Rusijos turistų, kasmet aplankančių Izraelį, kiekis padidėjo 4 kartus. Rezultate, 2009 krizės metai, kai turizmas Europoje sumažėjo beveik trečdaliu, Izraelyje pasibaigė su 4% prieaugiu.

Hava nagila (pasidžiaukime)?
Nors šalies pasiekimai 40-50 metų perspektyvoje ne tokie akivaizdūs, kaip Japonijos arba Korėjos, investuotojo negali nedominti šalis, užimanti pirmas vietas telekomunikacijų, informacinių technologijų ir medicinos srityse. Turime omenyje Izraelį. Be to, šalis užima viršutinę eilutę  reitinguose „Verslo kūrimo lengvumas“ ir pasaulinio ekonominio forumo reitinguose „Pasaulinis konkurencingumas“. Stambiausių pasaulio ekonomikų kasmetiniuose reitinguose pagal jų konkurencingumo lygį, Izraelis užėmė 17-ą vietą iš 58-ų galimų, iškart po Vokietijos, aplenkdamas, tarp kitko, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Japoniją (Rusija 51-oje vietoje, reitingą užbaigia Ukraina su Venesuela). Šalyje praktiškai nėra organizuoto nusikalstamumo, vandalizmo. Papildoma priežastis investuotojo optimizmui yra itin pragmatiškas pačių izraeliečių elgesys.
Izraelis daug daro užsienio investicijoms pritraukti, pavyzdžiui, investuotojai, investavę lėšas į industrijos projektus arba į viešbučių statybą, gali gauti atleidimą nuo mokesčių 10-iai metų. Postsovietiniams investuotojams Izraelyje nėra nei kalbos barjero, nei kliūčių mentaliteto supratimui.

Izraelio ekonomika turi labai daug resursų augimui, o tai  Masterforex-V prekybos Akademijos investicijų fakulteto nuomone, domina investuotojus labiausiai.
 

Paskelbimo data: 2010-08-04 06:15 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55