Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Penktadienis, rugpjūčio 14, 01:05 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

“Ispanų korida” ... arba kas Europos likimui gresia daug labiau negu Graikija?


Korida – vienas iš ispanų nacionalinės dvasios įsikūnijimų. Žodį „corrida“ galima išversti kaip „bėgti“ arba „iškentėti“, „iškęsti“ kažkieno likimą.

 

Pastarąsias savaites viso pasaulio investuotojai yra rimtai sunerimę Graikijos krizės peraugimu į visos Europos krizę.

 

Analitikai vis dažniau užduoda sau sakramentinį klausimą: „O kas sekantis?“. Tarp naujų Eurozonos silpnųjų grandžių dauguma investuotojų draugiškai nurodo Ispaniją. „Didžiausia Europos problema – toli gražu ne Graikija, o Ispanija“, - pareiškė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Paul Krugman, ir tam yra labai rimtas pagrindas.

 

Apie neregėtą Ispanijos ekonomikos pakilimą prieš pat prasidedant krizei, pritrenkiantį kritimą krizės metu ir šalies perspektyvas po krizės – Masterforex-V Akademijos Vakarų Europos treiderių atstovybės pasakojimas.


Paul Robin Krugman – Amerikos publicistas ir ekonomistas, 2008 metais - Nobelio premijos laureatas.

 

Kodėl krizė Ispanijoje yra daug pavojingesnė Europos ir viso pasaulio gyventojų likimams, negu „Graikijos problemos“?

Kad galima būtų pilnai įvertinti galimas dabartinių Ispanijos problemų pasekmes Europos sąjungai, tereikia prisiminti, kad Ispanija – tai ne Portugalija su Graikija.

 

Ispanijos BVP 2009-ais metais sudarė 8,5% nuo ES BVP (11,5% nuo Eurozonos), kai tuo tarpu Portugalijos rodiklis – mažiau nei 2%, o Graikijos dar mažesnis – 1,5% BVP ES (2,5% Eurozonos). Be to, negalima pamiršti, kad Ispanijos ekonomika yra ketvirta ekonomika Eurozonoje ir penkta Europos sąjungoje. Ispanijos alyvuogės ir alyvuogių aliejus užima pirmą vietą pasaulyje, pagal vynuogynų matmenys užima antrą vietą Europos sąjungoje, pagal vyno gamybą – ketvirtą vietą pasaulyje. Taip pat Ispanija perėmė Europos sąjungos pirmininkavimo estafetę ateinantiems pusei metų. Tai apie ką eina kalba? O apie tai, kad Ispanija, Graikija, Portugalija - tai yra skirtingos „svorio kategorijos“, o tai reiškia ir skirtingas galimas šios krizės politines ir įvaizdžio pasekmes.

 

Iš esmės galima suprasti ekonomistų susirūpinimą. Jie pranašauja, kad jei Graikijos bankrotas gali tapti didele problema Europai, tai Ispanijos defoltas jau gali virsti katastrofa.

 

Kai kurie ekspertai jau paskubėjo pateikti toli siekiančias išvadas apie socialinių-ekonominių problemų sklidimo vektorių iš periferijų į centrą. Taigi, ar Ispanijai gresia „graikiška krizė“? Ar taps Ispanija antrąja Graikija?

 

„Virš visos Ispanijos - dangus be debesų“, arba kaip Ispanija prieš krizę vos netapo Europos sąjungos lydere.

 

Šalis pagal ekonominio augimo tempus prieš 2008-2010 metų krizę ne vieną kartą buvo vos ne visos Europos lyderė.

 

Neretai Ispanija buvo rodoma kaip pavyzdys kitoms Eurozonos šalims, ir, reikia pripažinti, buvo už ką. Dar 2007 metais šalis rodė geriausią BVP augimą Europoje – 3,8%. Pagal šį rodiklį vienam žmogui ji ne tik tapo devinta pasaulyje (35,5 $), bet aplenkė Italiją su Prancūzija ir labai arti priartėjo prie Japonijos. Tada kai kurie ekonomistai darė skubotas išvadas, kad Ispanija vos ne 2010 metais pasieks Vokietijos lygį ir galės konkuruoti su Vokietija, lyderiaujant Europos sąjungoje.

Per prieškrizinį dešimtmetį Ispanija sukūrė daugiau nei pusė darbo vietų ES.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Ispanija pasiekė trečią vietą pagal investicijų į kitas šalis tūrį. Tas pats Krugmanas rašė, kad Ispanija krizės išvakarėse buvo statoma pavyzdžiu. Prisiminkime, Ispanijos skola buvo 43% BVP, kai Vokietijoje – 66%.

 

Kokie yra pagrindiniai faktoriai tokio greito Ispanijos ekonominio vystymosi prieš krizę?

Ekspertai vardija kelias ispaniško progreso sudedamąsias dalis:

 

1) Ekonomikos liberalizacija, kuri visų pirma reiškė valstybinio sektoriaus vaidmens ir įsikišimo į šalies ekonomiką sumažėjimą.

2) Solidžios užsienio investicijos.

Šiandien šalies pramonėje dominuoja užsienio koncernai – JAV, Prancūzijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos kompanijos. Joms priklauso daugiau nei pusė visų metalurgijos ir mašinų gamybos įmonių.

 

3) Veržlus nekilnojamo turto rinkos vystymasis.

Daugelyje atvejų dėl pigių užsienio kreditų srauto buvo pasiektas platus hipotekos kreditavimas, ir šalis labai greitai tapo tikruoju „El Dorado“ statybininkams. Šis bumas gavo ypatingą pavadinimą – „plytos ekonomika“. Dar prieš kelis metus nebuvo tokio perspektyvaus investicijų objekto, kaip nekilnojamo turto rinka Ispanijoje, ko pasekoje pagal nekilnojamo turto savininkų skaičių šalis užima pirmą vietą Europos sąjungoje (87%). Pakrantėse masiškai buvo statomi namai užsieniečiams, tarp kurių buvo labai daug anglų (80%).

 

4) Turizmas.

Šalis ko ne akyse  tapo pagrindiniu pasaulio turizmo centru. Pagal turistų apsilankymą (kasmet 50-63 mln.) ji užima antrą vietą pasaulyje. Be to, turizmas yra svari Ispanijos ekonomikos sudedamoji dalis (maždaug 11% BVP).

 

5) Smulkaus ir vidutinio verslo vystymas.

Jo reikšmę šalies ekonomikai sunku pervertinti. Ispanijoje vienam gyventojui tenka septyni restoranai, kavinės ir barai.

 

6) Imigrantų antplūdis.

Jei anksčiau Ispanija buvo imigracijos šaltiniu, tai per pastaruosius 10 metų ji priėmė apie 5 mln. imigrantu pas save (šiai dienai – daugiau nei 12%). Daugiausia  tai yra vakarų-europiečiai arba lotynų amerikiečiai, sutinkantys dirbti mažai apmokamą darbą.

 

Mentaliteto ypatumai: gyvenimas Ispanijoje – ištisinė fiesta.

Ispanai visada skyrėsi nuo savo šiaurinių kaimynų.

Čia nacionalinio charakterio vystymąsi ir tradicijas visada įtakojo saulėtas klimatas (260-280 saulėtų dienų per metus, viena iš pirmų šalių pagal šį rodiklį) ir gamta, sugebanti atitraukti žmogų nuo daugelio bėdų ir rūpesčių, ir, savaime suprantama – jūra. Žodžiu ne gyvenimas, o fiesta.

 

Ispanai yra labai įvairiapusiški, neįtikėtinai atlaidūs, nelaikantys pykčio, mėgstantys bendrauti, geraširdžiai. Tačiau jiems būdinga ir tai, kas daugelį atvykstančių į Ispaniją tiesiog glumina.

 

  • Ispanai įsitikinę, kad gyventi reikia ne miglota ateitimi, o realia dabartimi, mylėti gyvenimą su visomis jo apraiškomis – šiandien ir dabar.

Jie nuoširdžiai mano, kad jei tu negauni iš gyvenimo malonumo, tai kam reikalingas toks gyvenimas? Sėkmingiems ir turtingiems jie nepavydi – juk jie turi sunkiai dirbti, kaip prakeikti. Pavydą provokuoja tie, kas moka atsipalaiduoti ir gyventi savo malonumui, ir, jei pavyks dar ir uždirbti, tada bus visai gerai!

  • Tinginiai.

Nei viena šalis nešvenčia tiek švenčių, kiek Ispanija. Jaunimas nenori studijuoti, trečdalis neturi net vidurinio išsilavinimo, noriai dirba pardavėjais, padavėjais, statybininkais. Maždaug tik pusė, stojančių į aukštąją mokyklą, baigia ją. Nors, kai jie nori – jie moka dirbti.

  • Nepareigingi.

Jų punktualumo atžvilgiu laidoma nemažai juokelių. Ispanas niekada nepadarys šiandien tai, ką galima atidėti rytojui. Neatsitiktinai ispanų kalboje žodžio „rytoj“ supratimas reiškia  neapibrėžtą ateitį. Jie amžiais išdirbinėja, visų problemų sprendimą atidėdami „rytojui“.

  • Nenugalimas ispaniškas individualizmas,

kuris paverčia bet kokį kolektyvinį sprendimą ilgu ir nesibaigiančiu apsikeitimu nuomonėmis. Todėl penkių minučių darbas gali užsitęsti mėnesius, o kartais net ir ... metus!

 

Garsioji Ispanų siesta. Nuo 13.00 val.  iki penkių vakaro  yra būtina siesta – popietinis miegas.

Tai reiškia, kad pirmą valandą po pietų gyvenimas šalyje sustingsta. Į žmogų, kuris paprasčiausiai eina per gatvę, žiūrima kaip į nenormalų. Nuo vidurnakčio visi išeina iš namų ir prasideda „marča“, t.y. linksmybės, bendravimas, restoranai, barai, kavinės, diskotekos.

Šventė Ispanijoje – ištisą parą.

Laikoma, kad Ispanija – tai vos ne vienintelė šalis pasaulyje, kur naktinis gyvenimas egzistuoja kaip visuotinis reiškinys. Atvažiavusiam žmogui susidaro įspūdis, kad ispanai išvis nemiega. Na, o penktadienis ir šeštadienis – tai šventos poilsio dienos ispanams.

  • Niekur neskuba.

Apie ispanus kalbama, kad jie gyvena ne metais, o šimtmečiais. Todėl, kai 2008-ais prasidėjo krizė, ispanai su savotišku nepaslankumu dar ilgai patys save liūliavo svajonėmis apie gerus dalykus.

 

Kodėl būtent Ispanija rizikuoja tapti antra Graikija?

Aišku, Ispanijos problemos yra neatskiriama pasaulio ekonominės ir finansų krizės dalis. Jos turi kaip ir bendrų bruožų (Ispanijos įstojimo į Eurozoną pasekmės, nekilnojamo turto „burbulas“, pasaulinės ekonomikos smukimas, dėl kurio smarkiai sumažėjo Ispanijos eksportas – turizmas, laivų gamyba, metalurgija, automobilių gamyba), taip ir savo ypatumų:

 

  • Hipertrofuotas statybos industrijos vystymas.

Ispanija vaizdžiai visiems parodė, kas gali nutikti su šalimi, kuri padarė savo ekonomiką priklausomą nuo vienos šakos – statybos. Ekonomistai ne kartą įspėjo, kad negalima taip vienašališkai vystyti ekonomiką. Juk ekonomikos diversifikacija daugumoje kitų ES šalių leido joms lengviau pergyventi ekonominius sunkumus. Staigus nekilnojamojo turto kainų kritimas Ispanijoje prasidėjo daug anksčiau, nei kitose Europos šalyse (2008-ų metų vidury), bet tęsiasi iki šiol. Šiandien daugiau nei 2 mln. butų ir namų neturi savininkų, tame tarpe pusė jų – naujos statybos.

  • Žemas Ispanijos produktų konkurentabilumo lygis Europos sąjungos rinkoje.

Paul Kurgman sieja tai visų pirma su statybos bumu. Būtent dėl jo prekės ir paslaugos pabrango trečdaliu.

  • „Uždelsto veikimo bomba“, padėta po visa Ispanijos ekonomika, yra pigūs kreditai.

XXI amžiaus pradžioje Ispanijos skola augo vidutiniškai 14,5% per metus. Šalis faktiškai dešimtmetį gyveno iš paskolų. 2005-ais metais skolų ir įplaukų santykis išaugo iki 125%. Alan Greenspan mano, kad „ispaniškas burbulas“ savo mastais aplenkia net Amerikos hipotekos krizę. Štai „burbulas“ ir sprogo. Namų kainos kurortų zonose atpigo dvigubai.

 

Alan Greenspan – Amerikos ekonomistas. JAV federalinės sistemos pirmininkas 1987-2006 metais.

 

Žymi socialinė ekonomikos apkrova.

Sveikatos apsauga ir švietimas šalyje – pagrinde valstybiniai (nemokama medicina aprėpia 99,5% gyventojų, valstybiniuose universitetuose studijuoja 97% šalies studentų). Ispanija vadinam lopšine pensininkams: pensiją sudaro nuo 60 iki 80% (kartais 100%) algos, o jos vidutinis dydis yra žymiai didesnis, nei kitose ES šalyse (850-900 Eurų). Į pensiją išeina oficialiai 65-erių, bet realiai tai įvyksta anksčiau – 62-jų.

Toliau – dar daugiau. Kad atlaisvinti darbo vietas jaunimui, valstybinių įstaigų tarnautojai išsiunčiami į paankstintą pensiją, sulaukę 50 metų. Aišku, išmokant beveik visą algą. Ispanas, praradęs darbą, beveik 2 metus gauna pašalpą, maždaug 60-80% ankstesnės algos dydžio. Be to, socialisto Hose Luiso Rodrigeso Sapatero vadovybė, prasidėjus krizei, padidino išmokas vis greičiau augančiam bedarbių skaičiui. Dėl tokios išlaidžios politikos atsirado reali grėsmė, kad „soc.draudiminė“ šalies sistema paprasčiausiai sugrius.

  • Šalyje sukurtas vienas iš didžiausių ir nepaslankus administracinis aparatas.

Šalyje beveik 20% valdininkų. Be to, jų skaičius augo ir krizės metu. Palyginus neseniai buvo sukurta dar viena nauja ministerija – sakykime, ne pati aktualiausia kriziniais laikais – Moterų lygių teisių ministerija.

 

Ispaniškos recesijos parametrai

  • Ispanijos BVP 2009-ais metais sumažėjo 3,1%, šiais metais ir toliau mažėja.

Ekspertų įvertinimu, ši recesija Ispanijoje gali tapti pati ilgiausia per 50 metų.

  • „Juodoji rinka“ sudaro 20-25% BVP

ir, ekspertų nuomone, auga toliau.

  • Išorinė Ispanijos skola pasiekė 91% nuo BVP,

o valstybinė sudaro daugiau nei 60% BVP. Jau šiais metais valdžiai teks išmokėti 35 mlrd. eurų skolų. Prognozuojama, kad valstybinė skola pasieks maksimumą 2012 metais (apie 74% BVP).

  • Biudžeto deficitas.

Praeitais metais sudarė 11,2% BVP.

  • Bedarbystė peraugo 20%,

o tai dvigubai viršija vidutinį Europos rodiklį (Lietuvoje 2010 kovo 1-ą d. nedarbas sudarė 13,9%), o tarp ispanų jaunimo šis rodiklis yra 45%. Tai yra savotiškas rekordas per pastaruosius 13 metų. Tam, kad galima būtų įvertinti šios nacionalinės negandos mastus, pakanka pasakyti, kad šaliai tenka 60% visų atleidimų Europoje.  

  • Neseniai Standard&Poor‘s agentūra pažemino ilgalaikį kredito reitingą Ispanijai iki „AA“ lygio su „negatyvia“ prognoze.

O štai Ispanijos bankų sistema iš esmės pasirodė atspari krizei. Nei vienas stambus Ispanijos bankas, bent jau kol kas, nepatyrė nuostolių. Ekspertai sieja tai su konservatyvia šalies bankų politika, kuri liepė bankams kurti padidintus rezervus, tam tikrą „saugos pagalvę“, kuri ir suveikė krizės sąlygomis.

 

NO PASARAN! (nei žingsnio atgal) arba priemonės išvesti Ispanijos ekonomiką iš finansų ir ekonomikos krizės

Balandį buvo paskelbtos papildomos priemonės šalies biudžeto deficitui mažinti.

 

Sapatero, kreipdamasis per televiziją į naciją, paprašė visus pasiaukoti. Ispanams teks, kaip sakoma, užveržti diržus:

 

- 2010 metais suplanuotas biudžeto išlaidų mažinimas,

tame tarpe valstybiniame sektoriuje bus likviduota 13 tūkst. darbo vietų;

- atlyginimų mažinimas valdininkams 5%, o vyriausybės nariams - 15%,

o sekančiais metais - jų užšaldymas;

-panaikinamos pensijos prieš terminą,

taip pat numatoma pakelti pensijos amžių dviem metais – iki 67 metų. Kad kiek įmanoma sušvelninti šią priemonę, perėjimas prasidės 2013 metais ir bus atliekamas 10 metų.

- 2011 metais pristabdoma pensijų revalvacija (išskyrus minimalias);

- nuo naujų metų nebebus daromos išmokos (2,5 tūkst. eurų) už gimdymą,

vienas iš svarbiausių šios socialistų vadovybės socialinių pasiekimų. Sekvestras nepalies tik švietimo, kovos su terorizmu, mokslinių tyrimų, pensijų išmokų ir pagalbos bedarbiams.

- sumažinamos lėšos „socialiniams darbams“

(namų sienų dažymas, gatvių tvarkymas, bordiūrų keitimas ir t.t.).

- PVM didinimas nuo 16 iki 18%,

pareikšta apie progresyvinių pelno mokesčių didinimą. Į tai spauda sureagavo antraštėmis: „Už viską sumokės turčiai“.

- ruošiamas eilinis mokesčių didinimas benzinui, tabakui ir alkoholiui;

- ruošiamasi išleisti obligacijų 10 metų periodui, nors investuotojai šiuo atžvilgiu nusiteikę gan skeptiškai;

- regionų finansavimo mažinimas.

 

Jose Luis Rodriquez Zapatero – Ispanijos ministras pirmininkas nuo 2010 kovo 14 d.

 

Bet valstybė ne tik mažina valstybines socialines išlaidas, bet ir stimuliuoja gamybos vystymą.

Tarp šių priemonių:

- valstybinio kreditavimo linijos atidarymas informacinių technologijų ir biotechnologijų srityse;

- pagalba kreditais žemės ūkiui ir turizmui;

- lengvatinės paskolos (iki 200 tūkst. eurų) mažoms ir vidutinėms įmonėms;

- mokesčių lengvatos būsto rekonstravimo sferoje;

- pelno mokesčio mažinimas inovacijų veikloje;

- energetinės rinkos liberalizacija, atsisakymas nuo regioninių monopolijų;

- investuotojams pasiūlyta premija prie pelno, padedant  savo 5-ių metų obligacijas 2,35 mlrd. Eurų sumai;

- naujų įmonių registravimo supaprastinimas taip, kad galima būtų užregistruoti per 24 valandas;

- darbo rinkos liberalizacijos paruošimas (Ispanijoje gan brangus yra darbininko atleidimas, jam reikia išmokėti pusantro mėnesio algos kompensacija už kiekvienus pradirbtus metus (!). O tai beveik nuskurdina darbdavį).

 

Priimtos priemonės jau leido valstybei pareikšti, kad ekonomika išėjo iš beveik 2 metus besitęsusios recesijos. Ispanijos BVP šiais metais nors nedaug – 0,1%, bet padidėjo. Planuojamas metinis BVP augimas 2010-2016 metais vidutiniškai apie 0,7%, biudžeto deficitas 2011 metais sumažės iki 6% BVP.

 

Ispanija - ne Graikija

Masterforex-V Akademijos vakarų Europos treiderių ir investuotojų atstovybės analitikai mano, kad Ispanijos jokiu būdu nelaukia Graikijos likimas, kurios ekonomiką tenka gelbėti visam pasauliui.

 

Tam yra kelios priežastys:

  • Krizė Ispanijoje neturi nieko bendro su neatsakinga Graikijos valdžios finansų politika. Ispanija, skirtingai nuo Graikijos, iki krizės lengvai susitvarkydavo su reikalavimais, skirtais Eurozonai. Šiandien nėra abejonių, kad Ispanija išliks moki trumpalaikėje perspektyvoje;

  • santykinai mažesni krizės mąstai;

  • Ispanijos ekonomika turi didesnę įvairovę nei Graikijos;

  • Jos dalis Eurozonos ekonomikoje sudaro apie 12%;

  • Ispanijos bankų sistemos atsparumas yra palyginus didesnis;

  • Laiku priimtos valstybės biudžeto deficito mažinimo priemonės;

  • Nežiūrint į tai, kad Ispanijoje irgi stiprios profsąjungos, ir masinių protesto akcijų neišvengsi, bet vargu ar jos pasieks Graikijos mastus. Kaip tik dėl išvardintų aukščiau dalykų.

 

Ekspertai prognozuoja Ispanijai „ilgą susilpnėjusio augimo periodą“, ir kviečia investuotojus nepulti į paniką. Todėl, kad Ispanijos ekonomika turi pakankamai sveikų vietų, turi reikšmingą atsparumo atsargą, taigi jos ateitis nėra tokia tamsi. Nors ar  priimtos priemonės suveiks Ispanijos naudai – parodys tik ateitis.

Paskelbimo data: 2010-07-20 15:50 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55