Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, rugsėjo 18, 12:54 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Lenkija, kaip stipriausia ES grandis, investuotojų akimis krizės laikotarpio metu


Šios valstybės atžvilgiu  abejingų nėra.

Lenkijos istorija susipynė su kaimyninių valstybių istorijomis taip, kad „tamsios“ praeities dėmės dažnai užtemdo esmę: Lenkija pasaulinės ekonominės krizės metu 2008-2010 metais tapo beveik stipriausia Europos Sąjungos grandimi,  šalimi, kurią krizė įtakojo žymiai mažiau nei Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Graikiją. Tai investuotojus priverčia visiškai kitaip pažvelgti į Lenkijos ekonomiką, politiką, socialinę santvarką, skirstant savo ILGALAIKES investicijas, su nuostaba atrandant „nežinomą Lenkiją“.

 

Nauji priešlaikiniai 2010 metų prezidento rinkimai. Kas belaimėtų – kursas išliks tas pats

Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio  žūtis aviakatastrofoje šalia Smolensko sukrėtė pasaulį ir privertė šalį pravesti priešlaikinius prezidento rinkimus, paskirtus 2010 metų birželio 20-ą dieną. Pagrindiniai pretendentai į šį aukščiausią postą yra laikinai prezidento pareigas einantis seimo pirmininkas Bronislawas Komorowskis,  kuris yra valdančios partijos „Pilietinė platforma“ narys, ir žuvusio prezidento brolis-dvynys Jaroslawas Kaczynskis, opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ atstovas.

 

Nežiūrint į tai, kad „rinkimų lenktynių“ intriga dar neišsisėmė, galima drąsiai teigti: kas belaimėtų rinkimus, šalies kursas išliks nekintamas – europietiškas. Lenkija savo reformas įvykdė taip giliai, kad tvirtai žengia galingos europietiškos valstybės kūrimo keliu. Tuo labiau, kad 2011 metais Lenkijai nusimato pirmininkavimas Europos Sąjungoje. Skirtumas gali  pasireikšti  tik tuo, kad, rinkimus laimėjus Komorowskiui, šalies politika taps pragmatiškesnė  ir lengviau prognozuojama  investuotojams bei politologams.

 

politika

 

  Lenkija – vienintelė ES šalis, išvengusi recesijos

 

Tačiau šiuolaikinė Lenkija yra įdomi ne tik savo priešrinkiminėmis batalijomis, bet, visų pirma, kaip viena iš didžiausių centrinės Europos šalių (teritorijos atžvilgiu prilyginama Vokietijai ir Ispanijai), per trumpą istorinę atkarpą padariusi didelį vystymosi šuolį ir privertusi prabilti apie „Lenkijos ekonominį stebuklą“.

 

Lenkijos BVP


Tapusi vienintele ES šalimi, išvengusia recesijos (bent jau kol kas), ir tuo pačiu šalimi, sugebėjusia išsaugoti ekonomikos augimą krizės laikais, Lenkija pirmąkart savo istorijoje įėjo į stambiausių ES ekonomikų šešetuką.

 

Taigi, patarlė - „višta ne paukštis – Lenkija ne užsienis“, t.y. tokia pusiau-Europa - jau nebeaktuali.

 

Lenkai, ko gero, vienintelė nacija Europos Sąjungoje,  mažiausiai pajutusi krizės poveikį, kas ypač smarkiai pastebima ant defolto slenksčio esančios Vengrijos fone. Maža to, pagal Europos komisijos prognozes, 2010 metais Lenkijos BVP augs 1,2%.

 

Per pastaruosius 20 metų realus šalies BVP padvigubėjo, kas yra labai įspūdinga, palyginus su pirminiai labiau išsivysčiusių Vengrijos ir Čekijos BVP augimu, sudarančiu tik 45%. Be abejo, „žemo starto“ faktoriaus neatmetinėsime, tačiau pirminiai dar mažiau išsivysčiusi Slovakija turi 75% augimą. Reikia pripažinti, kad Lenkija susitvarkė su nepaprastais laiko iššūkiais daugelio dalykų atžvilgiu daug geriau nei kitos post-socialistinės valstybės ir tapo regiono lydere ekonominio augimo greičio ir stabilumo atžvilgiu.

 

90-ųjų pradžioje Lenkija pagal savo industrijos išsivystymą nusileisdavo, pavyzdžiui, Ukrainai. Šiandien Lenkijos BVP pagal nominalius matmenis viršija analogišką Ukrainos rodiklį keturis kartus. Dėl ko Lenkija, kadaise probleminė Europos valstybė, ėmusi milijardines paskolas iš TSRS ir kitų užsienio bankų, netikėtai pasiekė fenomenalią sėkmę ekonomikoje?


Lenkiškų reformų pamokos

 

Pagrindiniu faktoriumi, padėjusiu Lenkijai išsilaikyti krizės metu, ekspertai vadina solidų ekonomikos fundamentą, suformuotą reformų eigoje per pastaruosius 20 metų.  Galima sakyti, kad šiandien šalis vystosi tos jėgos dėka, kuri buvo sukaupta šiais metais.

Rusijos ekonomistas ir žurnalistas Dmitrijus Travinas straipsnyje „Ilgas kelias į stebuklą“ lenkiškose reformose išskyrė tris, jo požiūriu, įspūdingus dalykus:

 

  1. perėjimo nuo socializmo prie kapitalizmo greitumas (būtent Lenkijoje kilo terminas „šokoterapija“);

  2. trumpiausias recesijos periodas iš visų pereinamųjų šalių – tik tai trys metai – nuo 1989 iki 1992 m.

  3. efektyvios rinkos ekonomikos sukūrimas be autoritarinio režimo, net gi priešingai – sukuriant nesuklastotą socialinį dialogą tarp valdžios ir visuomenės.


Lenkijos ekonominio stebuklo dalys (remiantis oficialia istoriografija)

 

Galima išskirti keletą lenkiškos sėkmės dalių:

  • beveik visų kainų vienalaikis liberalizavimas, išsilaisvinimas nuo valstybinės kontrolės, kainos kontroliuojamos tik dietiniams produktams – nugriebtas pienas, varškė ir t.t.;

  • pagreitinta masinė privatizacija, privataus sektoriaus vystymas padarė didelę įtaką, stabilizuojant ekonomiką. Pavyzdžiui, jei 1989 metais privačių parduotuvių kiekis buvo 29 tūkst., tai jau 1990 metais prieaugis buvo 170 tūkst. 1991 metais privatus sektorius sudarė 45,3% Lenkijos ekonomikos. Tais metais savo privataus verslo Lenkijoje neatidarė tik tas, kas tingėjo (nors ne - tik tas, kas LABAI tingėjo);

  • biudžeto deficito likvidavimas. Šiam tikslui pasiekti jau 1990 metais visokiausios dotacijos ir lengvatos sumažėjo dvigubai – nuo 38% iki 14% biudžeto išlaidų. Dėl to, vietoje didesnio kaip 6% per vienus metus deficito, pelnas, nors ir nedaug, bet viršijo išlaidas. Šalis pradėjo gyventi savo lėšomis;

  • eurointegracija: dar gerokai prieš stojimą į ES, Lenkija atvėrė savo ekonomiką užsienio investuotojams. 2004 metais Lenkija tapo Europos Sąjungos nare ir faktiškai pavirto užsienio kompanijų placdarmu investicijoms į Centrinę Europą.

 

Rezultatas – antroje 90-ųjų  pusėje BVP vienam žmogui augo vidutiniškai 6% per metus.

 

Lenkiško ekonominio stebuklo priežastys (Lenkijos skeptikų vertinimais)

Skeptikai, iš esmės pripažindami šalies transformacijos sėkmę 90-aisiais, dažniausiai sako, kad stebuklų šiame pasaulyje nebūna, tuo labiau -  lenkiškų.

Jos pasiekimai 90-ais metais remiasi:

  • naudinga tranzitine šalies padėtimi,

  • Lenkijos  aktyvumu ir produktų eksportu į Rusiją ir Ukrainą (majonezas, moteriški rūbai, žiebtuvėliai, vaikiški žaislai ir daug kitokių smulkmenų), be to - ne geriausios kokybės.

  • darbo jėgos eksportu: apie Lenkijos „darboholikus“ žinoma visoje Vakarų Europoje. Įstojus Lenkijai į ES, jie pervedė į Lenkiją pusantro karto daugiau pinigų (24,7 mlrd. eurų), nei valstybė gavo per tą patį periodą ES pagalbos programų rėmuose (16 mlrd. dolerių);

  • Lenkijos išorinių skolų nurašymu: po to, kai šalis atsisakė socialistinės krypties, Vakarai – visų pirma iš politinių paskatų, kad Lenkiją padaryti pavyzdžiu Rusijai, Ukrainai ir Baltarusijai – 1992 metais nurašė pusę jos skolų, tuo pačiu suteikdami jai tam tikrą vystymosi pranašumą.

 

Taip pat skeptikai nurodo rimtus nuostolius, su kuriais susidūrė Lenkija reformų metu:

-    per 1990 metus kainos išaugo daugiau nei 585%;

-    staigus ir žymus pramonės sektoriaus smukimas (vien per 1990 metus smuko 26%);

-    masinis nedarbas, 11,8% - 1991-ais metais, 2003-2004 metais nedarbo lygis siekė 19%;

-    trumpalaikio spekuliacinio kapitalo antplūdis, daugiau nei pusė užsienio investicijų buvo nukreiptos į paslaugų sferą – stambių supermarketų tinklo, prekybos sandėlių statybą.

 

Verta prisiminti kinišką palinkėjimą priešui – „kad tu gyventum permainų epochoje“. Ne be reikalo apie tokią politiką pačioje Lenkijoje kalbama,  kaip apie „šoką be terapijos“.

 

 

Kas nukentėjo Lenkijoje krizės metu?

Kaip parodė pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, Lenkija buvo geriau pasiruošusi ypatingoms situacijoms ne tik už savo betarpiškus kaimynus, bet ir už daugelį europietiškų grandų. Tai privertė užsičiaupti net pačius aršiausius skeptikus ir cinikus.

Aišku, globalizacijos ir valstybių tarpusavio priklausomybės sąlygomis visiškai išvengti krizės neįmanoma. Lenkijoje:

  • pirmąkart per daugelį metų išaugo nedarbo lygis, vėl įveikęs dviženklio skaičiaus ribą – nuo 7,4% iki 13% 2010 metų pradžioje. Augimas įvyko daugiausiai dėl masinio lenkų grįžimo iš Didžiosios Britanijos, Airijos ir Ispanijos. Ilgą laiką Lenkija buvo santechnikų, medicinos darbuotojų ir kelininkų tiekėja į ES šalis. Vien oficialios statistikos duomenimis, laikinų emigrantų yra apie 2,3 milijono, kas sudaro apie 14% ekonomiškai aktyvių gyventojų.

  • šalies valstybinis prekybos deficitas pasiekė 7,5% nuo BVP;

  • valstybinė skola išaugo iki 53,9% nuo BVP, kas, iš vienos pusės, mažiau nei pas kaimynus, o iš kitos pusės, pagal Lenkijos įstatymus, jei skola peraugs 55% BVP – teks staigiai mažinti išlaidas, o tai reiškia – galima ekonomikos recesija;

  • zloto santykis dolerio atžvilgiu pradiniame krizės etape (antra 2008 pusė – 2009-ų pradžia) nuvertėjo beveik dvigubai;

  • investuotojų pasitraukimas. Tiesioginės investicijos 2009-ais metais sumažėjo 16%, nors toje pačioje Rumunijoje sumažėjo 44%, o Čekijoje dar daugiau – 68%;

  • lenkiško eksporto sumažėjimas;

  • algų išmokėjimo uždelsimas, algų sumažėjimas 20 ir daugiau procentų;

  • išlieka aukštas kainų lygis, įmonių bankrotų skaičius ir t.t.

 

 

 

„Jeszcze Polska nie zginęła (Lenkija dar neprapuolė)“: Lenkijos pasiekimai krizės metu

Bendrai paėmus, Lenkija, dar neseniai vadinama amžinu skolininku,  tapo stabilaus ekonominio augimo šalimi.

  • sunkiais 2009-ais metais jos BVP augo 1,7% (2008-ais – 5%). Net Vokietijoje BVP sumažėjo per 6,9%. Pirmame ketvirtyje Lenkijos BVP jau pakilo iki 3%, palyginus su tuo pačiu periodu praeitais metais.

  • dar 2008-as metais vidutinė alga išaugo beveik iki 1000 dolerių, minimali alga sudaro apie $400 (Lietuvoje - apie $300, neatskaičius mokesčių).

  • vidutinė pensija yra apie 420 eurų,

  • kainos produktams Lenkijoje yra daug mažesnės, nei Lietuvoje. Infliacija 2010 metais balandžio mėnesį sudarė 2,4% metine išraiška.

 

Maisto prekių naudojimas Lenkijoje net 2009 metais padidėjo 11%, šalis pirmauja Europoje buitinės technikos pardavimuose. Prie to prisidėjo ir apdairūs vokiečiai, kurie, gavę Vokietijoje kompensacijas už senus automobilius, atvažiuodavo į Lenkiją pirkti naujų, tuo pačiu padidindami Lenkijos automobilių pardavimo rodiklius. Tendencija tęsėsi ir šių metų pirmą ketvirtį, privatus vartojimas šiuo periodu augo 2,2%. Ir nors Lenkijoje irgi pakanka vargšų, renkančių butelius ir prašančių išmaldos, dauguma paprastų piliečių ir toliau, lyg niekur nieko, perka prekes, keliauja, ilsisi, lanko kino teatrus ir restoranus.

 

 

 

Kokia yra Lenkijos sėkmės ir patrauklumo investuotojams paslaptis?

Dėl ko taip įvyko? Kokia Lenkijos sėkmės paslaptis? Galima išskirti kelis tokios akivaizdžios sėkmės faktorius:

 

1. Lenkija, skirtingai nuo daugelio kaimyninių šalių, išsaugojo pramonę.

Konkurencinga pramonė užima didelę dalį šalies BVP. Pakanka pasakyti, kad apie 40% lenkiško eksporto sudaro automobilių pramonės produkcija. Šalyje egzistuoja 14 laisvų ekonominių zonų, kur korporacijoms netaikomas pelno mokestis.  

 

2. Palyginus pigi darbo jėga,

tai suteikia lenkiškoms prekėms konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Algos Lenkijoje, be abejo, 1,5 karto aukštesnės nei Lietuvoje, bet daug žemesnės nei Vakarų Europoje.

 

3. Apgalvota socialinė politika.

Ta pati skausminga pensijų reforma Lenkijoje vyko nuo 1997-ų iki 2009-ų metų. Jos rezultatas – pensijinio amžiaus padidinimas 5 metais (65 metai – vyrams ir 60 metų – moterims), o taip pat lengvatinio išėjimo į pensiją apribojimas. Ir nors iki šiol ketvirtadalis darbuotojų gali anksčiau  laiko tapti pensininkais, reforma bendrai sumažino valstybės įsipareigojimus maždaug 25%.

 

4. Nacionalinio banko nepriklausomybė.

Laikoma, kad ji yra praktiškai absoliuti, nes pagrindinius sprendimus priima speciali Taryba, susidedanti iš profesorių, paskirtų pagal kvotas, išduodamas Prezidento ir parlamento. Gerai funkcionuojanti bankinė-finansinė sistema, apie kurią kalbama kaip apie konservatyvią, klasikinę. Nepaisant to, kad apie 70% šalies bankų pramonės priklauso užsieniečiams, Lenkija išvengė sunkumų. Lenkijos valstybė neleido plisti panikai ir išsaugojo piliečių sutaupytas lėšas bankuose. Atsargaus požiūrio į kreditavimą dėka, visų pirma turima omenyje hipoteka (kreditavimas Lenkijoje niekada nebuvo toks beprotiškas, kaip Baltijos šalyse arba Rumunijoje), o taip pat rėmimosi į depozitus, o ne į rizikingus išvestinius finansinius instrumentus, dėka pavyko išgelbėti bankinę sistemą bei nekilnojamo turto rinką. Taip pat paskolos užsienyje 2008-ų pabaigoje sudarė tik 15,7% Lenkijos finansinių įstaigų įsipareigojimų.

 

Kai nugriaudėjo krizė, paaiškėjo, kad lenkiškas modelis yra stabilesnis ir patvaresnis. Kol kas nei vienas bankas nebankrutavo ir neperėjo į valstybės nuosavybę.

Tiesa, skeptikai tvirtina, kad Lenkija išvengė didelių problemų tik tai dėl to, kad jos bankinių paslaugų sfera buvo mažiau išvystyta nei Vakarų Europoje, kad lenkiški bankai nedalyvavo globaliuose rizikinguose sandėriuose. Ir iš viso, kad džiaugtis yra dar per anksti, nes lenkiški bankai dar sumokės savo kainą.

 

6. Santykinai nežymi Lenkijos priklausomybė nuo užsienio rinkų, išorinių faktorių (eksportas sudaro mažiau nei 40% BVP, palyginimui -  Čekijoje ir Slovakijoje eksporto dalis sudarė 80% BVP, todėl jos ir nukentėjo stipriau).

 

7. Tuo pačiu metu pakankamai didelė vidinė rinka (daugiau nei 38 mln. gyventojų).

Lenkijos ekonomikos ypatumas yra tas, kad ji daugiau priklauso ne nuo eksporto, o nuo vidinės paklausos. Vidinę paklausą stiprinti padėjo mokesčių mažinimas, pensijų indeksavimas. Nuo 2008 metų šalyje buvo sumažintas PVM nuo 19% ir 30% iki 18%, o  „progresyvinis tarifas“ – nuo 40% iki 32%, tai leido verslui krizės metu išsilaikyti virš vandens.

 

8. Diversifikuota ekonomika.

Lenkijoje gaminama didesnė prekių, naudojamų vidinėje rinkoje, dalis. Krizės sąlygomis šis modelis, kaip mes matome, yra saugesnis. Pavyzdžiui, čekiškas eksportas yra orientuotas į automobilių pramonę. Daugiau nei pusė darbingo amžiaus žmonių yra užimti aptarnavimo sferoje, tik trečdalis – pramonėje.

 

 

9. „Šešėlinė ekonomika“.

Manoma, kad Lenkijoje šešėlinė ekonomika aprėpia tik 25% visos ekonomikos, kas taip pat prisideda prie vartojimo augimo, reiškia, ir ekonomikos augimo.

 

10. Konsensusas visuomenėje.

Šalyje palaikomas valdžios dialogas su profsąjungomis ir verslininkais. Vienas iš paskutinių svarbių susitarimų yra tas, kad, susikaupus nerealizuotai produkcijai, įmonė gali sustabdyti savo darbą pusei metų, išsaugant tuo metu tegul ir ne visą algą, kuri dalinai bus išmokoma iš valstybinių fondų. Dialogas tarp valdžios ir visuomenės yra paprastesnis dėl to, kad Lenkija yra viena iš  mononacionalistinių pasaulio valstybių (beveik 97% - yra etniniai lenkai).

 

 

Lenkai  investuotojų akimis (ką apie lenkus rašo skeptikai arba pavyduoliai)

Investuotojams reikia atsižvelgti į eilę Lenkijos nacionalinės psichologijos faktorių, dirbant su lenkiškais partneriais arba samdiniais iš Lenkijos.

 

Apie lenkus sakoma, kad tai būtent tas atvejis, kai tautos reputacija yra blogesnė, nei pati tauta.

Savo laikais Fridrichas Engelsas pastebėjo, kad lenkų lemtis istorijoje – drąsios kvailystės. Daugelis pažymi jų nepakartojamą gabumą kenkti sau patiems, kažkokį hipertrofuotą savęs vertinimą, polinkį išpūsti savo vaidmenį istorijoje (šiuo aspektu su lenkais gali konkuruoti tiki žydai ir amerikiečiai), įprotį gyventi miražais.

 

Kas tik negirdėjo apie „lenkišką išdidumą“, alkoholizmą ir ėdrumą (senas lenkiškas posakis: „valgyk, gerk ir laisvink diržą“).

 

Įstojus Lenkijai į ES ir atsiradus Vakarų Europoje milijonui lenkų uždarbiautojų, negatyvus požiūris į juos tik sustiprėjo.

  • Prancūzijoje atsirado sąvoka „lenkiškas santechnikas“, reiškianti girtą „chaltūrininką“.

  • Skandinavijoje naminę vadina „lenkiška degtine“.

  • Vokietija nuėjo dar toliau, ten lenkų reputacija - smulkūs vagišiai (Vokietijoje „juokaujama“, kad „jei lenkai nepavogs kamuolio, tai mes laimėsime“).

  • Europos Sąjungoje lenkai dažnai laikomi nesugyvenamais.

  • JAV, sprendžiant iš amerikietiškų anekdotų, lenkai laikomi žmonėmis, švelniai tariant, nedidelio proto (štai vienas iš anekdotų – „Ar girdėjote, kas nutiko su sodininku-lenku, kai jam buvo pasakyta sutvarkyti medžio lapus? – jis nukrito nuo medžio“). Tiesą sakant, pačioje Lenkijoje tradicinių anekdotų taikiniai yra rusai ir ukrainiečiai, todėl anekdotai atspindi tik dalį tiesos, tame tarpe ir apie naciją, kuri šiuos anekdotus kuria.

 

 

Apie lenkišką nacionalinę psichologiją iš lūpų tų, kurie jais žavėjosi ir žavisi

Vargu ar galima bet kokios tautos stereotipinį įvaizdį, tame tarpe ir lenkų, laikyti teisingiausiu. Kaip žinoma, visi mūsų trūkumai yra mūsų privalumų tęsiniai, tas liečia ir lenkus.

 

Greičiausiai būtent Heinrichas Heinė išsprendė lenkų fenomeną – „Jei tėvynė – pirmas lenko žodis, tai jo antras žodis – laisvė“.

Kaip rašė „Le Figaro“ žurnalistas: „Man patinka ši tauta, laiminti kovas, bet pralaiminti karus, ir niekada neprisipažįstanti nugalėta“.

 

 

Individualizmo, beprotiško heroizmo, užsispyrimo, drąsos, išdidumo, puošnumo, elegancijos, subtilumo,  gebėjimo juoktis iš savęs tradicijų tvirtovė. Jie visada suras kuo pasidžiaugti. Naujausia džiaugsmo priežastis, pavyzdžiui – skalūninės dujos, kurios tikrai pavers Lenkiją, jei ne „Europos dujų El Dorado“, tai mažiausiai – antra Norvegija.

 

Sėkmės daugelyje dalykų lenkai pasiekė darbštumo ir punktualumo dėka.

Pramogų įstaigos dirba tik per išeigines ir retai kada iki ryto. Ir esmė yra  ne lenkų dievobaimingume, jiems paprasčiausiai nėra kada linksmintis, jie dirba.

 

Dykinėjančius ten pamatysi nebent prieš miegą arba per šventes.

 

Tai yra irgi tiesa, kurios negali nuginčyti nei vienas žmogus, kiek bebūtų blogai jis nusiteikęs Lenkijos arba lenkų atžvilgiu.

 

Lengvatos investuotojams

 

Negalima tvirtinti, kad Lenkijos ekonomika neturi problemų  ir jai negresia pavojai. Lenkijos ekonomikos vystymasis lėtėja. Be to, ir išbandymų pastaruoju metu lenkams teko labai jau daug. Lenkija pavargo nuo prezidento laidotuvių, potvynio, padariusio 2 mlrd. eurų nuostolių ir priešlaikinių prezidento rinkimų. Ir nors Lenkijos ekonomikos augimo  perspektyvų negalima pavadinti labai jau optimistiškomis (šalis užima tik 72-ą vietą verslo patrauklumo reitinge), investuotojus ji ir toliau gundo.

 

Valdžia rimtai koncentruojasi ties tuo, kad investuotojams atsirastų daugiau priežasčių optimizmui:

  • sukurta pakankamai patraukli užsienio įmonėms mokesčių sistema;

  • pasaulinėje rinkoje patalpinta 15-os metų valstybinių obligacijų 3 mlrd. eurų suma, ir, tarp kitko, jos yra populiarios (pelningumas - 5,4% metinių);

  • ruošiamos obligacijos 6 mlrd. sumai;

  • paskelbta apie beveik 230 įmonių privatizaciją ir t.t.

 

 

Galutinai spręsti apie šių ir kitų žingsnių sėkmę galima bus po kurio laiko, bet Masterforex-V prekybos Akademijos analitinės komandos nuomone, Lenkija jau dabar yra ta šalis, kuriai investuotojai turėtų skirti daugiausia dėmesio.

Paskelbimo data: 2010-07-21 04:57 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55