Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Sekmadienis, rugpjūčio 1, 06:19 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Nepažįstama Prancūzija krizės sąlygomis investuotojų akimis


Šioje Šalyje yra nuostabu gyventi, ilsėtis, bet... „už viską gyvenime reikia mokėti“. Ar verta investuoti lėšas į Prancūziją? Šis klausimas toli gražu netoks vienareikšmiškas, kaip atrodo daugumai žmonių planetoje. Apie nepažįstamą Prancūziją – Masterforex-V Akademijos prancūzų bendruomenės pasakojimas.

 

 

Blizgantis Prancūzijos, jos ekonomikos ir gyvenimo būdo viršelis

Prancūzija ... Skambant šiam kerinčiam žodžiui, atmintis paišo nepakartojamus kultūros gimtinės paveikslus – Eifelio bokštas, Luvras, Eliziejaus laukai, Kruazet bulvaras, Žydrasis krantas, levandų laukai, rafinuota virtuvė, madingi butikai ir bistro. Tačiau viso pasaulio investuotojams, pragmatiškiems žmonėms, Prancūzija – tai didžiausia valstybė Vakarų Europoje, stabiliai užimanti aukštą vietą pasaulio lyderių dešimtuke:

  • antra ekonomika pagal BVP Euro zonoje, po Vokietijos;

  • antra vieta pagal maisto pramonės produktų eksporto apyvartą. Sviestas, sūriai (daugiau nei 400 rūšių), prancūziškas vynas yra žinomi visame pasaulyje;

  • trečia vieta pasaulyje automobilių gamyboje. Prancūziški automobiliai pagal populiarumą konkuruoja nebent su Galijos dvasiomis ir konjakais;

  • ketvirta vieta pasaulyje pagal cheminės produkcijos eksportą;

  • dar aukšto lygio radioelektronika, elektrotechninė, avia-kosminė pramonė (Prancūzija yra viena iš vadovaujančių Europos kosminėje agentūroje), informatika, atominė energetika ir laivų statyba.

 

Taip pat Prancūzija – šalis, kurioje labai aukštas pragyvenimo lygis. Remiantis  „International Living“ žurnalo duomenimis, praeitais metais penktą kartą iš eilės (!) Prancūzija buvo pripažinta geriausia šalimi pagal gyvenimo kokybę (bendras prekių ir paslaugų, ekologijos, saugumo ir pramogų kainų santykis). Taip pat Prancūzijos sveikatos apsaugos sistema pripažinta „geriausia“ pasaulyje. Akivaizdus patvirtinimas tam yra 8-a vieta pasaulyje pagal vyrų gyvenimo trukmę (beveik 81 metai) ir 2-a vieta pagal moterų gyvenimo trukmę.

 

 

Ką jau bekalbėti apie turizmą. Prancūzija – lankomiausia šalis pasaulyje. Kasmet čia apsilanko apie 80 mln. turistų, tai leidžia valstybei užimti 3-ią vietą pagal pajamas, gaunamas iš turizmo.

 

Tačiau šiandien Prancūzijos ekonomika yra toli gražu ne geriausios formos. Šalis išgyvena sunkiausią recesiją per pokarinius metus. O čia dar ypač skausmingas ambicingai prancūzų nacijai futbolo rinktinės fiasko pasaulio futbolo čempionate Pietų Afrikos Respublikoje. Praeito čempionato sidabro medalių laimėtojai nesugebėjo įveikti net grupinio futbolo čempionato etapo. Šioje situacijoje daugelis prancūzų pamatė gilios nacijos krizės atspindį: pilnas pagarbos vadovybei nebuvimas, daugelį metų besitęsiantis nacionalinių vertybių devalvavimas.

 

Kuklus žavesys ir prancūziškos krizės skirtumai, lyginant su Graikija, Italija ir Portugalija

Krizė Prancūzijoje prasidėjo 2008-ais metais, t.y. tada, kai prasidėjo ir visoje Europoje. Bet, palyginus su regioniniais kaimynais, ekonominis nuosmukis čia buvo silpnesnis:Prancūzija

-    BVP 2008-ais sumažėjo 2,7%, kai tuo tarpu bendrai Euro zonos BVP sumažėjo 4,2%. Praeitais metais BVP sumažėjo dar 2,2%.

-    Valstybinio biudžeto deficitas 2009-ais metais pasiekė 7,5% BVP, ir tai tapo stambiausiu nuosmukiu per visus pokario metus. Šiais metais valstybinio biudžeto deficitas pasieks dar aukštesnį lygį – 8,2% BVP. Bet toje pačioje Airijoje jis sudaro 12,5%, Didžiojoje Britanijoje – 12,1%, Ispanijoje – 11,2%.

-    valstybės skola pernai sudarė 78% BVP (2008-ais metais – 67,5%) ir yra 4-ta pagal dydį tarp 16 valstybių – Euro zonos narių. Prognozuojama, kad 2012-ais metais valstybės skola išaugs iki 87,1% BVP;

-    atlyginimų augimo užšaldymas. Pragyvenimo lygio nuosmukį pajautė 56% prancūzų, iš jų 27% - žymų nuosmukį;

-    kainų augimas. Kas trečias prancūzas pakeitė įprastas parduotuves į parduotuves su nuolaidomis, perkant svarbiausiu kriterijumi tapo ne gamintojas, o kaina;

-    2008-ais užsidarė daugiau nei 3 tūkst. restoranų ir kavinių. Jei anksčiau pietų metu visų viešųjų maitinimo įstaigų vietos buvo „užkimštos“, tai krizės metu kavinių ir restoranų lankymas sumažėjo dvigubai;

-    nedarbas, 2008-ais metais sudaręs 7,5%, pirmą 2010-ųjų ketvirtį sustojo ties 9,5% riba. Tokio nedarbo lygio Prancūzija neprisimena nuo 1999-ų metų.

-    Prancūzijos bankų sektorius, TVF vertinimais, „susitvarko su krize palyginus sėkmingai“. Jų kapitalizacijos nuosmukis 2008-ais metais buvo mažiausias tarp Vakarų Europos šalių (prancūzų bankams tenka 3% aktyvų nurašymo, kai Didžiosios Britanijos – 12%);

-    Neišsipildė neigiamos analitikų prognozės prancūziškos nekilnojamojo turto rinkos atžvilgiu. Būsto kainos iš esmės nepasikeitė, o šiais metais laukiamas jų augimas 1% ribose.

 


Prancūziško ekonominio vystymosi modelio ypatybė: augimas ir nuosmukis yra ... silpnesnis, palyginus su kaimynais

 

Akivaizdu, kad Prancūzija pergyveno krizę lengviau, nei daugelis kitų Euro zonos šalių. Dėl to TVF pasiūlė savitą jos vystymosi formulę: pasaulinio augimo periodais Prancūzija auga lėčiau, už tai ne taip smarkiai smunka krizės metu. Paaiškinimo tam reikia ieškoti jos ekonominės politikos ypatumuose, jos lojalume socialiai orientuotam ekonomikos modeliui, taip vadinamam „kapitalizmui su žmogaus veidu“:

-   didelė valstybinio sektoriaus dalis ir valstybės vaidmuo, ypač sisteminėse  pramonės šakose – naftos, automobilių gamybos, elektronikos pramonėje, transporte. Dar neseniai valstybė perskirstė 54% BVP, o užimtumo valstybiniame sektoriuje dalis sudaro 24% viso užimtumo;

-    galinga socialinio aprūpinimo sistema, aukštas gyventojų socialinės apsaugos lygis;

-   mokesčių našta Prancūzijoje yra viena iš sunkiausių Europoje: mokesčiams tenka apie 40% šalies BVP. Didesnė našta turbūt tiktai Švedijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Šalies mokesčių sistema įdomi tuo, kad būtent čia buvo sukurtas ir pirmąkart 1954-ais metais įdiegtas PVM. Prancūzijos mokesčių sistema teisingai laikoma viena iš pačių sudėtingiausių ir painiausių. Kokių tik mokesčių čia nėra: prabangos mokestis (mokamas kasmet),  visų pagrindinių aktyvų mokestis (viršijant 760 000 eurų), nuosavybės mokestis, pelno iš investicinių popierių mokestis, turistinė rinkliava, mokestis šeimai, mokestis profesijai, teritorijos tvarkymo mokestis, komunikacijų naudojimo mokestis, pastatų pardavimo mokestis. Nikola Sarkozi bandė įdiegti net mokestį už orą – išmetamųjų dujų mokestį, tačiau tam pasipriešino Konstitucinė taryba. Dabar Prancūzijos valstybė sumanė apmokestinti pasaulines internetines paieškos sistemas – Google, Yahoo ir Microsoft. Beje, apie akcizus. Prancūzijoje, šalia įprastų tabako ir alkoholio akcizų, yra dar akcizai degtukams, mineraliniam vandeniui, avia transporto paslaugoms ir t.t.

-    valstybinis reguliavimas, planavimas. Prancūzijoje valstybinis reguliavimas privačioms kompanijoms yra indikatyvus, rekomendacinio pobūdžio;

-    griežtas bankų sektoriaus valstybinis reguliavimas, pakankamai atsargi bankų politika kreditavimo srityje;

-    didesnis vidinis vartojimas;

-    didesnė užsienio investicijų dalis ekonomikoje (informatikoje – daugiau nei 50%, pramonėje – iki 40%, nekilnojamo turto sektoriuje - apie 28%, prekyboje – 20%);

-    palyginus maža priklausomybė nuo eksporto;

-    mažesnis Prancūzijos atvirumas importui.

 

Dėl ko investuotojai vengia Prancūzijos?

Deja, kiekvienas modelis turi ir kitą „medalio pusę“. Prancūziškas socialiai orientuotas šalies vystymo modelis turi taip pat. Štai ši medalio pusė ir sukelia investuotojams pagrindą nerimauti. Tai yra:

1. Biurokratizacija. Pagal biurokratizacijos lygį Prancūzija yra viena iš pirmaujančių  tarp Vakarų Europos šalių. Dokumentų kiekis, reikalingas savo verslo įkūrimui, yra maždaug 3 kartus didesnis, nei įprastai. Kaip sakoma, verslas čia sureguliuotas „iki neįmanoma“. Bet visi dokumentai apiforminami per savaitę ir išduodami lygiai nurodytą dieną.

Ypatybė ta, kad prancūzai labiausiai bijo likti bedarbiais. Prancūzijoje tokia baimė yra pasiekusi fobijos lygį. O dėl to, kad valstybės tarnautojui nedarbas negresia, tai į valstybinį darbą stengiasi patekti beveik visi prancūzai. Valstybinis darbas iki šiol laikomas perspektyviausiu, darant karjerą, todėl valstybinis aparatas taip auga.

2. Korupcija. Kasmetinės „Tranparency International“ ataskaitos duomenimis,  2009-ais metais pagal korupcijos lygį Prancūzija užėmė 24-ą vietą. Žinoma,  tarp buvusių TSRS šalių ji atrodo „balta ir pūkuota“, bet tarp išsivysčiusių šalių apie ją kalbama kaip apie labiausiai korumpuotą. Įžymiajai šūkio „laisvė, brolybė, lygybė“ tėvynei – tai yra gana skausmingas smūgis. Įdomiausia yra tai, kad įstatymams paklūstantis žmogus kasdieniame gyvenime su korupcija nesusiduria. Nors kyšininkavimas ir ten egzistuoja. Skirtumas tarp mūsų tik tas, kad Prancūzijoje kyšis yra duodamas už kažkokius neteisėtus veiksmus, o pas mus kyšį reikia duoti už tai, kas ir taip priklauso pagal įstatymą. Prancūzams pavyko išnaikinti kyšininkavimą keliuose. Šiandien pasiūlyti kyšį policininkui – tai garantuotas patekimas į policijos nuovadą ir baudžiamoji byla. Nors neverta idealizuoti: laikas nuo laiko masinio informavimo priemonėse pranešama apie eilinio aukšto rango pareigūno, ėmusio kyšius iš naktinių klubų arba viešnamių savininkų, areštą. Tame tarpe bankininko kvietimas į restoraną jūsų sąskaita, jei jums reikia paimti paskolą, ten laikomas ne kyšiu, o tradicija ir neformaliais santykiais.

Korupcija Prancūzijoje pasireiškia kitokiu būdu ir visiškai kitame lygyje. Periodiškai šalį krečia garsūs politiniai skandalai: tai sporto reikalų ministras su savo pagalbininkais užsisakė sau vos ne brangiausią ir prabangiausią viešbutį PAR, tai pramonės ministras  valstybės lėšomis savo dukrai išnuomavo butą su virėju ir liokajumi, tai darbo ministras (mainais už stambius aukojimus Nikola Sarkozi partijai) padėjo parfumerijos imperijos L‘Oreal paveldėtojai Liliane Bettenvourt išvengti mokesčių, o kažkas valstybės sąskaita nupirko sau cigarų už 12 tūkst. eurų ir t.t.

3. Prancūziškas vadybos modelis kenčia nuo neefektyvumo. Šiandien jis stabdo mokslinį techninį progresą. Šalyje lieka mažai galimybių karjerai. Vis sunkiau susirasti perspektyvų ir gerai apmokamą darbą, palyginus, pavyzdžiui, su ta pačia Didžiąja Britanija. Štai prancūzai ir išvažiuoja dirbti į kitas šalis (per pastaruosius 10 metų išvykstančių skaičius padidėjo 40%). Prancūzai išvažiuoja dirbti į Angliją, o juos pakeičia žmonės iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų.

4. Nepakeliama valstybės socialinė politika. Kaip žinoma, socialinės apsaugos laipsnis Prancūzijoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Gyventojų socialinėms reikmėms išnaudojama apie 30% BVP. Čia verta prisiminti įžymią prancūzišką „socialinio būsto“ programą. Šios programos rėmuose kiekvienas miestas turi turėti ne mažiau nei 20% socialinių būstų (tai yra nuomojamas būstas. Dažniausiai trijų žmonių šeimai tenka keturių kambarių butas su požeminiu garažu). Šiai programai skiriama apie 2% BVP per metus. Už šios normos nepaisymą skiriamos milžiniškos baudos. Dar reikėtų paminėti nemokamą prancūzišką išsilavinimą – vieną iš svarbiausių revoliucinės epochos pasiekimų. Tačiau šiandien dėl pastovaus biudžetinių lėšų trūkumo, pavyzdžiui, tarp 100 žymiausių  pasaulio universitetų, geriausias Prancūzijos universitetas užima tik penkiasdešimtą vietą. Kas liečia sveikatos apsaugą, tai yra didžiausias išlaidų šaltinis, neleidžiantis subalansuoti valstybės biudžeto iš esmės. O kaip gi, beveik 96% piliečių terapeuto paslaugos yra visiškai nemokamos arba pilnai kompensuojamos. Prancūziška sveikatos apsaugos sistema užima 3-ią vietą pasaulyje: išlaidos jai sudaro apie 11% BVP, daugiau yra tik JAV (17%) ir Šveicarijoje (11,5%). Įspūdingų išlaidų socialiniam aprūpinimui dėka krizės smūgis buvo sušvelnintas, bet pačios išlaidos tampa vis sunkiau pakeliama našta Prancūzijos biudžetui.

5. Skirstomoji pensijų sistema (sudaryta taip, kad pinigus, kuriuos valstybė išmoka pensininkams, uždirba jaunimas. Pirmą karta pasaulyje buvo įvesta XIX amžiaus pabaigoje Vokietijos kanclerio Bismarko) ir ankstyvas išėjimas į pensiją. 1982 metais Prancūzijos prezidentas Francois Mitterandas sumažino pensijinį amžių nuo 65 iki 60 metų, ir tai buvo pripažinta vienu svarbiausių jo kadencijos pasiekimų. Daugumoje kitų Europos valstybių į užtarnautą poilsį išeinama 65-67 metų. Ekonominės krizės sąlygomis toks ankstyvas išėjimas į pensiją tapo Prancūzijai neleistina prabanga. Statistika teigia, kad jei 1950 metais vienam pensininkui šalyje atitekdavo 4 dirbantys, tai 2008-ais šis santykis jau sudarė 1:1,4.

 

 

Neįtikėtinas prancūziško išėjimo iš krizės lengvumas

 

Prancūzai sako, kad jų antikrizinių priemonių paketas buvo, turbūt, pats „garsiausias“ Europoje. Kas buvo padaryta arba yra planuojama:

-    kredito palūkanų normos paliktos rekordiškai žemame lygyje: nuo 3,75% 15-ai metų iki 4,30% 30-iai metų;

-   apmokamas bedarbių apmokymas ir laikinų darbo vietų suteikimas sustabdė nedarbo lygį pirmąkart nuo finansinės krizės pradžios;

-   buvo suteikta pagalba banko sektoriui: speciali bankų rekapitalizacijos agentūra suteikė kreditus stambiausiems Prancūzijos bankams. Bankai, gavę valstybinę paramą, buvo įpareigoti kredituoti namų ūkius, vidutinį ir smulkų verslą ir vietines valdžias  su 3-4% per metus.

-  dar 2008-ais metais buvo atsisakyta 35-ių valandų darbo savaitės – pačios trumpiausios Europoje. Dabar darbdavys, suderinęs su profsąjungomis, turi teisę savarankiškai nustatyti darbo laiko kiekį;

-  įvestos mokesčių lengvatos namų ūkiams, išlaidoms moksliniam ir tiriamajam darbui, prancūziškų automobilių pardavimui, sumažintas PVM viešojo maitinimo organizacijoms ir t.t.

-   valstybė plečia socialinės statybos programą. Tai, palyginus su ta pačia Ispanija, sulaikė nuo smukimo statybos industriją. Padėjo ir užsienio investuotojai. Jiems nekilnojamoje rinkoje galioja nuolaidos PVM‘ui. Jiems garantuotas rentinis pelnas, jie turi galimybę gauti hipotekos paskolą iki 100% dydžio su minimalia 2,6% norma;

-    didinami mokesčiai kapitalui ir investicijoms. Valstybė pasiruošusi pakelti viršutinę mokesčių sistemos kartelę iki 1%;

-   Nikola Sarkozi paskelbė karą aukščiausių valdininkų privilegijoms. Jiems bus uždrausta iš valstybinio biudžeto apmokėti būsto nuomą privačiame sektoriuje, bus įpareigoti komandiruočių metu apsigyventi ne viešbučiuose, o valstybinėse rezidencijose arba ambasadose, taupyti visur, net kanceliarinių prekių išlaidose. Bus sumažintas ministrų padėjėjų ir valstybės sekretorių kiekis (šiai dienai kai kurie jų turi po 30 padėjėjų), o tuo pačiu 10 tūkstančių valdininkų automobilių ir 7 tūkstančiai atstovybių butų. Pagaliau bus eliminuota prezidentinė medžioklė, kurią atgaivino, beje, pats Nikola Sarkozi. Prezidentinės medžioklės tradicija Prancūzijoje kilo Penktosios respublikos įkūrėjo generalo Šarlio de Golio (Charles de Gaulle) dėka. Išvykos yra kasmet organizuojamos parlamento ir ambasadų nariams. Prancūzija dabar spėlioja, kas tai – nuoširdus proveržis ar reklaminis žingsnis? Bet kokiu atveju, ši kampanija ruošia prancūzus „diržų užveržimui“. „Mond“ mano, kad prezidentas bando įtikinti prancūzus, jog aukos bus sąžiningai paskirstytos tarp valdžios ir paprastų piliečių. Ar pavyks tai N.Sarkozi?

-   žada sumažinti valstybines išlaidas trijų metų bėgyje per 10 mlrd. eurų, eliminuojant 100 tūkst. darbo vietų biudžetinėje sferoje (iki XX amžiaus pabaigos mąsto). 10% bus sumažintos išlaidos subsidijoms ir socialinėms pašalpoms;

-    įvedamas naujas mokestis bankams, nukreiptas į polinkio rizikai sumažinimą;

-   valstybinės skolos mažinimui vyriausybė jau pradėjo privatizaciją: pardavimui pateikta 1700 skirtingų statinių, tame tarpe senovinės pilys, vilos, kariniai statiniai, stambios kompanijos, bankai. Valstybė užleido savo dalį kompanijose Air-France, France Telecom, Renault;

-   kaip kalbama Prancūzijoje, „sumani“ pagalba buvo suteikta automobilių kompanijoms: finansinė pagalba mainais už priedų išmokėjimo atsisakymą ir automobilių pramonės išsaugojimą Prancūzijos teritorijoje;

-   atidaryti antikriziniai restoranai, kur dabar galima pavalgyti už 3 eurus. Pietūs juose, tiesa, sudaryti tik iš kopūstų salotų, guliašo su bulvėm ir arbatos, tačiau jie nebūna tušti.

-   paskelbta apie brangiai kainuojančią skirstomosios pensijų sistemos reformą. Pensijinis amžius palaipsniui bus keliamas (4 mėnesius per metus) ir pasieks 62 metų lygį iki 2018 metų. Kas liečia darbo stažą, tai pilnavertės pensijos gavimui planuojama jį padidinti nuo 40,5 metų iki 41,5 metų.

 

 

Nikola Sarkozi prieš liaudį vardan Prancūzijos išgelbėjimo

 

Nikola Sarkozi labai tikisi, kad reforma įtikins investuotojus jo sumanymo rimtumu pertvarkyti finansų sistemą ir leis Prancūzijai išlaikyti skolų reitingą „AAA“ lygyje. Čia yra ko pasimokyti iš prancūzų. N. Sarkozi per profsąjungų lyderių susitikimą pareiškė, kad „jėga“ klausimas dėl pensijų sprendžiamas nebus, kad bus atvira diskusija.

 

 

Ne jis pirmas bando padidinti pensijinį amžių Prancūzijoje. Tas įvykdyta ne dėl kažkokių tai  Sarkozi talentų, tiesiog laikai kiti. Įtikinti bendruomenę reformų būtinumu jam padėjo ekonominė krizė, Graikijos įvykiai, pensijinio amžiaus pakėlimas daugumoje Europos šalių. Kitas reikalas, kad kai kurie politikai pensijinio amžiaus kėlime mato vos ne išsigelbėjimą nuo visų bėdų.

 

Jau aišku, kad šalyje gali  praeiti socialinių protestų banga. Europoje prancūzai  turi „pastoviai streikuojančios dėl bet ko“ nacijos reputaciją. O čia dar toks pretekstas. Profsąjungos paskelbė apie reformos nepalaikymą ir grasina nacionaliniais streikais.

 

Bet, kaip prognozuoja Masterforex-V Akademijos Prancūzijos treiderių ir investuotojų bendruomenės analitikai, šį kartą valdžia išsilaikys. Kaip pažymėjo A.Karr, „prancūzas yra garbėtroška ir pagyrūnas; jis mėgsta erzinti  valdžią, bet nenuversti jos. Kitaip ką gi jis erzins?

 

Prancūzų nacijos psichologijos ypatumai

Čia kalbėsime apie stereotipinį požiūrį į prancūzus. Stereotipas – tai sąmonėje  užsitvirtinęs standartas, tam tikras etninių savybių, tradicijų ir liaudies psichologijos rinkinys. Iš šio apibrėžimo matome, kad stereotipuose nieko įžeidžiančio nėra. Tuo labiau, investuotojams jie žymiai palengvina gyvenimą, nes nereikalauja papildomų išaiškinimų ir padeda taupyti laiką, priimant sprendimus. Tik štai prancūzai sunkiai telpa į bet kokius standartus ir stereotipus. Tokie jau tie prancūzai. Todėl produktyviau bus atskirai kalbėti apie jų visuomeninį gyvenimą ir apie privatų, nes, kaip sakoma „tai yra du dideli skirtumai“.

 

Visuomeniniame gyvenime prancūzai:

-   filosofai. Jie stebėtojai, perpildyti kilniomis mintimis ir svajonėmis apie pasaulinę laimę. Todėl diskusijos ten užsidega bet kokia tema ir visur: pradedant darbo vieta ir baigiant vakariniais šeimyniniais susirinkimais. Apie šią šalį kalbama kaip apie valstybę, kurioje gyvena 65 mln. filosofų. Tiesa, skeptikai tai vadina kitaip – plepumu. Bet tam jie ir yra skeptikai;

-   visiškai įsitikinę savo persvara visų kitų pasaulio tautų atžvilgiu. Laiko save vos ne vienintele civilizuota ir kultūringa nacija pasaulyje. Gal todėl dauguma prancūzų iš principo nenori kalbėti kitomis kalbomis. Per televiziją prancūzai žiūri tik naujienas (naujienos jų supratimu – tai įvykiai Prancūzijos teritorijoje arba liečiantys tik prancūzus) ir sporto laidas (Prancūzijos komandos rungtynes arba sporto rungtynes, vykstančias Prancūzijos teritorijoje);

-   tauta visuomeniška. Jų aktyvi pilietinė pozicija tiesiog kliūna už akių. Ne šiaip sau vienas iš Prancūzijos nacionalinių simbolių yra gaidys, kaip žinia -  triukšmingas paukštis, pasiruošęs kautis su visais oponentais iš eilės;

-   eksperimentuotojai, jiems patinka bet kokios naujos idėjos, pradedant demokratija, baigiant atomine energija. Dabar, pavyzdžiui, visa nacija yra susirūpinusi alternatyvia energija. Tas susirūpinimas kartais siekia tragikomiškus mastus. Žiniasklaida pranešinėjo, kad kartą buvo įdiegtos saulės baterijos.... kaimo kapinėse, ten palaidotų žmonių giminėms sutikus.

-   mėgstantys bendrauti, dievina paspausti vienas kitam ranką, be to, bet kam  – pradedant giminėmis ir baigiant vaikais bei nepažįstamais, ir bet kur. Įmonėse  pirmą pusvalandį išvis niekas nedirba, visi spaudžia vienas kitam rankas. Labai draugiški ir malonūs, bet niekada nepasakys jums tiesos į akis;

-   nedemonstruoja savo turtų tyčia. Prancūzijoje – tai  blogas gestas. Skirtingai nei italai, vokiečiai arba amerikiečiai,  turtingi prancūzai mėgsta ramų gyvenimą tyliame rajone.

 

 

Privačiame gyvenime pasireiškia kitos, kartais visiškai priešingos charakterio savybės:

-   darbštumas: jie nebijo darbo, bet ir nėra darboholikai. Darbas jiems ne gyvenimo poreikis, o komfortiško gyvenimo pasiekimo priemonė. Todėl šventės ir atostogos – tai tiesiogine žodžio prasme yra šventa kiekvienam prancūzui. Pietų metui, o jis, tarp kitko, Prancūzijoje tęsiasi nuo 12.00 iki 14.00 val., užsidaro visos kontoros. Šiuo metu yra nepriimta kitų trukdyti darbo planais ir skambučiais. Beje, amerikiečiai negali suprasti, kaip pietų pertrauka gali būti tokia ilga. Paaiškinimas yra paprastas: gyvenimo malonumai prancūzams yra vienas iš prioritetų;

-  taupumas, ekonomiškumas, būtini vis tos pačios pasiturinčios senatvės užtikrinimui. Manoma, kad merkantilizmas – yra vos ne pagrindinis prancūzo vyro charakterio bruožas. Pavyzdžiui, yra įprasta apsipirkinėti išpardavimų metu, dovanoti jau padovanotus daiktus ir t.t.;

-    meilė komfortui ir materialioms gyvenimo gėrybėms.

 

Tokio dvilypumo paaiškinimą galima surasti prancūzų požiūryje į valstybinius įstatymus ir elgesio normas, tarp kurių - visa praraja. Pirmus galima apeiti, antrų - būtina besąlygiškai paisyti. Todėl prancūzams, pavyzdžiui, reikalavimai parkuotis ir nerūkyti tam tikrose vietose, nemėtyti šiukšlių ir nesišlapinti bet kur – tai yra smulkūs kabinėjimaisi.

 

Kaip ten bebūtų, bet šių mentalinių ypatumų dėka, prancūzus yra daug sunkiau valdyti, nei, tarkim vokiečius, linkusius daugumoje atvejų paklusti valstybinei valdžiai. Prancūzijoje vien pranešimas apie galimas reformas nusmukdė N.Sarkozi reitingus. Pačių šviežiausių socialinių apklausų duomenimis, 71% respondentų nepasitiki prezidentu ir nepalaikytų jo rinkimų metu.

 

Prancūzijoje gera gyventi, ilsėtis... bet ar verta investuoti pinigus į jos ekonomiką?

Masterforex-V Akademijos Prancūzijos treiderių bendruomenės analitikai mano, kad nepaisant Fitch reitingų agentūros įspėjimo apie didelę Prancūzijos reitingų kritimo tikimybę, šalies laukia lėto atsigavimo periodas. Šiais metais Prancūzijos ekonomika demonstruoja silpnus, bet vis dėl to augimo tempus (pagal metų rezultatus – 0,5%). 2011 metais, TVF prognozėmis, šalies BVP pademonstruos nedidelį augimą.

 

Ir jei prancūziškos valstybinės obligacijos, skirtingai nuo vokiškų, atrodo vis mažiau patikimos investuotojų akyse, tai Prancūzijos nekilnojamo turto rinka demonstruoja pagirtiną stabilumą ir toliau vilioja užsienio investuotojus.

 

Aišku, pasaulinė situacija kol kas nenuteikia investicijoms. Investuotojai laukia, kol paaiškės naujos žaidimo taisyklės pasibaigus finansinei krizei. O Prancūzijos vadovybė nuolat siunčia signalus, kad šalies ekonomika atsigauna ir yra pajėgi duoti pelno.

Paskelbimo data: 2010-07-21 17:00 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55