Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, rugsėjo 18, 12:51 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Estija – maža šalis su didelėmis investicinėmis galimybėmis


Vos prieš kelis metus apie Estiją, Lietuvą ir Latviją buvo kalbama ne kitaip, kaip apie tris Baltijos tigrus, nuo 2000-ųjų metų sparčiausiai besivystančias šalis tarp buvusios Sovietų Sąjungos valstybių, taip pat ir tarp visos Europos Sąjungos.

Pati mažiausia iš jų – Estija – padarė pačią didžiausią ekonomikos pažangą. Tame laikotarpyje jos BVP kiekvienais metais augo vidutiniškai 8.3%, tuo tarpu Lenkijos BVP, palyginimui, augo tik 4.6%.

Nuo 1992 metų Estijos BVP vienam gyventojui padidėjo tris kartus, o pragyvenimo lygis kas šešerius metus augo dvigubai. Bendrai, lyginant su 1992-ais metais, Estijos ekonomika išaugo... 10 kartų.

Ministras pirmininkas Andrus Ansipas jau kūrė ambicingus planus dėl Estijos vietos turtingiausių Europos valstybių penketuke... kol neužgriuvo krizė. Kas atsitiko? Kas buvo prarasta? Kuo Estija  vilioja investuotojus iš viso pasaulio? Apie tai - Masterforex-V Akademijos Pabaltijo treiderių ir investuotojų atstovybės straipsnis.

Kokios yra estų sėkmės priežastys?

Geriausiai Estijos situaciją, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, galima paaiškinti šiomis priežastimis.

1. Gana gera šalies starto pozicija.

Estija Sovietų Sąjungos laikais buvo viena iš pačių turtingiausių respublikų. Kaip žinoma, ji užėmė pirmą vietą socialinės ir ekonominės plėtros atžvilgiu, o pagal BVP vienam gyventojui nusileido tik Rusijai ir Latvijai.

2. Struktūrinės reformos 1990-ais metais.

Estijoje buvo atliktas pabrėžtinai aiškiai liberalus reformos variantas. Po išstojimo iš Sovietų Sąjungos, Estija priėmė galbūt pačius liberaliausius Europoje ekonominius įstatymus, kurie buvo tokie panašūs į Vokietijos, kad pavyduoliai net prakalbo apie banalų plagiatą.

Estija greičiau ir griežčiau, nei visos kitos posovietinės šalys, privatizavo arba nutraukė veiklą visoms nepelningoms valstybinėms įstaigoms, uostams bei bankams, tai buvo: gamykla „Variklis“, chemijos-metalurgijos kombinatas, „RET“, įrenginių gamyklos, laivų remonto įmonė ir t.t. To pasekoje pramonės ir žemės ūkio sektorių dalis šalies BVP sudėtyje sumažėjo 3-4 kartus. Šiuo metu didžiają dalį Estijos BVP dalį užima paslaugų sfera (60%) ir statybų sektorius (daugiau kaip 9%).

3. Europos Sąjungos pagalba.

2004-2006 metų laikotarpyje mažytė, su 1 milijonu ir 340 tūkstančių gyventojų, Estija gavo 800 milijonų eurų paramą.

2008-ais metais mokyklų ir kolegijų rekonstrukcijai Europos Sąjunga suteikė apie 3 milijardus kronų (192 milijonai eurų), kurių dėka dalis statybų įmonių laikosi iki dabar.

Tačiau, be abejo, be pačios ekoEstijos kronanomikos vystymosi jokios išorinės pinigų injekcijos nebūtų galėję padėti.

4. Dėmesys mažų ir vidutinių įmonių plėtrai.

Šalyje buvo sudarytos palankios sąlygos verslui: įmonės registravimo procedūra buvo supaprastinta iki minimumo, paskolos pradedant verslą buvo išduodamos su nedidelėmis palūkanomis.

Sukurti įmonę internete galima per 20 minučių, tam reikalinga tik taip vadinama ID kortelė ir 2000 kronų (128 eurų) mokestis.

Taip pat reikia pripažinti, kad Estijos įstatymai yra labai palankūs investicijoms: vieno tarifo mokesčiai bei nulinis mokestis reinvestuojamam kompanijos pelnui, kuris apskritai laikomas unikaliu.

5. Sėkmingai pritraukiamos užsienio investicijos.

Pakanka konstatuoti faktą, kad pagal investicijas vienam gyventojui Estija užėmė pirmą vietą visoje Europoje. Dauguma šalies bankų priklauso užsienio savininkams (apie 90% visų Estijos bankų akcijų). Beveik visos didžiosios ir vidutinės Estijos kompanijos visiškai arba dalinai priklauso Suomijos, Švedijos, JAV ir Vokietijos piliečiams. Tiesa, pinigai buvo investuojami visų pirma į finansinį, prekybinį bei aptarnavimo sektorius. Estija, ko gero, vienintelė šalis iš buvusio sovietinio bloko, kuri taip aktyviai traukė užsienio kapitalą. Užsienio bankai, visų pirma Skandinavijos, tiesiog užtvindė šalį pinigais.

6. Paskolų bumas šalyje.

Tam, kad skubiai gauti nedidelę paskolą, užtekdavo išsiųsti SMS žinutę. Beveik 100 000 šeimų ėmė paskolas būsto įsigijimui arba jo remontui (ir tai šalyje esant tik  daugiau nei 1 milijonui gyventojų). Paskolos sukėlė spartų vartojimo paklausos augimą, tuo pačiu ir greitą ekonomikos plėtrą.

7. Nacionalinės valiutos kronos stabilumas.

Estų tauta

8. Anglosaksų pavyzdžio socialinė politika.

Akimirksniu Estijoje buvo panaikintos beveik visos valstybinės subsidijos sveikatai, švietimui, taip pat dauguma privilegijų bei paramų.

9. Kvalifikuota ir pigi darbo jėga.

Ilgą laiką šalyje buvo ilga darbo diena ir žemas darbo užmokestis.

10. Tranzitinis valstybės charakteris,

o tai  reiškia rusiškų prekių reeksporto galimybę, artimas plačias pardavimo rinkas.

11. Pajamos iš turizmo.

 

Estija visada viliojo ir vilioja iki dabar nemažai turistų, daugiausiai suomių. Suomijos pensininkai į Estiją važiuoja pilnais autobusais. Suomius Estijoje labiausiai traukia pigus alkoholis ir paslaugos, įvairios SPA procedūros, kirpyklos. O išvažiuoja jie, kaip visada, apsikrovę įvairiomis prekėmis.

12. Žemas korupcijos lygis valdžioje,

palyginus su kitomis posovietinėmis šalimis. Nors ir Estijoje yra pakankamai valdininkų, kurie įsigijo būstą neteisėtu keliu. Taip pat reikėtų pažymėti ir pakankamą šalies politinį stabilumą, kuris yra šalyje dėka arba nepaisant rimtų etninių problemų.

Ilgainiui, „derlingu“ laikotarpiu, Estija sukaupė neblogus rezervus – 11.7% BVP,  ko neturėjo artimiausi kaimynai.

 

Tačiau bėgant metams ekonomikos plėtra sulėtėjo, o po to, 2008 metų viduryje, šalis krito į recesiją.

* 2009 metų gale Estijos BVP nukrito daugiau nei 14%, tai buvo vienas iš blogiausių rodiklių visame pasaulyje.

* Pramonės gamyba nukrito 26.5%, kaip pastebi ekspertai, blogesnis rezultatas buvo tik Botsvanoje.

* Eksportas susitraukė beveik 25%, tai atitinka 2005 metų lygį.

 

Estijos kronos kurso judėjimas 2009 metų gale:

 

 

CŽV duomenimis, 2009-ais metais pagal BVP vienam gyventojui Estija užėmė 62-ą vietą pasaulyje, nors šis jos rodiklis vis dar išlieka geriausias tarp buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Nedarbo lygis išaugo nuo 5.7% 2008-ais metais iki 20% 2010-ais metais, jaunimo tarpe 2009 metų gale nedarbas pasiekė daugiau nei 32%. Pagal BVP kritimo greitį Estija atsidūrė antroje Europos Sąjungos vietoje, nusileisdama tik Latvijai (18%). Estijai netgi buvo prognozuojamas Islandijos scenarijus. Tiesa, patys estai nepripažino tokių palyginimų, motyvuodami, kad jų finansinis sektorius užima tik 4% viso BVP, o Islandijoje - 20%, be to, jų bankų sistema yra visiškai integruota į Švedijos, Danijos ir Suomijos bankus. Nors, kita vertus, tie patys Švedijos bankai – Swedbank ir SEB,  prisiėmė sau didelę riziką.

Vienaip ar kitaip, Estijos ekonomika krito kaip lavina. Oficialiais duomenimis nedarbo lygis šiuo metu siekia 14% - daugiau nei 90000 žmonių.

Kokios yra Estijos „ligos“ priežastys ir kokioje stadijoje ji yra dabar, šiame pasaulinės finansinės-ekonominės krizės laikotarpyje ?

Suprantama, kad nėra vienos kažkokios tai pagrindinės priežasties, jų yra keletas.

Šių priežasčių derinys bei jų atsiradimas tuo pat metu ir nulėmė didelį Estijos ekonomikos smukimą.

* Stipri priklausomybė nuo užsienio investicijų,

be to, užsienio kapitalo dominavimas šalies ekonomikoje. Estijos ekonomikos plėtra sustojo, kai pasaulinės krizės pradžioje baigėsi investicijos ir ėmė trauktis spekuliacinis kapitalas. Visa tai netgi sukėlė kalbas apie plėtros netikrumą, virtualumą.

* Fiksuotas kronos kursas  euro atžvilgiu.

Tai reiškia, kad Estija faktiškai neturi savo monetarinės politikos, negali, kaip tokiomis sąlygomis yra įprasta, devalvuoti nacionalinės valiutos.

* Estijos ekonomikos nekonkurencingumas,

kuris ilgą laiką laikėsi pigios darbo jėgos dėka. Tačiau „derlingais“ metais darbuotojų trūkumas privertė darbdavius kelti atlyginimus vos ne kas mėnesį. Rezultate darbo jėga pabrango. Įmonėms didinant pardavimo kainas, krito jų pelningumas. Galiausiai sumažėjo įmonių konkurencingumas ir Estija prarado daug Skandinavijos užsakymų. Skandinavai paprasčiausiai atitraukė savo investuotą kapitalą ir uždarė įmones, kurios tapo nepelningomis.

2004-2008 metų laikotarpiu didelį darbo jėgos trūkumą taip pat sąlygojo ir įstojimas į Europos Sąjungą: vyko masinis kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas į Europą, įmonėms teko samdyti darbuotojus iš kitų šaFinansinis burbulaslių – Ukrainos, Lenkijos. Atlyginimai augo kaip ant mielių.

* Sprogo finansinis „burbulas“.

Nuo 2000-ųjų metų pradžios Estija buvo tiesiog užpilta pigiomis užsienio paskolomis: jų metinis augimas bankininkystės sektoriuje pastaraisiais metais siekė daugiau kaip 60%. Paskolas ėmė visi kas netingėjo. Verslo ir privačių asmenų paskolų portfelis 2008-ais metais Estijoje buvo beveik lygus metiniam BVP (260 milijardų kronų prieš 270 milijardų kronų). Būtent dėl to TVF jau apkaltino Švedijos bankus Baltijos šalių žlugdymu. Tokios neprotingos politikos rezultatas – 2007 metų pradžioje kreditiniai įsipareigojimai bankams pasiekė 80% BVP, kas beveik prilygsta valstybės biudžetui. 2008-ais metais pigių užsienio skolinamų pinigų upelis išdžiūvo.

* Nekilnojamojo turto rinkos krachas.

Pigios paskolos pakėlė vidaus paklausą. Paskutiniais metais vos ne visoje šalyje patraukliausias užsiėmimas tapo nekilnojamojo turto statybos. Galų gale, paskolų bumas negalėjo nesukelti nekilnojamojo turto kainų šuolio: 2006-ais metais jos išaugo 54%, tai buvo savotiškas pasaulio rekordas.

* Ekonomikos orientacija ne į eksportą (importuojamų prekių vertė eksporto apimtį viršijo 20%), o į vidaus rinką,

o ji, kaip žinia, gana nedidelė. Krizės metu šalyje krito vartojimas. Mažmeniniai pardavimai, kurie ikikriziniais metais augo maždaug po 20% per metus, 2008 metų kovo mėn. krito 4%. Nedidelė ir atvira ekonomika pavertė Estiją labai pažeidžiama.

* Realaus ekonomikos sektoriaus silpnumas.

Negali gi visa šalis tik pardavinėti ir aptarnauti! Per visus nepriklausomybės metus faktiškai nebuvo padaryta nieko svarbaus  provincijos vystymui: Skandinavijos prekybos tinklai pribaigė ne tik smulkųjį provincijos verslą, bet ir žymųjį Estijos žemės ūkį, smulkių kaimo ūkių gamybą, kurie paprasčiausiai nepajėgė konkuruoti su lenkiška ir suomiška produkcija.

* Infliacija

dėl spekuliacinių pinigų pertekliaus daugiausiai iš Skandinavijos šalių, 2008-ais metais pasiekė 10%.

* Sunki demografinė padėtis.

Mažas gimstamumas. Kaip tvirtina suomių žurnalistas Samis Lotila, žymus savo aštria Estijos kritika, estams aiškiai nepatinka mylėtis: prezervatyvų pardavimų reitinge Estija užima paskutinę vietą, užtat pagal ŽIV – jie pirmi! Pastovi emigracija: ieškodamas darbo dažniausiai išvyksta jaunimas. Manoma, kad užsienyje gyvena apie 170 tūkstančių estų. Pagal apklausas, 22% Estijos gyventojų nori palikti šalį. Šalyje pagrįstai užduodamas klausimas, kas kels valstybės ekonomiką? Demografiniai pokyčiai labai lengvai pažeidžia mažas valstybes. JT prognozuoja, kad 2050 metais Estijos gyventojų skaičius sumažės iki 750 tūkstančių žmonių (Eurostat optimistiškesnis – iki 1.1 milijono žmonių), iš kurių apytiksliai 250 tūkstančių bus rusakalbiai.

* Sudėtinga šalies etninė situacija.

Kaip žinoma, 30% Estijos gyventojų yra rusakalbiai. Visuomenė tautiniu požiūriu faktiškai yra suskaidyta. Buvęs Estijos respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas ir būsimas valstybės vadovas Arnoldas Riuitelis tikėjosi, kad iš nepriklausomos Estijos emigruos ne mažiau kaip 300 tūkstančių taip vadinamų „užsieniečių“, o tai leis išspręsti opią būsto problemą. Per tą laiką iš šalies išvyko ne mažiau kaip 130 tūkstančių kitataučių, tačiau tai neišsprendė nei būsto, nei etninių valstybės problemų.

Estija turėjo šansą sutvarkyti tarptautinius santykius, reikėjo tik skirti daugiau dėmesio ir tolerancijos rusakalbių atžvilgiu. Vietoje to jie išgirdo „Estija - estams“. Iš rusakalbių Estijos gyventojų buvo atimtas piliečių statusas (1992-ais metais jų buvo 32% visų gyventojų, 2008-ais metais – daugiau kaip 8%), po to kantrybės taurę perpildė paminklo sovietų kariams perkėlimas iš Talino centro. Ar ilgai dvi bendruomenės gyvens kaip kaimynai: šalia, tačiau už uždarų durų? Kol kas, motyvuodama ekonominiais sunkumais, Estija sustabdė įstatymų vertimą  į rusų kalbą, tačiau vertimui į anglų kalbą, reikia manyti, ekonominiai sunkumai neturėjo įtakos.

* Rusijos boikotas ir tranzito nutraukimas,

įvykes po Bronzinio kario perkėlimo ir kilusio dėl to protesto grubaus numalšinimo. Estija tuo metu prarado apie 450 milijonų eurų, o tai yra beveik 3% BVP. Didžiausius nuostolius patyrė Talino uostas: prarasta apie 13% krovinių. Pirmą kartą šalies tranzitinis koridorius atsidūrė aklavietėje.

 

Krizė Estiją pastūmėjo link bankroto slenksčio.

Apskritai, kaip kad periodiškai būna ekonomikoje, vaistai, leidę ekonomikai augti pirmoje 2000 metų pusėje, vėliau virto nuodais. Visiems žinomas toks dalykas, kad vaistai nuo nuodų skiriasi tik dozės dydžiu: gerai yra viskas, kas yra saikinga. Kaip sako kinai, 49% - gerai, 51% - blogai. Pasaulinė krizė ir struktūriniai iškraipymai sukėlė „dvynių efektą“ Estijos ekonomikoje (vienoje iš savo istorijų Gi de Mopasanas aprašė nėščią virėją, kuri ilgai sprendė, ar gimdyti nesantuokinį vaiką. Po ilgų svarstymų nusprendė gimdyti, tačiau gimė dvyniai. Ji neatlaikė ir pasmaugė kūdikius).

Gelbėjantis nuo bankroto, Estijai teko kreiptis paskolos į TVF ir Europos Sąjungą. Rezultatas – valstybės išorės skola beveik padvigubėjo (nuo 490 mln. eurų 2009 m. sausį iki 835 mln. eurų 2010 m. kovą).

„Vaistai“ Estijos ekonomikai

Vaistai ekonomikai

Visų pirma valdžia buvo priversta griežtinti fiskalinę politiką, priimdama tokius sprendimus:

- išlaidų sumažinimas:

sveikatos apsaugoje, švietime, pensijų sistemoje. Turint omenyje, kad toks taupymas kenkia vidaus vartojimui, o tai reiškia - stabdo ekonomikos atsigavimą, tokį sprendimą galima vertinti kaip dviprasmišką;

- infrastruktūros projektų įšaldymas;

- darbo užmokesčio sumažinimas,

valstybės tarnautojams 15%, daugelyje privačių įmonių – daugiau nei 10%, statybininkams – daugiau nei 50%;

- vartojimo mokesčių padidinimas.

Dar 2008 metų liepą buvo pakeltas PVM – nuo 18% iki 20%. Išaugo akcizai alkoholiui, tabako gaminiams. Atsirado nauji mokesčiai: pavyzdžiui, mokestis valčiai, kateriui, mokestis vystyklams;

- pradėta kalbėti apie stambių valstybinių objektų dalinę privatizaciją:

Talino uosto, Estijos geležinkelių, Estijos pašto ir Talino oro uosto. Opozicija teigia, kad šių įmonių pardavimas, paliekant dalį valstybės nuosavybės, globalinės krizės sąlygomis reiškia arba visišką nekompetenciją šalies valdyme, arba norą greitai užlopyti biudžeto skyles, arba dar daugiau – atvirą korupciją.

 

Suprantama, kad visos šios ir daugumą kitų priemonių, valdžios sprendimų bei svarstymų negali apsaugoti Estijos nuo būsimų problemų.

Todėl vis dažniau pasigirsta pareiškimai, kad šalis turi peržiūrėti visą savo ekonominę politiką.

* Perėjimas prie inovacinės strategijos.

Aukštųjų technologijų produkcijos dalis Estijos eksporte, pasak profesoriaus Vladimiro Nemčinovo, sudaro mažiau nei 1%, tuo tarpu Skandinavijos šalyse ši dalis sudaro daugiau kaip 50% eksporto apimties.

* Mokesčių politikos pakeitimai.

Ilgą laiką šalyje pirmenybė buvo skiriama netiesioginiams mokesčiams, kurie, kaip žinia, priklauso nuo vartojimo. Naujoji mokesčių sistema turėtų užtikrinti darnų valstybės vystymąsi.

* Realaus pramonės sektoriaus kūrimas,

kuris gali aprūpinti stabilų ir augantį eksportą.

* Pernelyg liberalaus ekonomikos modelio atsisakymas, einant link socialiai orientuoto, skandinaviško tipo modelio

(akademiko Bronšteino pasiūlymas). Kol kas valstybė mažai rūpinasi vargšais, ligoniais ir seneliais. Tas pats Samis Lotila estų visuomenę vadina hiena, kuri negailestingai apkramto silpnuosius ir palieka juos mirti prerijoje.

* Pragmatiškas ekonomikos posūkis link didelės Rusijos rinkos

bei posovietinių šalių rinkų. Ekspertai siūlo pereiti nuo modelio „pasienio valstybė“ į modelį „valstybė-vartai“, kuri jungia Vakarų šalis ir posovietines respublikas. Štai ir prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas buvo pasiruošęs priimti kvietimą atvykti į Maskvą Pergalės dienos šventės proga. Tiesa, vizito išvakarėse jis pabendravo ir su estų SS legiono veteranais.

 Estai

  Estai - ne graikai. Psichologinis tautos – investicijų objekto -  portretas

 

Apie estus paprastai sakoma, kad jie puikūs samdomi darbuotojai, skirtingai nei tie patys graikai.

Pasižymi švara, tvarkingumu. Be to, jie dar yra kantrūs, ramūs, lakoniški, geranoriški, sąžiningi. Paskutinė savybė apskritai yra estų pasididžiavimas. Paprastai tai aiškinama tuo, kad šalis nedidelė, o tai reiškia - visi vieni kitus pažysta, taigi neišvengiamai tenka atsakyti už visus savo veiksmus. Trumpai tariant – visi gyvena viename dideliame kaime.

Apie daugelyje anekdotų išjuokiamą estų lėtumą patys estai sako, kad jie nėra lėti, o yra išmintingi. Stereotipas dėl to, kad estai yra „stabdžiai“, matomai atsirado dėl estų kalbos, kurioje yra dvibalsiai ir dvigubos raidės.

Jie tikrai yra mąstantys – todėl ir sako, kad ilgai galvoja. Dažna frazė – „reikia pagalvoti“.

Estų tauta neagresyvi, pirmi nieko nepuls.

Gali iš už nugaros ir šunybę iškrėsti – incidentas su „Bronziniu kariu“.

 

Tiesa, trūkumų jie, kaip ir bet kuri kita tauta, turi pakankamai: nepaklusnūs ir tiesmukiški, nemėgsta pripažint savo klaidų, pavydūs. Apie estų meilę vienas kitam kuriami posakiai, pavyzdžiui – „geriausias esto patiekalas – kitas estas“. Nors priežastis  vėlgi ta pati – gyvenimas dideliame kaime.

Trumpos išvados apie Estiją, kaip investicijų objektą

Estija, nukentėjusi nuo krizės mažiau nei kitos Baltijos šalys, gali tikėtis augančio investuotojų susidomėjimo, taip mano Masterforex-V treidingo Akademijos analitinė tarnyba.

 

* Šių metų birželį ji buvo priimta į  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją,

vadinamą „turtingų šalių klubu“ (šalims, įeinančioms į EBPO, priklauso 2/3 viso pasaulio BVP), arba „ekonominių ir politinių bendraminčių“ klubu. Organizacija vienija daugiau kaip 30 šalių nuo JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos iki Graikijos ir Čilės.

* Estija pirmoji iš posovietinių šalių 2011 metų pradžioje įsives eurą.

Šį žingsnį ekspertai vertina skirtingai. Vieni mano, kad krizės laikotarpis nėra geriausias metas tam, kad paversti savo politiką priklausoma nuo Europos struktūrų sprendimų, o patį kvietimą pereiti prie euro, tada kada jis turi didelių problemų – reklaminiu ES žingsniu, siekiant palaikyti euro kursą bei demonstruojant Eurozonos patrauklumą. Kaip rašė „The Financial Times“, Estija rodo, kad euras – nėra pasmerktas projektas. Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barosso pažymėjo, kad Estijos sprendimas tik patvirtina, kad „niekas neketina pasitraukti iš Eurozonos, atvirkščiai – visi nori prisijungti prie jos“.

Be to, tai yra visiškai saugu pačiai Eurozonai: Estija tikrai ne Graikija. Tai liečia ne tik šių dviejų tautų temperamentus, bet ir jų ekonomikų apimtis. Estijos BVP apimtis beveik 14 kartų mažesnė už Graikijos ekonomiką, problemų Estijoje irgi mažiau.

* Šalies skola - pati mažiausia visoje ES – 7.2% BVP,

kadangi 10-yje iš 16 Eurozonos šalių skolos jau viršija 60% biudžeto, tai yra riba pagal Mastrichto sutartį. Prognozuojama, kad Estijos biudžeto deficitas 2010-ais metais sudarys 2.4% BVP. Didėja užsienio turistų skaičius, lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, jis išaugo 13%. Estijos prekybos balansas, pirmą kartą nuo tolimų 1993 metų, šių metų vasarį buvo teigiamas.

 

Estijos valdžia prisijungimą prie Eurozonos laiko vos ne “burtų lazdele”, išsprendžiančia visas vidaus problemas, panacėja nuo ekonomikos blogybių, galimybe padidinti investicinį ekonomikos patrauklumą, ir dar daugiau – tam tikrą politinį prestižą. Deja,   2010 metų sausio mėn. socialinės apklausos duomenimis, šį žingsnį palaikė mažiau nei pusė gyventojų (47%). Matomai, teisūs yra tie (pavyzdžiui, Danske banko analitikas Larsas Kristensenas), kurie mano, kad prisijungimas prie Eurozonos atneš Estijai tiek pliusų, tiek ir minusų, o kurių iš jų bus daugiau – parodys tik rinka ir pats gyvenimas.

Dabartinių ekonomikos rodiklių Estijai gali pavydėti ne tik Baltijos šalys, bet ir daugelis Europos Sąjungos šalių.

Taip pat Estija yra viena iš nedaugelio šalių, kurioms pavyko sukaupti rezervus ekonomikos augimo metais ir sėkmingai jais pasinaudoti krizės laikotarpiu. Tai padėjo Estijai ne tik mažiau už kitas šalis įklimpti į skolas (lyginant su Lietuva ir Latvija), bet ir atitikti Mastrichto kriterijus, dėka ko Estija dabar gali įsivesti eurą.

Estija yra Baltijos šalių pavyzdys, rodantis, kaip reikia valdyti visą ekonomiką, sveikatos apsaugą ir kitas valstybines struktūras. Atlikus reformas teisėsaugos organuose, gyventojų pasitikėjimas policija išaugo iki 78%. Tai pats didžiausias rodiklis tarp Baltijos šalių ir naujųjų ES narių.

 

Besipriešindami užgriuvusiai krizei, estai sugebėjo solidarizuotis ir ne tik imtis skausmingų priemonių išėjimui iš krizės, bet ir nenukrypti nuo kurso, gerinant šalies situaciją. Estų sprendimai buvo kruopščiai apgalvoti, todėl gali turėti gerus rezultatus ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Masterforex-V Akademijos Pabaltijo analitinės komandos manymu, jeigu Estija ir toliau laikysis pasirinktos politinės ir ekonominės strategijos – ji turi visus šansus per artimiausią dešimtmetį išsiveržti į lyderiaujančių šalių dešimtuką ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Estijos kaimynės Baltijos šalys, taip pat iš visų jėgų kovojančios su krize, turėtų kviesti į svečius ne TVF atstovus, o Estijos finansų ministrą, ir  kaip studentai nuleidę galvas klausytis jo paskaitų.

Paskelbimo data: 2010-07-21 11:38 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55