Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Antradienis, rugpjūčio 3, 06:07 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Kodėl Sorosas nusprendė „nuleisti“ būtent Eurą? Nežinomos ES problemos ir europietiškos politikos paslaptys


Apie ambicingus Džordžo Soroso planus „nuleisti“ Eurą iki pariteto lygio JAV dolerio atžvilgiu (1EUR=1USD) parašyta daug. Analitikai aktyviai komentuoja milijardieriaus pasisakymus  vietoje to, kad pasistengtų pakilti iki stambiausio „spekulianto valiutomis“ lygio, išanalizuodami jo „aukos pasirinkimo“ logiką ir nuo viso pasaulio paslėptas Europos Sąjungos problemas ir suprasdami,  dėl ko pinga Euras ir dėl ko jis brangsta, atsižvelgiant į žemiau išvardintas ES problemas.

 

Visos šiuolaikinės Europos Sąjungos ir Europos valiutos problemos įgudusiomis pasaulinės žiniasklaidos rankomis nežinomų lėlininkų suvestos prie vienos - Graikijos -  problemos, nei iš šio nei iš to tapusios antrosios pasaulinės krizės bangos, Europos sąjungos žlugimo ir Europos valiutos nuvertėjimo kaltininke.

Bet pakanka pažiūrėti į vieną skaičių – Graikijos BVP sudaro 2% viso bendro Europos BVP – ir iškart tampa aišku, kad graikišką „pretekstą“ kažkas nori pateikti kaip europinę „priežastį“.

 

Kokios gi yra tikrosios Europos Sąjungos krizės priežastys, jos skausmingos vietos ir silpnosios grandys, kurias kiekvienas rimtas investuotojas turi turėti omenyje?

 

Europos Sąjunga: europietiškas rojus ar europietiškas pragaras?

Dar visai neseniai apie Europos Sąjungą buvo kalbama tik aukšta maniera: šių laikų stambiausia tarpvalstybinė sąjunga su beveik 500 mln. gyventojų, gaminanti apie 30% pasaulinio BVP, kontroliuojanti 17% pasaulinės prekybos - milžiniška moki rinka. O Euras – nauja pasaulinė valiuta, prie kurios pereis žmonija, kai tik žlugs JAV ... maždaug po metų, gal dviejų arba daugiausia - trijų-ketverių (išsamiau „Kodėl JAV klesti tuo metu kai visas pasaulis laukia paskutinės supervalstybės defolto?“)

 

 

Tačiau pasaulinė finansų krizė privertė „prasiblaivyti“ daugelį politikų, ekonomistų, finansų analitikų, kurie metėsi... į priešingą kraštutinumą. Įtakingos ir nelabai žiniasklaidos ėmė mirgėti antraštėmis, galinčiomis atimti ramų miegą  iš europiečių ir pasaulinių investuotojų: „europietiškas pikė“, „žlugęs projektas“, „sudie, Europos Sąjunga“, „kaip greitai ES taps Sovietų Sąjunga“ ir t.t. Autoritetingi tarptautiniai ekspertai, tokie kaip Niujorko universiteto profesorius Nouriel Roubini, visiems žinomas Džordžas Sorosas, Société Générale bankininkai vienbalsiai  pranašavo valiutinės sąjungos, o ir pačios Europos Sąjungos iširimą.

 

Prie katastrofiško Europos scenarijaus kur buvę, kur nebuvę prisijungė astrologai ir... spec.tarnybos. Rusų astrologas P. Globa pranašavo vieningos Europos Sąjungos išnykimą 2020 metais, sakydamas, kad ES pakeis  keletas sąjungų: pietų Europos, šiaurės Europos, rytų Europos ir t.t. Tą pačią datą (anksčiau, nei Globa), kaip galimą ES iširimo datą, įvardijo ir CŽV. Paprastam piliečiui toks CŽV (pagrindinio ES konkurento spec.tarnybos) ir mistikos miksas gali sukelti sąmyšį ir galbūt netgi paniką.

 

Kur Europos Sąjungai gresia pavojus?

 

Tai, kad Europos Sąjunga susidūrė su rimtu iššūkiu, jau net ne diskusijų objektas. Ir jei Graikijos sunki ekonominė padėtis yra tik pretekstas, tai kur priežastys?

 

Daug rimtesnė yra grandininės reakcijos, domino efekto grėsmė. Juk ES rizikos grupė auga kasdien. Sudėtinga situacija Graikojoje (113% BVP dydžio skola), Italijoje (valstybės skola 110% BVP), Ispanijoje (nedarbas – 20%, deficitas – 12,4%), Portugalijoje (biudžeto deficitas 9,3%, Fitch agentūros reitingas sumažintas iki neigiamo). Bendros šių šalių skolos bankams, pagal kai kuriuos įvertinimus, siekia 1,3 trilijono eurų.

 

Slapti Europos povandeniniai rifai

 

Kas gi silpnina Europos Sąjungą? Iš kur atsirado šis sunkiai sprendžiamų problemų ryšulys? Kurioje plokštumoje slypi šių problemų šaknys? Kokius klausimus išsiaiškinęs Dž.Sorosas nusprendė po 18 metų pakartoti savo fenomenalią sėkmę (tik jau ne su Anglijos banku, o su ECB) ir sužaisti silpninant Eurą ir sumažinant jo kursą iki 1 JAV dolerio?

 

 

Pirma šiuolaikinių Europos Sąjungos problemų grupė slypi „mechaniškame valstybių sujungime“

Skubus ES ribų plėtimas nuo 15 valstybių 2004 metais iki 27 valstybių 2007 metais. Valstybių dalyvių kiekio padidinimas smogė per pirminį „senosios Europos“ valstybių, sugebėjusių per tą laiką „prisitrinti vienai prie kitos“, architektūros stabilumą.

 

 

Pernelyg skubus naujų šalių prijungimas, pagrinde iš politinių paskatų, nulėmė šiuolaikinį ekonominį nevienodumą tarp ES valstybių. Sunku įsivaizduoti valstybes su tokiomis skirtingomis ekonomikomis, kaip, pavyzdžiui, Austrija ir Rumunija, Vokietija ir Bulgarija. Pakanka atkreipti dėmesį į tai, kad bendras dešimties naujų šalių BVP sudarė 840 mlrd. dolerių, o tai lygu vienos tik Ispanijos BVP, tiesiai pasakius – ne pačios pažangiausios ES valstybės. Tai, savo ruožtu, sukėlė visą grandinę sunkių pasekmių ir prieštaravimų:

  • staigiai pablogėjo ES pavaldumas ir ekonominis stabilumas, bet kokių sprendimų priėmimas pasidarė žymiai sudėtingesnis. Pavyzdžiui, dabar ES turi 23 oficialias kalbas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis;

  • atsirado finansinių išteklių, reikalingų  naujų Sąjungos dalyvių priėmimo „suvirškinimui“, jų ekonomikos ir infrastruktūros pagerinimui, trūkumas;

  • ekonominių prieštaravimų tarp turtingų ir neturtingų valstybių nuotaikos periodiškai prasiveržia į išorę ir tampa žinomos plačiajai visuomenei. Visiems žinoma, kad pragyvenimo lygis pačiose turtingiausiose ES šalyse skiriasi nuo neturtingų šalių pragyvenimo lygio 650%. Daugiau nei pusė Europos BVP gaminama taip vadinamuose „euro-donoruose“ – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.

 

Problemos pasekmės – pirmas Europos Sąjungos povandeninis akmuo – „turtingų“ ir „neturtingų“ valstybių gyventojai vis mažiau supranta vieni kitus:

 

a)  turtingų regionų gyventojams vis dažniau kyla klausimas, kodėl jie turi apmokėti svetimas sąskaitas ir „išlaikyti vargšus ir akiplėšas giminaičius“. Ypač stiprios panašios nuotaikos vyrauja tarp vokiečių ir Danijos gyventojų, kurie nenori aukoti savo gero gyvenimo vardan tų pačių graikų, vengrų arba rumunų.

b)  didelių valstybių politikams nusibodo pastovios naujokų problemos ir neatsakingumas. Naujokų, kuriuos ne tik reikia išlaikyti finansiškai, bet dar ir derinti su jais sekančius savo žingsnius, įtikinėti juos ir laukti, kuris iš jų iškrės kokią nors šunybę (kaip Airija 2008 metų birželio 12 dienos referendume torpedavo Europos Sąjungos konstitucijos priėmimą).

c)  tarp naujai priimtų valstybių gyventojų auga nepasitenkinimas ir susierzinimas Vakarų Europos politika, jie reikalauja lygiavertiškumo ir negali suprasti, kokia jiems nauda nuo įstojimo į ES, jei ES antikrizinė politika „naujųjų ES šalių atžvilgiu“, iš esmės suvedama prie šūkio „išgelbėkite save patys“.

d)  ES atsidūrė prie demografinio pensininkų krizės, atsirandančios dėl žemo gimstamumo lygio ir gyventojų senėjimo, slenksčio. Apkrovos socialinėje sferoje iš metų į metus vis auga. Toje pačioje Vokietijoje praeito amžiaus viduryje vienam pensininkui tekdavo septyni žmonės, o dabar - tik du. Migrantų srautas, į kuriuos vokiečių politikai dėjo didelius lūkesčius, privedė prie daugybės socialinių išmokų atsiradimo ir nekilnojamo turto augimo.

 

 

Antra Europos sąjungos problemų grupė paaiškinama projekto jaunumu ir neužbaigtumu, kai dauguma momentų nebuvo aptarti „ant kranto““

 

1. Problematiški yra santykiai, liečiantys eilę klausimų tarp dviejų įtakingų Sąjungos valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos. Du „senosios Europos“ stulpai turi skirtingas nuomones ES plėtros atžvilgiu.

 

a)  vokiškas projektas „tėvynė Europa“, paremtas europietiškos federalinės super-valstybės su savo konstitucija kūrimo idėja, su stipriu parlamentu, pilnaverčiu valdymo organu, kurį renka prezidentas asmeniškai, karinėmis pajėgomis, o tai reiškia, kad numatomas laipsniškas valstybių nacionalinių institucijų silpninimas.

b)  Prancūzija įtaria, kad išaugus Vokietijos ekonominei jėgai, dėl jos geografinės padėties, federalinio centro vaidmuo tokios polinės konstrukcijos atveju priklausys Vokietijai, ir todėl gina savo projektą – „tėvynių Europa“, t.y. nacionalinių valstybių sąjunga.

 

2. Sprendimo priėmimo procedūra Europos Sąjungos taryboje, kur kiekviena šalis turi veto teisę. Valstybės, tik neseniai įgijusios pilnavertį suverenitetą – tos pačios buvusio rytų bloko valstybės – nelabai nori vėl dalintis juo. Lenkija ne kartą vetavo bendrus sprendimus: tai derybų su Rusija atžvilgiu, tai dėl Lisabonos sutarties..

 

3. Struktūriniai prieštaravimai. Pavyzdžiui, monetarinei politikai vadovauja nepriklausomas ECB, o ekonominei ir mokesčių politikai – nacionalinės vyriausybės. Istorija dar nežino ilgo valiutinių sąjungų egzistavimo pavyzdžių be vienos vyriausybės.

 

4. Protekcionizmo, nuosavo gamintojo palaikymo politika, nepaisant visų vieningos europietiškos rinkos principų. Šalia deklaravimo „mes - viena šeima“ ir  tarpusavio pagalbos bei palaikymo pažadų,  de facto ES viduje vyksta prekybiniai karai, kai kiekviena šalis stengiasi prastumti savo prekes į kitą valstybę, apsaugodama savo vidinę rinką. Ta pati Lietuva, anksčiau galėjusi pasigirti išvystytu žemės ūkiu, dabar tiesiog užversta pigesniais, genetiškai modifikuotais ispaniškai, lenkiškais pomidorais, agurkais, obuoliais. Savų ekologiškai švarių produktų ji tiesiog neturi kur dėti.

 

5. Narių nepasitikėjimas vieni kitais. „Naujosios Europos“ valstybės turi fobijas, kad europinės struktūros dirba daugiau palaikydamos ES „lokomotyvų“ -  Vokietijos ir Prancūzijos - interesus.

 

6. ES struktūrų biurokratizmas: pavyzdžiui, jų aktyvumas reguliavimo reikaluose. Kam tik neteko turėti reikalų su europietiškais biurokratais dėl druskos kiekio duonos produktuose, dėl plazminių televizorių, dėl įprastų lempučių ir net agurkų kreivumo? Užtat kiekvieno euro parlamentaro išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 40-50 tūkst. eurų  kas mėnesį.

 

Trečia Europos Sąjungos problemų grupė – ekonominė krizė

 

Krizė pakėlė prieštaravimų Europos Sąjungoje laipsnį. Europos Sąjunga taip ir neišdirbo konkrečios strategijos ir tarpusavio palaikymo plano krizės metu. Iš esmės buvo padarytas įspėjimas, kad skęstančių gelbėjimas – pačių skęstančių reikalas.

 

Būtent Vokietija ilgą laiką blokavo pagalbos Graikijai klausimą. Suprantama, Berlynui labai nesinori mokėti už kitų klaidas. Vokietija sugebėjo išlaikyti savas žaidimo taisykles, pajungdama TVF, suteikiant pagalbą Graikijai, ir taip dar kartą visiems parodė, kas yra šeimininkas šiuose namuose. Tai verčia prisiminti rašytojo Fransua Moriako (François Mauriac)  žodžius, dažnai priskiriamus F. Miteranui (François Mitterrand): „Aš taip myliu Vokietiją, kad norėčiau, kad jų būtų dvi“. Galima prisiminti ir N. Sarkozy kvietimą, adresuotą prancūzų autogigantamas „Peugeot-Citroen“ ir „Renault“ grįžti iš naujųjų šalių (Čekijos) į gimtinę.

 

Valstybėms vis sunkiau sekasi paisyti vieningų rinkos taisyklių ES rėmuose. A.Merkel jau teko išgirsti priekaištą iš Prancūzijos dėl protekcionizmo ir reikalavimą apriboti eksportą. Paryžius gana pavydžiai žiūri į Vokietijos išorinės prekybos sėkmę. Vokietijos ekonomika net krizės metu (mažėjant BPV iki 5%) turi pozityvų prekių apyvartos saldo. Vienas iš paskutiniųjų Vokietijos ir Prancūzijos prieštaravimų tapo Vokietijos idėja sukurti Europos valiutinį fondą. Prancūzija tokio fondo kūrimą palaikė avantiūra.

 

Ketvirta Europos Sąjungos problemų grupė – išorinės politikos prieštaravimai ES viduje

Nepaisant apsimestinės vienybės, Europos Sąjungos viduje yra prieštaravimų, kartais peraugančių į aštrius konfliktus – tarp „Senosios Europos“, siekiančios sukurti naują tarptautinį valdžios centrą, kaip tam tikrą atsvarą JAV (visų pirma - ekonominiame plane), Kinijai ir Rusijai, ir „Naujosios Europos“ (prie jos dažnai prisideda ir Didžioji Britanija), dažnai užimančios proamerikietišką, agresyviai antirusišką poziciją - „Trojos žirgo“ Europos Sąjungos viduje.

 

Aiškiausiai konfliktas tarp šių dviejų blokų išryškėjo karo Irake metu, kai Vokietija ir Prancūzija stojo prieš karą Irake, o daugelis kitų Rytų Europos šalių priešingai – išsiuntė į Iraką savo karius.

 

Be to, tarp Vokietijos ir Prancūzijos yra interesų konfliktas. Galima  prisiminti N.Sarkozy iniciatyvą dėl Viduržemio jūros sąjungos įkūrimo. Tuo tarpu Angelos Merkel manymu, tokios sąjungos sukūrimas ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti prieštaravimus ES.

 

Penkta Europos Sąjungos problemų grupė – problemos, liečiančios istoriją, kultūrą bei mentalitetą ES viduje

 

Bendro europinio identiškumo sukūrimas ES dar prieš akis.

 

Kadangi praktiškai visos Europos Sąjungos šalys praeityje kariavo viena su kita, egzistuoja nerašyta taisyklė – nemanipuliuoti istorinėmis nuoskaudomis. Pastaruoju metu šis tabu vis dažniau ignoruojamas. Ypač kliūva vokiečiams. Tai Lechas Kaczynskis Lisabonos sutarties aptarimo metu pareikalauja atsižvelgti į milijonus lenkų, kuriuos nužudė vokiečiai karo metu, tai graikai, atsakydami į Vokietijos nenuolaidumą, primena apie reparacijas okupacijos periodu.

 

Egzistuoja didelė etninių ir konfesinių prieštaravimų ES viduje grėsmė. Vykta aktyvus emigrantų iš Azijos ir musulmonų šalių antplūdis: alžyriečiai ir marokiečiai Prancūzijoje, turkai Vokietijoje vis labiau keičia kultūrinį-konfesinį būdą. Jei tikėti CŽV, tai 2025 metais musulmonų dalis Europoje išaugs nuo 13% iki 22%, o gal ir iki 37%.

 

 

 

Beveik kiekvienoje Europos šalyje yra ir savi vidiniai konfliktai.

 

Visai Europos Sąjungai gali sukelti problemas vidiniai nesusitarimai, esantys tarp Belgijos prancūzakalbių valonų, gyvenančių pietuose, ir flamandų -  šiaurėje, Didžiojoje Britanijoje - tarp škotų ir šiaurės airių, Prancūzijoje - tarp  bretonų ir korsikiečių, Ispanijoje tarp katalonų ir baskų ir t.t.

 

Tautos, įeinančios į ES sudėtį, yra tokios kultūriškai ir mentališkai skirtingos, kad šiandien vis dažniau iškyla klausimas, kas gi kuriama - europietiškas rojus, kuriame virtuvė – prancūziška, policija – angliška, seksas - itališkas, o darbo organizavimas – vokiškas, ar europietiškas pragaras, kuriame virtuvė - angliška, policija – prancūziška, seksas - vokiškas, o veiklos organizavimas – itališkas?

 

Šiuos prieštaravimus dar labiau sustiprina Europos parlamento deputatų ir biurokratų ambicijos ir trumparegiškumas, bandant priversti visas tautas gyventi pagal bendras normas ir taisykles, nepaisant nacionalinių tradicijų ir papročių. Visi turi valgyti vienodą sūrį, gerti vienodą alų, žiūrėti vienodus televizorius.

 

Žodžiu, akivaizdu, kad dabar Europos Sąjunga atrodo kaip visai nestabilus darinys. Nejaugi mes tapsime didingo projekto saulėlydžio liudininkais? Ar ištvers Europos Sąjunga ekonominės audros smūgius?

 

Europos Sąjungos privalumai ir stiprioji pusė

Aukščiau išvardinti ES trūkumai ne atsitiktinai buvo išvardinti pačioje pradžioje:

  • jų neįvardija nei vienas finansų analitikas iš stambiausių pasaulio žiniasklaidos tarnybų, bandančių žaisti emocijomis, o ne analizuoti povandeninius ES akmenis.

  • vietoje rimtos analizės, finansų analitikai pateikia Europos Sąjungos eskizus arba atskiras problemas, išplėštas iš bendro konteksto, neparodant jų vietos bendroje struktūroje.

 

Pati ES kol kas mirti nesiruošia. Europa įdėjo per daug pastangų sąjungos sukūrimui, kad atsiradus pirmiems sunkumams leistų jai iširti. Investuotojų optimizmas maitinasi tuo, kad:

  • Bendra Europos Sąjungos skola – 7,7 trilijono eurų, arba 61,5% nuo BVP (2008 metais) – tikrai nėra labai grėsmingas rodiklis. Stambiosios valstybės, nepatenkintos prievole mokėti už silpnąsias, neabejotinai turi naudos iš bendros rinkos;

  • rizika, galinti atsirasti suirus europietiškai sistemai, yra daug didesnė, negu patiriama šiandieną;

  • ES rimtai ruošiasi transformacijai. Sąjunga jau ne pirmą dešimtmetį laukia unifikacijos ir integracijos. Štai jau Angela Merkel, kad pakelti valstybių biudžetinę atsakomybę, pasiūlė šalinti iš Eurozonos tuos, kas nepaiso savo finansinių įsipareigojimų.

  • jaunoji ES valstybių karta jau turi Europos piliečio sąmonę, o tai yra tolimesnio Europos integracijos  gilinimo pagrindas.

 

 

Gandai apie neišvengiamą Eurozonos iširimą ir apie euro krachą, Masterforex-V Akademijos analitikų nuomone, yra stipriai išpūsti. Akademija:

  • nelaukia euro kracho;

  • primena, kad netgi atskira vokiška markė su Vokietijos ekonomika teikė rimtą konkurenciją JAV doleriui antroje XX amžiaus pusėje, nes buvo paremta ekonomine galia, aukštomis technologijomis, pasaulinio lygio brendais, kvalifikuotais kadrais ir daugeliu kitų dalykų, kurie krizės metu niekur nedingo.

 

Euro valiutos kritimo pikas ir jo būsimas apsisukimas į priešingą pusę apskaičiuojamas remiantis naująja Masterforex-V technine analize, o ne astrologijos arba „slaptos CŽV analitikos“ pagalba, kuri „netyčia“ tapo žinoma visai žmonijai.

 

Masterforex-V techninės analizės požiūriu, Euro indekso C bangos prailgėjimas gali įvykti per „MF/Elderio Bakervilių Šunį“, bet kirtus iš apačios į viršų pagrindinį lygį, esantį ties 2,4165, meškų trendo C banga bus baigta, o tai reikš naujos korekcijos į viršų pradžią, tačiau ilgalaikio Euro indekso impulso ir Europos valiutos kritimo įtakoti negalės:

 

 

 

 

Ilgalaikio impulso į viršų susiformavimui, kurio laukia daugelis investuotojų ir pasaulio treiderių, reikia mažiausiai to paties banginio lygio bangos susiformavimo aukštyn ir fraktalinio-zigzaginio apsisukimo (MF FZR) į viršų visuose grafiko perioduose, pradedant minutiniu. Tik šių sąlygų išpildymas gali duoti  Euro indekso ir EUR/USD valiutų poros naujo bulių trendo pradžią.

 

Paskelbimo data: 2010-07-21 05:34 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55