Portalas investuotojams Market Leadernaujienos, analitika, prognozės

Ketvirtadienis, rugsėjo 23, 12:59 (GMT +02:00)




Aktualijos investuotojams

Lito devalvacija: mitas ar reali grėsmė?


Lietuvos treiderių bendruomenės vadovo Akademijoje Masterforex-V Martyno Šiurkaus nuomone, Lietuvos gyventojai šiuo metu gali būti ramūs dėl lito stabilumo ir ramiai laikyti savo indėlius bankuose. Dėl lito devalvacijos nerimauti nėra reikalo.

Lietuva, kaip viena iš ekonomiškai besivystančių šalių, yra pasmerkta nacionalinės valiutos devalvavimui? Ši tezė tapo visuotinės panikos, kuri karaliauja Lietuvos ekonominėje aplinkoje, pirmuoju grūdu. Bet nejaugi viskas atrodo taip liūdnai? Atsitraukime truputį į šalį ir pažiūrėkime į šią problemą šiek tiek kitu kampu.

Analitikai teigia, kad besivystančiose šalyse makroekonominių rodiklių pablogėjimas gali labai neigiamai atsispindėti nacionalinės valiutos kurse.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad paskutiniu metu, tokiu nestabiliu pasaulinėms valiutoms, litas sugebėjo išlikti viena iš stabiliausių valiutų Europoje. Remdamiesi Reinoldijaus Šarkino žodžiais, mes galime sukurti pilną Lietuvos ekonominio vystymosi paskutinio pusmečio laikotarpiu vaizdą. Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas prislopo, sumažėjo paklausa kreditams ir sulėtėjo investicijų augimas. 2009 metais, palyginus su 2008 metais, šalies BVP sumažėjo 15%. 2008 metais buvo užfiksuotas BVP augimas 2,8%, 2007 – 9,8%. Finansų ministerija 2010 metams prognozuoja BVP augimą 1,6 %, o  2011- 3,2%.

Lietuvos finansų ministerija 2010 metų vasario 17 d. kiek trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui per nacionalinę biržą „Nasdaq OMX Vilnius“ pasiskolino 80 mln. litų (23,17 mln. ЕUR).   Vidutinis svertinis išplatintų iždo vekselių pelningumas sudaro 3,121%. 2010 metais Lietuva planuoja pasiskolinti  apie 13 mlrd. litų (3,76 mlrd. EUR) vidinėje ir tarptautinėje rinkoje. Pasiskolintos lėšos bus skirtos nacionalinio iždo subalansavimui.

Iždo kreditavimą iššaukė pasaulinės finansinės krizės pasekmės.

 

Lietuvos BVP

 

Taip pat Lietuvos banko vadovas teigia, kad pirmame pusmetyje Lietuvos BVP augimas sulėtėjo, tačiau buvo pakankamai greitas.

Situacija bankinėje sistemoje yra gerokai liūdnesnė… Nuostoliai, kuriuos patyrė Lietuvos bankai, siekia 2,95 mlrd. litų. Iš jų – 2 mlrd. litų vien paskutinio ketvirčio laikotarpiu. Tačiau galėjo būti žymiai blogiau. R. Šarkinas pasakojo apie papildomą SEB banko akcininkų įnašą, kuris padengė dalį minusinės sumos, tuo pačiu gana reikšmingai pakeisdamas situaciją į gerąją pusę. Atsigręždami į istoriją, prisiminkime 2008 metus, kurie atnešė bankams 870 mln. litų pelno.

Suvedant rezultatus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuogąstavimai dėl devalvacijos neatsirado iš niekur. Pagrindą tokioms neigiamoms prognozėms sudarė Lietuvos ekonomikos vystymosi tempų sumažėjimas. Skubotų išvadų nedarysime ir vėl atigręšime į faktus. Visiems yra žinoma, kad iki 2008 metų Pabaltijo šalys planavo įsivesti eurą. Tačiau šito neįvyko, ir parlamentarai išsigando, kad tai pakirs ekonomiką. Bank of America turi savo įvykių vystymosi prognozę: „Lietuva, Latvija ir Estija sekančiais metais gali devalvuoti savo valiutas, ir tuo pačiu atidėti euro įvedimą, bandydamos užkirsti kelią recesijai“. Tačiau Lietuvos centrinio banko valdžia į šią problemą žiūri kitaip: „Mes privalome išsaugoti stabilų litą iki euro įvedimo, ir tai padarysime“. CB su įsitikinimu teigia, kad jokios lito devalvacijos negali būti, nes litas yra  125 – 127% padengtas aukso ir užsienio valiutų atsargomis. Sklando ir tokia nuomonė, kad valdžia manys devalvaciją esant optimaliausia išeitimi, padedančia išvengti didelės infliacijos, kuri apėmė šalies ekonomiką, tačiau Lietuvos lyderiai tokią informaciją neigia, pridėdami, kad jeigu ir yra kokių nors problemų šioje srityje, tai jų nacionalinės valiutos devalvacija neišspręs. Leiskite padaryti nedidelę pastabėlę. Nacionalinės valiutos devalvacija gali teigiamai įtakoti tik šalies eksportą, bet paprastų Lietuvos piliečių kišenėms ji atsilieps pačiu negatyviausiu būdu. Iš kitos pusės, finansinė-kreditinė politika negali turėti principinės įtakos realiam kursui. Tai reiškia – devalvacijos nauda yra niekingai maža Lietuvos ekonominės situacijos pagerinimui.

Darydami išvadas, norime pastebėti, kad litas yra labai stipriai pririštas prie euro. Praktiškai visi šalies rezervai yra šia valiuta, kas sudaro ypač geras sąlygas oficialiam perėjimui prie europinės valiutos su minimaliais ekonominio vystymosi nuostoliais. Lietuvos Banko atstovas spaudai teigia, kad Lietuvos Bankas turi galimybę keisti dolerių į eurus cirkuliaciją, kadangi valiutiniai rezervai teisėti ir visiškai padengti. Tokiu būdu, „Lietuvos Bankas turi galimybę supirkti visus JAV dolerius, esančius apyvartoje“. Lietuvos aukso atsargos padengia litų apyvartą, kas devalvacijos tikimybę nuleidžia iki minimaliausios žymos.

Lito šiuo metu nepavadintume itin stabiliu, bet jis, be jokių abejonių, tikrai yra stabilesnis, negu buvo prieš 1-1,5 metų. Tai aiškiai parodo Vilibor palūkanų normos kritimas pastaraisiais metais, kuri per metus nukrito nuo 10 iki 5 procentų. Be abejo, Vilibor krenta ir dėl litų pertekliaus. Šiuo metu bankai sutinka skolinti geresnėmis sąlygomis, bet norinčių skolintis yra tik vienetai.
Dar vienas argumentas lito stabilumui yra stipriai sumažėjusi infliacija (nuo 13 iki 2 procentų), kuri kai kuriais mėnesiais netgi tampa defliacija. Atlyginimų ir socialinių išmokų mažėjimas taip pat suteikia litui vertės.

Kiek Lietuvai kainavo lito stabilumas?
Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, nustatė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas - 3,4528 lito už 1 eurą. Toks kursas ir išliko nepakitęs iki šių dienų. Tačiau jau kuris laikas pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad dėl tokio valiutų valdybos modelio ir tokio nustatyto kurso litas yra gerokai pervertintas kitu valiutų atžvilgiu.

 

EUT LTL istorija

 

Paprastas pirkėjas gali pajusti tai savo kailiu, pirkdamas namų apyvokos, butinės technikos ar netgi maisto prekes kitose Europos sąjungos šalyse, kur jos yra ženkliai pigesnės, negu mūsų valstybėje. Dar visai neseniai didelė dalis lietuvaičių važiuodavo į kaimyninę Lenkiją pirkti pigesnių maisto produktų bei degalų. Situacija buvo tokia absurdiška, kad paprastam, pavyzdžiui, Vilniaus gyventojui buvo žymiai naudingiau suvažinėti į pasienyje esančius Lenkijos miestus, tuo pačiu pravažiuojant 200-300 km, ir ten apsipirkti maisto produktų mėnesiui į priekį, nei suvaikščioti į prekybos centrą, esantį už kelio.
Lenkija sugebėjo išnaudoti savo minusą - nestabilų zloto kursą (kas yra viena iš kliūčių, neleidžiančių Lenkijai prisijungti prie Euro zonos). Lenkų eksportuotojai išlošė smunkant zlotui, o už eksportą gautos pajamos leido toliau skatinti gamybą.
Lietuvos vyriausybė, aklai stengdamasi išlaikyti stabilų lito ir euro kursą, Lietuvos įstojimą į euro zoną atidės dar ne vieniems metams. Kiek tai kainuos Lietuvos Bankui, sunku pasakyti, nes tokia informacija nėra paskelbta, o, pavyzdžiui, Lietuvos kaimynė Latvija, kuomet lato devalvacijos tema buvo labiausiai eskaluojama pusmečio bėgyje, stabiliam lato kursui palaikyti išleido 1,09 mlrd. eurų.
Turbūt niekas negalėtų apskaičiuoti, kiek „stabilus“ lito kursas kainavo Lietuvos eksportuotojams. Galima tik spėti, ar Lietuva galėtų greičiau išlipti iš krizės, jei būtų galėjusi smarkiau konkuruoti užsienio rinkose. Didžiosios Britanijos valiuta euro atžvilgiu per paskutinius 2 metus nuvertėjo beveik 20 procentų. Lenkijos zlotas tik dabar grįžta i senąsias vėžias. Rusijos rublis taip pat nuvertėjo apie 15 procentų. Kaimyninė Baltarusija savo rublį taip pat devalvavo 20 procentų.
Lietuvos eksportuotojams durys tarsi užsidarė tuomet, kada šalyje vidinis vartojimas krito kone 30 procentų.
Lietuva, skirtingai nei kaimyninė Rusija arba Lenkija, turi labai mažą vidaus vartojimo rinką, turi labai mažai savo gamtos išteklių, todėl sunku butų prieštarauti, kad Lietuvos pagrindinis ekonomikos variklis yra eskportas.

Kokiom sąlygoms esant litas gali būti devalvuotas?

 

Galima teigti, kad fiksuotas lito kursas prisidėjo prie stabilumo valstybėje iliuzijos kūrimo. Dėka to buvo taip smarkiai skolinama ir skolinamasi eurais. Tokiu būdu, skola bankams eurais, gyventojų tarpe viršijanti 60 proc., o įmonių tarpe – 80 proc. viso paskolų portfelio, ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios lito devalvavimas dabar Lietuvoje – neįmanomas. Įvedant Lietuvoje eurą, lito kursas šios valiutos atžvilgiu gali būti pakeistas, kitaip sakant - devalvuotas. Niekam nėra paslaptis, kad pagal galiojančius Europos sąjungos įstatymus, Europos Centrinis bankas pasilieka teisę keisti šalies valiutos kursą, priimant ją į Euro zoną.
Pati valstybė sprendžia dėl nacionalinės valiutos devalvacijos. Devalvacija yra lengviausias ir greičiausias būdas atstatyti šalies konkurencingumą ir spręsti kai kurias kitas ūkio problemas. Tačiau tas pačias problemas galima spręsti ir kitais būdais: mažinant biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, mažinant socialines išmokas, mažinant biurokratinį aparatą, taip pat mažinant valstybės išlaidas. Toks būdas yra mažiau socialiai rizikingas, bet užima žymiai daugiau laiko.
Būtent ši
u
o keliu ir eina dabar mūsų šalies valdžia.

 

Paskelbimo data: 2010-07-20 08:24 Tekstas: Masterforex-V Akademija
Įterpti į BLOG'ą

Kodėl faktiniai automobilių kuro suvartojimo rodikliai viršija deklaruojamus duomenis

Leidinio Westdeutsche Allgemeine Zeitung informacijos duomenimis, naujų automobilių Europos šalyse kuro sąnaudos vidutiniškai 42 procentais viršija gamintojų deklaruojamus rodiklius.  Todėl vidutinis automobilių savininkų permokos dydis sudaro apie 400 JAV dolerių per metus. Tokius duomenis gavo Tarptautinė ekologiškai švaraus transporto taryba (ICCT).

Paskelbimo data: 2017-12-05 08:01

Tokijo automobilių salonas pradžiugino automobilių mėgėjus naujovėmis

Tokijo automobilių salone Japonijos gamintojai tradiciškai pristato naujoves, kurios išsiskiria kiek neįprastu dizainu. Šiemet automobilių gamintojai taip pat pristatė eilę gana perspektyvių, bet iš pirmo žvilgsnio neįprastų automobilių modelių. Kiekvienas naujas produktas pritrauks ne tik automobilių rinkos ekspertų, bet ir automėgėjų dėmesį.

Paskelbimo data: 2017-11-16 08:48

Mokslininkai nukėlė pasaulio pabaigą į 2100 metus

Mokslininkas priminė, kad per pastaruosius 540 milijonų mūsų planetos istorijos metų buvo 5 masinio gyvų būtybių išmirimo bangos - ir visos jos buvo lydimos anglies cirkuliacijos ciklo gamtoje pokyčių.

Paskelbimo data: 2017-10-16 07:50

Baltarusija atsisako sąjungos su Rusija pasaulinėje kalio trąšų rinkoje

Minske manoma, kad jie sugebės savarankiškai kontroliuoti didelę dalį pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šioje srityje Baltarusija nusprendė atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo su Rusija. Tai praneša verslo žmonių portalo „Market Leader“ žurnalistai su nuoroda į „Novoje vremia".

Paskelbimo data: 2017-10-11 07:47

Kaip praktiškai realizuoti „brexit'ą“

Pasak Didžiosios Britanijos finansų ministro Filipo Hamondo (Philip Hammond), pereinamasis laikotarpis po JK pasitraukimo iš ES turi būti baigtas iki 2022 metų, iki kitų šalies visuotinių parlamento rinkimų. Jis mano, kad santykiai su Europos Sąjunga trejų metų laikotarpiu po „brexit'o“ gali būti panašūs į dabartinius, o būtent Jungtinė Karalystė dalyvaus muitų sąjungoje ir išlaikys prieigą prie bendrosios rinkos.

Paskelbimo data: 2017-09-22 07:50

Saulė ir vėjas labai greitai padarys anglies gavybą nepelninga

Labai greitai anglies šachtos taps nerentabilios, o angliakasių profesija pasiners į užmarštį. Šią prognozę pateikė verslo naujienų agentūra Bloomberg.

 

Anglies gavybos duobkasiu taps alternatyvi, arba „žalioji“, energetika, naudojanti saulės ir vėjo energiją. Jau po 3-4 metų saulės ir vėjo energijos kaina susilygins su energijos generacija iš anglies, o po 20-25 metų anglies naudojimas energijos gamybai smuks 87 procentais.

Paskelbimo data: 2017-08-26 19:39

„Išmanieji“ GOOGLE akiniai grįžta!

Patobulinta išmaniųjų GOOGLE akinių versija vadinama Glass Enterprise Edition greit pasirodys prekyboje, pranešė BBC su nuoroda į naujienų tinklapį Medium.

Paskelbimo data: 2017-08-22 15:18

Kriptovaliutos: kas naudingiau - investuoti ar jas „išgauti“?

Pastarosiomis dienomis vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į vakar dar mažai žinomas kriptovaliutas su jų „vadu“ - bitkoinu (bitcoin, BTC). Daugelis, žinoma, girdėjo apie šią skaitmeninę valiutą, kuri leidžia mokėti už pirkinius, atsiskaityti už paslaugas, investuoti, netgi uždirbti tik iš to, kad turi bitkoinų.

 

Paskelbimo data: 2017-08-01 07:50

Gyvenimas vien iš prekybos - utopija? Nemokamas vebinaras

Prieš pradedamas keliauti Forex prekybos keliu dažnas naujokas turi klaidingą supratimą ir iliuzijų apie tai, kokia iš tikrųjų yra sėkmingo prekeivio valiutomis kasdienybė. Svajojama apie „laisvą“ darbo grafiką, darbo aplinką pagal pasirinkimą, jokių viršininkų, jokio streso, darbo krūvis pagal pageidavimą ir išpildyta bet kuri asmeninė ar artimųjų svajonė. Deja viskas ne taip paprasta.

Paskelbimo data: 2017-07-31 15:59

Holografiniai vaizdo skambučiai išmaniais telefonais tampa realybe

Pirmą kartą žmonijos istorijoje holografinis vaizdo skambutis buvo atliktas šių metų balandžio 3 dieną. Proveržį telekomunikacijų srityje atliko Verizon (JAV) ir Korean Telecom (Pietų Korėja) kompanijų darbuotojai. Holografinis vaizdas į išmaniuosius telefonus buvo perduodamas tarp Pietų Korėjos Seulo ir Amerikos Nju Džersio. Demonstracijos metu holografinis Verizon darbuotojo vaizdas atsidūrė Korean Telecom būstinės monitoriuje.

Paskelbimo data: 2017-07-28 17:55